Socializacija - tai procesas, kurio metu individas perima visuomenės žinojimą, vertybes, motyvus, įgūdžius, vaidmenis ir elgesio modelius. Šis procesas sukuria tapatybę, apibrėžiančią asmens ryšį su socialine grupe ir jo poziciją joje. Šiame straipsnyje nagrinėsime socializacijos etapus, ypač šuns socializacijos kontekste, apimantį prenatalinį laikotarpį, ankstyvąsias šuniuko vystymosi stadijas, kritinius socializacijos periodus ir iššūkius, su kuriais susiduriama paauglystėje.
Socializacijos Samprata
Socializacija (lot. socialis - visuomeninis) - tai procesas, kai žmogus perima visuomenės, kurioje jis gyvena, žinojimą, vertybes, motyvus, įgūdžius, vaidmenis ir elgsenos modelius. Socializacija sukuria tapatybę, kuri apibrėžia asmens ryšį su socialine grupe ir jo poziciją toje grupėje. Šis procesas yra nuolatinis ir vyksta visą gyvenimą, tačiau ankstyvieji etapai yra ypač svarbūs formuojant individo asmenybę ir elgesį.
Pagrindiniai Socializacijos Tarpsniai
Skiriami socializacijos 2 pagrindiniai tarpsniai: pirminis ir antrinis. Pirminė socializacija dažniausiai siejama su šeimos poveikiu, ji vyksta kūdikystėje ir vaikystėje, kai mokomasi kalbos ir tam tikrai kultūrai būdingų elgsenos modelių. Antrinė socializacija vyksta brendimo metais ir vėliau siejama su mokyklos, amžiaus grupės, žiniasklaidos, organizacijos ar profesiniais poveikiais. Pirminės socializacijos procese suformuoto žinojimo kaita, naujų elgsenos modelių ir asmens tapatybės formavimas vadinamas resocializacija. Visiškai institucionalizuota resocializacija vadinama veikėjų elgsena visuotinių elgsenos taisyklių reikalaujančioje institucijoje (pvz., kariuomenėje, ligoninėje). Vadinamoji numatanti socializacija apibūdina išankstinį pasirengimą veiklai brandos etape (pvz., tam tikrai profesijai), atvirkštinė - socializacijos veiksnių (pvz., šeimos, mokyklos) kaitą. Pagal kontekstą skiriama šeiminė, profesinė, organizacinė, lyčių vaidmenų, kalbos, tėvystės (motinystės), politinė, rasinė, vartojimo socializacija. Socialiniu kolektyviniu požiūriu socializacija apibūdinama kaip individo adaptacija grupėje (socialinė adaptacija), visuomenės lūkesčių, nuomonių, vertybių atitikimas. Tokia socializacija siejama su socialinės grupės kultūrinio paveldo perdavimu. Individualiu požiūriu socializacija suprantama kaip tapatybės formavimasis vykstant socialinėms ir asmenėms sąveikoms. Socializacijos akademinė samprata susiformavo 19 a. pabaigoje.
Šuns Socializacijos Etapai
Socializacija - procesas, kurio metu augantis šuo pripranta prie įvairių socialinių ir aplinkos stimulų (žmonių, kitų gyvūnų, garsų, vietų ir t. t.). Norint užauginti stabilų, gerai prisitaikantį augintinį tinkama socializacija labai svarbi. Šuniukų ankstyvasis vystymasis skirstomas į keletą etapų. Kiekviename jų šuniukų gebėjimas priimti naujus stimulus skiriasi, todėl socializacijos metodai turi būti pritaikyti pagal amžių.
Prenatalinis Etapas
Prenatalinis etapas apima 63 dienų šuningumo laikotarpį. Nors šuniukai dar negimę, motinos būklė ir patiriamas stresas gali turėti įtakos jų vėlesniam elgesiui. Įvairių rūšių tyrimai parodė, kad prenatalinis stresas gali paveikti jauniklių neuroendokrininę sistemą ir jautrumą stresui. Pavyzdžiui, papildomas švelnus bendravimas su vaikinga kate ir vėliau su kačiukais padidina kačiukų socialumą bei sumažina jų bailumą žmonių atžvilgiu.
