Psichikos sveikatos priežiūra yra jautri sritis, kurioje susikerta asmens teisės ir visuomenės saugumas. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, galioja įstatymai, reglamentuojantys priverstinį gydymą psichikos sveikatos įstaigose. Šis straipsnis siekia išnagrinėti priverstinio gydymo psichikos sveikatos įstatymo aspektus Lietuvoje, atsižvelgiant į žmogaus teises, įstatymines procedūras ir naujausius įstatymo pakeitimus.
Savanoriškas gydymas ir informuotas sutikimas
Paprastai gydymas psichinės sveikatos priežiūros įstaigoje turėtų būti savanoriškas ir pagrįstas paciento informuotu sutikimu. Tai reiškia, kad gydytojai privalo pateikti pacientui išsamią informaciją apie jo ligą, siūlomą gydymą ir galimas pasekmes, o pacientas turi laisvai sutikti su gydymu.
Priverstinio gydymo sąlygos
Nepaisant to, tam tikrais atvejais asmuo gali būti hospitalizuotas ir gydomas psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje be jo sutikimo. Tai gali įvykti:
- Jei asmuo turi psichikos sutrikimą ar negalią, dėl kurios jam reikalingas gydymas.
- Kai teismas nusprendžia, kad asmuo įvykdė nusikalstamą veiką būdamas nepakaltinamas, ir kad psichinės sveikatos priežiūros įstaigos pagalba yra būtina.
- Priverstinė psichikos sutrikimų turinčio paciento hospitalizacija bus galima ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš jo elgesio matyti, kad yra reali grėsmė paties asmens ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui.
Svarbu pabrėžti, kad žmogaus teisės draudžia neteisėtą ir savavališką psichinės sveikatos priežiūrą.
Įstatymo pataisos ir diskusijos
Neseniai Seimas priėmė naują Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo redakciją, kuri įsigalios nuo gegužės. Šis įstatymas sukėlė nemažai diskusijų, ypač dėl priverstinio gydymo terminų suvienodinimo.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas: nemigos gydymas
- Įstatymą palaikantys Seimo nariai teigė, kad jis reikalingas siekiant užtikrinti tinkamą pagalbą psichikos sutrikimų turintiems asmenims, ypač tais atvejais, kai jie kelia grėsmę sau ar kitiems.
- Įstatymo kritikai teigė, kad jis suvaržo žmogaus laisves, nes suvienodinant terminus dėl priverstinio gydymo be teismo leidimo pasirinktas ilgesnis - trijų darbo dienų terminas.
Konservatorius Mykolas Majauskas pažymėjo, kad su trijų darbo dienų terminu priverstinis gydymas be teismo sprendimo gali užsitęsti beveik iki savaitės. Jam oponavęs konservatorius Antanas Matulas teigė, jog įstatymas „tikrai nekvepia socializmu“, ir yra atvejų, kai medikai nespėja kreiptis į teismą, turi išleisti pacientą, o dėl jo agresijos kenčia šeima.
Minimalios intervencijos principas ir nemedikamentinės priemonės
Naujasis įstatymas nustato, kad tuo atveju, kai pacientui nereikia skubaus gydymo vaistais ar invazinių procedūrų, pirmiausiai turės būti taikomos nemedikamentinės priemonės - psichologinis konsultavimas, psichoterapija, o jei jų nepakanka - gydymas vaistais.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pažymi, kad šiuo metu Lietuvoje dėl netinkamos įstatyminės bazės, ribotų žmogiškųjų išteklių lengvi psichikos sutrikimai gydomi nesilaikant minimalios intervencijos principo. Ministerijos teigimu, įstatymą reikėjo keisti ir dėl kitų priežasčių - dabartiniuose teisės aktuose vartojama nevienoda, pasenusi terminija, ji diskriminuoja psichikos ir elgesio sutrikimų turinčius asmenis, skirtingai nustatoma darbo su psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis tvarka.
Įtraukties principas ir judėjimo laisvės ribojimai
Įstatymu įtvirtintas ir įtraukties principas, kuris reiškia, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams būtų siekiama sudaryti galimybę gyventi šeimoje ir bendruomenėje, išsaugoti bei skatinti jų savarankiškumą.
Naujasis įstatymas taip pat reglamentuoja, kaip ir kokie gali būti taikomi psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų judėjimo laisvės ribojimai, taikant fizinio suvaržymo priemones.
