Psichodinaminė psichoterapija yra giliai įsišaknijusi psichoanalizės tradicijoje, kurią sukūrė Sigmundas Freudas. Šis terapijos būdas neapsiriboja vien tik simptomų malšinimu, bet siekia atskleisti gilumines jų priežastis. Tai reiškia, kad psichodinaminė terapija siekia suprasti, kodėl žmogus patiria, pavyzdžiui, panikos atakas arba depresinius simptomus būtent tam tikru gyvenimo momentu. Šiame procese itin svarbu išnagrinėti žmogaus istoriją nuo pat jo gimimo, nes atsakymai dažnai slypi ankstyvoje vaikystėje.
Esminiai Psichodinaminės Psichoterapijos Teiginiai
Psichodinaminė psichoterapija remiasi keliais pagrindiniais teiginiais apie žmogaus psichiką ir elgesį:
Pasąmonės įtaka: Žmogaus elgesį dažnai lemia pasąmoniniai impulsai, kurių motyvai yra sąmoningai nesuvokiami. Tai reiškia, kad žmogus ne visada žino, kodėl elgiasi vienaip ar kitaip.
Vidiniai konfliktai: Žmogus nuolat patiria vidinius konfliktus. Tai ypač išryškėja psichoterapijos pradžioje, kai viena asmenybės dalis siekia pokyčių, o kita - išlaikyti stabilumą. Šie konfliktai pasireiškia kasdienėje veikloje, ypač kai reikia priimti sprendimus.
Asmenybės raida: Asmenybės raidą lemia įgimtos savybės, tėvų psichologinės charakteristikos ir ryšys tarp vaiko ir tėvų. Pirmieji gyvenimo metai yra ypač svarbūs formuojant asmenybę.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai psichologo individualiai veiklai
Psichologinės gynybos: Siekdami išsaugoti savivertę ir sumažinti nerimą, žmonės naudoja psichologines gynybos priemones. Jos gali būti nebrandžios (pvz., neigimas, skėlimas, projekcija) arba brandžios (pvz., humoras, sublimacija).
Pasipriešinimas: Psichoterapijoje didelis dėmesys skiriamas darbui su pasipriešinimu, nes dalis asmenybės vengia pokyčių. Pasipriešinimas gali pasireikšti įvairiomis formomis - nuo tylos ir neturėjimo apie ką kalbėtis iki pamiršimo atvykti ar vėlavimo į konsultacijas.
Pagrindinės varos: Seksualumas ir agresija yra pagrindinės varos, kurių slopinimas arba netinkama išraiška gali sukelti asmenybės problemas ir simptomus.
Psichikos struktūra: Psichiką sudaro trys struktūros: ID (pasąmonė), Ego (sąmonė) ir Superego (moralė).
Žmogus dažnai savęs nepažįsta dėl daugybės vidinių pasąmoninių konfliktų, draudimų, nerimo ir gynybos mechanizmų, kurie verčia slėptis pačiam nuo savęs.
Taip pat skaitykite: Pardavimų Didinimas Per Psichologiją
Psichodinaminės Psichoterapijos Tikslai ir Metodai
Pagrindinis psichodinaminės psichoterapijos tikslas - padėti žmogui atrasti, geriau pažinti ir įsisąmoninti savo pasąmoninius impulsus, gynybos mechanizmus, nerimą ir kitus jausmus. Psichodinaminis požiūris teigia, kad dvasiniai fenomenai žmogaus sieloje yra susiję priežasties ir pasekmės ryšiais, kad asmenybė yra paslanki, ji keičiasi ir auga. Suvokus ir išgyvenus problematiško elgesio ir savijautos priežastis, galima rasti pažangesnius, brandesnius prisitaikymo ir funkcionavimo būdus.
Psichoterapija, paprastai tariant, yra "gydymas žodžiu", pokalbiai, kurių metu kartu su terapeutu siekiama susigaudyti savo problemose, kad palengvintumėte ir padarytumėte gyvenimą turtingesnį, suprantamesnį ir spalvingesnį sau ir jus supantiems žmonėms.
Psichoterapija gali būti:
- Giluminė: Siekiama padėti pacientui suvokti savo psichikos ar asmenybės sutrikimo priežastis ir rekonstruoti asmenybės struktūrą bei funkcionavimą.
- Nukreipta į problemą: Siekiama padėti pacientui efektyviau išnaudoti jo turimus asmenybės resursus sveikatos bei gyvenimo problemoms spręsti.
