Rūkymas - tai priklausomybė, su kuria susiduria daugybė žmonių visame pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime psichologinius aspektus, susijusius su rūkymo metimu, apžvelgsime patarimus ir strategijas, kurios gali padėti sėkmingai įveikti šią priklausomybę.
Priklausomybės Liga ir Motyvacijos Svarba
Tabako rūkymas, pasak psichologės A. Adomaitytės, yra labiausiai paplitusi priklausomybės liga, kuriai būdinga lėtinė eiga, didelė atkryčio tikimybė ir menkas gydymo efektyvumas. Nors dauguma negali nustoti rūkyti savo noru, tabako vartojimas gali būti nutrauktas trumpam laikotarpiui arba visam gyvenimui, o tai turi didelę naudą sveikatai.
Priklausomybė nuo tabako yra liga, kurią reikia diagnozuoti ir gydyti taip pat, kaip ir kitas lėtines ligas. Tik išimtiniais atvejais tabakas vartojamas paties rūkančiojo laisva valia, pasirinkus tokį gyvenimo būdą. Kai kurie rūkymu mėgaujasi ir mesti nė negalvoja, tačiau daugelis anksčiau ar vėliau nusprendžia išsivaduoti nuo šios priklausomybės.
Pirmiausia reikėtų pradėti nuo aiškios motyvacijos. Mesti rūkyti reikia pastangų, todėl vien pagalvojimo, kad „gal noriu, o jei nepavyks, nieko tokio“ neužtenka. Kuo motyvacija stipresnė, kuo daugiau argumentų, dėl ko turėtumėte mesti - tuo mažiau sunkumų metimo procese. Net jeigu rūkymas yra traktuojamas kaip skanus, malonus procesas, suvokimas apie žalą ir pasekmes gali paskatinti mesti.
Dažnai specialistai, norėdami turėti realų rezultatą, metusiam rūkyti pacientui pasiūlo atlikti motyvacijos testą. Jeigu jo balai yra labai maži, ieškoma būdų motyvaciją pagerinti ir tik tada sudaromas metimo planas.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Aiškūs metimo motyvai yra viena iš sėkmės sąlygų:
- Sveikatos pagerinimas ar išsaugojimas (nerūkantys mažiau serga ir gyvena ilgiau).
- Pinigų taupymas.
- Geras pavyzdys kitiems (savo vaikams, draugams, kolegoms ir pan.).
- Estetinis (nemalonus kvapas iš burnos, peleninių, patalpų).
- Ekologinis (aplinkos ir patalpų oro teršimas).
- Psichologinis (valios ugdymas, savivertės pagerinimas).
Specialistų Pagalba ir Metimo Planas
Lietuvoje nėra labai populiaru pagalbos metant rūkyti prašyti šeimos gydytojo ar psichologo, tačiau jie gali padėti. Labai norėtųsi, kad pirmąją konsultaciją ir paskatinimą asmuo gautų iš savo šeimos gydytojo. Dažnai užtenka, kai dėl kito susirgimo konsultuojantis šeimos gydytojas paciento paklausia apie jo rūkymą, perspėja dėl sveikatos problemų ir paskatina apie tai susimąstyti. Džiugu, kad vis dažniau medikai gydydami, planuodami operacijas, įvairias intervencijas paskatina mesti rūkyti, nes tai lemia geresnį pooperacinį laikotarpį ir bendrą sveikatos būklės pagerėjimą. Jeigu tuo metu rūkantysis dar nėra apsisprendęs dėl metimo, tai tikėtina, kad gavęs specialistų rekomendacijas pradės svarstyti, kreipsis pagalbos.
Kadangi rūkymas yra priklausomybė, todėl dažniausiai specializuotą pagalbą teikia priklausomybių srityje dirbantys psichiatrai, psichologai. Psichologas gali padėti atlikti rūkymo priklausomybės įsivertinimo testus, juos tinkamai interpretuojant sudaryti metimo rūkyti planą.
Rekomendacijos norintiems mesti rūkyti:
- Pasirinkite dieną.
- Paprašykite šeimos ar draugų pagalbos.
