Įvadas
Psichikos sveikata yra neatsiejama žmogaus gerovės dalis, o galimybė dirbti yra svarbus žingsnis siekiant visavertės integracijos į visuomenę. Šiame straipsnyje nagrinėjama teisinė bazė ir praktiniai aspektai, susiję su psichikos liga sergančių asmenų įdarbinimu Lietuvoje. Aptariami pokyčiai, įvykę per nepriklausomybės metus, iššūkiai, su kuriais vis dar susiduria šie asmenys, ir priemonės, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti jų teises ir galimybes darbo rinkoje.
Istorinis kontekstas
Sovietiniu laikotarpiu Lietuvoje psichikos sutrikimų turintiems žmonėms buvo sunku įsidarbinti dėl įsišaknijusių baimių ir diskriminacijos. Buvo manoma, kad jie negali tinkamai atlikti darbo arba bus nepatikimi dėl savo sutrikimo.
Dabartinė situacija
Per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje beveik visi apribojimai, susiję su profesija, darbu, galimybe vairuoti transporto priemonę, išnyko. Daugelis psichikos sutrikimų nėra kliūtis dirbti teisėjais, gydytojais, mokytojais, vairuotojais ir užimti kitas pareigas. Tačiau, nors formaliai diagnozė nebėra kliūtis dirbti, tam tikra stigma liko.
LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinika - viena didžiausių Lietuvoje, aptarnaujanti ne tik Kauno miesto ar rajono, bet ir Marijampolės, Šakių, Kaišiadorių, Kėdainių, Prienų, Lazdijų, Kelmės, Jonavos, Raseinių, Jurbarko rajonų gyventojus. Klinikoje teikiamos visapusiškos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos - ambulatorinės, psichosocialinės reabilitacijos bei stacionarinės, todėl klinikos specialistai gali paskirti tinkamiausią gydymą kiekvienam pacientui.
Skyriai ir teikiama pagalba
Klinikoje veikia įvairūs skyriai, skirti skirtingoms psichikos sveikatos problemoms spręsti:
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
- Depresijų gydymo skyrius: Teikiama pagalba asmenims, kurie patiria įvairios kilmės depresines būsenas.
- Ūmių psichozių skyrius: Skyrius orientuojasi į efektyvią kompleksinę pagalbą pirmą psichozės epizodą patiriantiems, dažnai jauniems asmenims.
- Somatopsichiatriniame skyriuje: Kompleksinė ir integrali pagalba teikiama asmenims, kuriems be psichikos sutrikimų stebimi ir somatiniai ar neurologiniai sutrikimai. Šiems pacientams reikalingi įvairūs tyrimai, specialistų komanda ir glaudus bendradarbiavimas tarp jų. Skyrius randasi ligoninės padalinyje adresu Hipodromo g. 13.
- Aleksoto sektorius: Sudarytas iš Krizių intervencijos centro ir dienos stacionaro. Šiame skyriuje pagalba teikiama asmenims, kurie dėl gyvenimiškų įvykių ir savo reakcijos į juos patiria sunkias emocines reakcijas. Taip pat teikiama pagalba esant ūmiems psichikos sutrikimams Jaunų žmonių psichikos sutrikimų gydymo skyriuje.
- Poūmių psichikos sutrikimų gydymo skyrius ir Ūmių psichikos sutrikimų gydymo skyrius: Skirti gydyti įvairius psichikos sutrikimus: nuotaikos, psichozinius, organinius bei sukeltus psichoaktyvių medžiagų. Tolimesnį gydymą pacientai gali pratęsti klinikos Dienos stacionare.
- Aleksoto ir Marių sektorių psichosocialinės reabilitacijos skyrius: Atsakingas už psichosocialinės reabilitacijos proceso užtikrinimą visuose gydomuosiuose skyriuose.
- Priklausomybės ligų gydymo skyrius: Teikiama pagalba esant psichikos ir elgesio sutrikimams, vartojant alkoholį ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas (narkotines, toksines). Stacionarinė pagalba teikiama esant išreikštai abstinencijai, kai asmuo pavojingas sau ir aplinkiniams, psichozių atvejais, sunku valdyti elgesį, t. y. padidėjusi tolerancija vartojamai medžiagai.
