Šiuolaikinis gyvenimo tempas, atsakomybės, pareigos, netinkama mityba, nerimas dėl ateities ir daugybė kitų dirgiklių slegia daugelio žmonių pečius. Nenuostabu, kad pastaruoju metu pastebima, jog vis daugiau žmonių susiduria su nerimo sutrikimais, stresu ar net depresija. Laimei, apie emocinę sveikatą kalbama vis dažniau ir garsiau, žmonės ieško pagalbos ir sau tinkamų būdų nusiraminti bei išgyventi sunkias dienas, kad gyvenimas būtų kokybiškas ir pilnavertis. Šiame straipsnyje pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie stresą, nerimą ir kitus psichinės sveikatos iššūkius, remiantis specialistų įžvalgomis ir patarimais.
Galvos skausmai: priežastys ir sprendimai
Galvos skausmai yra dažnas streso palydovas. Gydytojas Gintaras Kaubrys pabrėžia, kad visi atsakymai nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant.
Įtampos tipo galvos skausmai: Jei jaučiate tarsi šiek tiek spaustų kairę viršugalvio pusę, tarsi ji būtų užgulta, arba jaučiate skausmą kairėje smilkinio pusėje, kai neišsimiegate, galima įtarti vadinamuosius įtampos tipo galvos skausmus. Jie susiję su raumenų įtempimu ir kraujagyslių tonuso nestabilumu, kurį dažniausiai sukelia pervargimas ir stresas. Skausmas gali praeiti, jeigu pašalinsite jį provokuojančius veiksnius: išsimiegosite, vengsite nervinės įtampos. Galvos skausmus gali sukelti padidėjęs ar sumažėjęs kraujo spaudimas. Tai reikėtų išsiaiškinti. Tačiau jeigu žmogus pirmą kartą pats sau matuos spaudimą, jis gali būti netikslus. Todėl pirmą kartą rekomenduojama nueiti pas specialistą (gydytoją ar slaugytoją) ar kaimyną, kuris gerai moka tai daryti. Įtampos galvos skausmai dažniausia nėra pavojingi, tačiau jų gydymas sudėtingas, nes priežastys - stresas ir nuovargis, nuo kurių vienos tabletės nėra.
Galvos skausmai sportuojant: Jei galvą skauda, kai pradedate sportuoti, o skausmas pulsuojantis, prasideda nuo sprando ir eina per pakaušį iki smilkinių, tikėtina, kad jo priežastis - kraujagyslių patologija. Paprastai žmogus į fizinį krūvį reaguoja spaudimo padidėjimu ir dėl to dažniausiai blogai nesijaučia. O jei jaučiasi, reikėtų pasimatuoti spaudimą: ramybės metu, sportuojant, kada skauda galvą, kada jos neskauda. Tokio skausmo priežasčių gali būti daug, tačiau pagrindinė - linkęs didėti kraujospūdis. Jeigu tai nepasitvirtintų, galbūt reikėtų atlikti papildomus ultragarsinius kraujagyslių tyrimus, kad būtų galima išsiaiškinti tikslią skausmo priežastį.
Lėtiniai galvos skausmai: Jei labai dažnai ir ilgai skauda galvą, kartais užeina tarsi sąmonės užtemimai: suvokiate, kas vyksta aplink, bet tuo momentu nelabai koordinuojate judesius, galima įtarti įtampos galvos skausmą, tačiau stipresnį, intensyvesnį. Gali būti, kad šiuo atveju skausmas jau yra lėtinis. Negalima atmesti ir migrenos. Tikslesnei diagnozei trūksta duomenų: nežinoma, kiek ilgai tęsiasi skausmas, kokio jis pobūdžio, kurią galvos vietą skauda, ar žmogus vartoja vaistų. Reikėtų išsiaiškinti, ar sąmonės užtemimai - tai staigus nerimo arba panikos priepuolis, ar žmogui atrodo, kad sąmonė sutriko, ar ji sutriko iš tikrųjų. Kartais žmonės rankų drebėjimą, kai sunku paimti smulkų daiktą, tapatina su judesių koordinacijos sutrikimu. Todėl gydytojas turėtų atlikti koordinacijos testus. Šiuo atveju reikėtų neurologo konsultacijos.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija
Galvos svaigimas ir cypimas ausyse: kada sunerimti?