- Palaikomoji: Siekiama išlaikyti paciento funkcionavimo lygį, kad jo gyvenimo ir sveikatos kokybė neblogėtų.
Taip pat psichoterapija gali būti individuali arba grupinė.
Kada Verta Ieškoti Pagalbos?
Pagalbos verta ieškoti, jei šie simptomai trukdo jums jaustis laimingu ar tęsti įprastą veiklą:
Taip pat skaitykite: "Tik Tu ir Aš" Programa
- Nuotaikų kaita ar jaučiatės depresiškas, prislėgtas.
- Jaučiate nerimą, o kartais jus apima panika.
- Turite įvairių baimių (parausti, nualpti, tamsos, vairuoti mašiną ir pan.).
- Jums trukdo įkyrios mintys ar veiksmai.
- Patyrėte sukrėtimą (avarija, netektis, smurtas, skyrybos ir kt.).
- Santykiai su jus supančiais žmonėmis įtempti ar alinantys.
- Nepatinkate sau ar nepasitikite savimi.
- Jaučiatės vienišas.
- Trūksta gyvenimo prasmės jausmo ar kyla minčių apie savižudybę.
- Turite įvairių somatinių skundų, bet gydytojai neranda ligos ir vadina tai „nervais“.
Terapijos Organizavimas
Pirminė psichoterapinė konsultacija: Tai vienas ar keli susitikimai, kurių metu specialistas įvertina jūsų nusiskundimus ir rekomenduoja jums tinkamą gydymą: psichoterapiją (asmeninę arba grupinę) ar medikamentinį gydymą. Iš pradžių aptariamos priežastys, paskatinusios kreiptis į psichoterapeutą. Psichoterapeutas stengiasi suprasti, kaip pacientas jaučiasi, ko tikisi, ar yra pasirengęs gilintis į savo pasąmoninius konfliktus. Kitu atveju gali būti rekomenduojamos kitos psichoterapijos formos. Pirminio pokalbio metu įvertinami paciento poreikiai, lūkesčiai, pasirengimas gilintis į vidinius konfliktus bei terapijos galimybės. Pacientas ir psichoterapeutas susipažįsta, ir palankiu atveju susiklosto abipusiu pasitikėjimu grindžiami santykiai. Tai tampa pagrindu vėlesniam gydymui. Su pacientu aptariamos ir psichoterapijos sąlygos (valandų skaičius, mokestis ir pan.).
Asmeninė terapija: Skirta aptarti skausmingiems ar tiesiog intymesniems dalykams, kurių nesinori ar neatsiranda erdvės aptarti šeimoje ar su draugais. Tai yra šansas kiekvienam tapti brandesniu, priklausomai nuo pakopos, kurioje šiuo metu esate: tas, kuris galvoja, kad neturi problemų, turi galimybę tapti atviresniu sau ir atrasti savo trūkumus; tas, kuris jaučia, jog turi sunkumų su tėvais, sutuoktiniais, draugais, mokslais ar savęs vertinimu, gali detaliau panagrinėti tuos sunkumus ir atrasti naujus požiūrius į juos bei naujus būdus sau padėti. Tai ne visada reiškia, kad gyvenimas taps lengvesnis, bet jis tikrai gali tapti prasmingesnis ir gilesnis.
Psichoterapija gali būti ir skausminga, nes gali (ir dažniausiai turi) būti paliesti taip pat ir nemalonūs momentai, kurie neduoda ramybės ir kliudo „normaliai” gyventi. Nuo gyvenimo, kuriame yra svarbūs ir nesvarbūs dalykai (juos pravartu mokytis atskirti), terapija skiriasi tuo, kad joje šių mažų ir didelių dalykų nėra, taigi jūs galite kalbėti apie viską, kas jums rūpi - ne tik apie „gyvenimo prasmę”, bet ir apie „prozišką” buitį ar apie, pvz.: batus, kuriuos nusipirkote, nes jie buvo „tokie gražūs”, o dabar spaudžia kojas, nes pasirodė esą per maži ir t.t. Labai svarbu dalintis tuo, kaip jaučiatės pas terapeutą.
Psichoterapinis konsultavimas vyksta tarpasmeninio kontakto pagrindu. Tai labai svarbus profesionaliai - žmogiškas ryšys, kuriame reikšmingi įprastinio bendravimo aspektai - pasitikėjimas, pagarba, tolerancija. Gali būti, kad jūsų savijauta terapinėje situacijoje atkartos kokią nors kitą jūsų gyvenimo situaciją, kai jūs jau panašiai jautėtės, ir tada tai galima išsamiai aptarti, turint tikslą susigaudyti jūsų jausmuose.
