Individualioji psichologija, neopsichoanalizės kryptis, tiria ir atskleidžia žmogaus slaptuosius tikslus, prasmes, vidinius dėsnius. Ši teorija, XX amžiaus pradžioje sukurta austrų psichologo Alfredo Adlerio kaip priešprieša Sigmundo Freudo psichoanalizei, teigia, kad asmenybės struktūros pagrindai susiformuoja ankstyvojoje vaikystėje ir lemia visą vėlesnę individo psichinę veiklą. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius individualiosios psichologijos principus, jų raidą ir taikymą šiuolaikinėje psichoterapijoje.
Individualiosios psichologijos ištakos ir pagrindiniai principai
Alfredas Adleris, atsiribodamas nuo S. Freudo psichoanalizės, sukūrė savitą asmenybės teoriją, pabrėžiančią subjektyvų žmogaus patirties suvokimą ir socialinį kontekstą. Individualiosios psichologijos teorija remiasi keliais pagrindiniais principais:
Menkavertiškumo jausmas ir pranašumo siekis: A. Adleris teigė, kad kiekvienas žmogus jau vaikystėje patiria menkavertiškumo jausmą dėl savo fizinio ir psichinio nebrandumo. Norėdamas įveikti šį kompleksą, individas siekia tobulumo ir įsitvirtinimo. Jei šie tikslai realūs, asmenybės raida yra normali, tačiau jei fiktyvūs (siekiama nerealaus pranašumo), asmenybė tampa neurotiška ir asociali.
Gyvenimo stilius: Norėdamas įgyvendinti savo tikslus, individas susikuria būdus, kuriais siekia tobulumo, suformuoja konstruktyvių arba destruktyvių bruožų sistemą, vadinamą gyvenimo stiliumi. Gyvenimo stiliui būdingos savitos idėjos, aktyvumo lygis ir santykių su aplinka nuostatos. Sėkmingas menkavertiškumo komplekso įveikimas, kai susiformuoja sveikas gyvenimo stilius, vadinamas kompensacija.
Socialinis interesas: Vienas iš įgimtų žmogaus poreikių yra jaustis pakankamai reikšmingam. A. Adleris pabrėžė bendruomeniškumo jausmo svarbą, teigdamas, kad žmogus yra socialus iš prigimties ir siekia priklausyti bendruomenei bei įnešti savo indėlį į jos gyvenimą. Socialinis interesas yra aktyvi motyvuojanti jėga, nukreipianti elgesį socialiai naudingu būdu.
Taip pat skaitykite: Geresnė savijauta
Holizmas: Adleris teigė, kad asmuo yra vientisas, visuminis, neskaidomas į dalis. Žmogaus kūnas, psichika ir dvasia yra vieningi, o gyvenimo stilius yra visuminis asmens reiškimasis.
Menkavertiškumo kompleksas ir jo įveikimas
Menkavertiškumo kompleksas, kylantis iš ankstyvosios vaikystės patirties, yra svarbiausia žmogaus elgesio varomoji jėga. Norėdamas kompensuoti šį jausmą, individas siekia pranašumo ir tobulumo. Tačiau šis siekis gali būti tiek konstruktyvus, tiek destruktyvus.
Sėkmingas menkavertiškumo komplekso įveikimas, kai susiformuoja sveikas gyvenimo stilius, vadinamas kompensacija. Toks žmogus yra pasitikintis savimi, draugiškas, realistiškas ir optimistiškas.
Kita vertus, neurozinis valdžios ir jėgos siekimas, neurozinis savęs įtvirtinimas vadinamas hiperkompensacija. Tokiam žmogui atrodo, kad tik tapęs pranašesniu už kitus, jis bus saugus. Jis perdėtai pabrėžia savo reikšmę, kalba ir elgiasi arogantiškai, agresyviai, siekia dominuoti ir nepaiso priimtų elgesio normų.
Gyvenimo stilius ir jo formavimasis
Gyvenimo stilius yra unikalus kiekvieno individo būdas siekti savo tikslų ir įveikti menkavertiškumo jausmą. Jis formuojasi ankstyvojoje vaikystėje ir lemia visą vėlesnį žmogaus elgesį. Gyvenimo stiliui būdingos savitos idėjos, aktyvumo lygis ir santykių su aplinka nuostatos.
Taip pat skaitykite: Kas yra Individualiosios psichologijos institutas?
Adleris pabrėžė, kad gyvenimo stilius nėra sąmoningai suplanuotas, o susiformuoja per ilgą laiką, remiantis ankstyvosios vaikystės patirtimi ir subjektyviu pasaulio suvokimu.
Socialinis interesas ir bendruomeniškumo jausmas
A. Adleris akcentavo socialinio intereso ir bendruomeniškumo jausmo svarbą asmenybės raidai. Jis teigė, kad žmogus yra socialus iš prigimties ir siekia priklausyti bendruomenei bei įnešti savo indėlį į jos gyvenimą. Socialinis interesas yra aktyvi motyvuojanti jėga, nukreipianti elgesį socialiai naudingu būdu.
Bendruomeniškumo jausmas susideda iš dviejų dalių: poreikio priklausyti grupei ir poreikio įnešti savo indėlį į grupės gyvenimą. Šios abi dalys yra susijusios, nes jausdamiesi priklausantys grupei, aktyviau dalyvaujame jos gyvenime ir veikiame jos labui.