Taip pat skaitykite: Socializacija medicinos srityje
Neonatalinis Etapas
Neonatalinis etapas tęsiasi nuo gimimo iki maždaug 2 savaičių. Šiuo metu naujagimiai šuniukai visiškai priklauso nuo motinos - jie akli ir kurti (akys atsimerkia 10-14 dieną, ausų landos atsiveria 14-17 dieną), negali savarankiškai reguliuoti kūno temperatūros ar šlapintis/tuštintis be motinos pagalbos. Judesiai apsiriboja ropojimu, dėl nepakankamos nervų-raumenų koordinacijos šuniukai negali stovėti ar vaikščioti. Neurologiškai smegenys dar tik bręsta - vystosi refleksai, formuojasi pirminės neuronų jungtys. Dėl ribotų sensorinių galimybių baimės reakcijų šiuo laikotarpiu beveik nebūna - naujagimiai neigiamai nereaguoja į naujus kvapus ar lytėjimo stimulus, jų nervų sistema dar nepasirengusi patirti baimę. Naujagimių organizme pilnai neveikia antinksčių reakcijos mechanizmai, todėl jie mažiau reaguoja į neigiamus dirgiklius. Nors šuniukai dar akli ir daugiausia miega bei ėda, šis periodas suteikia galimybę pradėti prisilietimų patirtį. Veisėjai bei globėjai gali kasdien švelniai manipuliuoti šuniukais - laikyti rankose, trumpam paguldyti skirtingomis pozomis, lengvai stimuliuoti pėdutes, tarpupirščius, ausytes. Tokie trumpi (kelias sekundes trunkantys) pratimai dažnai vadinami ankstyvuoju neurologiniu stimuliavimu. Nors naujausi tyrimai rodo, kad jų poveikis mažesnis nei tikėtasi (galbūt dėl kitų aplinkos veiksnių įtakos), dauguma specialistų vis tiek rekomenduoja ankstyvą švelnų šuniukų lietimą.
Tranzicinis Etapas
Apie 2 savaičių amžiaus šuniukai pereina į transicinį (pereinamąjį) etapą, trunkantį iki 3 savaičių. Šiuo laikotarpiu juslės sparčiai vystosi, prasideda akių atsivėrimas ir regos funkcijos gerėjimas, atsiveria ausų landos ir ima formuotis klausa. Šiame etape progresuoja ir motorinė raida, kadangi 2,5-3 sav. amžiaus šuniukai jau bando stovėti ir vaikščioti, nors dar svirduliuodami. Jie pradeda žaisti tarpusavyje, imituoti grumtynes su broliais ir sesėmis, pasigirsta pirmieji sulojimai, urgztelėjimai. Atsiradus regai ir klausai, šunyčiai pradeda sąmoningiau suvokti aplinką. Tai žymi perėjimą nuo visiško jutiminio izoliuotumo į aktyvų aplinkos tyrinėjimą. Vis dar nėra stiprių baimės reakcijų - perėjimo fazėje mažyliai būna labai smalsūs, linkę tyrinėti savo guolį, šalia esančius objektus. Trancisinio etapo metu motina vis dar labai svarbi - šuniukai tebesimaitina jos pienu, nors nuo 3 savaitės jau galima pasiūlyti minkšto pašaro. Šiame etape svarbu labai palaipsniui praplėsti šuniukų pojūčių patirtį. Veisėjas gali įdėti į guolį įvairių faktūrų daiktų (minkštų žaislų, skirtingo audinio patiesalų), kad mažyliai pratintųsi prie skirtingų paviršių. Taip pat galima trumpam įnešti naujų kvapų (pvz., ant audinio užlašinti pažįstamų naminių gyvūnų kvapo).Nuo 3 savaičių kai kurie veisėjai atsargiai leidžia labai trumpus ir ramius kontaktus su nepažįstamais žmonėmis, pvz.,, kelios minutės glostymo prižiūrint kalei. Svarbu, kad motina jaustųsi saugi - jeigu ji nerimaus dėl nepažįstamųjų, geriau palaukti, kol šuniukams sueis 3,5-4 savaitės. Svarbu stimulų intensyvumą didinti palaipsniui.
