Priklausomybė nuo kompiuterio, telefono, televizoriaus: psichologo konsultacija ir pagalbos būdai

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame technologijos vaidina vis svarbesnį vaidmenį, priklausomybė nuo kompiuterių, telefonų ir televizijos tampa vis didesne problema. Kompiuterinių žaidimų ar socialinių tinklų manija, pamirštant pavalgyti ar pamiegoti - jau priklausomybė, tokia pat, kaip ir azartiniai lošimai, alkoholis ar rūkymas. Straipsnyje aptarsime priklausomybės nuo technologijų priežastis, požymius, pasekmes ir galimus sprendimo būdus, įskaitant psichologo konsultaciją.

Priklausomybė nuo technologijų: ar tai tik įprotis?

Priklausomybė nuo kompiuterio arba interneto yra psichologinė būsena, kurioje asmuo tampa priklausomas nuo nuolatinio kompiuterio naudojimo arba interneto naršymo. Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip socialinių tinklų priklausomybė, kompiuterinių žaidimų priklausomybė, nepakeliamas poreikis nuolat tikrinti el. paštą, žaisti azartinius žaidimus internete arba nuolat naršyti interneto naujienas.

Nors dauguma, kas naudoja kompiuterį ar internetą, gali būti pažeidžiami, pažeidžiamiausi nuo kompiuterinės priklausomybės dažnai yra tie žmonės, kurie yra vieniši, uždari ar sergantys kitomis priklausomybėmis ar impulsų kontrolės sutrikimais.

Kada nerimauti?

Kada turėtume sunerimti? Kur yra riba tarp sveikatai nekenksmingo kompiuterio naudojimo ir polinkio į priklausomybę? Vien susidomėjimas technologijomis nekelia priklausomybės grėsmės. Priklausomybės išsivystymui visada turi įtakos kompleksas faktorių, tarp jų ir individualūs biologiniai bei įvairūs psichosocialiniai veiksniai. Naudojimąsi kompiuteriu tėvai turėtų kontroliuoti, tačiau kontrolę apsunkina tai, jog šiandien kompiuteriai aktyviai naudojami ir mokymosi procese.

Priklausomybės požymiai

Svarbu atpažinti priklausomybės požymius, kad būtų galima laiku imtis priemonių. Nevaldomas ekrano laiko ilgėjimas: Jei vaikas pradeda praleisti vis daugiau laiko prie kompiuterio ar telefono, tai gali būti ženklas, kad jis tampa priklausomas. Ypač jei ekranų naudojimas peržengia sveiką pusiausvyrą ir pradeda trukdyti kasdieniams užsiėmimams, tokiems kaip miegas, namų darbai ar fizinis aktyvumas. Kai vaikas tampa irzlus, neramus ar net agresyvus, kai jam liepiama atsitraukti nuo ekranų, tai gali būti priklausomybės požymis. Jei jis nuolat ieško būdų, kaip paslėpti savo įpročius arba vengia kalbėti apie ekranų naudojimą, tai gali būti signalas, kad jis jau prarado kontrolę. Vaikas, kuris pradeda rodyti mažesnį susidomėjimą veiklomis, kurios nebūtinai susijusios su ekranais - tokiomis kaip žaidimai lauke, bendravimas su draugais ar net šeimos laiko praleidimas - gali rodyti priklausomybės požymius. Priklausomybė nuo ekranų gali turėti ne tik psichologinių, bet ir fizinių pasekmių. Vaikai gali skųstis galvos skausmais, akių nuovargiu, nesugebėjimu susikaupti ar prasta nuotaika, ypač kai praleidžia ilgą laiką prie ekranų. Jei vaikas visiškai atsisako įsitraukti į veiklas, kurios nebūtų susijusios su ekranais - pavyzdžiui, knygų skaitymas, menas, muzika ar sportas - tai gali būti ženklas, kad jis pradeda prarasti pusiausvyrą tarp skirtingų veiklų. Priklausomybė nuo ekranų gali labai paveikti miego kokybę. Vaikai, kurie praleidžia daug laiko prie ekranų vakare, dažnai susiduria su miego sutrikimais. Jei ekranų naudojimas pradeda trukdyti mokslams - vaikas nesugeba susikaupti, dažnai pamiršta atlikti namų darbus arba susiduria su blogais pažymiais, tai gali būti signalas, kad jis praleidžia per daug laiko ekranuose. Kai vaikas toliau naudojasi ekranais, nors jau mato neigiamas pasekmes (pvz., prastesnė nuotaika, pablogėjęs fizinis ar emocinis sveikata), tai gali būti aiškus priklausomybės požymis. Vienas dažniausių požymių - nerimas. Negalėdami naudotis internetu, vaikai neranda sau vietos, pyksta. Tai jau rodo priklausomybę. Net ir jaunesni vaikai rodo tam tikrus priklausomybės požymius: stipriai reaguoja, kai neleidžiama naudotis ekranais, nuolat reikalauja ekranų, nurimsta tik juos gavę ir pan.

Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai

Žmonės, kurie yra priklausomi nuo kompiuterio, dažniausiai:

• Jaučia kaltės jausmą, kad leidžia laiką prie kompiuterio.
• Nesėkmingai bando nutraukti arba riboti laiką praleistą prie kompiuterio.
• Būdami prie kompiuterio praranda laiko sampratą.
• Apleidžia pareigas draugams ar šeimai tam, kad galėtų praleisti daugiau laiko prie kompiuterio.
• Meluoja apie laiką praleistą prie kompiuterio.
• Jaučia nerimą, depresiją ar dirglumą, jei laikas prie kompiuterio yra jiems apribojamas.
• Jausmus reiškia būdami prie kompiuterio.
• Patiria problemų darbe ar mokykloje dėl laiko praleisto prie kompiuterio.
• Kai nesinaudoja kompiuteriu, galvoja apie laiką, kada juo naudosis.

Taip pat yra ir keletas fizinių ženklų, rodančių, kad žmogus yra priklausomas nuo kompiuterio:

• Išsausėjusios akys ir regėjimo pablogėjimas, įtampa akyse,
• Nugaros ir kaklo skausmai,
• Sunkūs galvos skausmai,
• Miego sutrikimai.

Priklausomybę nuo kompiuterio turintys žmonės dažnai neigia, kad jie praleidžia per daug laiko prie kompiuterio. Dėl to gali kilti konfliktai šeimoje, kas gali priklausomą žmogų pastūmėti praleisti dar daugiau laiko internete.

Priklausomybės priežastys

Kaip ir kitos priklausomybės, priklausomybė nuo kompiuterio gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių, tačiau šios yra pagrindinės:

• Psichologiniai veiksniai: Stresas, depresija ir vienatvė gali skatinti žmones ieškoti komforto, kuris dažnai būna kompiuterio arba interneto pasaulyje. Kuo labiau žeidžia ir netenkina vaiko poreikių reali aplinka, tuo didesnė pagunda likti virtualiame pasaulyje. Palikti vaikus internete - pati tikriausia šiuolaikinė vaikų nepriežiūros ir apleistumo forma.
• Galimybė nemokamai prieiti prie informacijos: Internetas siūlo begalę informacijos ir pramogų, o tai gali pritraukti žmones ir skatinti nuolatinį naršymą.
• Socialinio santykio trūkumas: internetas gali tapti būdu kompensuoti trūkstantį socialinį gyvenimą, pavyzdžiui, žaidžiant internetinius žaidimus arba bendraujant su žmonėmis per socialinius tinklus.

Priklausomybės pasekmės

Problemiškas vaikų sėdėjimas prie ekranų gali sukelti įvairias emocinio pobūdžio problemas. Daugiau vaikų jaučia nerimą, jiems pasireiškia nevaldomos emocijos (jų protrūkiai). Didelį nerimą kelia tai, kad daug laiko prie ekranų praleidžiantys vaikai tampa užsisklendę. Jie lieka anapus ekranų. Atrodytų, kad ramūs (kol prie ekranų), tačiau jie išsibalansuoja emociškai, nebegali susikaupti ir atlikti užduočių, sunkiau užmiega, taigi, ir nepakankamai pailsi. Netrukus atsiranda psichosomatiniai simptomai - visokiausi skausmai (galvos, pilvo ir kt.), negalavimai, kurie neturi aiškios medicininės priežasties. Vienas dažniausių - galvos svaigimas. O tarp paauglių daugėja ir savižalos. Taip pat didėja priklausomybių rizika: ir nuo interneto, ir kitos.

Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai

Priklausomybė nuo kompiuterio gali turėti rimtų pasekmių fiziškai, emociškai ir socialiai:

• Fiziniai padariniai: Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio gali sukelti sveikatos problemų, tokių kaip nugaros skausmas, akių nuovargis ir nutukimas. Vaikų ir paauglių naudojimasis išmaniaisiais telefonais be taisyklių didina riziką dažniau turėti sveikatos problemų: miego sunkumų, regos sutrikimų, laikysenos problemų ir kt. Didėja rizika turėti ir dėmesio problemų, mokymosi sunkumų ir patirti daugiau streso, nerimo.
• Emociniai padariniai: Priklausomybė nuo kompiuterio gali lemti depresiją, nerimą ir miego sutrikimus, nes žmonės gali praleisti naktis prie kompiuterio arba naršyti internete.
• Socialiniai padariniai: Priklausomybė nuo kompiuterio gali padidinti tikrąją socialinę atskirtį, tarsi izoliuojant žmogų nuo realaus pasaulio. Mokykloje labai svarbus laikas tobulinti bendravimo įgūdžius, o jis sutrumpėjo. Tarp paauglių daugėja netolerancijos ir agresijos apraiškų bendraamžiams, mokytojams, tėvams ir sau. Nepalikime jų vienų spręsti šios problemos, o pradėkime įvesti taisykles naudojimuisi ir pasiūlykite ne mažiau įdomias kitas veiklas.

Kaip padėti sau ir vaikams?

Jei pastebėjote priklausomybės požymius, svarbu pradėti spręsti šią problemą kuo greičiau.

Veiksmai šeimoje

• Skatinkite gyvą bendravimą: Svarbu, kiek įmanoma, skatinti gyvą bendravimą.
• Tėvai turėtų pradėti nuo savęs: Tėvams palinkėčiau pradėti nuo savęs ir mažinti savo laiką prie ekranų. Laisvalaikis turėtų būti labai sąmoningai organizuojamas už ekranų. Eikime į lauką, vaikščiokime, žaiskime be telefono rankose! Labai svarbu nuo ekranų pailsėti ir valgant bei ruošiantis miegoti.
• Nustatykite taisykles: Būtų puiku, jeigu šeimose pavyktų taikyti bent porą taisyklių: valandą iki ėjimo miegoti užsiimame kita veikla, be ekranų. Valgome visi drauge prie stalo - be ekranų. Ir jokiu būdu neleidžiame vaikams (ir sau) „miegoti su telefonu“! Brėždami tam tikras ribas, jie vaiko moko savistabos, savidiscilpinos, savireguliacijos. Ribos yra būtinos sveikam vaiko vystymuisi. Kai vaikas tampa paaugliu, ribų brėžimas nebeveiksmingas (jau praleistas etapas, kai tai veikia). Šiuo raidos etapu veiksmingiausi kompromisai ir susitarimai. Mano nuomone, kai namie „atsiranda“ kompiuteris, turi būti aiškiai susitarta, kam jis bus naudojamas, kiek laiko per dieną ir pan. Iš esmės pritariu auklėjimui, kai nustatomos naudojimosi kompiuteriu valandos.
• Ribokite laiką prie ekranų: Tėvai turėtų labai aiškiai nustatyti laiką, kada vaikas gali leisti laiką prie ekrano. Kitu metu tiesiog neduoti telefono, planšetės ar kompiuterio. Mokslininkai jau paskaičiavo, per kiek laiko vaikas ar paauglys gali neužsiimdamas sau įdomiomis veiklomis atlikti jam skirtas užduotis. Jaunesniems vaikams užtenka iki 2 valandų, vyresnių klasių mokiniams - iki 4 valandų. Turi būti aiškus susitarimas, kad kompiuteriu ar internetu naudojamasi tik ugdymo reikmėms, ne žaidimams.
• Domėkitės vaiko interesais: Skirkite vaikui ir jo interesams dėmesio. Domėkitės tuo, ką veikia Jūsų vaikas. Stebėkite, koks po žaidimo kompiuteriu būna Jūsų vaikas: ar keičiasi jo nuotaika (gal tampa irzlesnis, piktesnis?).
• Susitarkite dėl laiko prie ekranų: Tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų. Padėkite vaikams suplanuoti ir laikytis sveikos dienos rutinos: pakankamai išsimiegoti, pavalgyti ir pajudėti, pabūti lauke. Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas. Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai.
• Ugdyti kompiuterinį raštingumą: Veikla prie kompiuterio turėtų ne tik padėti praleisti laisvalaikį, bet ir tikslingai tobulinti įgūdžius. Tai galėtų būti žaidimai orientuoti į loginį mąstymą, konstravimą, problemų sprendimą, galbūt paprastų programavimo įgūdžių ugdymą. Vertinga įvairias užduotis kompiuteriu atlikti kartu su vaiku. Tai skatintų artimesnį santykį, socialinių įgūdžių tobulinimą.
• Ieškokite alternatyvų kompiuteriui: Ribojant naudojimąsi kompiuteriu, turime atrasti, o ką veikti tuo metu, kai galima būtų sėdėti prie kompiuterio. Neužtenka atimti arba apriboti galimybę naudotis kompiuteriu, turite pasiūlyti ir alternatyvą, ką vietoj to vaikas galėtų veikti, tuo užsiimti.
• Svarbu atsiminti, kad kiekvienas žmogus turi įvairių pomėgių, tačiau ne visi įpročiai tampa priklausomybėmis. Kompiuteriniai žaidimai tampa emocinio nepasitenkinimo kompensavimo priemone ir galimybe „pabėgti“ nuo stresinės situacijos. Todėl svarbu padėti vaikui atrasti kitų būdų, kaip patenkinti savo poreikius ir išspręsti problemas.

