Alkoholizmas - lėtinė liga, paveikianti ne tik patį žmogų, bet ir jo artimuosius bei visą visuomenę. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, alkoholio vartojimas yra giliai įsišaknijęs kultūroje, dažnai traktuojamas kaip atsipalaidavimo ar bendravimo priemonė. Tačiau nesaikingas vartojimas sukelia rimtų problemų, todėl svarbu žinoti priklausomybę alkoholiui turinčių asmenų teises ir galimybes gauti pagalbą.
Paplitę mitai apie priklausomybę nuo alkoholio
Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata paneigia dažniausiai pasitaikančius mitus apie priklausomybę nuo alkoholio:
- Mitas nr. 1: „Aš turiu darbą ir įvykdau savo pareigas. Taip, vartoju alkoholį ir gan dažnai, bet nesu priklausomas, nes tai netrukdo darbui.“ Tai klaidingas įsitikinimas, nes priklausomybė gali pasireikšti įvairiais lygmenimis ir paveikti visus socialinius sluoksnius. Žmonės, turintys gerus darbus ir pajamas, taip pat gali sirgti priklausomybe, tiesiog sugebėdami ją slėpti.
- Mitas nr. 2: „Aš nesu priklausomas nuo alkoholio, nes vartoju kokybiškus alkoholinius gėrimus. Priklausomybė - tai žemų pajamų, skurstančių žmonių problema.“ Priklausomybė nuo alkoholio nesirenka pagal socialinę padėtį. Žmogus gali vartoti brangius gėrimus, tačiau vis tiek būti priklausomas. Laikui bėgant, priklausomybė gali nulemti socialinės padėties praradimą ir pigesnių gėrimų vartojimą.
- Mitas nr. 3: „Kai norėsiu nustoti vartoti alkoholį - taip ir padarysiu be jokios pagalbos. Juk tam tereikia valios pastangų.“ Dažnai žmonės suvokia problemą tik tada, kai atsiranda gretutinės problemos, tokios kaip santykių problemos, sveikatos sutrikimai ar depresija. Vien valios pastangų dažnai nepakanka, reikalinga parama, gydymas ir elgesio keitimas, trunkantis mėnesius ar metus.
- Mitas nr. 4: „Pripažįstu, kad esu priklausomas nuo alkoholio, bet juk nieko tokio, jei išgersiu vieną taurelę ar vieną bokalą. Svarbiausia - neišgerti per daug.“ Sveikstantiems nuo priklausomybės svarbu visiškai susilaikyti nuo alkoholio. Net nedidelis kiekis gali išprovokuoti naują užgėrimo epizodą dėl biologinių smegenų mechanizmų.
- Mitas nr. 5: „Užsikodavimas nuo alkoholio - moksliškai patikrintas metodas, kuris padeda visiems.“ Nėra mokslinių įrodymų, pagrindžiančių kodavimo efektyvumą. Tai labiau įtaiga, gąsdinimas, o ne medicinos metodas.
- Mitas nr. 6: „Priklausomybė nuo alkoholio paveldima. Jei mano tėvai turėjo problemų su alkoholiu, pasmerktas esu ir aš.“ Genetika turi įtakos, tačiau nėra šimtaprocentinio ryšio. Didelę reikšmę turi paties žmogaus pasirinkimai.
- Mitas nr. 7: „Aš neturiu problemų su alkoholiu. Tokių problemų turintys žmonės būna agresyvūs ir pikti, o aš toks nesu.“ Priklausomybė nuo alkoholio gali pasireikšti įvairiai, ne visi priklausomi asmenys būna agresyvūs. Kai kurie gali būti nedrąsūs, bijantys visuomenės ar linkę į depresiją.
- Mitas nr. 8: „Nesu priklausomas nuo alkoholio, nes jį visada vartoju su draugais. Negeriu vienas namuose, slėpdamasis nuo kitų.“ Priklausomybę apibrėžia ne vartojimo įpročiai, o poreikis alkoholiui. Priklausomas žmogus gali vartoti tiek su draugais, tiek vienas.