- Nekentėkite - susiraskite mėgstamą užsiėmimą.
- Jei nesiseka, kreipkitės pagalbos į savo šeimos gydytoją ar kitus specialistus.
- Jei nepavyksta pirmas bandymas - nenusiminkite, jei būsite atkaklus - jums būtinai pasiseks.
Kaip ir minėta anksčiau, motyvacija ir pastangos būtinos, bet ne visada to pakanka. Norint mesti rūkyti reikia atlikti fizinės priklausomybės (nikotinui) testą ir jeigu ji nustatoma - būtina pasirinkti NPT (nikotino pakaitinę terapiją). Specialistas padės įvertinti, koks gydymo metodas, dozacija tinkamiausi, nes dažnai rūkantysis nusprendžia gydytis pats, o pasirinkus netinkamą būdą, bandymas baigiasi nesėkme.
Dažnai klaidingai įsivaizduojama, kad medikamentai gali nutraukti rūkymą, bet labai svarbu suprasti, kad jeigu fizinės priklausomybės nėra, tai NPT naudoti nereikia, nes tai paprasčiausiai neveiks.
Taip pat svarbu nustatyti rūkymo tipą, kuris gali būti, pavyzdžiui, stimuliuojantis, hedonistiškas, socialinis (arba bendravimo), manipuliacinis, narkomaninis, automatinis. Tikslus nustatymas padeda numatyti, su kokiais sunkumais metantis rūkyti žmogus gali susidurti, bei sukurti konkrečią taktiką.
Taip pat skaitykite: Pažink save
Svarbiausia, kad metimas rūkyti būtų kuo labiau individualizuotas, nes kai kurie žmonės rūko, kad išvengtų neigiamų abstinencijos padarinių, o kitus labiau skatina malonūs rūkymo aspektai. Norint mesti, reikia teisingai pasiruošti. Įrodyta, kad vien gydytojo patarimas padidina sėkmingo metimo rūkyti galimybę. Be to, patvirtinta, jog egzistuoja tiesioginė priklausomybė tarp konsultacijos trukmės ir sėkmės. Net ir minimali 10 minučių konsultacija tikimybę padidina iki 2,7 karto.
Metimas rūkyti nėra vienkartinis veiksmas, o ilgas procesas, galintis trukti mėnesius ir metus. 96 proc. rūkančiųjų rūko kasdien ir retas kuris - mažiau negu 5 cigaretes. Tyrimų metu 67 proc. teigia, kad norėtų, 80 proc. - kad jau yra bandę mesti rūkyti.
Elektroninės Cigaretes ir Kaitinamojo Tabako Gaminiai
Plečiasi rūkymo priemonių galimybės ir pasirinkimas. Galima išskirti kelias grupes: rūkantys įprastas cigaretes, jauni asmenys, kurie renkasi elektronines, ir sparčiai auganti trečioji - rūkantys kaitinamojo tabako gaminius. Tabako pramonė orientuojasi į jaunuolius, nes į rūkymą įtraukdama 14-24 metų amžiaus jaunimą, ji garantuoja sau klientus 25 metams į priekį.
Vaikai ir paaugliai dažniau pabando rūkyti ne įprastas cigaretes, bet jiems patrauklesnes, įdomesnes elektronines. Paprastai jie to net nevadina rūkymu, o garinimu, veipinimu ar panašiai, taip sąmoningai ar nesąmoningai neigdami patį faktą bei žalą organizmui. Net ir tie, kurie neigiamai žiūri į rūkymą, drąsiai ima elektroninę cigaretę įsivaizduodami, kad tai saugu ir nežalinga. Tai neteisingos reklamos įtaka. Pagrindinis pabandymo motyvas - smalsumas. Dažniausiai parūkyti pasiūlo vienas iš 4 artimiausių draugų. Kita labai svarbi priežastis, lemianti 81 proc. jaunų rūkančiųjų pasirinkimą - gausi malonių skonių įvairovė. Taip pat ir rūkantys draugai pasidalina ar net skatina įsigyti, keistis kvapais, elektroninėmis cigaretėmis.