Trukmė ir Tikslas
Susitikimų trukmė yra 45 minutės, jie vyksta vieną arba du kartus per savaitę. Psichoterapija gali būti trumpalaikė (10-20 susitikimų) ir ilgalaikė (nuo 30 iki 100 ir daugiau susitikimų), priklausomai nuo jūsų poreikio ar sunkumų pobūdžio. Psichodinaminės psichoterapijos efektyvumas yra tiesiogiai susijęs su jos trukme. Terapija tęsiasi tol, kol kenčiama dėl dvasinio diskomforto. Paprastai nenumatomas joks konkretus terminas, o terapija baigiama bendru psichoterapeuto ir paciento sutarimu. Pacientas turi teisę bet kada psichoterapijos atsisakyti, tačiau toks atsisakymas turi būti suvoktas (t.y. tam skiriami bent keli susitikimai).
Psichoanalitinė psichoterapija padeda pamatyti vidinius konfliktus, kurie dėl žmogaus psichologinių savybių jam pačiam lieka nepažinūs. Terapijos metu atsirandanti įžvalga padeda pažinti save. Prieš nusprendžiant tyrinėti ir spręsti problemas ilgalaikėje psichoterapijoje, keletas susitikimų skiriami esamai kliento būklei išsamiai suprasti, gyvenimo istorijai aptarti. Laikoma, kad visa kliento iki šiol turėta emocinė, bendravimo, darbinė patirtis, ypač - ankstyvųjų santykių savo šeimoje patirtis - yra reikšminga esamiems sunkumams. Kai psichoterapeutas turi pakankamai informacijos, kad galėtų suprasti, kas vyksta kliento gyvenime, yra aptariami psichoterapijos tikslai, trukmė, per kurią jų galėtų būti siekiama, lankymosi dažnis (įprastai - 1 kartas per savaitę), apmokėjimas. Ilgalaikės psichoterapijos tikslams, susijusiems su asmenybės pokyčiais, reikalinga nemaža laiko - terapija trunka kelis metus.
Psichodinaminės Psichoterapijos Esmė
Psichodinaminė psichoterapija - psichoterapijos rūšis, kuri remiasi samprata, jog psichiką sudaro tam tikros dalys, tarp kurių visada yra konfliktas, o to konflikto sprendimas atsispindi mūsų jausmuose ir elgesyje, santykiuose su kitais žmonėmis. Didžioji žmogaus elgesį lemianti psichikos dalis yra pasąmoninga, bet nereiškia, kad niekaip nepasiekiama. Dalis pasąmomingo turinio - tai ankstesni patyrimai, jausmai, fantazijos, norai, kuriuos psichika tiesiog išstūmė iš sąmonės, nes juos buvo per sunku ištverti ar jie buvo „draudžiami“. Šioje psichoterapijoje daug dėmesio skiriama vaikystės amžiaus problemoms ir tiems būdams, kuriuos suradome jiems išspręsti, įtvirtinome ir toliau naudojame savo gyvenime. Dažnai būna taip, kad vaikiškame amžiuje sprendimo būdai yra tinkami ir padeda bendrauti, o kartojant juos suaugusiojo gyvenime - tampa trukdančiais, nors jų pats žmogus ir nepastebi.
Psichodinaminės psichoterapijos metu klientas su specialisto pagalba siekia pamatyti ir suprasti, kas jam trukdo bendrauti, kelia skausmą, nerimą, nusivylimą ar kitus jausmus, t.y., mokosi labiau save pažinti ir priimti. Be to, tarp kliento ir psichoterapeuto susiklosto ryšys, kuriame atsikartoja kliento santykių būdai ir sunkumai, jie vyksta „čia ir dabar“, todėl klientas, padedamas terapeuto, gali surasti naują, lankstesnį būdą išspręsti problemą.
Psichoterapija - tai kelionė po vidinį pasaulį, kurios metu žmogus stengiasi pažinti save ir išspręsti problemas, trukdančias džiaugtis gyvenimu. Šios kelionės metu lydi terapeutas, kuris supranta psichikos sandarą. Specialistas, tikslingai užduodamas klausimus, padeda žmogui atsiverti, aptikti ir suvokti savo vidinius konfliktus. Dažnai psichoterapijos metu išryškėja problemos, kurių net nenutuokėme egzistuojant. Individualios psichoterapijos metu labai svarbus žmogaus ryšys su terapeutu. Tikslas - sukurti saugią, geranorišką ir privačią aplinką, kurioje būtų drąsu nagrinėti net delikačiausias problemas. Viskas, kas kalbama terapeuto kabinete, išlieka konfidencialu.