Galvos svaigimas ir cypimas ausyse gali būti įvairių priežasčių pasekmė, todėl svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir kreiptis į specialistus.
Galvos svaigimas: Jei jau kelis mėnesius svaigsta galva, kankina baimė, kad gali būti kokia rimta liga, tačiau į šonus nemėto, bet sunku koncentruoti dėmesį, dėl sunkių organinių nervų ligų ilgai, kelis mėnesius galva svaigsta retokai. Ilgiau trunkantis galvos svaigimas gali būti psichologinės kilmės, juolab kad pacientas rašo, jog baiminasi dėl sunkios ligos. Pabrėžta, kad į šonus nemėto, bet sunku koncertuoti dėmesį. Šie simptomai kaip tik ir rodo pervargimą, įtampą, stresą, nerimą, t.y. psichologinę svaigimo kilmę. Dažniausiai svaigulys susijęs su vestibiulinio aparato arba klausos-pusiausvyros nervo patologija, o smegenų kraujotakos sutrikimai sudaro nedidelį svaigimo atvejų procentą. Yra specialūs testai, kurie patikrina vestibiulinio aparato veikimą, be to, galima atlikti audiogramą, ištirti galvos ir kaklo kraujotaką ultragarsu. Pacientui reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, LOR specialistą ar neurologą.
Cypimas ausyse: Jei dažnai cypia ausyse, anksčiau - retkarčiais, dabar vis dažniau, reikėtų žinoti amžių, nes nuo to priklauso ir galimos cypimo ausyse priežastys. Vyresnio amžiaus žmogui tai gali būti dėl lėtinio smegenų kraujotakos nepakankamumo, aterosklerozės. Įtakos gali turėti ir padidėjęs kraujospūdis. Jei cyptų tik vienoje ausyje, galima būtų įtarti klausos-pusiausvyros nervo sutrikimą arba kitas su klausos aparatu susijusias patologijas. Vienodas ūžimas abiejose ausyse dažniau vargina dėl sisteminės kraujotakos bėdų. Reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad pamatuotų kraujospūdį, išsiaiškintų, ar nėra diabeto, mažakraujystės, esant reikalui, nusiųstų pas neurologą.
Nervinis tikas: priežastys ir gydymo būdai
Nervinis tikas - tai nevalingi judesiai, kurie gali būti sukelti įvairių priežasčių.
Traukuliai veido srityje: Jei nuolat trauko nosį veido srityje tarp akies ir nosies, visų pirma, reikėtų išsiaiškinti, ar tai nėra judesių įkyrumai. Žmogų gali varginti minčių įkyrumai: pvz., kai jis nuolat tikrina, ar užrakintos durys, išjungtas lygintuvas, kt. Lygiai taip pat gali kankinti ir judesių įkyrumai: žmogus nuolat sukioja galvą, trauko nosį. Tikas - dažnas nevalingas raumenų susitraukimas. Jo priežastys - smegenų neuromediatorių disbalansas, stresas, kt. Tikas turi savo specifinį gydymą, o judesių įkyrumas pirmiausia gydomas psichoterapija. Pats savaime rūkymas traukulių nesukelia, bet gali padidinti nevalingų judesių kiekį. Visais atvejais, yra tikas ar ne, patariama nerūkyti.
Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos
Akies voko trūkčiojimas: Jei dažnai ima trūkčioti akies voką, nesakyčiau, kad tik susijaudinus, dažniausiai visai netikėtai, galbūt tai blefarospazmas - nevalingas užsimerkimas. Ši liga gydoma botulino injekcijomis. Jeigu trūkčioja atskiras smulkus raumenukas ar raumens skaidula ir tą judesį sunku pastebėti, ypatingo gydymo nereikia, nes ir priežastį sunku atrasti. Be to, dažniausiai pakanka patrinti akies voką, ir trūkčiojimas praeina. Pas gydytoją reikėtų apsilankyti, jei šie trūkčiojimai kartojasi, vargina, trukdo dirbti, verčia primerkti akį.
Rankų drebėjimas: kada tai susiję su stresu ir nerimu?
Rankų drebėjimas gali būti tiek fiziologinis, tiek psichologinis.
Drebėjimas susijaudinus: Jei susijaudinus labai stipriai dreba rankos, ši problema tiek nuvargino, kad susirgote depresija, kiekvienas mūsų visą laiką dreba. Tai normalus fiziologinis tremoras (drebėjimas), kurio nejaučiame, nes amplitudė maža, o dažnis - didelis. Jeigu rankos dreba tik susijaudinus, o apsiraminus ne, tikėtina, kad to priežastys psichogeninės kilmės. Kyla klausimas, ar drebėjimas tiek nuvargino, kad žmogus susirgo depresija, ar, priešingai, depresija su nerimo simptomais išryškino drebėjimą. Rankų drebėjimas gali būti įvairių ligų simptomas. Todėl joms atskirti reikėtų išsiaiškinti: ar rankos dreba ramybės metu, padėtos ant kelių, ištiestos į priekį, ar atliekant kryptingą judesį. Jeigu ramybės metu, tai gali būti psichogeninis drebėjimas, o kartais vienas iš Parkinsono ligos simptomų. Jeigu rankos dreba ištiestos į priekį, tikėtina, kad diagnozė - šeiminis, arba esencialinis, tremoras. Tai viena dažniausių drebėjimo priežasčių. Liga dažniausiai nepavojinga ir neprogresuojanti, nors kartais varginanti. Jeigu rankos dreba atliekant kryptingą judesį, galima įtarti smegenėlių patologiją. Kiekviena drebėjimo rūšis (taip pat ir fiziologinis tremoras) sustiprėja susijaudinus, šis požymis neleidžia atskirti vienos drebėjimo formos nuo kitos. Beveik visada drebėjimas išnyksta miegant ir sustiprėja susijaudinus.
Galūnių tirpimas: ką tai gali reikšti?
Galūnių tirpimas gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis, todėl svarbu atkreipti dėmesį į detales.
Tirpimas paaugliams: Jei tirpsta rankos ir kojos 15 metų paaugliui, labai daug aplinkybių nėra aiškios: tirpimai vargina merginą ar vaikiną, kiek laiko jie trunka? Viena iš galimų priežasčių - žemas kraujospūdis. Reikėtų išsitirti kraują, pasitikrinti, ar spaudimas smarkiai nekrenta atsistojus. Jei tirpimas prasidėjo ūmiai, rekomenduojama apsilankyti pas neurologą, kitais atvejais - kreiptis į šeimos gydytoją.
Taip pat skaitykite: Maironis: Poetas ir Kunigas
Pėdų pirštų tirpimas: Jei nutirpę du kojos pirštai ir prie pirštų atraminė pado pagalvėlė, turėdamas tik tiek informacijos, galėčiau daryti prielaidą, kad simptomus sukėlė ortopedinės problemos, susijusios su nepatogia avalyne. Todėl pirmiausia reikėtų patikrinti, galbūt tirpimas praeina avint kitus batus (žemesnius, aukštesnius, platesnius ar apskritai patogesnius). Jei ne, kreiptis į šeimos gydytoją.