Adleris teigė, kad socialinis interesas yra įgimta potencija, kurią reikia sąmoningai ugdyti. Jei motina neatlieka šios funkcijos, vaikas nepasiruošęs spręsti socialinio gyvenimo problemų.
Individualiosios psichologijos taikymas psichoterapijoje
Individualiosios psichologijos idėjos taikomos psichoterapijoje siekiant padėti žmonėms suprasti savo gyvenimo stilių, įveikti menkavertiškumo jausmą ir ugdyti socialinį interesą. Adleriškoji terapija orientuota į kliento individualios logikos supratimą, o ne į metodus ar diagnozes.
Taip pat skaitykite: Bendruomeniškumo jausmo ugdymas
Individualiosios psichologijos terapijos tikslai:
- Suprasti asmens individualią (privačią) logiką.
- Padėti klientui įgyti patirtį su pasitikėjimo vertu žmogumi.
- Ugdyti ir skleisti socialinį interesą.
- Stiprinti autonomiją ir drąsą.
Traumų poveikis ir individualiosios psichologijos perspektyva
Alfredas Adleris, kalbėdamas apie trauminius patyrimus, įvedė sąvoką „psichinis šokas“. Psichinis šokas iš esmės lydi kiekvieną stresą keliantį patyrimą ir pasižymi anksčiau turėtos pasaulėžiūros sugriuvimu. Adleris buvo subjektyvaus determinizmo atstovas, teigiantis, jog individo charakterį lemia tai, kaip jis pats įprasmina savo patyrimą, o ne prigimties ar situacinės aplinkybės.
Anot Adlerio, potrauminiam laikotarpiui būdingos reakcijos yra panašios į neurotiškos asmenybės. Traumą patyręs žmogus dažnai ima vengti gyvenimo keliamų reikalavimų bei užduočių dėl to, jog jo gyvenimo stilius patyrė nesėkmę, bandydamas susitvarkyti su iškilusia problema. Tos nesėkmės, vadinamos trauma, padarinys ir yra išlikimas įvairių simptomų, padedančių atsitraukti nuo problemos esmės ir išvengti patyrimo integracijos.
Šiuolaikinis individualiosios psichologijos atstovas Strauch (2001) teigia, jog nebūtinai kiekvienas potrauminis simptomas yra tarnaujantis tam tikram tikslui. Psichologas kelia klausimą, kiek traumos padariniai yra pasitelkiami individo gyvenimo stiliaus kaip atsakas į neįveikiamą problemą, o kiek trauma yra išorinis veiksnys, nulemiantis net gyvenimo stiliaus pokyčius, t.y. pasikeitimus individo pasaulėžiūroje, keliamuose tiksluose bei nuostatose apie gyvenimą, žmones ir pasaulį.
Adleriškoji traumų terapija
Adlerietiškajai traumų terapijai būtina užtikrinti sąlygas, kurios leistų terapeutui tapti tuo pasitikėjimo vertu žmogumi, padėdamas klientui jaustis saugiai. Terapeutai gali susidurti su pagunda iš karto gilintis į trauminio įvykio prisiminimų detales, tačiau privalu neskubėti tai daryti tam, kad neįvyktų retraumatizacija.
Terapijos pradžioje terapeutas privalo įvertinti:
- Saugumą kliento dabartinėse gyvenimo aplinkybėse ir galimybes tenkinti elementarius poreikius.
- Galimą socialinį palaikymą iš šeimos, draugų bei kitų agentūrų.
- Identifikaciją su kūrybiškais ir palaikančiais kliento gyvenimo stiliaus aspektais bei padrąsinimą.
- Identifikaciją su išoriniais resursais, padedančiais kuriam laikui atsitraukti nuo traumuojančio įvykio.
- Padėti susigrąžinti kontrolės jausmą gyvenime bei potrauminėje simptomatikoje.
Individualiosios psichologijos holistinis požiūris į žmogų neišvengiamas ir traumų terapijoje. Svarbu, jog terapeutas tinkamai įvertintų pasireiškusius ne tik psichologinius ar socialinius, bet ir fiziologinius traumos padarinius.
Crusial Cs: esminiai individo poreikiai
Vėlesni individualiosios psichologijos atstovai, Lew ir Bettner, išskyrė keturis labai svarbius individo poreikius, kuriuos pavadino Crusial Cs:
- Bendruomeniškumo jausmą (angl. Connection).
- Kompetenciją (angl. Capability).
- Reikšmingumą (angl. Count).
- Drąsą (angl. Courage).
Galima teigti, jog kiekvieno terapeuto pareiga yra įvertinti šias kliento savybes bei jas stiprinti. Be to, padrąsinimas yra vienas svarbiausių individualiosios terapijos bei konsultavimo priemonių, padedančių klientui augti bei stiprinančių viltį.
Individualiosios psichologijos reikšmė šiuolaikinei psichologijai
Individualiosios psichologijos idėjos aktualios ir šiuolaikinėje psichologijoje, ypač pabrėžiant asmeninių santykių svarbą asmenybės raidai, savivaizdžio kūrimui ir savęs vertinimo stiprinimui, sveiko gyvenimo stiliaus formavimui. Dabartinės psichologijos ir neuropsichologijos tyrimai moksliniais faktais patvirtina XX a. pirmoje pusėje Adlerio pareikštas įžvalgas apie žmogaus socialumą.
tags: #individualiosios #psichologijos #poziuris #i #zmogaus #raida