Kada Psichodinaminė Psichoterapija Veiksminga?
Psichodinaminė - psichoanalitinė psichoterapija - viena pagrindinių šiuo metu pasaulyje taikomų psichoterapijos rūšių. Ši terapija remiasi samprata, jog psichiką sudaro tam tikros dalys, tarp kurių yra konfliktas. Kai kurie patyrimai, jausmai, norai tiek iš mūsų vaikystės, tiek iš dabartinio gyvenimo, gali būti išstumti iš sąmonės. Tai gali būti traumos, kurias pamiršome ar jų neįsisąmoninome, tai pat nepatenkinti poreikiai, lūkesčiai ar troškimai, kurių gėdijamės. Visa ši pasąmonėje glūdinti psichikos dalis mums gali būti nejuntama, tačiau atsispindėti veiksmuose, mintyse ir savijautoje.
Psichodinaminės psichoterapijos tikslas - aptikti šiuos pasamonės užkaboriuose slypinčius šešėlius ir ištraukti juos į šviesą.
Kada psichodinaminė - psichoanalitinė psichoterapija veiksminga? Ji padeda išsilaisvinti iš nerimo, panikos priepuolių, neurozių, atstatyti dvasinę ir emocinę pusiausvyrą, pagerinti tarpasmeninius santykius. Paprastai psichoterapinės sesijos vyksta 1-2 kartus per savaitę po 50 min. Žmogaus vidinio pasaulio pažinimas ir formavimas - sudėtingas ir laiko reikalaujantis procesas. Todėl rekomenduojama terapiją lankyti mažiausiai 1 metus.
Individuali Psichoterapija: Kelias į Asmeninį Augimą
Individuali psichoterapija - tai profesionalus psichologinis procesas, padedantis žmonėms spręsti emocines, psichologines ir gyvenimo problemas. Ši terapijos forma skirta ne tik simptomų mažinimui, bet ir asmeninio augimo bei emocinio atsparumo stiprinimui.
Individuali psichoterapija - tai asmeninis darbas su kvalifikuotu psichoterapeutu, orientuotas į konkrečius kliento poreikius. Terapijos metu nagrinėjami vidiniai jausmai, mintys ir elgesio modeliai, siekiant rasti būdus, kaip pagerinti emocinę būseną ir gyvenimo kokybę.
Pagrindinės psichoterapijos rūšys:
Kognityvinė elgesio terapija (KET): orientuota į minčių ir elgesio keitimą, siekiant pašalinti neigiamus simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Labai veiksminga gydant nerimą, depresiją ir kitus sutrikimus.
Psichodinaminė psichoterapija: giluminis darbas, padedantis suprasti pasąmoninius impulsus ir jų įtaką dabartiniam gyvenimui.
Psichoterapija gali padėti spręsti šias problemas:
- Depresija, nerimas ir stresas.
- Santykių sunkumai.
- Žema savivertė.
- Gyvenimo pokyčiai ir krizės.
- Traumos ir praeities skauduliai.
Sesijos metu psichoterapeutas padeda analizuoti ir spręsti problemas, suteikia įrankius ir metodus geresniam emociniam valdymui. Pavyzdžiui, naudojant KET, klientas mokosi atpažinti neigiamas mintis ir jas keisti pozityvesnėmis. Individualios psichoterapijos procesas pritaikomas kiekvienam klientui asmeniškai. Pirmieji susitikimai paprastai skiriami susipažinimui, kliento problemų supratimui ir tikslų išsikėlimui. Psichoterapeutas padeda klientui atpažinti pasikartojančius emocinius ir elgesio modelius, gilintis į vidinius išgyvenimus bei ieškoti veiksmingų būdų juos spręsti.
Psichoterapija: Kelias į Savęs Pažinimą ir Geresnę Savijautą
Daugelio žmonių gyvenimuose pasitaiko laikotarpių, kai nebepavyksta suprasti, kas vyksta ne tik su jų kūnu, bet ir siela. Pajutus nerimą, susidūrus su nemiga, santykių problemomis, stipriais, nesuprantamais jausmais ar įvairiais kūno pojūčiais, atsiranda poreikis ieškoti pagalbos. Priėmus sprendimą kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, gali kilti įvairūs jausmai, kartu ir nejaukumas, kad specialistas pamatys kažką, ko patys nematome.