Konfidencialumas ir informacijos teikimas
Visa informacija apie pacientą yra konfidenciali ir gali būti teikiama tik gavus raštišką paciento sutikimą, kuriame yra nurodyta tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus. Asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę, be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikiama tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Konfidenciali informacija laikoma konfidencialia ir po paciento mirties. Be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą. Konfidenciali informacija šiems asmenims gali būti suteikiama tik rašytiniu jų prašymu, kuriame nurodomas konfidencialios informacijos prašymo pagrindas, jos naudojimo tikslai ir reikalingos informacijos mastas.
Jeigu artimieji įtaria psichikos sutrikimą, o asmuo nesutinka išsitirti, artimieji gali kreiptis į pirminio psichikos sveikatos centro gydytoją psichiatrą raštu, nurodydami konkrečius asmens psichikos sutrikimo požymius. Atvežus pacientą į priėmimo-skubios pagalbos skyrių, po gydytojo psichiatro apžiūros, pacientas gali būti stacionarizuojamas priverstinai jeigu nustatyta sunki psichikos liga ir jeigu yra reali grėsmė, kad asmuo savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo arba aplinkinių sveikatai, gyvybei.
Gydymas anonimiškai
Gydytis Psichiatrijos klinikos stacionare, neatskleidžiant asmens tapatybės, gali pacientai, kuriems diagnozuojami šie priklausomybės nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų sutrikimai: ūmi intoksikacija, žalingas vartojimas, priklausomybės sindromas (užgėrimo nutraukimui) ir abstinencijos būklės. Gydymas stacionare, neatskleidžiant asmens tapatybės, yra mokamas. Į gydymo įstaigą atvykęs pacientas turi pateikti savo asmens duomenis patvirtinančius dokumentus, tačiau visi duomenys yra koduojami. Už sveikatos priežiūros paslaugas, kai neatskleidžiama asmens tapatybė, pacientai susimoka patys. Viena gydymosi para stacionare kainuoja 75,00 Eur. Nedarbingumo pažymėjimas gydymosi metu neišduodamas, kadangi asmens tapatybės duomenų negalima pateikti Sodrai.
Stigma ir savijauta
Dažniausiai įsidarbinti ir normaliai dirbti trukdo ne pati psichikos sutrikimo ar ligos diagnozė, bet tai, kad žmogus nesigydo ir taip pablogina savo savijautą, sumažina darbingumą, produktyvumą, gebėjimą susikaupti, atlikti užduotis. Paslaptys, susijusios su asmenine ar šeimos narių sveikata (fizine ar psichine), veikia ir varginančiai, ir savotiškai žlugdančiai. Žlugdančiai, nes reikia sau pripažinti, kad turi kažką gėdingo, ką reikia slėpti. Varginančiai, nes slėpimas suryja daug energijos, reikia atsiminti savo melus, maskavimąsi, o kadangi viską prisiminti darosi vis sunkiau, kai kurie žmonės apskritai renkasi saviizoliacijos kelią. O visi neigiami dalykai veikia sveikimo procesą neigiamai.
Psichikos sveikatos specialistų požiūris
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad dažnai iš savo pacientų girdi baimę, jog nustatyta diagnozė gali užkirsti kelią normaliam gyvenimui, ypač ieškant darbo ar jį jau dirbant.
Taip pat skaitykite: Visuomenės atsakomybė kare
Apribojimai
Yra tam tikrų apribojimų ten, kur darbas susijęs su ginklo turėjimu, ar įvaikinimo/tapimo globėju situacijose. Tačiau ir jose dažnai yra sprendžiama individualiai, kai vertinama konkreti konkretaus asmens būklė, jei reikia, įtraukiant daugiau psichikos sveikatos specialistų.
Laikinas nedarbingumas
Tuo metu, kai liga yra ūmi ar paūmėjusi, psichikos liga sergantis žmogus yra tiek pat negalintis dirbti, kaip ir žmogus, patyręs infarktą ar lūžus kojai. Tokiu atveju yra suteikiamas laikinas nedarbingumas, o ligai parėjus ar jos simptomams nuslopus, žmogus grįžta į savo darbinę veiklą.
