Psichologinės konsultacijos - tai galimybė geriau suprasti savo vidinį pasaulį, susigaudyti sudėtingoje situacijoje, pažvelgti į ją iš šalies bei atrasti naujų būdų, padedančių tvarkytis su sunkiais išgyvenimais, įvykiais bei kasdienio gyvenimo sunkumais. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami asmenims, norintiems užsiimti konsultacine psichologine individualia veikla Lietuvoje, bei apžvelgsime pačios psichologinės pagalbos teikimo specifiką.
Kada kreiptis į psichologą?
Vienos taisyklės, kada kreiptis į psichologą, nėra. Žmonėms psichologinė pagalba gali būti reikalinga įvairiose gyvenimo situacijose: patyrus kasdienio gyvenimo sunkumus, artimojo netektį, išgyvenant emocinę krizę, stresą, jaučiant nepasitikėjimą savimi, nesutariant su artimaisiais ar jaučiant negatyvius jausmus.
Pirmoji konsultacija ir konsultavimo procesas
Pirmojo susitikimo metu psichologas susipažįsta su klientu, užduoda klausimus, susijusius su asmeniu gyvenimu, domisi jo problema, siekia išgirsti žmogaus lūkesčius, vertina motyvaciją. Įprasta konsultacijos trukmė - 60 minučių, tačiau gali būti ir išimčių. Standartinis susitikimų dažnumas - vienas susitikimas per savaitę. Teikiant psichologinę pagalbą, konsultacijų skaičius gali būti nuo vienos iki kelių, tačiau tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus ir konkrečios jo situacijos.
Konsultacijos metu turi dirbti ir pats klientas: ne tylėti, o aktyviai dalyvauti konsultavimo procese, kalbėti apie sunkumus, pasakyti, kaip jaučiasi, nebijoti klausti, jeigu kažko nesupranta, būti atviras. Psichologo konsultacija nėra lengvas ir greitas būdas susidoroti su problemomis, kartais tai ilgai trunkantis procesas.
Psichologinės konsultacijos nauda ir metodai
Psichologinis konsultavimas padeda giliau pažvelgti į susidariusias situacijas, atpažinti savo jausmus ir emocijas, išryškina pasąmonėje esančius įsitikinimus ir tikslus, leidžia naujai pažvelgti į susiformavusį gyvenimo stilių ir daryti jame pokyčius. Konsultacijos metu vyksta vidinės transformacijos, vedančios į taiką su savimi, kitais žmonėmis ir pasauliu.
Taip pat skaitykite: Kas yra psichiatrijos konsultacinė poliklinika?
Konsultacijų metu psichologas padeda suprasti, kas vyksta Jumyse ir Jūsų gyvenime. Regresinės terapijos pagalba aptinkami vaikystėje susiformavę įsitikinimai, sunkios patirtys ir jų įtaka dabartiniam gyvenimui. Per vaizdinius, mintis, kūno pojūčius, klaidingi įsitikinimai ir reakcijos yra saugiai keičiami į norimas, arba, galima sakyti, neigiamos programos yra keičiamos į teigiamas. Taip vyksta vidinė transformacija, kuriamas naujas elgesio modelis, naujas požiūris į esamas sudėtingas situacijas. Kiekvienas atvejis skirtingas, užklausos ir siekiamas rezultatas taip pat skiriasi.
Teisiniai reikalavimai psichologo praktinei veiklai Lietuvoje
Šis įstatymas nustato psichologo kvalifikacijos įgijimo sąlygas, psichologų praktinės veiklos licencijavimo tvarką, psichologų praktinės veiklos sąlygas, psichologų teises ir pareigas, Lietuvos psichologų sąjungos (toliau - Sąjunga) funkcijas, valdymo, veiklos ypatumus.
Pagrindinės sąvokos
- Psichologas - asmuo, įgijęs psichologo kvalifikaciją.
- Psichologinių paslaugų gavėjas - asmuo ar grupė asmenų, kuriems psichologas, atlikdamas psichologo praktinę veiklą, teikia psichologines paslaugas.
- Psichologo praktinės veiklos sritis - psichologo praktinės veiklos licencijoje įrašyta atskira psichologų profesinės veiklos sritis.
Psichologo kvalifikacijos įgijimas ir prižiūrima praktinė veikla
Psichologai rengiami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka.
Prižiūrima psichologo praktinė veikla atliekama įgijus psichologo kvalifikaciją ir teikiant ne mažesnės kaip 1 500 valandų trukmės psichologo praktinės veiklos paslaugas tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Prižiūrimos psichologo praktinės veiklos tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje metu turi būti atlikta ne mažiau kaip 50 valandų trukmės individualių psichologo praktinės veiklos licencijos siekiančio psichologo konsultacijų su psichologu supervizoriumi arba ne mažiau kaip 100 valandų trukmės tokių konsultacijų dirbant grupėje. Individualios konsultacijos vyksta psichologui supervizoriui dirbant su vienu prižiūrimą praktinę psichologo veiklą atliekančiu psichologu, grupinės konsultacijos atveju psichologas supervizorius ir keli prižiūrimą psichologo praktinę veiklą atliekantys psichologai dirba kartu grupėje.