Mokyklos vaidmuo

Mokinių buvimo mokykloje metu už jų sveikatą atsakomybę prisiima ugdymo įstaiga, jos administracija, mokytojai, specialistai. Tėvai gali ir turi limituoti laiką po pamokų ir laisvadieniais. Tėvų indėlis - neginčijamas. Tačiau nors tėvai gali nustatyti ribas, mokykloje jiems fiziškai sunku ar neįmanoma prižiūrėti vaikų telefono naudojimo. Sumažinti blaškančių pranešimų, socialinių tinklų ar žaidimų poveikį galima veiksmingiau, kai mokyklos aplinkoje galioja vieningos taisyklės.

• Telefonų ribojimas mokyklose: Dėmesys ir laikas ugdymo įstaigose turi būti sugrąžintas mokymuisi ir bendravimui. Telefonų ribojimas ugdymo įstaigose turi būti taikomas nacionaliniu mastu, o ne kiekvienoje skirtingai. Pertraukos - svarbi mokymosi proceso dalis, kai mokiniai ilsisi, bendrauja tarpusavyje ir grįžta į klases pailsėję. Mūsų smegenims laikas ekrane yra pakartotinės stimuliacijos dozė. „Pertrauka telefone“ neužtikrina psichologinio, kognityvinio ar socialinio poilsio. Ją geriau pakeisti gyvu bendravimu su draugais, judėjimu, tyliu buvimu ar tiesiog stebėjimu, kas vyksta aplinkui - tokia „tyla“ smegenims iš tiesų suteikia atokvėpio ir padeda efektyviau mokytis. Visiškas telefono nebuvimas mokyklos aplinkoje padeda užtikrinti vienodas sąlygas, moko bendravimo „gyvai“, gerina socialinius įgūdžius ir bendrą emocinę savijautą. Todėl draudimo nuoseklumas - tiek per pamokas, tiek per pertraukas - duoda didesnę naudą nei laikinas telefonų išjungimas tik pamokų metu.
• Savikontrolės ugdymas: Tinkamai, sveikai ir nežalojant savęs naudotis išmaniaisiais įrenginiais turime mokytis nuolat. Savikontrolės ugdymas yra svarbus dėmuo, bet jis reikalauja ir susitarimų, ir nuoseklaus pedagoginio darbo, ir aiškių ribų. Tyrimų rezultatai rodo, kad kai mokyklose oficialiai draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais, pagerėja mokinių pažymiai, ypač tų, kuriems mokytis įprastai sekasi sunkiau. Tai gali sumažinti patyčias (dauguma jų - skaitmeninės, nemaža dalis - nufilmuojant ar fotografuojant kitus mokinius mokykloje ar jos teritorijoje).
• Mokyklos privalo aprūpinti ugdymui skirta medžiaga: Jeigu ji skaitmeninė - suteikti priemones. Ypač tai pasakytina apie atsiskaitymus, testus, taip pat ir kitų užduočių atlikimą. Naudodami asmeninius vaikų telefonus ugdyme, susiduriame su atskirties ir „stūmimo į skaitmeną“ problema - ne visų mokinių telefonai vienodi. Skiriasi modeliai, ekrano dydžiai, interneto prieiga ir pan. Yra vaikų, kurie asmeninių telefonų dar neturi.