Diagnozės įtaka darbui
Didžioji dalis specialybių niekaip nėra susijusios su kokiais nors apribojimais dėl psichikos sutrikimų. Jei liga ūmi ar paūmėjusi, žmogus negali dirbti ne todėl, kad tai psichikos sutrikimas, o todėl, kad, esant ūmiai ar smarkiau paūmėjusiai lėtinei ligai, kai yra paveikiamas paciento darbingumas, apskritai nėra dirbama. Taip pat suprantama, kad, esant pažengusiai demencijai ar būsenoms po organinio galvos smegenų pažeidimo, pvz., traumos, kai stebimi ryškūs pažintinių funkcijų sutrikimai, asmuo negali atlikti kai kurių darbų, tačiau ne tiek dėl ligos pavadinimo, o dėl tų simptomų, kuriais pasižymi ta liga. Taigi, kaip ir somatinių ligų atveju, labai svarbu ne tiek diagnozė, kiek funkcionavimas.
Svarbu neslėpti psichikos sveikatos problemų
Žmonės, susidūrę su psichikos sveikatos iššūkiais ir išdrįsę neslėpti savo būklės ne tik nuo artimųjų, bet ir kolegų, vadovų ar net viešai apie tai pasidalinę, sako, jog jaučiasi „laisvi“. Slėpimas reikalauja energijos, kurią galima būtų nukreipti į santykius su kitais, kūrybiškumą darbe, prasmingą veiklą, padedančią sveikti.
Tolerancija visuomenėje
Lyginant su tuo, koks požiūris į psichikos sveikatos problemas buvo prieš 20-30 metų, situacija gerėja, ypač tarp jaunų žmonių. Tam tikrai daliai visuomenės vis dar būdinga nuostata „reikia susitvarkyti pačiam“, bet vis tiktai nemaža žmonių grupė, ištikus psichikos sutrikimui, kreipiasi ten, kur reikia, t.y. į gydytoją psichiatrą ar vaikų ir paauglių psichiatrą. Jiems neateina į galvą depresiją ar bipolinį sutrikimą gydyti „valios pastangomis“, lygiai kaip valios pastangomis nenumušinėja aukštos temperatūros gripo atveju.
Taip pat skaitykite: Depresija: išsamus žvilgsnis
Iniciatyvos
Kai kurios iniciatyvos, tokios kaip psichikos sveikatos ambasadorių „Žvelk giliau“, labai prisideda prie supratingumo ir tolerancijos visuomenėje augimo. Klausantis psichikos sveikatos ambasadorių ar kitų žmonių, kalbančių apie psichikos sutrikimus, liga, kuri buvo iki to laiko neaiški ir bauginanti, įgauna konkretaus žmogaus istorijos pavidalą. Ji tampa aiškesnė.
Ko dar trūksta
Pokyčiams reikia laiko - ir psichikos sveikatos, ir pačioje visuomenėje. Nes sveika visuomenė gali toleruoti ilgesnį ar trumpesnį laiką psichiškai susirgusius savo narius.
Darbo teisės aspektai
Darbo teisės advokatė Evelina Kiznė paaiškina, kada darbdavys gali neįdarbinti arba atleisti jau dirbantį darbuotoją, sergantį psichikos liga ar turintį psichikos sutrikimą.
Sveikatos patikrinimas
Dirbantys arba įsidarbinti siekiantys asmenys privalo tikrintis sveikatą, jei jų darbas yra susijęs su galima profesine rizika (traumų ar kitokių neigiamų poveikių sveikatai tikimybe). Vienas svarbiausių sveikatos tikrinimo tikslų yra apsaugoti darbuotojo sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, o taip pat išvengti traumų ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai.
Atsakingo specialisto išvada
Jei asmuo turi psichikos sveikatos sutrikimų, nebūtinai tai reiškia, jog jis negali atlikti jam pavesto darbo - tai turi patvirtinti atsakingas specialistas, atsižvelgdamas į darbdavio nurodytus profesinės rizikos veiksnius. Šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs privalomųjų ar papildomai paskirtų tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas bei kontraindikacijas, daro išvadą apie asmens profesinį tinkamumą dirbti.