Atlikus prižiūrimą psichologo praktinę veiklą, Sąjungos nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas. Psichologas, norėdamas gauti psichologo praktinės veiklos licenciją, prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje turi atlikti per dvejus metus. Prižiūrimos psichologų praktinės veiklos tvarką ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pažymėjimo išdavimo tvarką nustato Sąjunga.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Psichologų supervizorių sąrašas
Psichologas laikomas įrašytu į psichologų supervizorių sąrašą kitą dieną po šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus patvirtinančių dokumentų pateikimo Psichologų licencijavimo komisijai (toliau - Licencijavimo komisija) dienos. Jeigu paaiškėja, kad psichologas, įrašytas į psichologų supervizorių sąrašą, neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, jis išbraukiamas iš šio sąrašo Licencijavimo komisijos sprendimu. Licencijavimo komisijos sprendime dėl psichologo išbraukimo iš psichologų supervizorių sąrašo turi būti nurodyta, kokių šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų psichologas neatitinka ir šio sprendimo apskundimo tvarka.
Psichologo praktinės veiklos licencijavimas
Psichologo praktinė veikla yra licencijuojama veikla. Psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje gali verstis psichologas, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją (toliau šiame skyriuje - licencija). Licencija išduodama pagal įgytą psichologo kvalifikaciją ir atliktą prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Psichologų profesinės veiklos sritis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Psichologų praktinės veiklos licencijavimo institucija yra Sąjunga. Licencija išduodama neterminuotam laikui. Asmuo, ketinantis verstis psichologo praktine veikla, Licencijavimo komisijai pateikia deklaraciją (pranešimą) ir dokumentus, patvirtinančius atitiktį šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams. Laikoma, kad licencija išduota, ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantis asmuo įgyja teisę verstis psichologo praktine veikla kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos. Jeigu paaiškėja, kad asmens pateiktoje deklaracijoje (pranešime) pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, tačiau šie trūkumai nėra tokie, dėl kurių būtų galima pripažinti, kad asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų licencijos išdavimo sąlygų, jis informuojamas apie nustatytus trūkumus ir nustatomas ne ilgesnis kaip 30 dienų šių trūkumų pašalinimo terminas.
Licencijos galiojimo sustabdymas ir panaikinimas
Licencijavimo komisija sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais priima nedelsdama. Apie priimtą sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą Licencijavimo komisija per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu praneša licencijos turėtojui ir psichologines paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui, nurodydama licencijos galiojimo sustabdymo pagrindą ir terminą. Licencijavimo komisija, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša licencijos turėtojui apie nustatytus trūkumus ir nurodo šių trūkumų pašalinimo terminą.
Asmuo, kurio licencijos galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju, gali bet kada šio įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl naujos licencijos išdavimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais dėl naujos licencijos išdavimo šio įstatymo nustatyta tvarka galima kreiptis, kai išnyksta aplinkybės, dėl kurių licencijos galiojimas buvo panaikintas. Išskyrus šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytą atvejį, Licencijavimo komisija apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu praneša licencijos turėtojui ir psichologines paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui, nurodydama licencijos galiojimo panaikinimo pagrindą ir terminą. Informacija apie licencijų išdavimą, galiojimo sustabdymą ir panaikinimą skelbiama Sąjungos interneto svetainėje.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Lietuvos psichologų sąjunga
Sąjunga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis psichologų savivaldą. Sąjungos, kaip juridinio asmens, teisinė forma yra asociacija. Sąjungos veikla reglamentuojama šiame įstatyme, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir Sąjungos įstatuose. Sąjungos nariai yra visi psichologo praktinę veiklą ir prižiūrimą psichologo praktinę veiklą atliekantys psichologai. Sąjungos nustatyta tvarka Sąjungos nariais gali būti ir kiti asmenys.
Sąjungos organai:
- Visuotinis susirinkimas;
- Sąjungos prezidentas;
- Sąjungos valdyba;
- Etikos komitetas;
- Licencijavimo komisija;
- kiti Sąjungos įstatuose nustatyti organai.
Visuotinis susirinkimas yra aukščiausiasis Sąjungos organas. Eilinį visuotinį susirinkimą Sąjungos įstatų nustatyta tvarka Sąjungos prezidentas šaukia ne rečiau kaip kas 3 metai. Jei per šioje dalyje nustatytą laikotarpį Sąjungos prezidentas nesušaukia eilinio visuotinio susirinkimo, jis šaukiamas Sąjungos valdybos sprendimu. Visuotiniame susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi Sąjungos nariai. Visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Sąjungos narių. Visuotiniam susirinkimui pirmininkauja Sąjungos prezidentas arba jo pavedimu kitas Sąjungos valdybos narys. Sprendimai priimami visuotiniame susirinkime dalyvaujančių Sąjungos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Sąjungos prezidento ar kito Sąjungos valdybos nario - visuotinio susirinkimo pirmininko balsas. Jeigu visuotiniame susirinkime nėra kvorumo, Sąjungos įstatų nustatyta tvarka per 30 dienų turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas.
