Medicinos psichologė ir psichoterapeutė Ingrida Bartkutė-Vyšniauskienė yra žinoma dėl savo įžvalgų apie žmogaus psichologiją, ypač vidinių kritikų įtaką, valgymo sutrikimus ir emocinę sveikatą. Šiame straipsnyje apžvelgsime jos mintis, pateiktas įvairiuose interviu ir konferencijose, siekiant geriau suprasti, kaip galime valdyti savo vidinius konfliktus ir puoselėti emocinę gerovę.
Vidinio saugumo svarba
Lrytas surengtoje konferencijoje „Saugumo kodas“ specialistė V.Bartkutė-Vyšniauskienė atkreipė dėmesį, kad jausdamiesi saugūs, pirmiausia turime pradėti nuo vidinio saugumo jausmo. Tam, kad jaustumėmės saugūs, pirmiausia reikia pradėti nuo vidinio saugumo jausmo. Pasak jos, žmonės net ir panašiose situacijose kartais pasielgia ir jaučiasi skirtingai.
Kognityvinės ir elgesio terapijos (KET) modelis
V.Bartkutė-Vyšniauskienė, remdamasi kognityvinės ir elgesio terapijos (KET) modeliu, teigia, kad žmogaus automatinės mintys, jausmai, elgesys ir kūno pojūčiai yra glaudžiai susiję. KET modelis analizuoja, kokios yra žmogaus automatinės mintys, jausmai, elgesys ir kūno pojūčiai kiekvienoje gyvenimo situacijoje.
„Kai mes sugebame bet kuriuo metu įsivardyti, ką aš šiuo metu galvoju, ką aš šiuo metu jaučiu, kas vyksta šiuo metu su mano kūnu ir ką man norisi daryti, tik tada mes galime pradėti rinktis, ar mūsų mintys mums patinka tokios, kokios jos yra būtent šioje situacijoje. Keičiant mintis, keičiasi mūsų jausmas, mūsų kūno jausmas ir impulsas veikti“, - aiškino specialistė.
Vidinio vaiko, kritiko ir suaugusiojo sąveika
Psichologė išskiria vidinio vaiko, kritiko ir suaugusiojo asmens veiksnius, kurie veikia žmogaus jausmus. Anot jos, gimdami kartu gimsta ir vidinis vaikas - nerūpestinga, žaisminga ir nerimastinga mūsų pusė. Jei pasaulis būtų idealus, mumyse liktų tik vidinis vaikas ir formuotųsi sveikas suaugęs.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Sveikas suaugęs yra mūsų išmintingoji, brandžioji, labai palaikanti ir argumentuotai kritikuojanti pusė, kuri skatina platesnį mūsų mąstymą, augimą ir saugumo jausmą viduje. Tačiau per gyvenimą formuojasi kritikai iš komentarų. Jeigu gyvenimas būtų idealus ir niekas mūsų tiesiogiai nekritikuotų, mes neturėtume žinojimo, kad kažkur kažkas yra ne taip, neturėtume taisyklių, kurios dažnai mums nėra palankios, nėra palankios mūsų būsenai ir netgi nėra tinkančios mums jau suaugus.
Septyni vidiniai kritikai ir kaip su jais kovoti
V.Bartkutė-Vyšniauskienė išskiria septynis pagrindinius vidinius kritikus, kurie veikia mūsų savijautą ir elgesį. Anot jos, iš viso yra išskiriami septyni vadinamieji „kritikai“, kurie „gyvena“ žmogaus viduje.
1. Perfekcionizmas
Pirmasis kritikas yra Perfekcionizmas. Šis kritikas bando mus priversti viską daryti tobulai. Jo standartai elgesiui, bet kam, ką mes darome, taip pat ir produktyvumui, yra labai aukšti. Kai neatitinkame jo standartų, Perfekcionistas mus puola ir sako, kad dirbame nepakankamai gerai, todėl pasidaro sunku užbaigti tai, ką pradėjome. Pasak specialistės, perspaudimas su „kritiku“ Perfekcionistu yra toks, kad jis sako: „Tu viską turi padaryti tobulai ir dar tobulai jaustis, siekdamas tobulo rezultato.“ Tai yra praktiškai neįmanoma.
Žmonės, turintys „kritiką“ Perfekcionistą, yra dažnai linkę į darbų atidėliojimą, jų vengimą. Svarbiausia yra suvokti, kad nė vienas nesame tobulas ir galime daryti klaidų.
