Įvadas
Šiandieninėje sparčiai besikeičiančioje verslo aplinkoje darbuotojų motyvacijos išlaikymas tampa vis didesniu iššūkiu įmonėms. Straipsnyje nagrinėjami darbuotojų motyvacijos įsakymų pavyzdžiai, strategijos ir įgyvendinimo būdai, siekiant padėti organizacijoms sukurti veiksmingą motyvavimo sistemą.
Premijos už Atliktą Darbą: Pavyzdžiai ir Įtvirtinimas
Vienas iš būdų motyvuoti darbuotojus yra premijos už atliktą darbą. Tokios premijos pavyzdys galėtų būti darbo apmokėjimo sistemoje įtvirtinta kas mėnesinė premija pardavimų vadybininkui, kurios dydis išreikštas atitinkamu procentu, skaičiuojant nuo šio darbuotojo atliktų pardavimų (pvz., 2 proc. nuo darbuotojo pritrauktų klientų bendrovei sumokėtų sumų už prekes/paslaugas).
Svarbu, kad tokios premijos skyrimo tvarka, pagrindai ir dydžiai turi būti aiškiai įtvirtinti darbo sutartyje, darbo apmokėjimo ar darbuotojų motyvavimo sistemoje. Jeigu premija nustatoma už tai, kad darbuotojas asmeniškai pasiekia tam tikrus darbo sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar kitose darbo teisės normose nustatytus tikslus ar rezultatus, premija tampa darbo užmokesčio dalis, kurią besąlygiškai privaloma išmokėti darbuotojui pasiekus tam tikrus rodiklius.
Darbdavio iniciatyva skiriamos premijos pavyzdys galėtų būti bendrovės vadovo įsakymu padalinio darbuotojui paskirta premija už gerus padalinio veiklos rezultatus. Privalomasis premijos už atliktą darbą požymis yra aiškių jos dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo rodiklių nustatymas. Aktualioje teismų praktikoje vertinama, kad skatinamoji premija taip pat gali būti apibrėžta remiantis aiškiais jos apskaičiavimo ir mokėjimo rodikliais.
Premijų Tipų Atribojimo Problemos
Įstatymuose abu premijos tipai atriboti gana neaiškiai - abiejų rūšių premijoms apibrėžti naudojamas panašus žodynas, nėra aiškiai įtvirtintų premijų skyrimo bei išmokėjimo kriterijų. Papildomų neaiškumų atneša ir Darbo kodekse įtvirtinta nuostata, kad darbdavio iniciatyva skiriama premija gali būti nemokama jeigu darbuotojas per paskutinius šešis mėnesius padaro darbo pažeidimą. Kadangi tokios premijos skyrimas yra darbdavio diskrecija (t. y. priklauso išimtinai nuo darbdavio valios), tokia premija gali būti nemokama ir kitais atvejais.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Lietuvoje
Pedagogų Rengimo Modelio Aprašas: Motyvacijos Aspektas
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 1. patvirtintas Pedagogų rengimo modelio aprašas (toliau - Aprašas) parengtas siekiant įgyvendinti Valstybinės švietimo 2013-2022 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013-2022 metų strategijos patvirtinimo“, 13.1 papunktyje nurodytą tikslą - pasiekti tokį pedagoginių bendruomenių lygį, kai jų daugumą sudaro apmąstantys, nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys mokytojai ir dėstytojai, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 2.3.1 papunktyje nurodyto darbo 1 punktą.
Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, Švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės aprašo patvirtinimo“.
Pedagogų rengimo kokybė, jų profesinio augimo galimybės yra svarbūs veiksniai, lemiantys ne tik pedagogo profesijos patrauklumą ir prestižą, bet ir didžia dalimi apsprendžiantys švietimo rezultatus. Nacionaliniai ir tarptautiniai duomenys rodo, kad Lietuvos mokinių mokymosi pasiekimai prastėja.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau - EBPO) tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) duomenimis, 2015 metais Lietuvos penkiolikmečių gebėjimai buvo žemesni už Europos Sąjungos vidurkį, o žemų pasiekimų mokinių, kurie nepasiekia antro lygmens iš trijų tirtų sričių (gamtos mokslų, skaitymo ir matematikos) yra net 25 proc. Tyrimai rodo, kad mokytojo darbo kokybė, jo profesinės kompetencijos akivaizdžiai koreliuoja su mokinių mokymosi rezultatais.