Taip pat skaitykite: Gydymo depresija apžvalga
- Fizinio suvaržymo priemonės galėtų būti taikomos rankomis (žmogaus kūno jėga), specialiomis priemonėmis ar izoliuojant psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą atskiroje patalpoje.
- Fizinio suvaržymo priemones skiria tik gydytojas psichiatras, išskyrus atvejus, kai fizinio suvaržymo priemones būtina taikyti nedelsiant, kol asmuo bus pristatytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, kad gydytojas psichiatras įvertintų jo psichikos būklę.
- Fizinio suvaržymo priemonių taikymo metu turi būti periodiškai, bet ne rečiau kaip kas 1,5 valandos vertinamas jų būtinumas ir jų taikymas nutraukiamas nustačius, kad nebėra jų taikymo pagrindų.
Psichikos sutrikimų paplitimas ir ekonominė našta
SAM aiškinamajame rašte pateikiama statistika, kad Lietuvoje asmenų, sergančių psichikos sutrikimais, skaičius nuolat didėja, kaip ir visoje Europoje. 2007 metais šalyje ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais sudarė 55,59 atvejų tūkstančiui gyventojų, o 2016 metais - 73,41 atvejų tūkstančiui gyventojų.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, depresiniai sutrikimai yra didžiulė ekonominė našta visuomenei ir užima ketvirtą vietą tarp visų ligų, sukeliančių didžiausią naštą. Anot rašto, jei išliks dabartinės demografinės-epidemiologinės tendencijos, iki 2020 metų depresijos našta, atsižvelgiant į visų ligų naštą, padidės iki 5,7 proc. ir bus antroji (po išeminės širdies ligos) iš ligų, dėl kurių prarandami sveiki gyvenimo metai ir trumpėja gyvenimas.
Priverstinio gydymo peržiūra ir kontrolė
Būtinybė tęsti priverstinį gydymą turi būti nuolatos peržiūrima. Priverstinis gydymas psichinės sveikatos priežiūros įstaigoje prieš asmens valią yra labai griežtas jo fizinės laisvės apribojimas. Tai turėtų būti taikoma tik atidžiai apsvarsčius, ar tai yra tikrai būtina konkrečiu atveju. Be to, asmuo turėtų būti laikomas įstaigoje tik tol, kol jo priverstinis gydymas atitinka Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme numatytus pagrindus.
Peržiūros procesas teisme
Lietuvoje Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas užtikrina, kad asmens situacija bus nuolatos peržiūrima. Po teismo nustatyto laiko psichinės sveikatos įstaiga privalo gauti teismo leidimo pratęsimą, jei mano, kad gydymas ir toliau yra reikalingas. Šįkart teismas gali priverstinį gydymą leisti vykdyti iki 6 mėnesių. Peržiūros procedūra kartojama laikantis tos pačios procedūros, kokia ji buvo taikoma, kai teismas sprendė pirmąkart dėl asmens priverstinio gydymo.
Laikas, kalba ir argumentuotas sprendimas
Sprendimas, ar asmens priverstinis gydymas vis dar gali būti pateisinamas, turi būti priimtas kaip galima greičiau. Tai reiškia, kad teismas turi apsvarstyti klausimą kruopščiai, tačiau be bereikalingo vilkinimo. Jei asmuo nesupranta lietuvių kalbos, teismo procese privalo dalyvauti vertėjas, ir teismo sprendimas jam turi būti išverstas į jo suprantamą kalbą be bereikalingo vilkinimo.
Taip pat skaitykite: Sveikimo programos priklausomiems asmenims
Teismas privalo ištirti visus faktus, kurie padeda pagrįsti būtinumą gydyti asmenį priverstinai, taip pat faktus, kurie nurodo, kad toks gydymas nėra būtinas. Analizuojant faktus turi būti taikomas didelis kruopštumas. Tai reiškia, kad argumentai, kodėl asmuo turėtų būti laikomas prieš savo valią, turėtų būti aiškiai išdėstyti, ypač argumentai, kurie nurodo, kodėl priverstinis gydymas svarbus būtent jam. Argumentai negali būti paviršutiniški ar nežymūs. Kuo ilgiau asmuo yra priverstinai gydomas, tuo daugiau argumentų teismas turėtų nurodyti jo priverstinio gydymo būtinumo įrodymui.
Peržiūros procedūra institucijoje
Gydytojas-psichiatras bet kada gali rekomenduoti įstaigos administracijai nutraukti priverstinį gydymą.
tags: #priverstinio #gydymo #psichikos #sveikatos #istatymas