Pastaraisiais metais Lietuvoje padažnėjo skundai dėl netinkamo veterinarų elgesio ir žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų. Šie incidentai kelia susirūpinimą dėl gyvūnų gerovės užtikrinimo ir reikalauja griežtesnės kontrolės bei atsakomybės. Straipsnyje apžvelgiami keli rezonansiniai atvejai, kuriuose figūravo tiek privatūs asmenys, tiek veterinarijos specialistai, ir aptariamos teisinės pasekmės bei visuomenės reakcija į tokius incidentus.
Teismo sprendimas dėl konfiskuotų arklių
Vilniaus, rugsėjo 10 d. Alytaus apylinkės teismas atmetė piliečio V. S. skundą, kuriuo jis siekė susigrąžinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) konfiskuotus 7 arklius ir kumeliuką. Teismas patvirtino, kad VMVT sprendimas konfiskuoti gyvūnus buvo teisėtas ir pagrįstas.
Praėjusių metų vasarą VMVT patikrinimo metu V. S. ūkyje nustatė, kad gyvūnai buvo laikomi sąlygomis, keliančiomis grėsmę jų sveikatai ir gyvybei. Gyvūnams nebuvo suteikta būtina veterinarinė pagalba, laikymo sąlygos neatitiko gyvūnų rūšies, fiziologijos ir elgesio poreikių, o kai kuriais atvejais gyvūnai kentėjo stiprų skausmą. Vienas arklys buvo rastas su perkreiptu kaklu ir nebuvo gydomas, kitiems arkliams buvo peraugusios kanopos, dėl to jie netaisyklingai judėjo ir kentėjo nuo sąnarių deformacijų.
Šis atvejis atspindi situaciją, kai gyvūnų savininkai nesirūpina tinkama gyvūnų priežiūra, todėl būtina imtis griežtų priemonių, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę.
Žiaurus elgesys su šunimis: veisėjo atsakomybė
Šių metų balandžio mėnesį VMVT gavo pranešimą apie galimai alkanus, uždarytuose pastatuose laikomus šunis. Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad gyvūnai buvo nesocializuoti, akivaizdžiai rodė baimės požymius į savo šeimininką, dalis jų neregistruoti, neženklinti, šunys nevakcinuoti nuo pasiutligės.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
VMVT Panevėžio apygardos priežiūros skyrius atliko neplaninius patikrinimus šešiose skirtingose gyvūnų laikymo vietose. Inspektoriams patikrinus visas vietas, nustatyta, kad gyvūnai buvo nesocializuoti, akivaizdžiai rodė baimės požymius į savo šeimininką, dalis jų neregistruoti, neženklinti, šunys nevakcinuoti nuo pasiutligės, blogos voljerų ir aplinkos sąlygos, nešvari ir neatitinkanti reikalavimų šėrimo bei girdymo įranga.
Rimčiausi įtarimai kilo dėl veisėjo galimai grubaus, žiauraus ir ilgalaikio elgesio su gyvūnais. Įėjus veisėjui į voljerus, daugelis šunų, tarp jų ir visai jauni, demonstruodavo akivaizdžius streso požymius: gūždavosi prie žemės, traukdavosi į būdas, sustingdavo, pabrukdavo uodegas, drebėdavo. Tai buvo traktuota kaip žiaurus elgesys su gyvūnais.
Kinologijos specialisto išvada buvo nedviprasmiška - gyvūnai smarkiai išgąsdinti ir psichologiškai suluošinti. VMVT sprendimą paimti šunis iš veisėjo priėmė tuoj pat, patikrinimo metu. Vis dėl to, savivaldybės sprendimu, visi šunys buvo palikti jų laikymo vietose, sudarius sutartį dėl jų priežiūros su kitu asmeniu.
Galiausiai, galutiniam teismo sprendimui įsiteisėjus, 39 belgų aviganių mišrūnai buvo konfiskuoti ir perduoti gyvūnų globėjams. Veisėjui pritaikytas 4 metų draudimas laikyti gyvūnus augintinius. Teisme VMVT pavyko įrodyti, kad pažeidėjas padarė itin daug pažeidimų, susijusių su gyvūnų laikymu, jų veisimu, priežiūra, veterinarinės pagalbos nesuteikimu. Papildomai teismo posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad pažeidėjas nesuteikė veterinarinės pagalbos dviem šunų jaunikliams, dėl ko vienas gyvūnas nugaišo, o kitas turėjo būti nugaišintas.
Šis atvejis iliustruoja, kaip svarbu užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo sąlygas ir priežiūrą, o taip pat atkreipia dėmesį į veisėjų atsakomybę už gyvūnų gerovę.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Baudžiamoji byla dėl žiauraus elgesio su gyvūnais medžioklės metu
Teisme apeliacine tvarka buvo baigta nagrinėti baudžiamoji byla dėl gyvam šernui iltis karpiusių, audinę ir vietnamietišką kiaulę medžiokliniais šunimis pjudžiusių asmenų. Kaltais dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Šiaulių apygardos teismo, o vėliau ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neskundžiama nutartimi pripažinti 7 Telšių, Šiaulių ir Radviliškio gyventojai.