Pirminės Socializacijos Periodas (3-12 Savaičių)
Maždaug nuo 3 savaičių amžiaus prasideda itin svarbus pirminės socializacijos periodas, trunkantis iki 12 savaičių (3 mėnesių). Tai - kritiškas jautrumo laikotarpis, kai šuniukai ypač imlūs naujiems potyriams ir formuoja ilgalaikį socialinį prisirišimą bei įpročius. Būtent per šias savaites vyksta spartus nervų sistemos brendimas, gerėja rega ir klausa (apie 4 sav. jos jau pilnai funkcionuoja), tobulėja motorika (4-5 sav. šuniukai jau tvirtai vaikšto, bėgioja, šokinėja), intensyviai bręsta už mokymąsi ir atmintį atsakingos smegenų struktūros. Šuniukai tampa labai žingeidūs, sulaukę 5 savaičių jie rodo akivaizdų aplinkos tyrinėjimo elgesį, viskuo domisi. Šiuo metu pradeda ryškėti socialinis žaidimas - vados nariai gaudo vieni kitus, grumiasi, mokosi kandimo kontrolės, formuojasi pirmieji hierarchijos požymiai. Taip pat šuniukai pradeda atpažinti kitų rūšių individus - jeigu auga kartu su katėmis ar mato žmones, juos įsimena kaip savus. Šiame periode formuojasi ir prisirišimas prie vietos (lokalizacija) irgi formuojasi šiame periode. 6-7 sav.
Socializacijos Langas
Socializacijos langas nėra begalinis. Į naujus stimulus nukreiptos baimės reakcijos pradeda didėti antroje socializacijos periodo pusėje. Pirminis baimės periodas dažnai pasireiškia apie 8-ą gyvenimo savaitę, kai šuniukas, anksčiau drąsiai tyrinėjęs aplinką, staiga gali pradėti jautriau reaguoti į stipresnius garsus ar neįprastus objektus. Tai sutampa su laiku, kai dauguma šuniukų keliauja į naujus namus (7-9 sav.). Iki 12 savaičių amžiaus socializacijos periodas palaipsniui blėsta. Jei iki šio laiko šuniukas kažko nematė ar nepatyrė, vėliau bus kur kas atsargesnis ar net bijos naujo dirgiklio.
Veisėjo vaidmuo
Veisėjas turėtų užtikrinti, kad nuo 3 savaičių amžiaus šuniukai kasdien gautų vis daugiau kontroliuojamų stimulų. Jie turi dažnai matyti įvairius žmones (vyrus, moteris, vaikus, suaugusius). Tai padės išvengti vieno žmogaus imprintingo, kadangi pripratus tik prie vienos išvaizdos asmens, vėliau kiti gali gąsdinti. Veisėjas ar pagalbininkai turėtų kasdien bendrauti su kiekvienu šuniuku individualiai, švelniai glostyti, imti ant rankų, apžiūrėti dantukus, letenėles. Tai vėliau padės prižiūrint higieną, kerpant nagus, atliekant veterinarines patikras. Taip pat naudinga supažindinti šuniukus su kitais šunimis, pvz., patikimu, skiepytu suaugusiu šunimi, kuris gerai elgiasi su mažyliais. Veisėjas turėtų saugiai, pagal amžių sudaryti turtingą aplinką kaip skirtingų paviršių dangos (kilimas, plytelės, žolė, smėlis). Taip pat reikalingi įvairūs žaislai, kliūtys kaip tuneliukai, dėžutės, neaukšti laipteliai ir pan. Tyrimai parodė, kad 3 - 5 sav. amžiaus šuniukų supažindinimas su įvairiais objektais ir garsais gali sumažinti vėlesnes baimes. Pvz., viename eksperimente 3-5 savaičių šuniukams kelias savaites rodė vaizdo ir garso įrašus (siurblys, vaikų balsai, pan.), ir sulaukus 8 savaičių tie šuniukai mažiau išsigando realaus siurblio nei