- Mitas nr. 9: „Alkoholizmo sindromas išsivysto geriantiems stipriuosius gėrimus. Aš geriu tik alų ir vyną, tad man nėra ko bijoti.“ Svarbu suvartoto alkoholio kiekis, o ne gėrimo rūšis. Didelis kiekis alaus ar vyno gali sukelti tokias pačias pasekmes kaip ir stiprieji gėrimai.
- Mitas nr. 10: „Nuo alkoholio priklausomas ir dėl to problemų įvairiose gyvenimo srityse patiriantis žmogus - „žlugęs žmogus“, jam niekas nebepadės.“ Pagalba įmanoma bet kurioje ligos stadijoje, ypač pradinėje ar vidurinėje. Svarbu, kad pats žmogus ir jo artimieji suvoktų problemą ir kreiptųsi pagalbos.
Priklausomybę alkoholiui turinčių asmenų teisės Lietuvoje
Lietuvos Respublikos įstatymai garantuoja teisę į sveikatos priežiūros paslaugas asmeniui, vartojančiam psichiką veikiančias medžiagas, šios paslaugos turi būti teikiamos tokia pačia tvarka kaip ir kitiems LR piliečiams. Tai reiškia, kad priklausomi asmenys turi teisę į:
- Anonimiškumą: Asmeniui pageidaujant, gydymo paslaugos teikiamos neatskleidžiant asmens tapatybės (nuo 16 metų). Medicininiuose dokumentuose naudojamas individualus paciento kodas.
- Gydymą ir reabilitaciją: Valstybė užtikrina visapusišką sergančiųjų priklausomybės ligomis gydymo ir reabilitacijos poreikių patenkinimą, kad ligonis galėtų integruotis į visuomenę.
- Socialinę paramą: Socialinė parama ypač svarbi priklausomybės ligomis sergantiems socialinės rizikos grupės asmenims. Savivaldybių socialinės paramos skyriai, bendradarbiaudami su nevyriausybinėmis organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis, fiziniais bei juridiniais asmenimis, formuoja socialinių paslaugų teikimo strategiją, rengia ir įgyvendina socialinių paslaugų teikimo planus, projektus bei programas ir teikia socialines paslaugas savo teritorijoje gyvenantiems socialinės rizikos asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis.
- Užimtumą: Pagrindinis sergančiųjų priklausomybės ligomis užimtumo tikslas yra padėti jiems integruotis į darbo rinką. Siekiant šio tikslo, būtina užtikrinti sėkmingą integraciją į esamą darbo rinką, sudaryti tinkamas sąlygas mokytis, padėti įgyti tinkamą profesiją bei profesinę kvalifikaciją, atitinkančią rinkos poreikius.
Pagalbos galimybės priklausomybę turintiems asmenims
Lietuvoje veikia įvairios organizacijos ir programos, teikiančios pagalbą priklausomiems nuo alkoholio asmenims:
- Vilniaus priklausomybės ligų centras: Teikia medicininę ir psichologinę pagalbą priklausomiems asmenims ir jų artimiesiems.
- Savivaldybių socialinės paramos skyriai: Teikia socialinę paramą priklausomiems nuo alkoholio asmenims ir jų šeimoms.
- Nevyriausybinės organizacijos ir religinės bendruomenės: Teikia psichologinę, socialinę ir dvasinę paramą priklausomiems asmenims.
- „Aš esu“ bendruomenė: Teikia reabilitacijos programas priklausomiems asmenims.
- „Al-Anon“: Priklausomybe nuo alkoholio sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija.
- SAV (Suaugę alkoholikų vaikai): Vyrus ir moteris, užaugusius priklausomų asmenų ar kitokioje disfunkcinėje šeimoje vienijanti bendrija.
- Krizių įveikimo centras: Teikia skubią psichologinę pagalbą krizinėse situacijose.
