Įvadas
Lėtinis stresas - tai nuolatinis, ilgai trunkantis emocinis ir fizinis įtampos jausmas, kuris gali tęstis mėnesius ar net metus. Skirtingai nei ūmus stresas, kuris dažniausiai kyla reaguojant į konkretų įvykį ir greitai praeina, lėtinis stresas tampa nuolatiniu mūsų gyvenimo fonu. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ilgalaikis stresas veikia mūsų sveikatą, kokios yra jo priežastys, simptomai ir kaip su juo kovoti.
Kaip Pasireiškia Lėtinis Stresas?
Lėtinis stresas pasireiškia įvairiai, priklausomai nuo žmogaus fiziologinių ir psichologinių ypatybių. Vyrams jis dažniau pasireiškia raumenų įtampa, nugaros ar galvos skausmais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir širdies ritmo sutrikimais. Tuo tarpu moterys dažniau skundžiasi miego sutrikimais, nuovargiu, energijos stoka. Joms būdingas padidėjęs nerimas, liūdesys ar net depresija, taip pat virškinimo sutrikimai, apetito svyravimai, sumažėjęs lytinis potraukis ar hormonų disbalansas.
Lėtinio Streso Poveikis Organizmui
Lėtinis stresas pasireiškia ne tik bloga nuotaika ar nuolatiniu nuovargiu. Jis tiesiogiai veikia daugelį organizmo sistemų ir gali būti rimtų ligų priežastis ar rizikos veiksnys.
Širdies ir Kraujagyslių Ligos
Būtent lėtinis stresas dažnai lemia širdies ir kraujagyslių ligas: padidėja kraujospūdis, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, didėja infarkto ar insulto rizika.
Imuninės Sistemos Susilpnėjimas
Imuninė sistema taip pat nukenčia - lėtinį stresą išgyvenantys žmonės dažniau serga peršalimo ligomis, jiems lėčiau gyja žaizdos ir dažniau pasireiškia įvairios infekcijos.
Taip pat skaitykite: Interneto priklausomybės priežastys
Virškinimo Sistemos Sutrikimai
Virškinimo sistema - dar viena „taikinys“: dažnesni skrandžio ir žarnyno sutrikimai, dirgliosios žarnos sindromas, opaligė.
Psichikos Sveikatos Problemos
Taip pat nukenčia psichikos sveikata - lėtinis stresas dažnai sukelia depresiją, nerimo sutrikimus, panikos atakas, miego problemas. Ilgalaikis stresas dažnai tampa psichinių ligų susirgimų priežastimi.
Odos Problemos
Pastebimas ir neigiamas poveikis odai - dažniau pasireiškia spuogai, egzema, psoriazė.
Streso Sukėlėjai
Jeigu norime suprasti, kas yra stresas, neišvengiamai turime žinoti ir tai, kas yra jo sukėlėjai. Pasak mokslininko Hanso Selye, laikomo vienu iš streso poveikio tyrinėjimo pradininkų, jais gali tapti bet kokie išoriniai fiziniai ar psichologiniai faktoriai. Kiekvienas stresą patiria esant skirtingoms situacijoms. Tačiau specialistams pavyko sudaryti įtemptų gyvenimo įvykių sąrašą. Štai keli stresorių pavyzdžiai - nuo stipriausių iki silpniausių:
- Sutuoktinio mirtis
- Skyrybos
- Išsiskyrimas
- Įkalinimas
- Liga ar trauma
- Vedybos
- Atleidimas iš darbo
- Išėjimas į pensiją
- Darbo pakeitimas
- Paskolos paėmimas
- Vaiko išėjimas iš namų
- Sunkumai bendraujant su uošviais
- Ypatingi asmeniniai laimėjimai
- Asmeninių įpročių pakeitimas
- Sunkumai bendraujant su vadovu
- Užmigimo ir pabudimo laiko pasikeitimas
- Atostogos
- Kalėdos
Atsižvelgiant į esamą situaciją šalyje, į sąrašą reikėtų įtraukti epidemiologinę būklę. Psichologai neabejoja, kad naujojo SARS-CoV-2 koronaviruso sukelta epidemija yra stipraus ir ilgalaikio streso, galinčio turėti neigiamos įtakos sveikatai, priežastis. Be to, didžiulį stresą sukelia ir ginkluoti konfliktai, vykstantys šalyje ar gretimoje valstybėje. Baimė dėl savo ir šeimos narių gyvybės sukelia labai stiprų stresą, todėl gali pasireikšti potrauminio streso sindromas, nerimas.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Kaip Kovoti su Ilgalaikiu Stresu?