Sparčiai populiarėjantis kaitinamųjų cigarečių rūkymas įtraukia jaunus žmones, kurie renkasi modernią, patrauklią priemonę. Jiems svarbu turėti savitą stilių, todėl siūlomas įvairus dizainas, o priklausyti bendruomenei darosi madinga. Pastebima, kad šį prietaisą dažniau renkasi ir rūkančios moterys. Dalis jų anksčiau neleisdavo sau viešai rūkyti, o dabar šio nepatogumo nėra - rūkyti gali ir mieste, ir mašinoje ar kitose vietose. Be to, tikėdami, kad taip sveikiau, prie naujųjų cigarečių pereina ir tie, kurie ilgus metus rūkė įprastas.
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
Kas Trukdo Mesti Rūkyti?
Rūkymas yra labai susijęs su konkrečiomis situacijomis, aplinka, laiku. Vieni rūko tik dieną, gerdami kavą, dirbdami ar kalbėdami telefonu, bendraudami - veiksnių yra daug. Didžioji dalis rūkančiųjų įvardija, kad mesti rūkyti nesiryžta dėl jaučiamo malonumo ir troškimo vartoti, trukdo baimė, kad nepajėgs kontroliuoti streso, bei pradžioje jaučiama abstinencija. Taip pat ir rūkantys šeimos nariai, kolegos, draugai, su kuriais žmogus praleidžia daug laiko. Tokioje aplinkoje metantys rūkyti dažniau atkrenta.
Keiskite savo įpročius ir nutrauksite ryšį tarp cigarečių ir konkrečios situacijos (pvz., vietoje kavos rinkitės arbatą). Svarbiausias priklausomybės sindromo požymis yra troškimas, dažnai stiprus, kartais nenugalimas noras vartoti psichoaktyvias medžiagas, šiuo atveju, tabaką. Priklausomybė tabakui gali būti psichologinė arba fizinė.
Metus rūkyti organizmas nebegauna nikotino, pasigendama ir tūkstančius kartų atliktų rūkymo veiksmų, todėl sutrinka įprastinė psichologinė pusiausvyra ir savijauta: vargina noras rūkyti, padidėja nerimas, nervingumas, sunku susikaupti, sumažėja darbingumas, blogėja nuotaika, gali sutrikti miegas, apetitas, virškinimas. Abstinencija kiekvienam pasireiškia labai individualiai, tačiau po dienos kitos ji ima silpnėti ir per kelias savaites visiškai praeina.
Kaip Mesti Rūkyti: Staiga ar Palaipsniui?
Jeigu yra fizinė priklausomybė ir naudojama nikotino pakaitinė terapija (NPT) - reikėtų siekti mesti iškart, nepasiliekant mažesnės dalies cigarečių. Jeigu yra kitoks rūkymo tipas, tai ir metimas yra pagal pasirinktą planą. Svarbu žinoti, kad metant, kai per ilgesnį laiką surūkoma vis mažiau cigarečių, padidėja tikimybė rūkymo iki galo taip ir neatsisakyti. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurias daro metantys rūkyti. Beje, motyvaciją mažina ir alkoholio vartojimas, todėl patariama bent 6-8 savaites jo atsisakyti.
Psichologiniai Aspektai ir Specialistų Įžvalgos
Psichologinės pagalbos dažnai kreipiasi žmonės, kurie yra „užkietėję“ rūkaliai - rūko ne vieną dešimtmetį po kelis pakelius per dieną, vartoja daug kavos, neretai dirba naktinį darbą. Tačiau būna klientų, kurie yra jauni, surūko, rodos, nedaug - vos 3-5 cigaretes per dieną, bet nepajėgia mesti savo jėgomis. Pagalbos vis dažniau ieško ir tie, kurie rūko ne tradicines, o šiuolaikines elektronines ar karštų dūmų cigaretes.
Nikotinas greitai įtraukia vartoti dėl jo trumpo, su malonumu susieto, poveikio smegenims ir netrukus pasireiškia fizinė priklausomybė. Tačiau priklausomybėms būdingi saviti psichologiniai aspektai, kurie kiekvienam individualūs: vieni labiausiai nori rūkyti susinervinę ar jausdami įtampą, nes tik taip moka nusiraminti; kiti - energijos tonusui kelti, neretai tai perfekcionistai, aukštus reikalavimus sau keliantys žmonės. Nikotinas jiems tarsi „dopingas“, suteikiantis daugiau jėgų siekiant rezultatų.
