Depresija - tai visame pasaulyje žinoma psichologinė būklė, veikianti žmogaus emocinę gerovę, bendrą sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę. Ji yra daugiau nei tik laikina liūdesio ar nuovargio banga. Depresija gali turėti įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, darbui ir santykiams su žmonėmis, o kartais ji gali atrodyti neįveikiama. Tačiau svarbu žinoti, jog yra daugybė būdų kaip galima efektyviai kovoti su šia liga ir ją nugalėti. Pirmasis žingsnis yra suprasti kaip ją atpažinti, o antrasis, suprasti kokie yra veiksmingi ir laiko patikrinti būdai ją nugalėti. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius depresijos tipus, simptomus ir nustatymo metodus, įskaitant testus ir anketas, kurie gali padėti identifikuoti šią būklę.
Kas Yra Depresija?
Depresija yra plačiai paplitęs psichikos sveikatos sutrikimas, pasižymintis nuolatiniu liūdesiu, paveikiančiu mąstymo, miego, mitybos ir elgesio procesus. Tai nėra tik laikinas liūdesys, bet ilgalaikė būklė, kuri reikalauja dėmesio ir gydymo. Egzistuoja daugybė skirtingų depresijos rūšių, bet gera žinia yra ta, kad visos jos gali būti gydomos - nuo įvairių terapijos metodų iki vaistinių preparatų arba jų derinio. Ypač svarbu nugalėti abejones ir kreiptis į specialistus tuomet, kai atpažinote pirmuosius depresijos simptomus.
Statistiniai duomenys rodo, kad per metus depresiją patiria apie 6,7% suaugusiųjų, tai sudaro vieną iš penkiolikos asmenų. Taip pat maždaug vienas iš šešių žmonių (arba 16,6% populiacijos) gyvenimo eigoje susiduria su depresijos iššūkiais. Depresija gali susiklostyti bet kokiu gyvenimo tarpsniu, dažniausiai prasideda vėlyvoje paauglystėje arba dvidešimtųjų metų viduryje. Atkreipkite dėmesį, kad moterys depresiją patiria dažniau nei vyrai. Faktiškai, kai kurie duomenys rodo, kad beveik trečdaliui visų moterų per gyvenimą tenka susidoroti su didžiąja depresija.
Skirtingos Depresijos Formos
Depresija pasireiškia įvairiomis formomis, kurių kiekviena turi savitus simptomus ir gydymo ypatumus. Svarbu suprasti šias formas, kad būtų galima tiksliai diagnozuoti ir parinkti tinkamą gydymo planą. Toliau aptarsime keletą dažniausiai pasitaikančių depresijos tipų:
Didžioji Depresija (Klinikinė Depresija)
Dar žinoma kaip klinikinė depresija, yra viena iš sunkesnių depresijos formų, kurią žmonės patiria rečiau nei lengvesnes šios ligos formas. Ši depresijos rūšis pasižymi ypač intensyviais ir dažnai pasikartojančiais simptomais. Jei nebūna gydoma, sunki depresija gali užsitęsti iki pusės metų.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Atipinė Depresija
Atipinė depresija yra viena iš sunkesnių depresijos formų, pasižyminti specifiniais, jai būdingais bruožais. Svarbu tinkamai nustatyti atipinę depresiją, kadangi veiksmingas jos gydymas reikalauja konkrečių terapijos metodų ir medikamentų. Šios depresijos formos atveju paciento nuotaika gali pagerėti tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, gavus džiugią naujieną ar leidžiant laiką su draugais.
Pogimdyminė Depresija
Pogimdyminė depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris paveikia daugybę naujai pagimdžiusių moterų. Tai būklė, apimanti ilgalaikius liūdesio, nerimo ir nuovargio jausmus, apsunkinančius savęs ir kūdikio priežiūrą. Šis sutrikimas gali atsirasti bet kada po gimdymo, dažniausiai prasidedantis per pirmąsias savaites po vaiko gimimo. Pogimdyminė depresija reikalauja gydymo, kad pagerėtų būklė.