kontroliniai. Tai rodo, kad net veislyno aplinkoje gali būti taikoma audio-vizualinė socializacija, kompensuojanti tai, ko mažylis nemato gyvai. Sulaukus 6-8 savaičių šuniukams prasideda pirmosios vakcinacijos ir dehelmintizacija, todėl veisėjas turėtų su veterinaru suderinti skiepų grafiką. Svarbu, kad socializacija vyktų vengiant didelės rizikos vietų kol imunitetas nepakankamas, bet ir nevėlinant socializacijos dėl nepabaigtų skiepų. Į šuniukų socializacijos užsiėmimus verta vesti jau po pirmųjų skiepų, praėjus 7 dienoms po vakcinacijos, nelaukiant pilno kurso. Daugelyje šalių šuniukus naujiems savininkams įprasta perleisti jiems sulaukus 7,5-8 sav. amžiaus (Lietuvoje teisiškai - nuo 8 sav.). Tai kompromisas tarp laiko su motina/vada (svarbu socialiniams įgūdžiams su kitais šunimis) ir laiko naujoje aplinkoje (svarbu prisitaikymui prie žmonių gyvenimo būdo). Yra duomenų, kad skirtingoms veislėms optimalus atjunkymo amžius gali skirtis, tačiau paprastai 8 savaitės yra standartas.
Taip pat skaitykite: Apie lyčių socializaciją
Naujų Namų Svarba
Patekęs į naujus namus, 8-12 sav. Per 8-12 sav. laikotarpį šuniukas bent po keliskart turi susipažinti su įvairaus amžiaus, išvaizdos ir lyties žmonėmis. Svarbu, kad visos pažintys būtų pozityvios. Leisti šuniukui pačiam artintis, žmonės neturėtų jo grubiai griebti ar gąsdinti. Nors mažylis vadoje gavo pagrindus, 2-3 mėn. amžiaus laikotarpiu būtina tęsti bendravimą su šunimis. Idealu - šuniukų darželiai ar socializacijos klasės, kur prižiūrimoje aplinkoje žaidžia bendraamžiai. Tokiose pamokėlėse šunys mokosi socialinių normų iš savo bendraamžių, ugdo savikontrolę bei pasitikėjimą savimi. Lankę šuniukų klases jaunikliai vėliau mažiau bijo triukšmų ir būna paklusnesni nei tie, kurie gyveno izoliuoti. Taip pat kontroliuojamoje aplinkoje mažesnė ligų rizika nei augintinį tiesiog vedžiojant šunų aikštelėse. Be bendraamžių, svarbu supažindinti ir su skirtingais suaugėliais - pvz., patikimais pažįstamais šunimis. 8-12 sav. amžiaus šuniukas turėtų susipažinti su įvairiomis vietomis (kambariai, gatvė, automobilio salonas), garsais (buitiniai kaip dulkių siurblys ar skalbyklė, lauko kaip eismo triukšmas, traukinių garsai, griaustinis, galima naudoti specialius garso įrašus), paviršiais (plytelės, kilimai, žolė, smėlis). Visos naujos patirtys turi būti trumpalaikės ir malonios: pvz., pirmas apsilankymas gatvėje - trumpam, toliau nuo intensyvaus eismo, po to duodant skanėstą. Pirmas važiavimas automobiliu - labai trumpas ir iškart paskatinant. Kuo daugiau įvairių kontekstų šuniukas patirs iki 3 mėn., tuo universalesnis ir drąsesnis bus.
Mokymosi Pradžia
Socializacijos periodas sutampa su laiku, kai šuniukas darosi pajėgus mokytis pagrindinių komandų ir taisyklių (nuo 7-8 sav., kai jau geba kelioms minutėms sutelkti dėmesį). Paprastos pamokos kaip vardo mokymas ar atėjimas pakvietus turėtų vykti žaismingai, be prievartos. Taip pat apie 8 sav. (kai šuniuko smegenys pradeda suprasti rutiną) svarbu formuoti įprotį tuštintis lauke.