Terapeuto užduotis - padėti žmogui šias patirtis priimti, atskleisti jų reikšmę, suprasti, ko asmuo neteko, bijo, slapčia trokšta ar sau neleidžia. Tai bandymas suprasti, kodėl tam tikri dalykai mums yra svarbūs, kaip mes sprendžiame, kas yra gera ir bloga, kaip kuriame artumą ar brėžiame ribas, atstatome savo autonomiją bei giname savivertę. Tai būdas suprasti, kodėl kartais galime pajusti artumą ir vienybę nepažįstamų žmonių grupėje ir jaustis beprotiškai vieniši su savo artimiausiais žmonėmis, arba jaustis mažais išsigandusiais vaikais, apsiavusiais kiek per didelius suaugusiojo batus.
Psichodinaminė terapija orientuota į asmenybės vidinių psichinių procesų pokytį, padedantį spręsti nerimo, elgesio, santykių ir nuotaikos sunkumus. Pastebėta, kad sesijų dažnis ir psichoterapeuto aktyvumas gali lemti, kaip greitai ar giliai psichoterapijos metu atsiskleis tam tikri aspektai.
Sėkmingai terapijai itin svarbi paciento motyvacija, kuri dažniausiai kyla iš patiriamos kančios - būtent ji skatina pacientą domėtis, ieškoti pagalbos būdų, padeda išbūti su psichoterapeutu šiame keistame, sunkiai apibrėžiamame santykyje.
Dėl darbo principų psichodinaminė terapija gali būti mažiau naudinga asmenims su silpna impulsų kontrole, itin linkusiems jausmus „išveikti“, pavyzdžiui, susiduriantiems su aktyvia priklausomybe įvairioms medžiagoms, lošimams ar kitam destruktyviam elgesiui, turintiems valgymo sutrikimų, esant savižudybės krizei, ar sunkioms obsesinio kompulsinio sutrikimo formoms.
Vertėtų nepabijoti susitikti su keliais terapeutais, stebėti savo kylančias reakcijas, nes taip bus lengviau suprasti, kokie jausmai kyla. Gali būti, kad nejaukumas ir atmetimo reakcija, atsiradusi pirmo susitikimo metu, yra ne dėl specialisto, o dėl paciento elgesio modelio, kuris aktualizuojasi prašant pagalbos. Verta atkreipti dėmesį, kad prasidėjus terapiniam procesui santykis su psichoterapeutu gali keistis. Išlaikyti terapinį santykį, kad abu terapijos dalyviai galėtų vienas kitu pasitikėti, gali padėti bendras tikslas.
Psichodinaminė psichoterapija reikalauja kantrybės. Terapiniam santykiui susidaryti reikalingos kelios sąlygos - pavyzdžiui, specialisto anonimiškumas ir sesijų reguliarumas ir kt.
Psichoterapeutas turi pažinti žmogų, suprasti, kaip jis mąsto, kaip reaguoja, kokia jo patirtis bei kokie svarbiausi santykiai. Taip pat ar pacientui pasaulis atrodo saugus, ar jis gali pasitikėti kitais, būti suprastas ir mylimas, o jo norai yra patenkinami. Dalis informacijos sužinoma pacientui pasakojant apie save, tačiau nemažai jos atsiskleidžia mezgant ryšį su psichoterapeutu.
Individuali Psichoterapija: Gilinantis į Save
Individuali psichoterapija - individualus kliento ir psichoterapeuto bendravimas. Kalbėdamas su psichoterapeutu, asmuo ne tik įvardija problemas, kylančius jausmus, gali pastebėti, kaip gyvenimiška patirtis atsispindi dabartinėje situacijoje, bet ir santykyje su psichoterapeutu atpažinti sau įprastus elgesio ir psichologinio apsigynimo modelius. Psichoterapeutas padeda atskleisti vidinius konfliktus, priimti save tokį, koks esi. Taip stiprėja pasitikėjimas savimi, gyvenimas įgauna daugiau spalvų.
Kaip Pradėti?
Pirmas žingsnis - diagnostinė konsultacija. Tai pokalbis su gydytoju, kurio metu išsiaiškinama ir įvertinama problema, jos sąsajos su asmens gyvenimiška patirtimi. Tikslas - išklausyti, suprasti, padėti susigaudyti, kas vyksta. Aptariami priimtini problemos sprendimo būdai. Retai problemos išsprendžiamos per vieną konsultaciją. Dažniau pagal individualius poreikius rekomenduojama psichoterapija ar medikamentinis gydymas.
