Vaiko klykimas, nevaldomas pyktis ar isterija patiems tėvams dažniausiai sukelia pyktį, norą kuo greičiau nutildyti vaiką ar pabėgti iš nemalonios situacijos. Tokios situacijos lydi bejėgiškumo jausmas, nerimas, kaltė ir gėda. Šiame straipsnyje aptarsime isterijos, agresijos ir nevaldomo pykčio apibrėžimus, priežastis ir valdymo strategijas, kurios padės suaugusiems atlaikyti stiprias vaikų emocijas ir padėti jiems su jomis susitvarkyti.
Pyktis, agresija, isterija: apibrėžimai ir skirtumai
- Pyktis. Tai natūrali emocija, kylanti patyrus neteisybę, nusivylimą ar ribų pažeidimą. Pyktis - natūrali reakcija į juntamą grėsmę, neteisybę ar skausmą. Pati emocija nėra problema, viskas priklauso nuo to, kaip su ja susitvarkome. Tai signalas, rodantis, kad vyksta kažkas negero.
- Agresija. Tai elgesys, kuriuo siekiama pakenkti kitam žmogui ar objektui.
- Isterija. Tai nevaldomas emocijų protrūkis, pasireiškiantis klykimu, verksmu, daiktų mėtymu ar kitais destruktyviais veiksmais.
Vaikų pyktis ir agresija
Psichologas Julius Tilvikas teigia, jog dažnas yra susidūręs su vaikus ištinkančiais pykčio priepuoliais - mažylis klykia, griūna ant žemės, spardosi ir daužosi. Dauguma suaugusiųjų tokį elgesį išauga - pyktis pasireiškia per pakeltą toną, mimiką, tačiau nebeklykiame ir negriūname ant grindų, pyktį kontroliuojame.
Vaikų isterijos priežastys:
- Nusivylimas, susierzinimas, kad ko nors nepavyksta atlikti.
- Savarankiškumo apribojimas.
- Kai negauna to, ko nori čia ir dabar.
- Dėmesio trūkumas.
Suaugusiųjų pyktis ir agresija
Pykčio priepuoliai būdingi žmonėms, kurie neišmoko su savo pykčiu susitvarkyti vaikystėje, niekas jiems nepadėjo to pykčio sau įvardinti, išmokti su juo būti ir jį kontroliuoti. Pykčio priepuoliai tuomet ištinka suaugusius, kurie iš vaikystės atsinešė traumą - prieš juos emociškai ar fiziškai smurtauta, patirta seksualinė prievarta.
Pykčio priepuolių priežastys:
- Neišmoktas emocijų valdymas vaikystėje.
- Patirtos traumos vaikystėje.
- Kultūriniai faktoriai (pvz., berniukams leidžiamos tik dvi emocijos - pyktis ir džiaugsmas).
- Stresas ir nuovargis.
- Psichologiniai sutrikimai (ADHD, depresija, nerimo sutrikimai).
Kaip atlaikyti vaiko stiprias emocijas ir padėti jam susitvarkyti?
Tikslo įsisąmoninimas. Kai pradeda kilti susierzinimas dėl vaiko neklausimo, atsikalbinėjimo ar zyzimo, sustokite ir savęs paklauskite: „Kokio tikslo dabar aš siekiu? Ar aš noriu su vaiku išeiti į lauką? Ar kad jis suvalgytų maistą? Ar kad susitvarkytų?…“ Įsivardinkite sau mintyse labai aiškiai, ko siekiate. Tada visas savo pastangas nukreipkite norima linkme. Neskirkite laiko tuo metu save kaltinančioms mintims, pasidavimui bejėgiškumui ar nerimavimui, kas iš jūsų vaiko bus ateityje. Tiesiog susikoncentruokite į dabartinį momentinį tikslą.
Nepriimkite vaiko pykčio asmeniškai. Apie 4-5 metus vaikai išmoksta savo pyktį, nepasitenkinimą verbalizuoti, bet tai daro stebėtinai neelegantiškai. Tuo metu atsiranda pas vaikus tokie pasakymai kaip: „nemyliu, nedraugausiu, užmušiu, galvą nupjausiu, tu pati blogiausia mama ir pan.“. Tokie žodžiai tėvus išgąsdina, įskaudina. Tačiau į tai reikėtų reaguoti tiesiog kaip į vaiko bandymą pasakyti, kad „aš esu piktas“, „man nepatinka, kaip tu pasielgei“. Vaikas tiktai nenori kitos mamos ir nesiruošia Jums nupjauti galvos, jis tiesiog supyko. Mokykite jį pyktį išreikšti priimtinais žodžiais.