Juvenilinis Etapas (3-6 Mėnesiai)
Nuo 12 savaičių (3 mėn.) amžiaus šuniuko vystymasis pereina į juvenilinį (jaunystės) etapą, trunkantį iki lytinės brandos pradžios (maždaug 6 mėn., priklausomai nuo veislės). Šiame periode šuo jau nebe mažylis, bet dar ir ne lytiškai subrendęs. Šiuo metu jis sparčiai auga, intensyviai formuojasi jo raumenys, kaulai (todėl kokybiška mityba ypač svarbi). Sulaukus 3 - 4 mėn. pieninius dantis ima keisti nuolatiniai, tad šuniukas aktyviai kramto ir graužia įvairius daiktus. Tai normalu, bet šeimininkai turi nukreipti kramtymą į tinkamus objektus. Šunyčio smegenys toliau bręsta, tačiau mokymosi gebėjimai jau gerai išvystyti - 4-6 mėn. Sulaukus 4-5 mėn. amžiaus galimas trumpas antrasis baimės periodas. Nors pirminė socializacijos fazė baigėsi, jauni šunys net iki 5-6 mėn. išlieka jautrūs blogoms patirtims. Trauminis įvykis šiame tarpsnyje gali turėti ilgalaikių pasekmių. Juveniliniame laikotarpyje šuniukai kartais pradeda bandyti ribas tiek su žmonėmis, tiek su kitais šunimis. 4-5 mėn. šunytis gali “nebegirdėti” anksčiau išmoktų komandų, tyčia sprukti kviečiamas - tarsi tikrintų, kas bus, jei neklausys. Taip pat gali skriausti silpnesnius šunis žaidimų metu. Šiame etape šuo jau tvirtai prisirišęs prie savo šeimos (žmonių ar kitų gyvūnų, su kuriais gyvena). Tęsiasi intensyvi socialinė žaidimų fazė - dabar mėgsta grubesnius žaidimus, grumtynes, gaudynes. Šiame etape rekomenduojama lankyti bendrus dresūros užsiėmimus. 4-6 mėn. amžiaus šuniui galima lankyti jaunų šunų paklusnumo kursus. Šio amžiaus šuo jau gali lankytis šunų aikštelėse ar laisvai žaisti su kitais šunimis. Svarbu, kad neišsiugdytų agresijos ar baimės gentainių atžvilgiu. Reikia prižiūrėti, kad patirtys būtų geros - jeigu jauną šunį šiame etape stipriai nuskriaus ar sukandžios agresyvus vyresnysis, patyręs skriaudą gali pradėti bijoti kitų šunų. Net ir nuo 3 mėn. šuo vis dar sutinka naujovių - pvz., pirma kelionė viešuoju transportu, pirmas vizitas kirpykloje, pirmos maudynės vonioje. Šeimininkai neturėtų galvoti, kad “jei iki 3 mėnesių nespėjom, jau vėlu” - geriau vėliau negu niekada. Jaunystės periodu tebetaikomi desensibilizacijos principai - pratinti pamažu, su paskatinimais kaip skanėstai, niekada į baimingą situaciją nestumti prievarta.
Paauglystės Etapas (6 Mėnesiai - 1,5-2 Metai)
Nuo 6 mėnesių amžiaus daugelis šunų pasiekia lytinį brendimą - prasideda paauglystės etapas, galintis tęstis iki 1,5-2 metų (ypač didelėms veislėms). 6-7 mėn. amžiaus patinai pradeda gaminti lytinius hormonus (dažnas šlapinantis ima kelti koją, žymėti teritoriją), o patelės pirma ruja pasireiškia vidutiniškai 8-12 mėn. amžiaus (mažoms veislėms anksčiau, didelėms vėliau). Tai tikroji paauglystė - šuo siekia didesnės nepriklausomybės, kartais ignoruoja anksčiau nustatytas taisykles, tarsi tikrina savo statusą. Šiuo metu socialinė branda dar ne visiškai pasiekta. Tik maždaug 2 metų amžiaus šunys “subręsta galvoje” - nusistovi jų charakteris, mažėja vaikiškas žaismingumas. Paauglystėje šunys gali bandyti užginčyti šeimininko ar kitų šunų autoritetą. Dauguma šunų nuo 6-8 mėn. ar vėliau patiria trumpą jautrumo piką - staiga ima bijoti to, į ką anksčiau nekreipė dėmesio (pvz., naujas maišas kieme, nepažįstamas žmogus tamsoje). Tai siejama su hormonų pokyčiais. Šeimininkai turėtų žinoti, kad tai laikina ir svarbu šuns nebausti už baimes. Geriausia tokiu metu elgtis ramiai, rodyti pavyzdį, kad daiktas saugus, skatinti smalsumą. Taip pat vengti intensyvių stresų tuo metu (neplanuoti pvz. Jei ankstesnė socializacija buvo nepakankama, šiame etape išryškėja problemos. Pvz., jei šuo iki 6 mėn. mažai matė kitus šunis, dabar jiems gali būti agresyvus. Visos spragos turi būti taisomos kantriai taikant elgesio modifikacijos principus, laipsniškumą, kontralyginimą (kad anksčiau nepažįstamas dirgiklis pradėtų asocijuotis su teigiamu). Paaugliams ir suaugusiems šunims būtina toliau palaikyti reguliarius kontaktus, vedžioti juos tarp žmonių, duoti pažaisti su kitais šunimis, supažindinti su naujais objektais.