Dažnai kyla klausimų, į ką kreiptis: psichiatrą, psichologą ar psichoterapeutą. Psichiatras - tai gydytojas, baigęs aukštąją medicinos mokyklą ir psichiatrijos rezidentūrą. Nėra aiškios ribos, kada turėtų konsultuoti psichiatras, kada - psichologas ar psichoterapeutas.
Psichoterapijos metu psichoterapeutas ir pacientas sėdi vienas priešais kitą, ir tarp jų vyksta bendravimas. Taikomas pagrindinis „laisvų asociacijų metodas“ - pokalbio temą inicijuoja pacientas. Pagrindinė taisyklė yra kalbėti kiek įmanoma atviriau, nevaržant savęs, nes viską, ką sako pacientas, yra labai svarbu ir turi prasmę, kurios kartu ieško su terapeutu.
Šioje psichoterapijoje didelis dėmesys skiriamas vaikystėje iškilusiems konfliktams ir jų sprendimo būdams, kuriuos suradome jiems išspręsti, įtvirtinome ir toliau naudojame savo gyvenime. Dažnai nutinka, kad vaikystėje atrasti sprendimo būdai tiko ir padėjo išgyventi, o kartojant juos suaugusiojo gyvenime - tampa trukdančiais, nors jų pats žmogus ir nepastebi ar negali paaiškinti, kodėl jis taip elgiasi. Psichoterapijos metu pacientas su psichoterapeuto pagalba siekia pamatyti ir suprasti, kas jam trukdo bendrauti, kelia pyktį, nusivylimą ar kitus jausmus, t.y., mokosi labiau save pažinti ir priimti. Tarp paciento ir psichoterapeuto susiklosto ryšys, kuriame atsikartoja paciento santykių būdai ir sunkumai, kurie vyksta „čia ir dabar“, todėl pacientas, padedamas terapeuto, gali surasti naują, jam priimtiną būdą išspręsti problemą.
Įsipareigokite lankytis reguliariai, nepraleiskite susitikimų, nebent turite labai rimtų priežasčių. Jei nenorite lankytis, pirmiausiai galvokite kodėl, pakalbėkite apie tą nenorą su savo terapeutu. Taip jaustis terapijoje normalu: gal bijote skausmingų diskusijų, gal nedrįstate ko nors apie save atskleisti, gal Jums nepatinka terapeutas.
Ilgalaikė psichologinė pagalba, naudojant įvairius psichoterapijos metodus, padeda spręsti įsisenėjusius psichologinius sunkumus, nulemtus nepalankių patirčių praeityje. Tai yra nemedikamentinis pagalbos būdas, padedantis įveikti psichikos sutrikimus, ir taip pat galimybė emociškai sveikam žmogui spręsti psichologines problemas, geriau pažinti save, keistis, stiprėti bei augti. Psichoanalitinė (psichodinaminė) psichoterapija padeda pasiekti gilesnių, žymesnių asmenybės pasikeitimų. Psichoterapijos metu atskleidžiama, kokį poveikį asmens vidinis pasaulis daro kasdieniam gyvenimui. Ilgai trunkančiuose psichoterapiniuose santykiuose atsiskleidžia asmens neįsisąmoninti konfliktai, jausmai, elgesio ir bendravimo būdai. Psichoterapijoje jie yra iš naujo patiriami, išgyvenami ir išsprendžiami. Pagalbos trukmė - nuo kelių mėnesių iki kelių metų.
Kitos Terapijos Rūšys
Kognityvinė-elgesio terapija: Padeda spręsti įvairaus pobūdžio problemas, geriau kontroliuoti emocijas, įveikti psichikos sutrikimus. Kognityvinė-elgesio terapija orientuota į minčių ir elgesio keitimą. Manoma, kad žmogaus mintys, elgesys, jausmai, kūno pojūčiai yra tarpusavyje susiję ir veikia vienas kitą. Problemas palaiko tam tikri mąstymo ir elgesio būdai, kuriuos galima atskleisti ir pakeisti.
Schemų terapija: Padeda suprasti ir geriau valdyti gyvenime pasikartojančius modelius (schemas), kurie trukdo atliepti į dabartyje kylančius emocinius poreikius. Šie modeliai dažniausiai būna susiformavę ankstyvajame amžiuje.
tags: #individuali #psichodinamine #psichoterapija