2. Vidinis kontroliuotojas
Antrasis „kritikas“ - Vidinis kontroliuotojas. Jis bando sukontroliuoti impulsyvų elgesį, pavyzdžiui, persivalgymą, alkoholio ar narkotikų vartojimą, įsitraukimą į kitą pavojingą elgesį. Jeigu žmogus persivalgo, šis „kritikas“ jį gėdina arba reaguoja įtūžiu. Jis dažniausiai kovoja su žmogaus impulsyvia dalimi.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Vidinis kontroliuojas yra reikalingas, tačiau problema iškyla tuomet, kai asmuo galiausiai nori pasielgti impulsyviai, atsipalaiduoti. Vaistas nuo šio „kritiko“ - būtent leidimas kartais sau pabūti nerūpestingu, per daug negalvoti.
3. Užduočių fanatikas
Trečiasis žmogaus „kritikas“ - Užduočių fanatikas. Šis „kritikas“ nori mus priversti daug ir sunkiai dirbti. Jis bando mus motyvuoti sakydamas, kad esame kvailas, tinginys ar nekompetentingas. Jis dažnai įtraukia mus į kovas su kita dalimi, kuri atidėlioja, nes nori išvengti darbo.
Tokie žmonės yra linkę į perdegimo jausmą, o kartais - ir diagnozę. Jie visuomet galvoja, kad daro nepakankamai. Reikia susidėlioti dienotvarkę, kad būtų aišku, kada yra darbo, o kada - atsipalaidavimo metas.
4. Žlugdytojas
Ketvirtasis „kritikas“ - Žlugdytojas. Šis „kritikas“ bando pakirsti mūsų savivertę ir pasitikėjimą savimi, kad nerizikuotume ir nepatirtume nesėkmės. Jis sako, kad esame bevertis ir iš mūsų niekada nieko nebus. Jis taip pat gali stengtis, kad nebūtume pernelyg stiprūs ar matomi, nes tai galėtų lemti žmonių puolimą ar atmetimą.
„Kritiką“ Žlugdytoją numalšinti galima paprasčiausiai leidžiant sau eiti ir bandyti, negalvoti, ką pamatys kiti.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
5. Naikintojas
Penktasis „kritikas“ - Naikintojas. Jis puola mūsų bazinį vertės jausmą. Jis labai giliai gėdija ir sako, kad turėtume iš viso neegzistuoti. Kai įsijungia šis kritikas, jo jėga gali atrodyti gniuždanti, atrodo, kad jis akimirksniu sunaikina visą mūsų gyvybinę energiją, užslopina bet kokį kūrybiškumą, spontaniškumą ir norus.
Labai svarbu suvokti, kad mes, kiekvienas kaip žmogus, esame vienodai vertingi vien dėl to, kad mes čia esame. Gimdami mes įgyjame savo vertę, o toliau viskas gyvenime yra tiktai mūsų pasirinkimai. Mes galime būti tuo, kuo norime būti, mes galime veikti tai, ką norime veikti, ir visi mūsų pasiekimai yra mūsų pastangų ir pasirinkimų pasekmė.
6. Kaltės kėlėjas
Šeštasis „kritikas“ - Kaltės kėlėjas. Jis mus puola už veiksmus, kuriuos padarėme (ar nepadarėme) ir dėl to nukentėjo kitas žmogus, ypač, jeigu jis mums yra svarbus. Šis „kritikas“ taip pat gali pulti, kai nesilaikoma mums svarbios vertybės, ji yra paminama. Jis nuolat verčia jaustis blogai. Jis gali versti jausti kaltę dėl pasikartojančio elgesio, kurį laiko nepriimtinu, taip bandydamas mus sustabdyti.
Gyvenant kasdienį gyvenimą, mes galime būti atsakingi tik patys už save.
7. Formuotojas
Paskutinis „kritikas“ - Formuotojas. Šis „kritikas“ mus bando įdėti į tam tikrą visuomenei priimtiną formą, kuri remiasi mūsų šeimai ir kultūrai svarbiomis normomis. Ši forma gali būti įvairi: „kritikas“ gali siekti, kad būtume rūpestingi ar agresyvūs, ekstravertiški, intelektualūs ar mandagūs. Kritikas puola tuomet, kai neatitinkame šios formos, ir giria tuomet, kai atitinkame.
Tikrai kviesčiau pergalvoti, kokias taisykles iš kiekvieno savo artimojo esate gavęs ir kokios taisyklės šiandien jums tinka, o kokios - ne.
Valgymo sutrikimai: atpažinimas ir pagalba
V.Bartkutė-Vyšniauskienė taip pat atkreipia dėmesį į valgymo sutrikimus, kurie tampa vis aktualesni įvairioms amžiaus grupėms.