Ši depresijos forma gali atsirasti nėštumo metu arba per pirmuosius metus po gimdymo, ir yra viena dažniausių komplikacijų naujai pagimdžiusioms moterims, pasireiškianti maždaug 15% atvejų. Pogimdyminė depresija dažnai yra pirmasis depresijos epizodas moters gyvenime, o simptomai gali atsirasti netgi nėštumo metu. Jeigu moteris jau sirgo šia depresija ankstesnio nėštumo metu, yra didelė tikimybė, kad tai pasikartos ir su kitu nėštumu.
Svarbu suprasti, kad pogimdyminė depresija nėra moters kaltė ir tai nesuteikia pagrindo manyti, kad ji yra bloga motina ar žmogus. Aplinkiniai, o kartais ir pati moteris gali nepastebėti arba neatpažinti pogimdyminės depresijos simptomų. Kartais moterys geba ją užslopinti ir, žvelgiant visuomenės bei savo šeimos akimis, elgiasi „normaliai“.
Pogimdyminės depresijos priežastys dažniausiai yra kompleksinės, t.y. apima hormoninius, genetinius ir emocinius veiksnius. Kūdikio gimimas yra didelis pokytis prie kurio reikia prisitaikyti ir įprasti mamai.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Užsitęsusi ir negydoma pogimdyminė depresija labai vargina moterį tiek emociškai, tiek fiziškai. Ji gali tęstis kelis mėnesius ar net metus, „peraugti“ į „paprastą“ depresiją. Anaiptol ne visuomet, tačiau pogimdymine depresija sergančios moterys kartais nepakankamai arba netinkamai rūpinasi kūdikiu. Pogimdyminė depresija paveikia ne tik moters, jos kūdikio, bet ir visos šeimos gyvenimą.
Gydymo metodai apima psichoterapiją, medikamentinį gydymą antidepresantais ir bendras sveikos gyvensenos taisykles. Vyrams pasireiškiančios pogimdyminės depresijos simptomai yra panašūs, kaip ir moterims. Pasireiškus pogimdyminės depresijos simptomams vyrams, kaip ir moterims, reikėtų ieškoti specialistų pagalbos ir pradėti gydytojo rekomenduotą gydymą.
Distimija (Lėtinė Depresija)
Distimija yra ilgalaikė depresijos forma, kuriai būdinga nuolatinė liūdna nuotaika. Šios būklės metu asmuo dažnai jaučia vidutinio stiprumo ar mažesnius depresijos simptomus, o geresnių periodų pasitaiko nedažnai. Nors distimijos simptomai nėra tokie intensyvūs kaip sunkios depresijos atveju, jie išlieka ilgą laiką - bent dvejus metus. Kartais žmonės, sergantys distimija, patiria ir sunkesnės depresijos požymius, ši būklė žinoma kaip dviguba depresija.
Sezoninis Afektinis Sutrikimas (SAS)
Sezoninis afektinis sutrikimas (SAS) yra specifinė depresijos forma, kuri dažniausiai pasireiškia metų laikais, kai dienos trumpesnės - paprastai rudenį ar žiemą. Trumpesnės dienos ir sumažėjusi dienos šviesa gali lemti smegenų cheminius pokyčius, sukeliančius depresijos simptomus. Šviesos terapija ir antidepresantų vartojimas yra efektyvios SAS gydymo priemonės.