Sąjungos vienasmenis vadovas - Sąjungos prezidentas yra Sąjungos valdymo organas, kurį renka visuotinis susirinkimas. Sąjungos valdybą renka visuotinis susirinkimas. Etikos komitetas yra Sąjungos organas, kuris nagrinėja skundus dėl galimų psichologo praktinės veiklos etikos pažeidimų.
Licencijavimo komisiją penkeriems metams sudaro ir jos sudėtį tvirtina Sąjungos valdyba šiame įstatyme ir Sąjungos įstatuose nustatyta tvarka. Į Licencijavimo komisiją deleguojami:
- vienas Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas;
- du psichologai, atstovaujantys skirtingiems universitetams, kurie įgyvendina antrosios pakopos psichologijos studijų programas. Jeigu kandidatus į Licencijavimo komisijos narius pasiūlo daugiau negu du universitetai, įgyvendinantys antrosios pakopos psichologijos studijų programas, iš pateiktų kandidatų Licencijavimo komisijos narius parenka valdyba.
Licencijavimo komisijos sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Licencijavimo komisijos pirmininko balsas. Licencijavimo komisija sprendimus priima Sąjungos vardu. Licencijavimo komisijos narys atšaukiamas, jeigu:
- savo noru atsistatydina;
- dėl sveikatos būklės negali eiti Licencijavimo komisijos nario pareigų;
- jį motyvuotu sprendimu atšaukia delegavęs subjektas ir Licencijavimo komisijos nuostatuose nustatyta tvarka jis išbraukiamas iš Licencijavimo komisijos narių.
Licencijavimo komisijos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos psichologas. Licencijavimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Psichologo teisės ir pareigos
Psichologas, atlikdamas psichologo praktinę veiklą, turi teisę:
- savarankiškai pasirinkti psichologinių paslaugų teikimo būdus ir metodus;
- atsisakyti teikti psichologines paslaugas, jeigu psichologinių paslaugų gavėjo reikalavimai prieštarauja psichologo profesinei etikai arba jeigu psichologas neturi pakankamai kompetencijos;
- gauti atlyginimą už suteiktas psichologines paslaugas.
Psichologas, atlikdamas psichologo praktinę veiklą, privalo:
- vadovautis psichologo profesine etika;
- nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją;
- teikti tik kokybiškas psichologines paslaugas;
- saugoti psichologinių paslaugų gavėjo jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti. Psichologas negali būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti kokių nors paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo atlikdamas psichologo praktinę veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Konfidencialią informaciją psichologas gali atskleisti tik tais atvejais, kai akivaizdžiai gresia rimtas pavojus visuomenei, psichologinių paslaugų gavėjo ar kitų asmenų sveikatai arba gyvybei ir nepažeidžiant konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos, taip pat kai įpareigojimas atskleisti konfidencialią informaciją nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
Psichologo praktinės veiklos laikinumas (vienkartiškumas)
Psichologo praktinės veiklos laikinumą (vienkartiškumą) pagal laikinumo (vienkartiškumo) vertinimo kriterijus vertina Licencijavimo komisija.
Pereinamosios nuostatos
Asmuo, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijo psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro arba psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius ir ne mažiau kaip trejus metus dirbo psichologu, turi teisę gauti psichologo praktinės veiklos licenciją. Asmuo, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įgijęs psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro arba psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius, bet turėjo mažesnį negu trejų metų psichologo darbo stažą, gali dirbti psichologo darbą neturėdamas psichologo praktinės veiklos licencijos ne ilgiau kaip trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys iki įstatymo įsigaliojimo ir šiam įstatymui įsigaliojus turi teisę tapti Sąjungos nariais. Asmenys, po šio įstatymo įsigaliojimo norintys verstis psichologo praktine veikla šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais pagrindais neturėdami licencijos, apie tai turi pranešti Sąjungai.
Papildomos galimybės ir iniciatyvos
LSMU studentai ir darbuotojai kviečiami registruotis ir dalyvauti psichologinio atsparumo grupėje. Psichologinės atsparumo grupės tikslas - suteikti teorinių žinių ir praktinių gebėjimų, kaip padėti sau stiprinti psichologinę sveikatą. Grupiniai užsiėmimai (1,5-2 val. trukmės) vyksta. Taip pat organizuojami įsisąmoninimu (angl. mindfulness) grįsta kognityvinės terapijos programa (mindfulness-based cognitive therapy, MBCT). Šių praktinių - patyriminių mokymų ciklas skirtas, norintiems atrasti naujų būdų gyventi su patiriamu stresu, skausmu ir nemaloniais pojūčiais bei išmokti naujų mąstymo bei elgesio modelių, kurie padėtų sveikti bei užkirstų kelią galimiems problemos pasikartojimams ateityje (prevencija). Grupės formatas: užsiėmimai organizuojami nedidelėmis uždaromis grupėmis iki 20 dalyvių. Programą sudaro 8 kas savaitiniai 1,5 valandos trukmės susitikimai nuotoliniu būdu.
tags: #konsultacine #psichologine #individuali #veikla