Neeilinis sveikatos patikrinimas
Tam tikrais atvejais, įsidarbinęs sveikas darbuotojas suserga vėliau. Jei darbdaviui kyla abejonių dėl jau dirbančio darbuotojo sveikatos ir jo galimybių dirbti konkretų darbą, jis gali, nurodęs priežastį, siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos tikrinimo. Be priežasties toks siuntimas negali būti atliekamas.
Darbuotojo pareigos
Siuntimas darbuotojui yra privalomas ir įpareigoja darbuotoją tikrintis sveikatą. Dėl tokio sveikatos tikrinimo taip pat turi teisę kreiptis ir pats darbuotojas. Atlikus neeilinį sveikatos patikrinimą, gydytojo pateiktos išvados yra privalomos darbdaviui ir darbuotojui.
Gydytojo sprendimas
Dėl asmens tinkamumo dirbti, nepaisant to, kokias sveikatos problemas jis turi (psichikos ar kitas) sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas.
Darbo sutarties nutraukimas
Kai darbuotojas pagal gautą išvadą negali dirbti jam patikėto darbo, darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį su tokiu darbuotoju, nes darbuotojo sveikatai žalingo darbo atlikimas ne tik kelia grėsmę jo paties sveikatai, bet ir didina pavojų atsirasti žalai kitiems asmenims bei turtui.
Papildomi apribojimai
Neleidžiama esant tam tikroms diagnozėms, tokioms kaip F32.0-F32.1, F32.8, F32.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, esant F32.2 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai, F32.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. Neleidžiama esant F33.3, esant F33.0-F33.2, F33.4-F33.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai. Neleidžiama esant F43.0, F43.2-F43.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju).
Teisės įgyvendinimo problemos
Palankias sąlygas nepaisyti žmogaus teisių sudaro daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių, įskaitant psichikos negalią, žinių apie savo teises stygių ir tą faktą, kad psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys asmenys, psichikos sveikatos priežiūros strategijos kūrėjai ir didžioji visuomenės dalis iš esmės nemano, kad psichikos negalią turintys žmonės turi teises.
Pacientų patikėtiniai
Teisės įgyvendinimo problemas asmeniui padeda spręsti nuo gydymo įstaigos nepriklausomas specialistas - paciento patikėtinis. Ilgus metus Lietuvoje neišsprendžiama problema - teisės aktais įtvirtinti psichikos sveikatos sutrikimai, dėl kurių neleidžiama užsiimti tam tikra profesine veikla. Anot eksperčių, baimė prarasti darbą specialistus neretai sustabdo kreiptis pagalbos. Jie slepia psichikos ligas, priklausomybes, įvairias sunkias ligas - kartais paprasčiau nesigydyti, nei stengtis atitikti reikalavimus, sako pašnekovė. Kaip teigiama „Kurk Lietuvai“ programos informacinėje medžiagoje, kelią profesinei veiklai gali užkirsti net lengvi sutrikimai. Pažymima ir tai, kad ne visuomet užtikrinamas pacientų konfidencialumas, taip atveriamas kelias profesinei diskriminacijai, didinama gyventojų baimė kalbėti apie sutrikimus ir kreiptis pagalbos. Tik praėjusių metų pabaigoje buvo priimta, kad depresija, tam tikros fobijos ir depresijos bei nerimo sutrikimai netrukdys gauti vairuotojo pažymėjimo.
Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimai
Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimai ir tvarka nustatyti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, kuriame be kitų ligų nurodyti psichikos ir elgesio sutrikimai, kai transporto priemones vairuoti draudžiama arba taikomi apribojimai. Sergantiems priklausomybės ligomis asmenims sprendimas dėl vairavimo priimamas individualiai, vadovaujantis gydytojų komisijos išvada. Bet kuris asmuo, norintis vairuoti automobilį, visų pirma turi būti atitinkamos sveikatos, na ir, žinoma, turėti vairuotojo pažymėjimą.