Sezoninis afektinis sutrikimas dažniau pasireiškia suaugusiems - rizika susirgti auga su amžiumi; asmenims iki 20 metų ši būklė yra labai reta. Be to, statistika rodo, kad moterys šia depresijos forma serga dažniau nei vyrai. Sezoninio afektinio sutrikimo priežastys siejamos su sumažėjusia dienos šviesos trukme. Trumpesnės dienos ir mažesnis saulės šviesos kiekis gali sukelti smegenų cheminę reakciją, lemiančią šio sutrikimo atsiradimą. Melatoninas, hormonas, susijęs su miego ciklais, taip pat turi įtakos SAS.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Klinikinių tyrimų metu, kuriame dalyvavo 90 tiriamųjų (16-69 m.), buvo nustatyta, jog CBD aliejus (kanabidiolis), 78% dalyvių teigimu, pagerino jų patiriamo sezoninio afektinio sutrikimo simptomus. Dėl savo potencialo reguliuoti nuotaiką ir mažinti nerimą, CBD aliejus gali suteikti papildomą naudą, ypač siekiant sušvelninti žiemos mėnesių sukeliamą emocinį diskomfortą.
Bipolinis Sutrikimas
Bipolinis sutrikimas, dar kitaip žinomas kaip maniakinė depresija, yra psichikos ligos forma. Ją išskiria pasikartojantys manijos ir depresijos tarpsniai, kurie gali keistis ar atsirasti po tam tikro geros savijautos (būsenos) laikotarpio. Šis sutrikimas sukelia daug iššūkių pacientams, jų šeimoms ir visuomenei. Tačiau tinkamai ir nuosekliai gydydamasis, asmuo gali gyventi pilnavertį gyvenimą.
Bipolinis afektinis sutrikimas priskiriamas prie ilgalaikių nuotaikos sutrikimų. Jo charakteristika - nuolatiniai nuotaikos ir aktyvumo lygio svyravimai. Šie svyravimai apima manijos ar hipomanijos epizodus, kurie pasižymi perdėtai pakilia nuotaika, energija ir aktyvumu, ir depresijos laikotarpius, kuomet nuotaika ir energija drastiškai sumažėja.
Vyrai ir moterys serga bipoliniu sutrikimu vienodai dažnai. Sutrikimas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau labiau paplitęs tarp jaunesnių asmenų. Vyrus dažniau kamuoja manijos, o moteris - depresijos epizodai. Liga paveikia apie 1% populiacijos, o rizika susirgti didžiausia tiems, kurių tėvai taip pat kenčia nuo šios būklės, siekiant 20-25%.
Depresija Vyresniame Amžiuje
Depresija nėra normali senėjimo dalis ir niekada neturėtų būti vertinama lengvabūdiškai. Deja, bet dažnai vyresnio amžiaus žmonėms depresija nebūna diagnozuojama ir nesiimama gydymo, nes dauguma jų mano, jog pablogėjus nuotaika, energijos trūkumas, įvairūs nepaaiškinami skausmai ir kiti simptomai yra susiję su amžiumi, todėl jie įprastai net negalvoja kreiptis pagalbos.
Sielvartas ar Depresija?
Kartais gali būti sunku atskirti sielvartą nuo depresijos. Jiems būdinga daug tų pačių požymių, tačiau yra ir svarbių skirtumų. Sielvartas yra visiškai natūrali reakcija į netektį, o depresija yra liga. Sielvartaujantiems žmonėms gali pasireikšti depresijos simptomai, tačiau jie paprastai laikui bėgant pagerėja. Kai kuriems žmonėms netektis gali sukelti depresiją. Jei sielvartaujate, normalu jausti liūdesį.
Depresijos Priežastys ir Paūmėjimo Veiksniai
Smegenų biologija - manoma, kad depresijos atveju smegenyse įvyksta specifiniai biologiniai pokyčiai, ypač susiję su neuromediatoriais, atsakingais už smegenų procesų reguliavimą. Yra keletas veiksnių, dėl kurių depresija gali paūmėti, todėl svarbu žinoti, kaip juos atpažinti, valdyti ir kada kreiptis pagalbos.
Prasta nuotaika yra įprasta gyvenimo dalis, su kuria kiekvienam tenka susidurti periodiškai. Daugeliui žmonių neigiamos emocijos ateina ir praeina, tačiau kitiems liūdesys tampa nuolatine būsena. Jei ilgą laiką jaučiate liūdesį ar esate prislėgti ir tai turi pastebimą neigiamą įtaką jūsų kasdieniam gyvenimui, gali būti, kad jums pasireiškia depresija.