Dar kiti rūko, nes yra linkę į vengimą, norėdami atidėti sudėtingų situacijų ar problemų sprendimą. Dalis žmonių rūkydami jaučia tam tikrą bendrystės jausmą su rūkančiaisiais, kurio nepavyksta pajusti kitaip. Moterys neretai rūko susidūrusios su vaikų auklėjimo sunkumais - kuomet pritrūksta ištvermės ir kantrybės, o jausdamos, kad gali nesusivaldyti, mamos neretai bėga į balkoną parūkyti.
Apskritai į rūkymą (kaip ir į kitas priklausomybes) labiau linkę jautrūs, neretai vaikystėje emocinių traumų patyrę žmonės. Žvelgiant iš neurobiologinės pusės, jų dopamininė sistema - pagrindinė smegenyse esanti atlygio sistema - yra nestabili, todėl nikotinas juos itin stipriai veikia, „užkabina“. Tai apsunkina ir metimo rūkyti procesą, kadangi po rūkymo periodo dopamino atsargos ženkliai krenta, o tada gali pasireikšti apatija, energijos ir motyvacijos veikti stoka, distresas.
Tačiau mesti rūkyti tikrai įmanoma, tik reikia pasiryžti ir, jei vienam sunku, nebijoti ieškoti pagalbos. Tyrimai rodo, kad didžioji dalis rūkančiųjų - apie 70 proc. - norėtų mesti, bet iš jų tik 30 proc. realiai pasiryžta tą daryti. Taip gali būti todėl, kad žmogus - iš esmės inertiška būtybė, nemėgstanti pokyčių ir diskomforto jausmo. Rūkymas ir jo reguliarumas suteikia apgaulingą kontrolės jausmą, dėl ko labiau norisi plaukti pasroviui, o ne imtis pokyčių.
Kaip susiimti ir ryžtis pokyčiams?
Specialistės tikinimu, geriausia, jeigu sprendimas bus vidinis - gerai apmąstytas ir subrandintas. Tuomet bus lengviau mesti rūkyti, nei tiesiog spontaniškai nusprendus: „Viskas, surūkau šią cigaretę - ir baigta!“. Nors kartais ir tokie sprendimai būna efektyvūs.
Svarbu gerai pamąstyti, kodėl jūs norite mesti rūkyti, kokia yra jums - būtent jums - nikotino padaroma žala. Verta žinoti, kas bus geriau, kai mesite, koks tuomet būsite ir kaip elgsitės, pvz., kaip jausitės atsikratę šio įpročio prieš vaikus. Taip pat vertėtų pasidomėti būdais, kaip mesti rūkyti, pagalvoti, kuris būtent jums atrodo priimtiniausias. Apmąstykite ir tai, ko imsitės, kai norėsite užsirūkyti, kaip padėsite sau siekti naujai išsikelto tikslo ir išvengsite atkryčio.
Naudinga būtų vizualizuoti vaizdą, kad jau nerūkote - tai padeda motyvacinei sistemai ketinimus paversti realybe. Taip pat reikėtų pasirinkti datą, nuo kada gyvensite be cigaretės (pažadai nerūkyti nuo Naujų metų ar nuo gimtadienio tikrai gali suveikti). Tačiau nereikėtų pasirinkti tokio laikotarpio, kuris jums emociškai sudėtingas ar įtemptas.
Ar turi reikšmės nusiteikimas, kad mesti rūkyti bus lengva?
Nebūtinai, nes jei nusiteiksite, kad viskas labai paprasta, o pasirodys sunku, galite patirti nusivylimą savimi. Geriau būtų tiesiog nusiteikti, kad jūs tai galite padaryti, nes norite, net jei teks pakentėti.