Valstybės vaidmuo

Valstybė taip pat turėtų imtis priemonių, kad padėtų šeimoms spręsti šią problemą. Pavyzdžiui, Prancūzijoje kartu su interneto paslauga tėvai gauna nemokamą programinės įrangos paketą, kuris suteikia galimybę uždėti įvairius interneto ribojimus ant atskirų ekranų. Toks sprendimas padeda ir vaikams - jie patys net prie geriausių norų nesugeba kontroliuoti savo laiko internete. Svarbu pasiskaičiuoti, kiek valstybei kainuos mūsų vaikų gydymas vėliau, jau nekalbu apie dėl nuotolinio mokymo likusias ugdymo spragas ir jų „užkaišiojimą“. O žvelgiant į tolimą ateitį - kiek valstybei kainuos tai, jog joje gyvens daugiau prasčiau išsilavinusių ir emocinių sutrikimų arba priklausomybių turinčių žmonių.

Kada kreiptis į specialistus?

Kokie požymiai rodo, jog vaikui ar paaugliui jau reikės nebe kontrolės ar pokalbių, o psichologo pagalbos? Vaikas ar paauglys nebekontroliuoja žaidimų pradžios, trukmės, dažnumo. Jaučiamas stiprus troškimas (kompulsyvus noras) žaisti. Jei visgi taip nutinka, kad šeimos narys (vaikas) suserga priklausomybe, tai tampa jau ne jo vieno, o visos šeimos problema - ją reikia spręsti kompleksiškai. Pagalba reikalinga visiems šeimos nariams.

Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko

Tais atvejais, kai jau reikia rimtos pagalbos, reikėtų kreiptis į poliklinikos Psichikos sveikatos centrą, vaikų ir paauglių psichiatrą, psichologą, šeimos psichoterapeutą. Sudėtingais atvejais, kai reikia specializuoto gydymo - į priklausomybės ligų centro specialistus (vaikų ir paauglių psichiatrą, psichologą).

Priklausomybės įveikimas: ar tai įmanoma?

Vaistų, skirtų gydyti priklausomybę nuo kompiuterio, nėra. Kaip ir kitų priklausomybių atvejais, padėti gali priklausomybės ligų specialistai, kurie specializuojasi priklausomybių nuo kompiuterio ar interneto srityse. Jei žmogus naudoja internetą emociniams poreikiams tenkinti, jam reikia išmokti kitaip savimi pasirūpinti, save pradžiuginti, suvaldyti savo emocijas.

• Savistaba ir sąmoningumas: Jeigu pastebėjote, kad pernelyg daug laiko leidžiate internete, visų pirma, įjunkite savistabą. Kai jūsų ranka instinktyviai ima telefoną, akimirkai stabtelėkite ir paklauskite savęs: „kaip aš šią akimirką jaučiuosi?“. Atpažinkite, kokią funkciją internetas atlieka jūsų gyvenime. Gal jis padeda sumažinti nerimą ir įtampą, nes užsimirštate? O gal sumažina vienišumą ar nuobodulį? Kai atpažinsite, kam jūs naudojate internetą, tada galite mąstyti, o kaip aš noriu gyventi? O kaip aš noriu patenkinti savo poreikius?
• Psichoterapija: Šiuo atveju geriausias gydymas yra psichoterapija. Dažniausiai tai būna arba emocinių poreikių tenkinimas, arba impulsų kontrolės stoka.
• Drausmė, sąmoningumas ir pagalba: Norint įveikti priklausomybę nuo ekranų, kaip ir kitas priklausomybes, reikalinga drausmė, sąmoningumas, kai kuriais atvejais - ir specialistų ar artimųjų pagalba.

Svarbu suprasti, kad priklausomybė nuo ekranų turi daug bendrų bruožų su pripažintomis priklausomybėmis. Tyrimai rodo, kad smegenų atlygio sistema keičiasi panašiai kaip ir kitų priklausomybių atvejais. Jai būdingas kontrolės praradimas, padidėjęs poreikis naudotis ekranais ir diskomfortas, kai ekranai tampa nepasiekiami.

Saikingas naudojimas - įmanomas

Daugelis priklausomybę nuo kompiuterio turinčių žmonių primygtinai laikysis minties, kad šiais laikais yra neįmanoma gyventi be kompiuterio ir interneto. Nors tai ir yra sąlyginai tiesa, kompiuteris neturėtų užvaldyti viso gyvenimo. Reikia išmokti kontroliuoti laiką, praleistą prie jo.

Reikia atsiminti, kad visi gyvename šiuolaikiniame pasaulyje ir kompiuteris bei internetas yra svarbūs mums visiems. Tačiau daugelis žmonių geba suderinti gyvenimus prie kompiuterio ir už jo bei naudotis juos saikingai.

tags: #priklausomybe #nuo #pc #telefono #tv #psichologe