Taip pat skaitykite: Isterijos pasireiškimas 4 metų vaikams: ką daryti?
Išminties pauzė. Jei jaučiate, kad nebegalite ramiai reaguoti į vaiko emocijas, tiesiog atsitraukite iš tos situacijos. Fiziškai arba emociškai. Tiesiog ženkite žingsnį į šoną, lėtai įkvėpkite ir lėtai iškvėpkite, atsigerkite šalto vandens. Padarykite bet ką, kas padeda Jums nurimti ir į situaciją pažiūrėti ramiau.
Apgalvokite, kas išprovokavo vaiko isteriją ar pyktį. Dažniausi gyvenimiški dalykai, kurie sukelia vaikams isterijos bangas: alkio jausmas, nuovargis, miego trūkumas, per daug įspūdžių, ilgesnį laiką vaikas buvo susikaupęs ir nerodė savo emocijų, dėmesio trūkumas.
Pykčio valdymo strategijos suaugusiems
- Pripažinti problemą. Pirmiausia žmogui būtina pripažinti savo problemą ir norėti ją spręsti.
- Kognityvinė elgesio terapija. Mokomasi atpažinti savo pyktį, suprasti, kokios mintys lydi pykčio protrūkius. Populiari praktika, kai psichologinės konsultacijos metu žmogus rašosi savo jausmus, mintis ir mokosi tas mintis perdirbti.
- Sąmoningi veiksmai. Pradėjus kilti pykčiui, išeiti iš kambario, lėčiau kvėpuoti, daryti pritūpimus - tai padeda savotiškai „įsižeminti“, būti „čia ir dabar“.
- Psichologinės pagalbos formos. Individualios, porų konsultacijos ir grupinė terapija.
- Nustokite kvėpuoti. Sutelkite dėmesį į tašką po bamba - į savo tandeną, - tada lėtai, ilgai, nestipriai iškvėpkite.
- Akimirką skirti pamąstymui. Užvirus jausmams dažnai pasakome tai, ko net negalvojame ir vėliau gailimės.
- Išsiaiškinti, kas išties sukėlė pyktį. Pyktis yra tik problemos rezultatas. Tam, kad su juo būtų galima susidoroti, pirma reikia suprasti, kokia problema jį sukelia ir kaip ją išspręsti.
- Išreikšti pyktį tik nurimus.
- Atpažinti pykčio ženklus. Kūnas siunčia signalus, kuriuos pastebėjus, galima atsitraukti iš situacijos dar prieš pratrūkstant.
- Fizinė veikla. Judėjimas, sportas mažina stresą, kuris dažnai suaštrina imlumą pykčiui.
- Pykčio dienoraštis. Aprašykite visus kartus, kai jaučiatės ar esate pikti, agresyvūs. Taip pastebėsite ir galėsite identifikuoti pyktį iššaukiančius veiksnius.
- Pagalvoti apie sprendimus. Jei pykčio priežastis yra aiški, jo išvengti galima bandant išspręsti problemą.
- Pykčio išraišką pradėti nuo „Aš“ teiginių. Žmonės jautriai reaguoja į kritiką ir kaltinimus, todėl savo nuomonę išreikškite teiginiais, prasidedančiais „Aš“.
- Tobulinti atsipalaidavimo įgūdžius. Atpalaiduojantys, nurimti padedantys pratimai yra labai parankūs situacijose, kai sunku kontroliuoti emocijas.
- Vengti nuotaiką keičiančių substancijų.
- Praktikuoti naujus mąstymo būdus. Verta pabandyti apie situaciją pagalvoti iš kitos pusės, remiantis racionalumu ir logika.
- Vaistai. Kai kurie preparatai gali padėti slopinti agresyvų elgesį ar impulsyvumą.
Kada kreiptis į specialistą?
Jei pykčio priepuoliai dažni ir stiprūs, griauna santykius, kenkia fizinei ir emocinei sveikatai ar peržengia ribas, būtina kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.
Taip pat skaitykite: Isterijos priežastys
Taip pat skaitykite: Patarimai, kai moteris isterikuoja
tags: #isterija #agresija #nevaldomas #pyktis