Vienareikšmiškos mokslinių tyrimo išvados, rodančios, kad verta mesti iš karto, nėra, bet pašnekovė įsitikinusi, kad taip bus geriau. Nusiteikus po truputį mažinti cigarečių skaičių, tarkim, pradžioje pasilikti po vieną ryte, per pietus ir vakare, ilgi laukimo tarpai generuoja papildomą nerimą, gali kilti noras sukčiauti, apgaudinėti save. Visgi yra žmonių, kuriems mesti rūkyti staiga atrodo pernelyg skausminga, o palengva tą padaryti pavyksta.
Taigi svarbūs žingsniai metant rūkyti - teigiamas ir tvirtas nusiteikimas, naudos įsivertinimas, veiksmų plano sudarymas ir datos nusistatymas. Tada telieka nepamesti savo tikslo jį įgyvendinant, o susidūrus su iššūkiais, visada likti savo pusėje ir priminti sau, kodėl man tai naudinga.
Ką daryti, kai nebegali ištverti?
Metus rūkyti sudėtingiausia yra pirmoji savaitė, kai, rodos, ranka taip ir tiesiasi prie cigaretės, kūnas jaučiasi stresinėje būsenoje, vyrauja emocijų chaosas, sunku susikaupti.
Svarbu rasti būdų, kurie jums padės šiuo periodu - vieni žmonės padeda sau bėgiodami ar atlikdami kitus fizinius veiksmus, pvz., atsispaudimus. Kiti - pasirūpina, kad turėtų ko užkąsti, pvz., pasipjauto morkų ar vaisių. Labai naudinga būtų pasikalbėti su artimais žmonėmis apie išgyvenamus sunkumus, sulaukti jų palaikymo, padrąsinimo, kad pavyks. Arba pasikalbėti su tais, kuriems jau pavyko mesti rūkyti, išgirsti jų patirtis. Tai padeda nesijausti vienišu su savo nelengva patirtimi.
Net ir vėliau, jau metus, kartais gali užklupti staigus noras užtraukti dūmą, nes priklausomybė nuo nikotino yra lėtinė liga. Priklausomybės yra linkusios pasireikšti emociškai sudėtingais laikotarpiais, išgyvenant lėtinį ar ūmų stresą. Tokiais atvejais itin padeda tokios elgesio strategijos kaip rankų, veido ir galvos atvėsinimas po šaltu vandeniu arba gilus raminantis kvėpavimas - tai aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą ir slopina norą rūkyti.
Tyrimais nustatyta, jog staigus impulsas užsirūkyti trunka tik 12 sekundžių - tiek ištverti tikrai nėra sunku, o po to žmogus atgauna kontrolės jausmą.
Pagalbinės Priemonės ir Aplinkinių Palaikymas
Kiekvienas žmogus turėtų atrasti individualiai jam tinkančius būdus. Kai kurie žmonės meta rūkyti savo pastangų dėka, kitiems praverčia papildomos priemonės. Yra ne vienas, kuriam padėjo Alleno Carro knyga „Lengvas būdas mesti rūkyti“. Kitiems veiksmingos nikotino pakaitinės priemonės - kramtomosios gumos, pleistrai su nikotinu. Tretiems padeda alternatyvios medicinos gydymo būdai - akupunktūra ar lazerio terapija. Dar kitiems - medikamentai. Itin veiksmingas gali būti ir pokalbis su specialistu, padedantis sudėlioti visus taškus ant „i“.
Taip pat labai svarbus aplinkinių palaikymas darbe bei namuose - todėl vertėtų iš anksto aptarti su artimaisiais, ką ruošiatės daryti, ko tikitės iš jų, koks jų elgesys jums padėtų. Be to, pasidalinimas savo apsisprendimu skatina paties žmogaus motyvaciją, didina įsipareigojimo jausmą.
Būna atvejų, kai metęs rūkyti žmogus stresinės situacijos metu paprašo kolegos pavaišinti cigarete, o tas atsako: „Neduosiu“ ir netrukus prašiusiajam ūmus noras rūkyti praeina. Bet dažnesnė tendencija - kai rūkantieji nori patraukti metančiuosius atgal į savo pusę. Itin prastas variantas, kai vienas iš sutuoktinių bando mesti, o kitas jį kviečia parūkyti kartu arba iš karto nuteikia, kad jam nepavyks.