Rankų pirštų tirpimas: Jei 46 metų žmogui jau kurį laiką aptirpę du mažieji kairės rankos pirštai, pirmąkart tai pasireiškė praėjusį pavasarį, paskui praėjo, dabar vėl aptirpę, tik stipriau, kartais tokie simptomai atsiranda dėl darbo metu ranka atliekamų sukamųjų judesių, kurių metu sausgyslių ir raiščių kanale gali būti dirginamas alkūninis nervas. Todėl žmogui reikėtų pagalvoti, kas sukėlė tirpimus, ar jie susiję su darbu, fiziniu krūviu, sportu. Jei taip, greičiausiai negalavimas praeis savaime, jeigu tokių judesių kurį laiką nedarysite. Jeigu šie tirpimai būtų susiję su nuolatiniu alkūninio nervo užspaudimu, jie savaime nedingtų. O žmogus rašo, kad buvo praėję, po to vėl atsirado. Todėl greičiausiai jie bus išprovokuoti fizinio krūvio, tiesiog reikėtų atidžiai prisiminti: galbūt neįprastai ilgai žaidė tenisą, ar varžtus suko, ar pan. Jei simptomai linkę kartotis ir stiprėti, gali būti reikalinga neurologo konsultacija.
Kojos šono tirpimas: Jei jau keletą dienų užtirpęs vienos kojos šonas nuo pėdos iki kelio, vėlgi trūksta informacijos: ar tai vienintelis epizodas, galbūt kartu jaučiamas ir kojų silpnumas ar skausmas? Jeigu šie simptomai vargina tik kelias dienas ir anksčiau to nėra buvę, greičiausiai jie po kelių dienų išnyks savaime. Nervų užspaudimas retai pasireiškia vien izoliuotu nutirpimu, dažniau kartu pasireiškia ir kiti simptomai.
Klausimai psichiatrui: miego sutrikimai, nerimas, alkoholizmas ir psichinės ligos
Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja psichiatrė Alvyda Pilkauskienė atsako į klausimus, susijusius su psichine sveikta.
Miego sutrikimai vaikams: Jei sūnus (14 metų) kalba naktimis, šokinėja iš lovos, kartais ir vaikšto, visi jūsų nurodyti požymiai pasireiškia dėl tam tikrų miego mechanizmų pokyčių ir yra būdingesni vaikams bei paaugliams. Kalbėjimas miegant, arba somnilokvija, pasireiškia maždaug 50 proc. vaikų ir dažniausiai praeina brendimo laikotarpiu, nors pasitaiko ir kalbančių miego metu suaugusiųjų (4 proc.). Pastebėta, kad somnilokvijai būdingas paveldėjimas. Kalbėjimas būna įvairus - nuo atskirų garsų, šūktelėjimų iki ilgų kalbų (nors dažniausiai netrunka ilgiau nei 30 sekundžių), gali būti tylus ar garsus. Būna, kad kalbėjimas pasireiškia/sustiprėja po įvairių stresų. Vaikščiojimas miego metu (nakvišumas, somnambulizmas) taip pat dažniausiai prasideda vaikystėje, 3-7 metų amžiuje, ir paprastai išnyksta paauglystėje, nors būna, kad kai kurie suaugusieji ir toliau vaikšto naktimis (apie 1 proc.). Nurodoma, kad to priežastys - stresas, miego trūkumas, raminamųjų vartojimas, triukšmas, alkoholis. Taigi, jei jūsų sūnui minėti požymiai pasireiškia jau seniai, didesnių pokyčių nepastebite, tai jaudintis dėl to nereiktų. Tačiau jei tai nauji simptomai arba minėti požymiai stiprėja ir atsirado papildomų, reiktų apsilankyti pas gydytoją.