Visi, patyrę depresiją, žino, kad simptomus ne visada galima sukontroliuoti, nesvarbu, ar tai būtų neigiamų emocijų lavina, nuo kurios niekaip negalite pabėgti, ar motyvacijos užsiimti veikla, kuri anksčiau patiko, stoka. Nors geriausia būtų kreiptis pagalbos, gyvenimo būdo pokyčiai taip pat gali labai padėti sušvelninti depresijos simptomus. Sužinoti, kas lemia jūsų depresiją, yra pirmas žingsnis geresnės savijautos link.
Veiksniai, Galintys Paūmėti Depresiją
Neigiamas Situacijų Interpretavimas (Pesimizmas): Kalbant apie jūsų psichikos sveikatą, labai svarbu įvertinti ar esate linkę gyvenimiškas situacijas vertinti pernelyg neigiamai - atmetant bet kokį teigiamą požiūrį. Psichiatrai išskiria tris labiausiai paplitusius neigiamo mąstymo modelius:
- Emocinis samprotavimas - tai savęs įtikinėjimas istorijomis, kurios nėra paremtos realiais faktais. Tai gali atrodyti taip: "Aš jaučiu, kad nesu geras draugas, todėl tai turi būti tiesa."
- Teigiamų dalykų nuvertinimas - apsistojimas ties neigiamais dalykais ir sprendimas nematyti teigiamų situacijos pusių. Galite galvoti: "Man nepavyko tinkamai atlikti man paskirtos darbo užduoties, ir nors pastaruoju metu sulaukiau pagyrimų iš savo vadovų dėl prieš tai atliktų užduočių, tai nesvarbu. Aš esu nevykėlis-/ė."
- Mąstymas "viskas arba nieko" - kai žmogus mąsto kraštutinumais (arba juodai-baltai). Pavyzdys gali būti toks: "Man niekada nenutinka nieko gero" arba "Man visuomet nesiseka".
Neigiami mąstymo modeliai yra dažna depresijos sudedamoji dalis, todėl gali būti naudinga išmokti pakeisti tokį mąstymo būdą. Tai padaryti Jums gali padėti psichikos sveikatos specialistai. Jie padės nustatyti, su kokiu mąstymo stiliumi susitapatinate, ir duos patarimų kaip su kovoti su neigiamu požiūriu įvairiose situacijose.
Žema Savivertė: Jūsų savivertė taip pat gali tiesiogiai paveikti jūsų nuotaiką ir elgesį. Kai žmogaus savivertė žema, jis linkęs blogai save vertinti ir blogai apie save galvoti, ar net kalbėti. Būtų naudinga išmokti tai atpažinti ir sumažinti neigiamą požiūrį apie save.
Savęs Izoliavimas Nuo Išorinio Pasaulio: Nuolatinis vengimas bendrauti su žmonėmis gali būti dar vienas depresijos požymis. Jeigu nesijaučiate gerai, įprasta, kad norite pabūti vieni, tačiau taip elgdamiesi nuolatos, galite dar labiau pabloginti savo emocinę būseną. Vietoj to gali padėti prisiimti atsakomybę už socialinio gyvenimo palaikymą. Pradėkite nuo nedidelių tikslų nustatymo, o laikui bėgant tai taps labiau įpročiu. Būtų labai naudinga nusistatyti konkretų, išmatuojamą, realų ir laiku įgyvendinamą tikslą, skatinantį jus bendrauti su žmonėmis. Pavyzdžiui: kiekvieną savaitę per ateinančias keturias savaites susisiekti su vienu šeimos nariu ar draugu žinute, arba trumpu skambučiu.