Baimės Etapai
Baimės etapai yra evoliuciškai susiformavęs prisitaikymo mechanizmas, padedantis jauniems gyvūnams išmokti saugotis pavojų. Jie leidžia smegenims sustiprinti atsargumą nepažįstamiems dirgikliams, o per socialinį mokymąsi - nustatyti, kas saugu, o kas pavojinga. Paprastai skiriami du etapai - 8-11 sav. ir 6 - 14 mėn.
Taip pat skaitykite: Vaikų socializacijos strategijos
Pirmasis Baimės Laikotarpis (8-11 Savaičių)
Pirmasis baimės laikotarpis (8 - 11 sav.) sutampa su pirmu socializacijos periodu, kai šuniukai dar tik pradeda pažinti pasaulį. Baimės reakcijos tampa ryškesnės, šuniukas gali bijoti dalykų, kurie anksčiau atrodė įdomūs. To priežastys yra neurologinis vystymasis ir sensomotorinė integracija (gaunama daug informacijos ir trūksta gebėjimų ją apdoroti). Tai laikotarpis, kai neigiamos patirtys gali turėti ilgalaikį poveikį.
Antrasis Baimės Laikotarpis (6-14 Mėnesių)
Antrasis baimės laikotarpis (nuo 6 - 8 mėnesių). Didesnėms veislėms šis laikotarpis gali pasireikšti vėliau (nuo 9 - 14 mėn.) negu mažesnėms (net nuo 5 - 7 mėn.). Tai vienas svarbiausių ir sudėtingiausių šuns vystymosi etapų. Amygdala (migdolinis kūnas), pagrindinis baimės apdorojimo centras, šiame etape tampa itin aktyvi - net neutralūs dirgikliai gali sukelti baimės reakcijas, įgyjančias didesnę reikšmę ir galinčias įsira… Šiuo periodu šuniukas mokosi būti šunimi: tinkamo socialaus elgesio su kitais šunimis. Šuniukai - našlaičiai, išauginti be motinos dažnai patiria sunkumų bendraudami su kitais šunimis. Dalį praleistų pamokų, atsargiai kuriant tam sąlygas, šuniukas gali gauti ir vėliau (specialistai nesutaria, kada vėliau tampa per vėlu). Našlaičiai, ypač užauginti dirbtinai maitinant, dažnai užauga problematiškais šunimis. Idealus laikas naujiems namams. Geriausias amžius stipriausio ryšio su žmogumi kūrimui. Šuniukai pakankamai subrendę pokyčiams ir tvarkos namuose mokymo pradžiai. „Baimių periodas“, šuniukas šiuo metu ypatingai jautrus naujiems įspūdžiams. Šiuo metu sukurtos asociacijos palieka nepakeičiamą atspaudą šuns formavimuisi. Būtina suteikti šuniukui kuo daugiau teigiamų situacijų su kitais žmonėmis, šunimis ir naujomis situacijomis. Lygiai taip pat svarbu vengti skausmingų ar gąsdinančių situacijų, ypač iki 11 savaičių amžiaus. Neišvengiamus nemalonumus kaip skiepai reikia paversti teigiama patirtimi jūsų pačių reakcijos dėka. Stenkitės pradžiuginti nemaloniai pasijautusį šuniuką girdami, duodami skanėstus, paversdami situaciją žaidimu. Niekada neguoskite šuniuko! Puikus laikas pradėti lakyti dresūros užsiėmimus. Dresuotojas turėtų padėti jums mokyti savo šuniuką, suprasti jo elgseną ir reakcijas. Užsiėmimai turėtų būti smagūs ir sėkmingi. Niekada, jokiu būdu nebauskite šuniuko, jeigu jis atbėgo pas jus. Nesvarbu, po kiek laiko ar kelių komandų. Jokiu būdu nenaudokite bausmes ar korekcijas, kol šuniukas tvirtai neišmoko komandos naudojant teigiamą skatinimą.