Metant rūkyti labai svarbų vaidmenį atlieka ir savęs palaikymas abstinenciniu laikotarpiu. Tuo metu priklausomybių specialistė pataria kiekvienam metančiam rūkyti praktikuoti vidinį dialogą, kuriuo žmogus nuramintų ir palaikytų pats save, primintų sau, kad tai, kas vyksta šiuo metu, yra laikina ir amžinai nesitęs. Taip pat naudinga kalbėtis su savimi kaip su geriausiu draugu, pagalvoti, ką pasakytumėte jam tokioje situacijoje.
Svarbu įsiklausyti ir į kūno signalus ir juos atliepti - jei trūksta jėgų ar norisi miegoti - tai ir darykite, tokiu būdu atgaunama nervinės sistemos pusiausvyra.
Mesti rūkyti yra verta. Žmonės, kuriems pavyksta tai padaryti, visi be išimties džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe, geresne sveikata ir energija bei išsilaisvinimo iš vergystės jausmu. Įveikus tokį iššūkį padidėja jų pasitikėjimas savimi - pasisekus vienoje gyvenimo srityje, drąsiau ryžtamasi ir kitiems išbandymams.
Klaidinantys Mitai apie Rūkymą
Rūkymą gaubia nemažai mitų, susijusių su saviapgaule.
- 1 mitas - rūkymas atpalaiduoja. Nikotinas turi trumpą atpalaiduojantį poveikį, tačiau netrukus jį keičia įtampa ar nerimas. Todėl galima sakyti, kad nikotinas yra ir malonumo, ir kančios sukėlėjas. Taip yra, nes nikotinas pastimuliuoja laimės hormonų endorfinų išsiskyrimą smegenyse, tačiau per 20 min. šis poveikis krenta, o po valandos reikia kitos nikotino dozės normaliai pusiausvyrai palaikyti. Tuo tarpu nerūkančio asmens laimės hormonų aktyvumas yra stabilus ir tolygus, labiau priklausantis nuo bazinių poreikių, tokių kaip maistas, miegas, fizinis ir socialinis aktyvumas.
- 2 mitas - nikotinas suteikia energijos. Nikotinas yra jėgų atėmėjas, nors apgaulingai gali atrodyti, kad parūkius energijos daugiau. Nemaža dalis rūkorių teigia, kad rūkymas padeda jiems susikaupti, priimti svarbius sprendimus, didina kūrybiškumą. Tai gali būti susiję su smegenų darbą trumpam aktyvuojančiu nikotino poveikiu, tačiau to kaina - lėtinis nuovargis. Ilgainiui nikotino priklausomybei stiprėjant ir organizmo rezervams senkant, žmogus pradeda vartoti žymiai daugiau stimuliatorių (pvz., kavos ar energinių gėrimų), tokiu būdu bandydamas pagerinti gyvybinės energijos lygį. Tačiau šioje vietoje įsitraukiama į užburtą ratą, kuriame daugiau stimuliatorių lemia dar daugiau nuovargio ir bejėgiškumo jausmo.
- 3 mitas - nikotinas malšina stresą. Nikotinas dažnai įsivaizduojamas kaip stresą malšinanti medžiaga, tačiau tiesa yra ta, kad kiekvienas įtrauktas dūmas paleidžia nedidelį adrenalino - streso hormono - kiekį į kraują. Tai reiškia, kad rūkančio žmogų streso lygis bus žymiai didesnis. Svarbu paminėti ir tai, kad streso metu kylančios natūralios kūno reakcijos yra reikalingos įveikiant iššūkius. Svarbu „suvirškinti“ kylančias emocijas, kad pasisavinti patirtį ar padaryti tam tikras išvadas.