Streso išvengti nelengva, o gal net ir neįmanoma, tačiau negalima leisti, kad jis mus valdytų ir taptų nuolatine emocija, kuri gali būti pražūtinga. Nemokėjimas suvaldyti streso neretai iššaukia polinkį į žalingus įpročius, tokius kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, tačiau toks gyvenimo būdas gramzdina į dar gilesnę duobę. Nerimą ir stresą galima įveikti sveikais metodais.
Rūpinimasis Savimi
"Lėtinis stresas - tai tarsi tylus kenkėjas, kuris ilgainiui gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Prevencija prasideda nuo kasdienio rūpinimosi savimi.
Fizinis Aktyvumas
Reguliarus fizinis aktyvumas - net ir trumpi pasivaikščiojimai ar mankšta - padeda sumažinti įtampą ir pagerinti nuotaiką. Itin veiksmingas vaistas nuo streso - sportas. Sportuojant išsiskiria endorfinai, kurie pagerina nuotaiką ir savijautą. Nebūtina sportuoti intensyviai, svarbiausia tai daryti reguliariai - kiekvieną dieną.
Miego Režimas
Svarbu išlaikyti kokybišką miego režimą: laikytis pastovaus grafiko, vengti ekranų prieš miegą.
Emocinis Palaikymas
Svarbiausia - nelikti vieniems su savo sunkumais. Kiekvienas žmogus gali išmokti valdyti stresą, jeigu laiku sulaukia pagalbos. Todėl ne ką mažiau svarbus emocinis palaikymas - bendraukite su artimaisiais, draugais, nebijokite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, jeigu jaučiate, kad vieni nebesusitvarkote su lėtiniu stresu, prasta emocine savijauta, nerimo ar depresijos simptomais.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Streso Valdymo Technikos
Streso valdymo technikos, tokios kaip kvėpavimo pratimai, meditacija ar joga, gali tapti puikiu prevencijos įrankiu kasdienybėje.
Kreipimasis į Specialistus
Jeigu jaučiate, kad lėtinio streso patiriami simptomai pradeda neigiamai veikti jūsų sveikatą, nedelskite - kreipkitės į šeimos gydytoją, psichologą ar kitus specialistus. Jie padės įvertinti jūsų sveikatos būklę, sudarys individualų prevencijos ar gydymo planą ir pasiūlys paslaugas, padedančias sumažinti lėtinio streso padarinius. Ypatingai specialisto pagalba reikalinga asmenims, kenčiantiems nuo potrauminio streso ar nerimo sutrikimų.
Pozityvus Mąstymas
Pastangos mąstyti pozityviai ir nesinervinti tarp dažniausiai lietuvių pasitelkiamų rūpinimosi sveikata veiksmų yra trečioje vietoje - iškart po žalingų įpročių vengimo (54 proc.) ir gausaus skysčių vartojimo (53 proc.).
Pomėgiai ir Laisvalaikis
Ieškant pagalbos reikia neapsigauti. Įveikti nuolatinę įtampą ir stresą gali padėti joga, fiziniai pratimai, kiti atsipalaiduoti leidžiantys užsiėmimai - buvimas su šeima, artimaisiais, pasivaikščiojimai gamtoje, žvejyba, muzika ar kita malonumą teikianti veikla. Be to, reikėtų nepersidirbti, sugebėti atsitraukti nuo rūpesčių darbe, išsimiegoti.
Ką Daryti, Jei Jaučiate Stresą?
Stenkitės atpažinti streso požymius - žmogus gali taip jaudintis dėl problemos, kad nepastebi poveikio savo kūnui.
- Sportuokite - mankšta gali būti naudinga žmogaus psichinei ir fizinei būklei.
- Sumažinkite alkoholio ir kofeino vartojimą - šios medžiagos nepadės išvengti streso, jos gali dar labiau pabloginti jūsų savijautą.
- Sveikai maitinkitės - subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, padeda palaikyti imuninę sistemą streso metu.
- Nustatykite sau prioritetus - sudarykite darbų sąrašą, kad pamatytumėte, kas yra svarbiausia. Pagalvokite apie tai, ką jau padarėte ar nuveikėte per dieną, o ne apie tai, ką dar turite padaryti.
- Skirkite laiko sau - išnaudokite šį laiką poilsiui, atsipalaidavimui ar mylimai veiklai.
- Kvėpavimo pratimai ir poilsis: meditacija, masažas, joga bei kvėpavimo pratimai gali padėti atsipalaiduoti.
- Bendraukite su artimaisiais - kalbėjimas su šeima, draugais ir darbo kolegomis apie jūsų mintis, rūpesčius ir lūkesčius padės „išleisti garą“. Pajausite, kad esate ne vienas. Kalbėdami galite atrasti lengvą problemos sprendimą, apie kurį dar negalvojote.
tags: #kuo #pavojingas #ilgalaikis #stresas