Asmeninių Santykių Problemos: Nesvarbu, ar turite problemų su šeimos nariu, draugu, ar patiriate stresą su savo antrąja puse, tai taip pat gali sustiprinti depresijos simptomus. Dėl šios priežasties labai svarbu rasti sveiko bendravimo formą. Esant konfliktinėje situacijoje (žodinių nesutarimų metu), rekomenduojama ieškoti situacijos, kurioje laimėtų abi pusės - kad abi šalys pokalbio pabaigoje jaustųsi gerai. Vienas iš būdų kaip tai pasiekti, tai pokalbio metu stenktis kuo mažiau sakyti "tu" ir dažniau sakyti "aš". Taip pat galite atvirai kalbėti su artimaisiais apie savo emocinę savijautą ir apie tai, ko jums iš jų reikia, kad jaustumėte palaikymą.
Stresas: Stresas gali padidinti depresijos sunkumą. 2020 m. JAV atlikti tyrimai rodo, kad nuolatinis streso poveikis gali sukelti depresijos epizodus. Stresą sukeliančios cheminės medžiagos yra daugelio depresijos simptomų pagrindinė priežastis. Nesvarbu, ar tai būtų apetito pokyčiai, hipertenzija, ar susilpnėjusi imuninė sistema, šie simptomai gali būti lėtinio streso rezultatas, kuris ilgainiui gali iššaukti ar sustiprinti depresiją. Daugeliui iš mūsų stresas yra susijęs su tuo, kad pernelyg daug laiko skiriame padėti kitiems ir todėl neskiriame pakankamai dėmesio sau ir savo poreikiams. Jeigu jaučiate jog būtent tokioje situacijoje esate ir Jūs, stenkitės praktikuoti dažniau sakyti "ne", kai jaučiate jog to reikia. Gali būti keista ar neteisinga taip elgtis, tačiau greitai suprasite, kad pasakius "ne" nieko baisaus nenutiks. Priešingai, žmogus jums su laiku pradės jausti didesnę pagarbą, nes sugebate nubrėžti savo ribą, o tai yra stipraus ir savimi pasitikinčio žmogaus bruožas.
Miego Sutrikimai: Net 70 proc. depresija sergančių žmonių teigia, kad patiria miego sutrikimus. Kai kuriems miego sutrikimai gali būti depresijos priežastis, o kitiems miego sutrikimai gali sustiprinti jau išsivysčiusią depresiją. Bet kokiu atveju geras ir kokybiškas miegas yra bene svarbiausias faktorius stipriai emocinei sveikatai palaikyti. Miego trūkumas įprastai lemia mažą energijos kiekį, padidėjusį stresą ir dirglumą, o tai yra dažni depresijos simptomai. O dirglumo ir streso jausmas gali lemti blaškymąsi einant miegoti ir bendrą sunkumą užmigti, ko pasekoje gaunasi "užburtas ratas". Gali būti ir priešingai - kai kuriems depresija sergantiems žmonėms pasireiškia hipersomnija, t. y. kai jie miega per daug ir dėl to dieną jaučiasi pernelyg pavargę. 2016 m. atlikto tyrimo duomenimis buvo nustatyta, jog hipersomnija gali pabloginti depresijos simptomus ir apsunkinti gydymą. Yra daugybė būdų, kurie padeda lengviau užmigti. Vienas iš būdų kaip spręsti miego sutrikimus, tai stengtis 1 valandą prieš einant miegoti nenaudoti mobiliojo telefono ar nežiūrėti televizoriaus, taip pat svarbu sukurti miegui tinkamą atmosferą (išjungti šviesą, užtraukti užuolaidas / žaliuzes ir pan.). Taip pat galite pabandyti daugiau judėti dieną, kad naktį jaustumėtės labiau pavargę. Tai gali būti pasivaikščiojimai, jogos pratimai arba apsilankymas sporto salėje.