Valgymo sutrikimų požymiai
Žmogus nuolat domėsis, kas yra maisto sudėtyje. Neužsisakinės kavinėje arba užsisakys tik gėrimą, kuris dažnu atveju bus vanduo, nes neturi kalorijų. Daug apskritai kalbės apie maistą, pasakos, ką apie jį sužinojo. Sutrikimą turintis asmuo kalbės apie detoksikacijos būdus, daug komentuos savo kūną ir akcentuos trūkumus. Gali būti, kad jis intensyviai sportuos, kartais kelis kartus per dieną. Apibendrinant, visi pokalbiai suksis apie kūną, jo pokyčius, maistą ir sportą. Žinoma, valgymo sutrikimus gali parodyti ir išvaizdos pokyčiai: slenkantys plaukai, lūžinėjantys nagai. Dar vienas ženklas - dažnas vaikščiojimas į tualetą.
Valgymo sutrikimai vyresniame amžiuje
Anksčiau atrodė, kad paauglius ir 25-30 metų žmones, bet paskutiniu metu pastebima, kad ir penkiasdešimties, šešiasdešimties metų žmonės taip pat turi valgymo sutrikimų, bet jie kitokie, nei mes esame įpratę matyti.
Psichologės nuomone, stiprią įtaką turi dietų kultūra. Vadinamojo sveiko gyvenimo būdo palaikymas, apie kurį dabar daug kalbama, verčia žmones jaustis kaltais, nes jie gyvena netobulai. Žmonės ima save riboti, skaičiuoti kalorijas - visą gyvenimą susitvarkyti norima tik pakeitus mitybą. Dažnai vyresni asmenys labai nori pagerinti savo sveikatą ir keičia mitybos režimą. Vadovaudamiesi mitais ir stereotipais, jie griebiasi drastiškų valgymo įpročių pokyčių, išbando įvairius mitybos būdus: protarpinį badavimą, veganizmą, žaliavalgystę ir t.t. Taip, žinoma, mityba gali padėti, tačiau ji sudaro tik dalį viso proceso. Jeigu keičiame tik savo mitybą, bet netvarkome psichologijos, nauda sveikatai bus tik laikina.
Kaip atpažinti valgymo problemas?
Todėl, kad mes kreipiame dėmesį į rezultatą, bet ne priemones. Pavyzdžiui, pagiriame draugę, kai ji numeta svorio, sveikai maitinasi. Apskritai visuomenėje įprasta garsiai komentuoti aplinkinių kūno pokyčius. Žmonės turi poreikį jaustis įvertinti, nesvarbu, jie yra paaugliai ar vyresnio amžiaus.
Kaip padėti vaikams?
Dažnai vaikams valgymo sutrikimai pradeda formuotis tuomet, kai ir tėvai turi ne visai sveiką santykį su maistu. Tėvai turėtų skirti dėmesio tam, kaip jie patys kalba apie maistą. Mitybos sutrikimus, kol atžalai nėra keturiolikos metų, yra gana lengva pastebėti, nes vaikai dažniausiai neslepia, tiesiog atsisako kažko valgyti. Pavyzdžiui, nenori mėsos arba cukraus, o kartais priešingai - ima persvalgyti. Jų svoris ima kisti: sparčiai krenta arba priešingai - auga. Galima rasti slepiamų pakuočių, saldainių popierėlių - stalčiuose, po lova. Vaikas valgo arba per mažai, arba per daug, daug kalba apie maistą.
Svarbu įsiklausyti į vaikų poreikius, savijautą. Jei sako, kad jiems šalta, karšta ar spaudžia batai, vadinasi taip ir yra. Žmogus subręsta, o pasitikėjimas kūno siunčiamais signalais lieka neišugdytas. Tada jis savarankiškai ieško, kas padės suprasti save. Jeigu nuo mažens patikėtume vaiku, jo pojūčiais ir mokytume klausytis kūno signalų, žiniasklaida bei socialiniai tinklai prarastų nemažą dalį įtakos.
Kaip pasakyti šeimos nariui, kad komentarai apie maistą nepatinka?
Turi būti labai stiprus ir surasti žmonių, kurie tave palaiko. Sąmoningai vaikas, tikriausiai tai gali pradėti sakyti tik trylikos- keturiolikos metų ir visgi tokio amžiaus vaikai dar yra priklausomi nuo tėvų. Taigi, visiška laisvė ateina išėjus iš namų. Reikia suprasti, kad ir jie gali klysti.
Pagalba studentams
Svarbiausia yra norėti ir tikėti, kad gausi pagalbą. Reikia suprasti, kad tai yra didelė investicija į save bei į geresnį, kokybiškesnį mokymąsi, geresnę darbo, santykių kokybę. Reikia priimti, kad tai yra pagalba, o ne įrodymas, kad kažkas su tavimi yra negerai. Kalbant apie valgymo sutrikimus, dirbantis ar besimokantis žmogus turi teisę į nemokamą psichologinę pagalbą. Yra valgymo sutrikimų centras, „kompleksinės paslaugos šeimai“ projektas, bet kuris psicho-sveikatos centras, poliklinikos. Taip pat yra galimybės gauti dešimt nemokamų konsultacijų.