Svarbu suprasti, kad priklausomybė nuo alkoholio yra liga, kurią galima gydyti. Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo didesnė tikimybė pasveikti ir susigrąžinti visavertį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Priklausomybę turinčių asmenų teisės
Alkoholio kontrolės politika Lietuvoje: iššūkiai ir perspektyvos
Lietuva išsiskiria nesaikingo alkoholio vartojimo įpročių paplitimu. Remiantis naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius kelerius metus alkoholio suvartojimas mažėja. Tačiau, situaciją pagerinti galima. Visuomenėje vis dar paplitusios įvairių švenčių šventimo tradicijos, kurios sudaro sąlygas šiai socialinei problemai plisti.
Kai kurios jaunimo organizacijos siūlo nepritarti Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo projektui, kuriame numatoma uždrausti asmenims iki 20 metų parduoti alkoholinius gėrimus, juos vartoti ar jų turėti. Tai grindžiama šiais argumentais:
- Cenzo kėlimas nėra tikslingas, nes alkoholio vartojimas Lietuvoje labiausiai paplitęs tarp 40-60 metų vyrų, profesinį išsilavinimą turinčių asmenų, kaimuose, o ne tarp jaunų žmonių.
- Jaunų žmonių tarpe alkoholio vartojimas nėra didelis ne tik lyginant su kitomis amžiaus grupėmis Lietuvoje, bet ir jaunų žmonių suvartojimu alkoholio kiekiu Europos šalyse.
- Draudimas įsigyti visus alkoholinius gėrimus tik nuo 20 metų nėra taikomas nei vienoje ES šalyje, o devyniose ES šalyse vartojimas leidžiamas nesulaukus 18 metų.
- Numatomas įstatymo pakeitimas kelia paradoksą tarp individo ir valstybės: pilnametystės sulaukęs asmuo turi visas civilines teises ir pareigas, tačiau priėmus įstatymą negalėtų spręsti apie savo sveikatą.
- Amžiaus cenzo kėlimas mažintų jaunų žmonių atsakomybės jausmą, sąmoningumą. Efektyviausia priemonė - švietimas ir tikrųjų vartojimo priežasčių sprendimas.
- Cenzo didinimas neišspręstų prieinamumo problemos, nes jau dabar 70 procentų nepilnamečių Lietuvoje nemato problemos įsigyti alkoholinių gėrimų, o įvestas draudimas išplėstų šešėlinę rinką.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūloma:
- Mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą nepilnamečiams asmenims, griežtinant atsakomybę alkoholio prekybos vietose už prekybos alkoholiniais gėrimais reikalavimų pažeidimus, numatant licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais panaikinimą po vieno ūkio subjekto nusižengimo.
- Efektyviai panaudoti surinktus mokesčius investuojant į alkoholio vartojimo priežasčių naikinimą:
- Ištirti alkoholio vartojimo pakitimo priežastis tarp skirtingų ugdymo lygių.
- Atnaujinti švietimo programas, įtraukiant ir aktyvų programos vykdymą profesinėse mokyklose.
- Skatinti jaunų žmonių savanorišką veiklą ir užimtumą.
- Suteikti pagalbą vaikams iš girtaujančių šeimų.
Svarbu paminėti, kad ekonominiai ir socialiniai veiksniai, kaip stresas darbo vietoje, per didelis darbo krūvis, nedarbas, darbo vietos nesaugumas, gali iš esmės paskatinti pavojingai vartoti alkoholį ir pagreitinti priklausomybę nuo jo.
Sėkmės istorijos ir motyvacija
Eimantas Pakalka, aktorius, kuriam pavyko išbristi iš alkoholizmo liūno, teigia: „Kol žmogus nenorės negert, tol niekas nepadės. Aš vis galvojau gerdamas, kad ateis ta X diena: imsiu, nebegersiu. Neateis jokia X diena, niekas neateis. (…) Ne vieną kartą bandžiau išsiblaivyti, įsilašinti ir visa kita, ir broliai buvo, ir tėvas su mama buvo, visi, kas galėjo, padėjo, bet užtruko ilgai, kol pribrendo tas galutinis sprendimas mesti gerti.“
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Ši istorija įkvepia ir parodo, kad įmanoma įveikti priklausomybę, susigrąžinti šeimą, karjerą ir džiaugtis gyvenimu.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
tags: #priklausomybe #alkoholiui #turinciu #asmenu #teises