Alkoholis: Depresija kartu su alkoholio vartojimu sukuria pavojingą derinį, formuojantį destruktyvų ciklą. 2019 metų tyrimas rodo, kad depresijos kamuojami asmenys dažnai linkę griebtis alkoholio, o didėjantis jo vartojimas gali sustiprinti depresijos simptomus. Alkoholis, kaip natūralus depresantas, daro neigiamą poveikį smegenų funkcijoms, taip dar labiau blogindamas depresijos požymius. Vienas iš būdų kaip su tuo kovoti - mažinti ar visiškai atsisakyti alkoholio. Dažnai alkoholio vartojimas gali būti susijęs su neigiama aplinkinių žmonių (kurie yra linkę į alkoholio vartojimą) įtaka.
Depresijos Nustatymo Testai ir Anketos
Depresijos nustatymo testai ir anketos yra svarbi priemonė, padedanti įvertinti asmens emocinę būklę ir nustatyti galimą depresijos riziką. Šie testai dažnai naudojami klinikiniuose tyrimuose, medicinos įstaigose ir psichologinėse konsultacijose. Jie gali būti naudingi tiek specialistams, tiek patiems asmenims, norintiems geriau suprasti savo emocinę savijautą.
Edinburgo Pogimdyminės Depresijos Skalė (EPDS)
Toliau pateikiamas klausimynas vadinamas Edinburgo depresijos skale (EPDS). Jis buvo sukurtas siekiant nustatyti moteris, kurios gali sirgti depresija prieš ar po gimdymo. Svarbu suprasti, kad aplinkiniai, o kartais ir pati moteris nepastebi arba neatpažįsta pogimdyminės depresijos simptomų. Kartais moterys geba ją užslopinti ir, žvelgiant visuomenės bei savo šeimos akimis, elgiasi „normaliai“, t.y. tinkamai prižiūri kūdikį ir save.
Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė (EPDS):
Aš galėdavau juoktis ir pastebėti linksmąją gyvenimo pusę:
- Taip, kaip visada.
- Nebe taip dažnai.
- Tikrai nebe taip dažnai.
Su malonumu žiūrėjau į gyvenimą:
- Taip, kaip visada.
- Nebe taip dažnai kaip visada.
- Tikrai nebe taip kaip anksčiau.
Aš be reikalo kaltinau save dėl nesėkmių:
- Taip, beveik visą laiką.
- Taip, kartais.
- Nelabai dažnai.
Aš be priežasties jaučiausi susirūpinusi ar jaudinausi:
- Ne, niekada.
- Beveik niekada.
- Taip, kartais.
Aš be priežasties baiminausi ar panikavau:
- Taip, gana dažnai.
- Taip, kartais.
- Ne, nedažnai.
Aš nebesusitvarkiau su mane užgriuvusiais rūpesčiais:
- Taip, dažniausiai aš visai nebepajėgiau susitvarkyti.
- Taip, kartais aš nebepajėgiau susitvarkyti kaip paprastai.
- Ne, dažniausiai aš susitvarkiau visai neblogai.
Aš jaučiausi tokia nelaiminga, kad nebegalėjau miegoti:
- Taip, beveik nuolat.
- Taip, kartais.
- Nelabai dažnai.
Aš jaučiausi liūdna ar prislėgta:
- Taip, beveik visą laiką.
- Taip, gana dažnai.
- Nelabai dažnai.
Jaučiausi tokia nelaiminga, kad apsiverkiau:
- Taip, dažniausiai.
- Taip, gana dažnai.
- Tik retkarčiais.
Man kildavo minčių apie savęs žalojimą:
- Taip, gana dažnai.
- Kartais.
- Beveik niekada.
Pastaba: Skalę galima naudoti ir platinti be papildomo leidimo, tačiau reikia nurodyti šiuos informacijos šaltinius: Cox, J., Holden, J. & Sagovsky, R. (1987). Detection of postnatal depression: Development of the 10-item Edin-burgh Postnatal Depression Scale. British Journal of Psychiatry, 150, 782-786.NHS Ayrshire & Arran. Translated Leaflets A to Z.