Bendrieji reikalavimai
Vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs. Šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, tikrinimo metu nustatęs, kad tikrinamas pacientas dėl medicininių priežasčių negali vairuoti visų kategorijų transporto priemonių, tikrinimo netęsia ir tikrinimo duomenis ir išvadas įrašo į Asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę), pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu. Atlikus profilaktinį tikrinimą, išduodama Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (forma Nr. 083-1/a), kurioje nereikalaujama asmens nuotraukos. Sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinė komisija (GKK).
Vairuotojų kategorijos
Visi vairuotojai skirstomi į dvi grupes: pirmojoje - AM (mopedų), A1, A, B1 (motociklų), B (automobilių masė ne didesnės nei 3500 kilogramų) ir BE (B kategorijos automobilių su priekaba) vairuotojai. Antrajai grupei priskiriami vairuojantieji C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE (automobilius, kurių masė didesnė kaip 3500 kilogramų) ir T (troleibusai) kategorijų transporto priemones. Taip pat į ją įeina visi dirbantys vairuotojais pagal darbo sutartis - taksistai, greitosios pagalbos automobilių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai ir pan.
Sveikatos tikrinimo mastas ir periodiškumas
Nuo 2009 metų sausio 1 dienos pirmosios grupės vairuotojams iki 55 metų amžiaus sveikatą tikrintis reikia kartą per 10 metų (buvo - kas 5 metai), asmenims nuo 56 iki 69 metų - kartą per 5 metus (buvo - kas 3 metai), asmenims nuo 70 iki 79 metų - kartą per 2 metus, nuo 80 metų - kartą per metus. Tikrina specialistai: a) pirminio lygio - šeimos gydytojas, psichiatras, vidaus/vaikų ligų gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ); antrinio lygio - oftalmologas, tikrinant kandidatą į vairuotojus pirmą kartą, vėliau periodiškai - jei siunčia šeimos gydytojas, otorinolaringologas, neurologas. Atliekami šie tyrimai: regėjimo aštrumo, akipločio (regėjimo lauko), regėjimo prieblandoje (adaptacijos tamsai), akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.), spalvinio jutimo (įsigyjant vairuotojo pažymėjimą), klausos - šnabždesiu abipus, vestibulinės funkcijos, EKG, o taip pat psichologinės atrankos, reakcijos ir kiti tyrimai (gydytojui skyrus), kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas (asmeniui pageidaujant).
Minimalios fizinio ir psichikos tinkamumo normos
Šios normos yra svarbiausios neįgaliesiems, nes nustato tam tikrus apribojimus, o be to skiriasi pagal neįgalumo rūšis.
- Regėjimas: Visi kandidatai į vairuotojus patikrinami gydytojo oftalmologo, siekiant užtikrinti, kad jų regėjimas yra pakankamai aštrus variklio varomoms transporto priemonėms vairuoti. Patikrinimo metu dėmesys kreipiamas ypač į regėjimo aštrumą, regėjimo lauką, regėjimą prieblandoje bei progresuojančias akių ligas.
- Klausa: Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduoti kandidatams į vairuotojus ar atnaujinti vairuotojams, priklausantiems 2 grupei, atsižvelgiant į gydytojo otorinolaringologo išvadas; medicininių patikrinimų metu ypač atsižvelgiama į kurtumo laipsnį
- Judėjimo negalia: Jei yra rankos, kojos, plaštakos, pėdos ar abiejų plaštakų, pėdų trūkumas, žymios deformacijos su lokomotorinės funkcijos sutrikimu - sprendžiama individualiai, tačiau tik individualiam transportui be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju.
- Širdies ir kraujagyslių ligos: Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie serga sunkia aritmija. Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams su širdies stimuliatoriumi, pateikus gydytojo kardiologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras.
- Cukrinis diabetas: Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, sergantiems cukriniu diabetu, pateikus gydytojo endokrinologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras kiekvienu atitinkamu atveju.
- Neurologinės ligos: Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiomis nervų ligomis, išskyrus atvejus, kai prie prašymo pridedama gydytojo neurologo išvada. Asmenims sergantiems epilepsija vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami gydytojui neurologui atlikus patikrinimą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras.
- Psichikos ir elgesio sutrikimai: Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, turintiems sunkių psichikos sutrikimų, įgimtų ar sukeltų ligos, traumų.
tags: #apribojimai #sergant #psichikos #sveikatos #ligomis