Socializacija Suaugus
Parodykite šuniukui pasaulį, pozityviai supažindinkite su kuo daugiau naujų daiktų, situacijų ir įvairaus amžiaus ir išvaizdos žmonių. Visada kontroliuokite situaciją, kad šuniukas gautų tik teigiamą patirtį. Šis periodas įprastai pasižymi pamažu didėjančia šuniuko nepriklausomybe ir pasitikėjimu savimi. Tęskite mokymą, jeigu įmanoma grupėje. Pradėkite treniruotis prie įvairių dirgiklių, jeigu pradėjote mokymą anksti, prireikus galite naudoti ir lengvas korekcijas. Veskites šuniuką kartu visur! Net su geriausiu šuniuko paruošimu, šiame etape pasitaikys ir sudėtingų situacijų. Šiame etape pasiekiama lytinė branda, šuniukas gali pradėti tikrinti anksčiau nustatytas ribas. Venkite situacijų kurios gali leisti šuniukui rodyti nepaklusnumą, pavyzdžiui vedžiojimo be pavadžio neaptvertoje teritorijoje. Suteikite jaunam šuniui galimybę išnaudoti savo energiją, gauti naujų įspūdžių. Šiame etape šuo pasiekia emocinę brandą: mažos veislės anksčiau, didelės vėliau. Nors kartais šuo vis dar gali tikrinti leidžiamas ribas, pamažu santykiai šeimoje nusistovi, pasiekiamas stabilus paklusnumas. Pagrindis šuns vystymasis baigtas, tačiau šuo - socialus gyvūnas, tad nepamirškitejo poreikių bendravimui ir naujiems įspūdžiams. Įsigijus šuniuką tinkamiausiu metu ir skiriant pakankamai dėmesio jo socializacijai ir mokymui, jokių sunkumų neturėtų kilti. Jeigu įsigyjate vyresnį nei 8 savaičių šuniuką iš veisėjo, įsitikinkite, kad su juo buvo užsiimta socializacija ir pradiniu mokymu. Šuniukų būryje ar voljere be dėmesio likęs augantis šuniukas gali patirti sunkumų prisitaikant prie naujo šeimininko. Taip pat nepatariama vienu metu auginti dviejų šuniukų, kadangi neskyrus pakankamai individualaus dėmesio, potyrių su žmogumi jie linkę prisirišti vienas prie kito ir begalo sunkiai mezga ryšį su žmogumi. Jeigu pasiryžote išgelbėti benamį šuniuką, visų pirma noriu padėkoti jums už šį sprendimą. Priimant nežinomos praeities šuniuką ar suaugusį šunį į savo šeimą galite tikėtis didesnių sunkumų, tačiau jie gali būti to verti. Susidūrę su bet kokiomis elgesio problemomis nedelskite ir kreipkitės į specialistą. Su dauguma problemų galima susidoroti atkakliu ir kryptingu darbu bei turėti geriausią draugą. Priglausti suaugę šunys neretai jaučia ypatingą dėkingumą ir prisirišimą žmogui, kuris suteikė jiems puikų gyvenimą.
tags: #iniciaciaj #socializacija #augimas #branda #smukimas