EBPO ekspertai, 2016 m. įvertinę Lietuvos mokytojų karjeros raidos galimybes, rekomenduoja siekti bendros mokytojo karjeros ir darbo kokybės vizijos: užtikrinti didesnį mokytojų karjeros raidos stabilumą, didinti pasitikėjimą pedagogo profesija, teikti pagalbą pradedantiems ir dirbantiems pedagogams, užtikrinti pedagogų rengimo kokybę. Lietuvos mokytojai yra vieni iš vyriausių Europoje. 2016 m. vidutinis visų mokytojų amžius buvo 48 metai, o vidurinio ugdymo programos dalykų mokytojų - 55 metai. Beveik 50 proc. mokytojų yra vyresni negu 50 metų amžiaus. Apie 90 proc. visų pedagogų turi daugiau nei penkiolikos metų darbo stažą. Taigi kyla pavojus, kad artimiausiu metu gali pritrūkti kompetentingų pedagogų.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti 2017 m. duomenimis, Lietuvoje pedagogus rengia 16 aukštųjų mokyklų, siūlydamos daugiau nei šimtą švietimo ir ugdymo studijų krypčių programų (toliau - pedagoginių studijų programos). Daugelis aukštųjų mokyklų nepritraukia ar pritraukia labai mažai kandidatų į pedagogines studijas (pvz., trejus metus nebuvo priimta nė vieno studento į chemijos, fizikos mokytojų rengimo programas, vykdomas lygiagrečiųjų studijų būdu). Kai kurios programos populiarios, nors tokių specialistų poreikio rinkoje nėra.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (toliau - MOSTA) duomenimis, 2010-2015 metais daugiausiai studijuojančių buvo kūno kultūros, šokio, socialinės pedagogikos studijų programose, kurių paklausos nėra, o mokomųjų dalykų (matematikos, fizikos, chemijos) mokytojus rengiančiose programose, kurių poreikis pedagogų darbo rinkoje yra akivaizdus, studentų buvo vienetai. Pedagogų rengimo poreikio statistinės prognozės rodo, kad jau 2020 m. stigs tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojų, o 2030 m. šis poreikis ženkliai išaugs. Šie duomenys akivaizdžiai rodo būtinybę užtikrinti tokią pedagoginių studijų pasiūlą, kuri atitiktų švietimo rinkos poreikius.
Kitas svarbus pedagogų rengimo veiksmingumą iliustruojantis rodiklis, yra absolventų įsidarbinimas pagal specialybę. EBPO duomenimis tik 15 proc. pedagoginį išsilavinimą ir pedagogo profesinę kvalifikaciją įgijusių Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbina mokykloje. Dalis jaunuolių pedagogines studijas renkasi tik dėl noro įgyti aukštąjį išsilavinimą ir nuo pat pradžių neketina dirbti mokykloje. Tai rodo, kad šiuo metu taikoma atranka į pedagogines studijas nėra veiksminga. Kita vertus, dalis baigusiųjų pedagogines studijas tiesiog neranda laisvų darbo vietų. Per pastaruosius penkerius metus jaunų specialistų (iki 25 metų amžiaus), atėjusių į mokyklą, sumažėjo beveik tris kartus. Jei dar 2010-2011 m. m. mokyklose dirbo 555 šios amžiaus grupės mokytojai, tai 2015-2016 m. m. tokių mokytojų buvo 188.
MOSTA duomenimis, pedagogines studijas renkasi gana žemais rezultatais brandos egzaminus išlaikę abiturientai. Pavyzdžiui, stojant į matematikos ir informatikos mokymo studijas 2013 m. minimalus konkursinis balas buvo 3,26. Vieną arba du balus stojantieji gauna kaip motyvacijos įvertinimą, taigi, tokių kandidatų į studijas brandos egzaminų balas tėra 1,26 arba 2,26. Nuo 2013 m. konkursiniai balai priėmimo į pedagoginių studijų programas augo ir 2016 m. minimalus pagrindinio priėmimo balas buvo 6,14, o papildomo priėmimo 5,7. Žema konkursinio balo kartelė ne tik menkina pedagogo profesijos prestižą, bet ir sudaro galimybes į pedagogo profesiją ateiti menkai pasirengusiems jaunuoliams. Kandidatų atrankai į pedagogines studijas turėtų būti taikomas patikimas instrumentas, siekiant atrinkti labiausiai pasirengusius ir motyvuotus kandidatus. Efektyvi atranka leistų užtikrinti pedagogo rengimo kokybę ir profesijos prestižą.
Švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės aprašas įtvirtino šiuolaikišką pedagogų rengimo sampratą, numatė aukštus reikalavimus pedagogų rengimo turiniui. Pedagoginių studijų programos ir jų realizavimas taip pat turėtų keistis. Labai svarbu, kad studijų turinys būtų atnaujinamas, atsižvelgiant ir į naujausius ugdymo turinio, pedagogų kompetencijų tyrimus, besiremiant sėkminga užsienio šalių pedagogų rengimo patirtimi. Persvarstant pedagogų rengimą, būtina galvoti ne tik apie studijų kokybę, bet ir apie platesnes profesinės veiklos galimybes, palaipsniui atsisakant siauros vieno dalyko mokytojo rengimo praktikos. Esamas mokslinis ir profesinis potencialas turėtų būti konsoliduojamas, jungiantis programoms ar kuriantis naujoms inovatyvioms programoms.
Taip pat skaitykite: Psichoterapijos Įsakymo Aspektai
Sėkminga užsienio šalių pedagogų rengimo praktika rodo, kaip svarbu užtikrinti tinkamą pagalbą pradedančiam dirbti pedagogui. Lietuvoje pedagoginės stažuotės idėja buvo svarstyta ne kartą, bet iki šiol taip ir liko neįgyvendinta. EBPO ekspertų, 2016 metais konsultavusių Lietuvos švietimo bendruomenę, rekomendacijose taip pat skamba siūlymas - kaip vieną iš pedagogų karjeros sistemos tobulinimo elementų, padėsiančių pritraukti į mokyklas jaunus ir gabius profesionalus, parengti ir įgyvendinti pedagoginę stažuotę pradedantiems dirbti švietimo įstaigose. Pirmaisiais darbo metais po studijų pedagogams turi būti teikiama reikiama metodinė pagalba, garantuotas stabilus atlygis, skirtas adekvatus laikas sėkmingai įsitvirtinti konkrečioje švietimo įstaigoje.
Lietuvoje veikia įvairias pedagogų kompetencijų tobulinimo paslaugas teikiančių institucijų tinklas, platus kompetencijų tobulinimo programų pasirinkimas, tačiau dauguma pedagogų labiau orientuojasi į formalų dalyvavimą kompetencijų tobulinimo procesuose, kuris visų pirma leidžia siekti aukštesnės kvalifikacinės kategorijos. Kvalifikacijos tobulinimo rezultatai ir įgytos aukštesnės kvalifikacinės kategorijos ne visuomet siejasi su geresniais darbo rezultatais - mokinių pažanga.
Mykolo Romerio universiteto tyrėjai Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų bendrųjų ir didaktinių kompetencijų tyrimo, atlikto 2016 m. liepos-2017 m. vasario mėnesiais, ataskaitoje teigia, kad norint įgalinti mokytojus atlikti naujus vaidmenis svarbu, kad mokytojų kvalifikacijos tobulinimas atitiktų esamus individualius mokytojų poreikius, kad riboti valstybės finansiniai resursai būtų naudojami kiek galima efektyviau siekiant visų pedagogų profesinio augimo. Svarbu galvoti apie nuolatinį mokytojų kvalifikacijos sistemos tobulinimą, kurti šios sistemos finansavimo, organizavimo ir kontrolės mechanizmus, vadovaujantis įrodymais grįstos (angl. evidence-based) politikos idealais.
Siekiant kompetencijų tobulinimo paslaugų kokybės užtikrinimo, būtina numatyti lankstesnius finansinius mechanizmus, lengvinančius pedagogų kompetencijų ar kvalifikacijos tobulinimosi pasirinkimo galimybes. Pedagogus rengia aukštosios mokyklos, turinčios akademinį potencialą vykdyti mokslinius tyrimus. Siekiama, kad privalomas kvalifikacinis reikalavimas pedagogui būtų profesinio bakalauro arba bakalauro laipsnis.
Pedagogų Rengimo Būdai
Pedagogų rengimas vykdomas keliais būdais:
- lygiagrečiųjų studijų būdu, kai dalyko ar pedagoginės specializacijos ir pedagogikos yra mokomasi integruotai visą studijų laikotarpį.
- alternatyviaisiais būdais pedagogo kvalifikaciją ir teisę dirbti mokykloje gali įgyti bendrojo ugdymo dalyko mokytojai, įgiję dalyko bakalauro ar magistro kvalifikacinį laipsnį ir dalyvaujantys įvairiose programose, vykdomose bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis (pvz. „Renkuosi mokyti“).
Vykdant pedagoginių studijų programas, užtikrinama tinkama teorijos ir praktikos pusiausvyra, studijų turinys grindžiamas naujausiais moksliniais tyrimais ir pažangiausiomis pedagogų rengimo metodikomis. Stažuotę organizuoja švietimo įstaiga, ją metodiškai koordinuoja pedagogus rengianti aukštoji mokykla. Įvykdęs stažuotės programą, pedagogas įgyja aukštesnį kompetencijos lygmenį ir teisę dirbti savarankiškai.