Dažniausi valgymo sutrikimai
Plačiausiai žinomi yra anoreksija ir bulimija, tačiau anoreksija turi dvi atmainas: ortoreksiją ir bikoreksiją. Nuo ortoreksijos kenčiančių žmonių tikslas nėra numesti svorio, jie siekia kuo sveikiau gyventi. Bikoreksija dažniau būdinga vyrams, tai galima apibūdinti kaip troškimą turėti labai raumeningą kūną.
Kaip atsispirti kūno standartams?
Visi esame kolektyvinės bendruomenės dalis, jaučiame norą pritapti. Atsispirti tam yra labai sunku ir vienintelis kelias yra priimti, kad visi esame skirtingi, unikalūs ir tuo ypatingi.
Ką daryti pastebėjus valgymo sutrikimų ženklus?
Parodyti rūpestį, nerimą, pasidalinti pastebėjimais t.y. apie kalbėjimą maisto tema, ne meilę sau. Nesakyti, kad tai yra valgymo sutrikimas, tiesiog parodyti, kad tas žmogus yra matomas ir svarbus.
Ar saviugdos knygos veiksmingos?
Jeigu žmogus perskaito šimtą tokių knygų, tai jam turbūt labiau pakenks, negu padės. Jeigu žmogus pasirinktų vieną, galbūt tuomet įmanoma padaryti kažkokį pozityvų pokytį.
Skaitykite kuo daugiau grožinės literatūros kūrinių, ypač klasikos, nes ten yra daug daugiau išminties negu saviugdos knygose. Grožinis kūrinys dvasinį pokytį duos greičiau, leis išgirsti savo vidinį balsą. Bet ką išgirdus, paskaičius, reikia savęs paklausti: „Ar tai tinka man?“ Net ir psichologo konsultacijos metu, derėtų kvestionuoti kiekvieną patarimą.
Rekomenduojamos knygos
Susie Orbach knygas „Kūnai“ ir „Apie valgymą“ verta paskaityti, jei domitės valgymo sutrikimais. Morgan Scott Peck knyga „Nepramintuoju taku“- man labai brangi psichologinė knyga. Labai patiko Lauros Groff knyga „Moiros ir Furijos“. Tai grožinis kūrinys, tačiau itin padeda pažvelgti kitaip tiek į aplinkinius, tiek į save. Yves Dalpé „Neištikimybė nėra banali“- sudėtinga knyga, tačiau irgi mokė mane mylėti save. Visiems savo klientams, kurie paprašo psichologinės knygos rekomendacijos, visada siūlau David Hawkins „Paleidimas“. Ji padeda susivokti savo emociniame pasaulyje.
Stresas moksleiviams ir kelionių nauda
V.Bartkutė taip pat atkreipia dėmesį į stresą, kurį patiria moksleiviai, ypač rudens mėnesiais. „Pirmi rudens mėnesiai moksleiviams gali sukelti tiek pat streso, kaip ir egzaminų sesija. Šį jausmą dažnai kelia pasikeitusi rutina, nežinomybė, baimė, kaip man seksis su mokslais ir draugais.
Kelionės gali padėti sumažinti stresą. Kelionės metu moksleivis patiria daug naujų įspūdžių ir šis informacijos antplūdis tarsi išstumia stresą. Taip jis gali atsitraukti nuo įtampos, ją sumažinti. Rudens atostogų metu tėvai dažniausiai renkasi patikrintas kryptis, kuriose yra šilta ir patogu keliauti su moksleiviais.
Atostogos - puiki proga visai šeimai praleisti daugiau laiko kartu ir atrasti naujų bendrų pomėgių, kurie yra priešnuodis rutinai. Išvykos po intensyvių mokslo mėnesių vaikams ne tik išvėdina galvas, bet ir padeda formuoti sveikesnį požiūrį į mokslo ir poilsio pusiausvyrą.
Kaip pasirinkti tinkamą psichoterapiją?
Galiausiai, V.Bartkutė pabrėžia, kaip svarbu pasirinkti tinkamą psichoterapiją. Pasirinkti tinkamą psichoterapiją yra svarbu, nes skirtingi žmonės turi skirtingus poreikius, vertybes ir gyvenimo patirtis.
- Nustatykite savo poreikius - apgalvokite, kokius tikslus norite pasiekti per terapiją. Ar susiduriate su depresija, nerimu, santykių sunkumais ar kitais aspektais?
- Ištyrinėkite skirtingas rūšis - skirtingos psichoterapijos rūšys turi savo unikalias savybes.
- Vertinkite ryšį su terapeutu - svarbu, kad jūsų ir terapeuto asmenybės bei požiūris sutaptų.
- Atkreipkite dėmesį į terapinio proceso formą - ar jums svarbu individuali terapija, ar norite dalyvauti grupinėje terapijoje?
tags: #psichologe #bartkute #ingrida