Atliekant ikiteisminį tyrimą, kaltinimai dėl melagingų parodymų davimo ir dokumentų klastojimo pareikšti 60-mečiui veterinarijos gydytojui, kuris, manoma, melavo apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo ir bylos dėl žiauraus elgesio su gyvūnais nagrinėjimo metu. Tyrimo duomenimis, kaltinamasis teigė, kad jis, kaip veterinaras atvykęs į įvykio vietą 2017 metų liepą, neva pamatė į tvorą įsipainiojusį šerną, kuriam suleido vaistų nuskausminimui nuo uždegimo ir norėjo gyvūną primigdyti. Surinkta duomenų, kad veterinaras, manoma, tyčia suklastojo „Gydomų gyvūnų registracijos žurnalą“, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis ir tokiu būdu siekdamas padėti pažįstamiems vyrams išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Šis atvejis atskleidžia ne tik žiaurų elgesį su gyvūnais medžioklės metu, bet ir galimą veterinarijos gydytojo įsitraukimą į nusikalstamą veiką, siekiant išvengti atsakomybės.
Korupcija ir veterinarijos tarnybos: G. Pridotko atvejis
Kauno apygardos teismas atmetė G. Pridotko advokato skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos sprendimą nepaleisti iš Kauno kalėjimo lygtinai latentinius ir pavojingus korupcinius nusikaltimus įvykdžiusį buvusį valstybės tarnautoją. Bylos duomenimis, aukšto rango pareigas ėjęs G. Pridotkas nusikalstamu būdu įgijo daugiau nei 296 tūkst. eurų, taip pat kyšininkavo, siekė greito ir lengvo praturtėjimo.
Teisėja Jūratė Petraškienė pažymėjo, kad G. Pridotkas nusikaltimus padarė būdamas valstybės tarnautoju - Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriumi. Nusikalstamų veikų mechanizmas sudėtingas ir gerai suplanuotas, tai iš esmės didina nuteistojo pavojingumą. G. Pridotkas nuteistas už tai, kad, panaudodamas jo paties ir sutuoktinės įsteigtą juridinį asmenį, taip pat kitas 15 susijusių įmonių, iš fizinių asmenų priėmė kyšius už palankumą ateityje instituto vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, legalizavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas bei neteisėtai praturtėjo.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
Šis atvejis atskleidžia korupcijos problemą veterinarijos srityje, kai aukštas pareigas užimantys asmenys piktnaudžiauja savo padėtimi siekdami asmeninės naudos.
Nelegalus šunų veislynas ir griežtesnė bausmė
Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl nelegalios šunų veisyklos veiklos, skyrė 43-ejų metų moteriai 6 tūkst. eurų baudą ir papildomai konfiskavo 945 eurus. Moteris neteisėtu gyvūnų dauginimu ir jų pardavimu vertėsi apie 5-ius metus. Paaiškėjo, kad ji, neturėdama leidimo užsiimti tokia veikla, nuo 2015 metų pardavė įvairių veislių šunis ir jų mišrūnus.
Bylos duomenimis, moteris, norėdama nuslėpti nelegalios veisyklos veiklą, 2020 metų rugsėjį mikroautobusu iš Kretingos rajone esančio ūkinio pastato išvežė keliolika įvairių veislių šunų. Naktį augintinius suskubusi pervežti moteris pakelėje paleido penkis šunis. Tamsiu paros metu be priežiūros palikti gyvūnai blaškėsi netoli kelio Skuodas-Plungė, kur du iš jų buvo partrenkti pro šalį važiavusių automobilių.
Klaipėdos apygardos teismas panaikino pirmos instancijos nuosprendžio dalį - nuteistosios išteisinimo dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, ir pripažino ją kalta.
Šis atvejis atskleidžia ne tik nelegalios gyvūnų veisimo problemą, bet ir žiaurų elgesį su gyvūnais, kai siekiant nuslėpti nusikalstamą veiką, gyvūnai paliekami likimo valiai.
Visuomenės nuomonė ir požiūris į gyvūnų gerovę
Kretingos šunų mylėtojų grupės įkūrėja Kristina Ančerevičienė teigia, kad piniginės baudos kai kurių žmonių neatgraso nuo žiauraus elgesio su gyvūnais. Jos įsitikinimu, apskritai turi keistis visuomenės nuostatos, požiūris: „Kol bus paklausa, visada atsiras tų, kurie šunis veis ir parduos nelegaliai.“
Gyvūnų mylėtojai pastebi, kad norintieji įsigyti augintinį dažnai neketina jam išleisti daug pinigų. Dažnai žmonės nė nesusimąsto, kad netinkamai daugintiems gyvūnams gali išleisti dar daugiau - jiems gydyti ir panašiai. Visuomenė turi suvokti, kad augintiniai reikalauja priežiūros. Jeigu nuo pat pradžių nenori į jį investuoti, tvarkingai rūpintis, turėti visus reikiamus dokumentus, jį čipuoti, gal tada geriau iš viso neauginti.
Ši nuomonė atspindi visuomenės susirūpinimą dėl gyvūnų gerovės ir poreikį keisti požiūrį į gyvūnus, užtikrinant tinkamą jų priežiūrą ir apsaugą nuo žiauraus elgesio.
tags: #skundas #dėl #veterinaro #elgesio