Nuolatinis nerimas ir mintys apie savižudybę: Jei visą laiką jaučiate kažkokią įtampą, nuolatinį nerimą dėl visko, sakyčiau, kiekviename žingsnyje, kartais net pati nežinote dėl ko; negana to, kai atsiranda kokia didesnė problema, išskart norite nusižudyti - tad beveik kas vakarą atsigulusi svajojate ryte neatsibusti; suprantate, kad tai nenormalu, bet nežinote ką man daryti, tikrai sergate. Šių keleto sakinių apie jūsų savijautą, žinoma, nepakanka tiksliai diagnozuoti, bet tas jus varginantis nuolatinis nerimas, tai, kad kyla mintys apie savižudybę, kad norisi „ryte neatsibusti“, rodo, kad galbūt jūs sergate depresija. Svarbiausia, ką jūs turite padaryti nedelsdama, - kreiptis tiesiai į psichiatrą. Nereikia šeimos gydytojo siuntimo ir galite kreiptis į bet kurį psichiatrą, nesvarbu, kur dirba šeimos gydytojas. Diagnozavęs sutrikimą, gydytojas paskirs gydymą, ir netrukus jums palengvės, aprims nerimas, mintys bus šviesesnės ir visos problemos spręsis daug lengviau, be įtampos ir nerimo.
Alkoholizmas: Riba tarp alkoholizmo ir tiesiog išgėrinėjimo labai siaura, beveik nepastebima. Perskaičius vyro pasiteisinimą, kad kasdien reikia išgerti „nervams nuraminti“, kad „darbui tai netrukdo“, tenka daryti išvadą, kad vis dėlto tai jau liga - priklausomybė nuo alkoholio (alkoholizmas). Vyras tarsi bando pasiteisinti/pateisinti (vadinama psichologine derėjimosi stadija) išgėrinėjimą: „Nieko čia tokio!“. Netgi jei vyro darbas tikrai įtemptas, kupinas stresų, bandymas nusiraminti alkoholiu - bloga išeitis, nes kuriama papildoma, labai sudėtinga problema - priklausomybė nuo alkoholio. Jūs niekur nerasite jokių psichologų, psichiatrų ar kitų gydytojų rekomendacijų, kad alkoholis - veiksminga streso valdymo priemonė. Skaudžiausia tai, kad priklausomas nuo alkoholio asmuo išlieka visą gyvenimą, netgi tada, jei sugeba susilaikyti ir nebevartoti jo metus ar dešimt. Nėra jokių tablečių ar operacijų, išgydančių nuo šios ligos.
Psichinės ligos ir apsimetėliai: Jei žmogus serga psichikos liga, dar nereiškia kad jo liga būtinai turi atsispindėti išorėje ir būti pastebima aplinkinių. Juk pažvelgę į žmogų nematote, kad jis serga migrena, cukriniu diabetu ar inkstų akmenlige, tačiau labai aišku, kad žmogus serga, jei matote veido sužalojimą, jei jis remiasi ramentais ar šluostosi varvančią nosį. Lygiai kaip ir kitų sričių gydytojai, taip ir psichiatrai ligas diagnozuoja remdamiesi vienai ar kitai ligai būdingais simptomais. Psichiatras įvertina turimus ligos istorijos duomenis, užduoda klausimų apie paciento savijautą, elgseną, teiraujasi, kokiomis ligomis pacientas sirgo, domisi, kokiomis ligomis sirgo giminės, paskiria atlikti reikiamus testus ar tyrimus, konsultuojasi su kitų sričių gydytojais. Visa tai atliekama tam, kad diagnozė būtų tiksli ir teisinga, kad būtų galima atmesti kitas ligas, kurios gali pasireikšti panašiais simptomais.
Šizofrenija ir paveldimumas: Šiuo metu apie šizofreniją žinome gana daug, tačiau vienos aiškios jos priežasčių aiškinimo teorijos nėra. Jų išlieka bent keletas. Kalbama ir apie paveldėjimo svarbą, bet vis dėlto genetiškai galima paaiškinti tik pusę šizofrenijos rizikos veiksnių. Rizika susirgti šizofrenija išties labai padidėja, jei ja serga kuris nors iš šeimos narių (pvz., jei serga tėvas arba motina, tikimybė susirgti vaikui - 13 proc.; identiškam ligonio dvyniui tikimybė susirgti yra maždaug 48 proc.). Paveldimumas turi didelę reikšmę, tačiau vis dėlto nebūtinai žmogus turi susirgti šizofrenija, jei jo giminaičiai serga šia liga. Net 60-85 proc. sergančiųjų šizofrenija giminaičių ja neserga. Beje, šizofrenijos paveldėjimą lemiantis genas kol kas nėra nustatytas, nors šios srities tyrimai tęsiami. Taigi, rizika šizofrenija susirgti vaikams, jei ja serga bent vienas iš tėvų, išties labai padidėja.