Psichologinės Priežastys ir Savęs Žalojimas
Didelė tikimybė, kad pats to nesuvokdamas rūkantysis turi sunkių psichologinių problemų, taip teigia psichiatras, buvęs sveikatos apsaugos ministras Raimundas Alekna. Jo teigimu, norint mesti rūkyti būtina aiškintis psichologines savęs žalojimo priežastis. Jaunam žmogui tai yra įvaizdžio dalis. Nikotinas yra natūraliai stimuliuojanti medžiaga ir sukelia pasitenkinimą. Jeigu žmogus neturi kitų galimybių pasitenkinimui gauti, tai tampa vieninteliu euforijos šaltiniu.
Paauglystė yra tas laikotarpis, kai jauni žmonės yra be galo smalsūs ir nori apsvaigti. Kita vertus, tai lemia daugybė įvairiausių psichologinių ir stresinių situacijų: patyčios, smurtas artimoje aplinkoje, tėvų skyrybos. Kartais, norėdami pabėgti nuo nemalonių jausmų, jauni žmonės renkasi svaiginimąsi, nes tai sukelia tam tikrą euforiją.
Rūkymas, kaip socializacijos būdas, yra gana dažnas tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų. Tokia socializacija jiems tarsi padeda jaustis tam tikros visuomenės dalimi. Jeigu žmogui yra svarbūs aplinkiniai, tai tokiai asmenybei yra gana sudėtinga galvoti apie tai, kas nutiks, jeigu šis mes rūkyti.
Jeigu užsitraukęs cigaretę žmogus jaučia kaltę, nepriklausomai nuo to, ar surūkė pakelį, ar vieną cigaretę, tai rodo jo priklausomybę nuo rūkymo. Kasmet mesti rūkyti bando 4 iš 10 rūkančiųjų, tačiau pasisekimo procentas siekia vos 5 procentus.
Didžioji dalis rūkančiųjų, turinčių psichologinių problemų ir vartojančių tam tikrus vaistus, pažymi, kad rūkymas panaikina pašalinį vaistų poveikį, ir tokiu būdu jie koreguoja savo būseną. Metimas rūkyti yra sudėtingas, nes tu pradedi jaustis blogiau.
Norint studijuoti mediciną ar teisę reikia turėti aukštą kognityvinį intelektą, dėl ko dauguma gydytojų, teisininkų ir kitų panašių profesijų atstovų ne tik rūko, bet ir geria bei vartoja narkotikus.
Lankantieji psichoterapinius užsiėmimus gauna visą reikiamą pagalbą. Taip išgydomos ankstyvosios psichologinės traumos ir žmogus nebejaučia priklausomybės.
Dažniausias motyvas - sveikata, kai žmogus nori nustoti kosėti, kiti motyvai: nerimas, kad tuoj baigsis cigaretės, kad reikės slėptis, ir iš to kylantis didelis nepasitenkinimas savimi, noras išlaikyti autoritetą prieš savo vaikus, kad šie didžiuotųsi, ir grožis.
Sveikatos Psichologės Patarimai
Nors kiekvienas puikiai žinome, kad rūkymas mums smarkiai kenkia, kai kurie vis tiek rūkome. Kodėl taip yra? Ką svarbu žinoti siekiant į rūkymo problemą pažvelgti sąmoningiau ir norint mesti rūkyti? Sveikatos psichologė Ieva Vasionytė atsako į svarbiausius klausimus apie tai, kodėl mes taip lengvai įninkame į rūkymą ir ką galime padaryti norėdami šio įpročio atsisakyti.
Kodėl mes rūkome?
Remiantis statistiniais duomenimis, didelė dalis žmonių pradeda rūkyti dar paauglystėje. 9 iš 10 žmonių rūkyti pradeda iki 18 metų. Priežasčių, kodėl paaugliai griebiasi cigaretės, yra daugybė - norisi maištauti, priešintis priklausomybei nuo tėvų, daryti tai, ką nori tu, o ne kas kaip pasako ir t.t. Kiti jaučia socialinį spaudimą, ypač jei atsiranda rūkančių draugų, klasiokų, nes nelabai kas nori išsiskirti, atsiskirti, būti vienišas. Tad jei, tarkime, auga rūkančiųjų skaičius klasėje, auga tikimybė, kad bus norinčių prie tos grupės prisijungti.
tags: #psichologiniai #pokalbiai #apie #rukyma