Kompetencijų Tobulinimas ir Karjera
Siekis tobulinti kompetencijas suteikia galimybę atlikti kitas, sudėtingesnes funkcijas švietimo įstaigos bendruomenėje ar už jos ribų, plėtoti ir skleisti savo patirtį regione ar šalyje. Pedagogo kompetencijų tobulinimas grindžiamas refleksija ir kompetencijų analize, naujausiais ugdymo turinio ir mokinių pasiekimų tyrimų ir šaltinių, leidžiančių įvertinti švietimo būklę, duomenimis. Kompetencijų gilinimas ir plėtra užtikrina visos švietimo sistemos ir konkrečios švietimo įstaigos pažangą. Švietimo įstaigų vadovų pareiga - sudaryti sąlygas kiekvienam pedagogui nuosekliai tobulinti savo profesines kompetencijas ir siekti karjeros.
Modelio įgyvendinimą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija kartu su pedagoginių studijų programas vykdančiomis aukštosiomis mokyklomis, savivaldybėmis, švietimo įstaigomis ir kitais partneriais. Modelio įgyvendinimo prielaida - pedagogų rengimo procesuose dalyvaujančių institucijų ir asmenų sutarimas inicijuoti pokyčius ir juose dalyvauti, keisti mažai efektyvias veiklas inovatyviomis. Modeliui įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos 2014-2020 metų finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos. Gali būti pritraukiamos fizinių ir juridinių asmenų lėšos.
Mokytojo Motyvacija: Poreikiai ir Paskatinimas
Mokytojo profesija yra viena iš seniausių. XIX a. Europoje švietimui skiriamas didelis dėmesys. Pasaulyje šiandien švietimo klestėjimo ir plėtros laikas. Pasaulinio garso vadybos autoritetas P.Druckeris dabartį apibūdina kaip žinių, informacinės ir organizacinės visuomenės epochą. Švietimo sistema nėra galima be mokytojų, tai patys svarbiausi ugdymo proceso organizatoriai mokykloje.
Nei vienas darbuotojas, ne išimtis ir mokytojas, neatliks savo pareigų, jei nebus motyvuotas. Anot A.Furnhamo, kad mokytojas būtų motyvuotas, veikla turi būti reikšminga. Šiandieninei švietimo ir visuomenės raidai, kelia mokytojui didelius reikalavimus. Tam, kad mokytojas įgyvendintų šiuos jo profesijai keliamus uždavinius, turi būti motyvuotas, turi būti tenkinami jo poreikiai.
Mokytojas privalo užtikrinti mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą, ugdyti tvirtas mokinių dorovines, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas, suteikti pagalbą mokiniams, nešališkai vertinti mokinių mokymosi pasiekimus. Visos organizacijos tikslas ir uždavinys - kuo efektyvesnis darbuotojų sugebėjimų panaudojimas visuomenės ir organizacijos tikslų įgyvendinimui.
Kiekvienas įstaigos vadovas turi sukurti savitą motyvacinės vadybos koncepciją, pagrįstą žmogaus veiklos ir elgesio motyvais bei organizacijos tikslų realizavimo ypatumais. Įgyvendinant įstaigos tikslus svarbus ir kolektyvo darnumas, vieningumas, kuris didžia dalimi priklauso nuo vadovo, kolegų nuostatų. Įgyvendinant švietimo iššūkius, pagrindinis vaidmuo tenka mokytojams. Šis tarpininko vaidmuo, dar niekada nebuvo toks akivaizdus kaip šiandien.
Dvidešimt pirmajame amžiuje, esant dideliam tėvų užimtumui ir tėvų dėmesio stokai vaikams, jo reikšmingumas įgyja dar didesnę vertę. Tačiau šiandien tiksliai nežinoma, kas mokytojams, atliekant savo pareigas yra svarbiausia. To nesužinojus, negalima greitai pasiekti mokytojų kokybiško darbo rezultatų. Mokytojo motyvaciją, remiantis J.Laužiko požiūriu, įtakoja mokytojo įgimtas pašaukimas suaugusiojo žinias perduoti jaunajai kartai. Šiam savo darbui, remiantis motyvacijos teorijomis, reikalingas paskatinimas. Tad ir mokytojas yra ne išimtis. Norint pagerinti ugdymo kokybę, reiktų didesnį dėmesį skirti mokytojų motyvacijai, nuo kurios priklauso mokinių motyvacija.
tags: #isakymas #del #darbuotojo #motyvacijos