Kiti Depresijos Vertinimo Klausimynai
Atpažinti depresijos simptomus pasitelkus depresijos vertinimo klausimynus, o paskui nukreipti moteris pas psichikos sveikatos specialistus rekomenduoja tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Nacionalinis sveikatos ir priežiūros meistriškumo institutas Jungtinėje Karalystėje. Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė laisvai prieinama internete, ji gali būti naudojama sveikatos priežiūros įstaigose, užduodant anketos klausimus žodžiu arba duodant moteriai raštu užpildyti anketą, tačiau taip pat ją gali pildyti ir pačios moterys, kad galėtų geriau suprasti savo būseną ir laiku kreiptis pagalbos. Skalė gana paprasta ir patogi naudoti, pakanka 10 min. žodinio interviu arba 5 min. pildant anketą raštu.
Kada Kreiptis Pagalbos?
Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, sprendžiami nauji šio gyvenimo laikotarpio uždaviniai, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamos naujos vidinės reprezentacijos apie save, kitus, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Nėštumas moterims gali reikšti tiek naujas galimybes, tiek krizę, tuo metu gali paaštrėti psichologinės problemos ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis, šiuo laikotarpiu moterys tampa jautresnės ir pažeidžiamesnės.
Daugiau nei pusė moterų po gimdymo patiria vadinamąjį motinystės liūdesį, kuris paprastai praeina per dvi savaites. Tačiau maždaug 10-20 proc. moterų po gimdymo pasireiškia pogimdyminė depresija, kurios simptomus svarbu pastebėti ir laiku nukreipti moterį kreiptis pagalbos. Užsitęsusi prislėgta nuotaika, energijos stoka, sumažėjęs dėmesys aplinkai, kaltės jausmas, beviltiškumas, verksmingumas, jau pagimdžius jaučiama baimė pakenkti kūdikiui ar jį sužeisti rodo depresijos požymius. Pogimdyminė depresija gali pasireikšti tiek pirmosiomis paromis po gimdymo, tiek per pirmuosius kūdikio gyvenimo metus. Taip pat dažnai depresijos simptomai pasireiškia jau nėštumo metu. Tačiau dažnai šie simptomai lieka nepastebėti. Todėl labai svarbu, jog pačios moterys, jų artimieji, sveikatos priežiūros specialistai laiku atkreiptų dėmesį į depresijos simptomų pasireiškimą, kad šie simptomai būtų įvertinti ir moterys gautų reikiamą pagalbą.
Kaip Valdyti Depresijos Simptomus?
Apibendrinant, vienas iš galimai naudingų depresijos simptomų valdymo būdų - nustatyti, kokie veiksniai gali pabloginti depresiją, ir pradėti palaipsniui keisti šiuos savo įpročius. Prie veiksnių, dėl kurių depresija gali paūmėti, priskiriamas stresas, miego sutrikimai ir žalingo mastymo įpročiai. Tačiau svarbu prisiminti, kad depresija nėra jūsų kaltė, ir jūs nesate vieni. Pokalbis su psichikos sveikatos specialistu gali būti puikus pirmasis žingsnis siekiant vėl pasijusti savimi.
Papildomi Patarimai
Priimkite save ir savo iššūkius: Nuo depresijos kenčia milijonai žmonių, tad realu kad su tuo susidurė ir jūsų aplinkos žmonės. Kartais nepagalvojame apie tai, jog aplinkiniai žmonės lygiai taip pat kovoja su panašiais iššūkiais, emocijomis ir kliūtimis. Atvirumas ir meilė sau ir tam, ką išgyvenate, gali padėti įveikti depresiją.
Prisiminkite, kad rytoj išauš nauja diena: Vidinės emocijos ir mintys keičiasi kiekvieną dieną. To nepamiršti gali padėti jausmų ir nuotaikos stebėjimas rašant dienoraštį. Jei šiandien jums nepavyko išlipti iš lovos ar pasiekti tikslų, atminkite, kad nepraradote galimybės rytoj bandyti dar kartą.