Streso įvertinimas ir įveikimas
Stresas tarsi atidaro duris į ligą. Antra vertus, tam tikro lygio stresas skatina sėkmingiau veikti. Todėl svarbu suprasti, koks stresas kelia pavojų gerovei bei savęs vertinimui, kokie yra pavojingo streso požymiai. Fiziologiniai streso požymiai yra pagausėjęs prakaitavimas, padidėjęs kraujospūdis, galvos skausmai, apetito praradimas, nemiga ir visus šiuos požymius lydintis nuovargis. Stresas paprastai atsispindi ir emocijose. Suprantama, kad tai veikia jo mąstymą. Toks žmogus yra nedėmesingas, išsiblaškęs. Jis nelanksčiai ieško išeities iš nepalankios situacijos, vis kartoja rezultatų nedavusius problemų sprendimo būdus. Be to, pernelyg kritiškai vertina save, menką klaidą suvokia kaip milžinišką tragediją. Sunkiai įveikiamą stresą galima pastebėti ir iš žmogaus gestikuliacijos pakitimų: arba gestikuliuoja daug daugiau, arba atrodo tarsi sustingęs.
Gyvenimo įvykiai, gresiančios permainos tampa stresu, kai jos yra suvoktos. Todėl bandant stresą susilpninti reikia padaryti kelis pirmus žingsnius tą linkme, pamėginti įvertinti patiriamą stresą.
Streso priežasčių įvertinimas:
- Įvertinkite, ar turite 2-3 artimus draugus ir bent dešimt pažįstamų. Jei atsakymas „ne“, stresą kelia bendravimo sunkumai.
- Atsakykite, ar dažnai jaučiatės vienišas, ar manote, kad kitos lyties žmonės jus laiko nepatraukliu?
- O gal jums nuolat tenka slopinti pyktį ir jo neparodyti?
- Gal kas nors - tėvai, šeimos nariai - nuolat kišasi į jūsų gyvenimą ir kliudo elgtis taip, kaip norėtumėte?
Neretai stresą sukuriame patys. Stresą, kurį žmogus sukelia pats sau, įvertinti sunkiausia, bet vis dėlto pamėginkite atsakyti, ar ne pernelyg dažnai mintyse nagrinėjate praeities įvykius bei nerimaujate dėl ateities? Ar prastai save vertinate? Ar visada siekiate tik pergalės? Ar jaučiatės atsakingas už viską, kas vyksta aplinkui? Ar kritika lengvai sugadina jums nuotaiką? Gal šeimos nariai ir tėvai elgiasi su jumis kaip su mažu vaiku? Ar sunku priimti ir paprastą sprendimą?
Organizmo įvertinimas:
- Ar jums reikia išgerti, kad būtumėte linksmas, kad atsipalaiduotumėte?
- Ar nuolat jaučiatės pavargęs, neišsimiegojęs?
- Ar jūsų svoris viršija normą dešimčia ir daugiau kilogramų?
- Gal pasikeitė jūsų valgymo įpročiai?
- Gal nuolat peršalate, susergate gripu, dažnai skauda galvą, nugarą, skrandį ar dar ką nors?
- Ar kramtote nagus, lūpas, braškinate pirštų sąnariais?
Streso tyrinėtojai skirtingus stresorius paprastai vertina balais. Didžiausią streso balų skaičių surinktų tas arba ta, kurie tapo našliais. Netikėta sutuoktinio ar kito šeimos nario mirtis prilyginama 100 streso balų. Ne ką mažiau - 75 balus - duoda skyrybos.
#
tags: #klausyminas #apie #stresa