Įvadas
Žmogaus psichika - sudėtingas ir nuolat besikeičiantis reiškinys, kurio pagrindą sudaro jausmai ir emocijos. Šiame straipsnyje nagrinėsime psichologijos laimę Monginaitę, atkreipdami dėmesį į emocinio intelekto svarbą ir jo sąsajas su dvasiniu ugdymu bei saviugda. Aptarsime, kaip jausmai veikia mūsų sprendimus, elgesį ir tarpusavio santykius, remiantis psichologijos, estetologijos ir filosofijos įžvalgomis. Taip pat remiantis vartotojo pateikta informacija.
Jausmų ir emocijų apžvalga
Giliausiai slypintys mūsų jausmai, aistros ir troškimai yra svarbiausi gyvenimo vedliai, o žmonių podermė dėl savo išlikimo turi būti labai dėkinga jausmų galiai. Ji yra išties ypatinga. Nepaisant visuomeninių varžtų, aistros (kaip ir anksčiau) ir dabar aptemdo protą. Tai nutinka dėl žmogaus prigimties savybės, kylančios iš psichinio gyvenimo sandaros. Biologinės sandaros prasme žmogaus nervinė schema nusigludimo ne per pastaruosius 500 metų, tas procesas susijęs gal su 50 tūkst. kartų.
Norint suprasti žmogaus reakcijas į aplinką, svarbu atsižvelgti ne tik į racionalius sprendimus ir asmeninį patyrimą, bet ir į tolimą praeitį. Iš tiesų, visi jausmai yra impulsai veikti, žaibiškos pastangos ką nors pakeisti gyvenime. Jausmai gelbsti ištikus pavojui, patyrus skausmingą netektį, kai siekdami tikslo turime įveikti nesėkmes, kai susiejame savo likimą su kitu žmogumi, kuriame šeimą. Kiekvienas mūsų emocijų puokštės jausmas atlieka tik jam būdingą vaidmenį.
Daugelis dalykų priklauso ir nuo mūsų gyvenimo patirties. Ilgas evoliucijos periodas, per kurį susiformavo emocinės reakcijos, buvo toks negailestingas, kad daugeliui žmonių nebuvo lemta išlikti. Tai buvo metas, kai retas kūdikis išgyvendavo iki vaikystės ir tik nedaug suaugusiųjų sulaukdavo trisdešimties, kai nuolat grėsė pavojus tapti grobuonių auka, o sausros ir potvyniai vertė nuolat žvelgti mirčiai į akis.
Emocinis intelektas: savęs pažinimo ir valdymo įrankis
Vis dažniau trečiojo tūkstantmečio išvakarėse pradėta kalbėti apie emocinį intelektą. Intelektas (lot. intellectus - supratimas, pažinimas) kaip aukščiausias subjekto sąveikos su aplinka būdas, kaip įvairių pažintinių operacijų rinkinys tyrinėjamas jau pakankamai senai, tačiau jis jokiu būdu nebuvo siejamas su emocijomis. Greičiau atvirkščiai, intelektas ir emocijos buvo supriešinami. Jei anksčiau buvo išskiriami verbalinis, erdvinis ir socialinis intelektas, tai dabar intelekto sąvoka išplečiama ir emociniais faktoriais.
Taip pat skaitykite: Psichoanalizės teorija
Emocinis intelektas apibrėžiamas kaip sugebėjimas suvokti emocijas, sulyginti emociškai susijusius jausmus, suprasti informaciją, kurią užkoduoja emocijos, bei sugebėjimas valdyti emocijas. Emocinio intelekto komponentai apima:
- Sugebėjimą suvokti emocijas: Tai apima gebėjimą atpažinti savo ir kitų žmonių emocijas, suprasti jų priežastis ir pasekmes.
- Sugebėjimą pasinaudoti emocijomis minčių eigoje: Tai reiškia gebėjimą panaudoti emocijas kaip informacijos šaltinį, kuris padeda priimti sprendimus ir spręsti problemas. Tai tikslus emocijų susiejimas su kitais esminiais pojūčiais - spalvomis, tekstūra.
- Sugebėjimą analizuoti emocijas dalimis: Tai apima gebėjimą išskaidyti sudėtingas emocijas į smulkesnes dalis, suprasti jų tarpusavio ryšius ir įtaką.
- Sugebėjimą suprasti galimus vienų jausmų perėjimus/virsmus į kitus: Tai reiškia gebėjimą numatyti, kaip emocijos gali keistis ir transformuotis priklausomai nuo situacijos ir konteksto.
- Sugebėjimą suprasti sudėtingus jausmus istorijose: Tai apima gebėjimą analizuoti emocinius konfliktus ir dilemas, suprasti veikėjų motyvaciją ir elgesį.
- Sugebėjimą valdyti emocijas: Tai reiškia gebėjimą kontroliuoti savo emocijas, reguliuoti jų intensyvumą ir išraišką, prisitaikant prie skirtingų situacijų ir aplinkybių.
Visi minėti emocinio intelekto komponentai yra labai svarbūs ir reikalingi socialiniame gyvenime. Emocinio intelekto sąvoka Lietuvoje yra pakankamai nauja, todėl jam Lietuvos mokslininkai skiria pakankamai daug laiko.
Emocijos ir racionalumas: dviejų protų sąveika
Taigi pačia tikriausia prasme mes turime du protus: vienas mąsto, kitas - jaučia. Šie du iš esmės skirtingi žinojimo būdai sąveikaudami kuria mūsų psichinį gyvenimą. Racionalusis protas - suvokimo būdas, kurį paprastai gerai juntame: jis reiškiasi, kai esame budrūs, mąstome, svarstome. Tačiau yra ir kita žinojimo sistema: impulsyvi ir galinga, kartais galbūt nelogiška - tai emocinis protas.
Šie du protai, emocinis ir racionalusis, dažniausiai veikia persipindami, suliedami skirtingus pasaulio pažinimo ir mokėjimo jame elgtis būdus. Labai dažnai šie protai puikiai pasitarnauja vienas kitam: jausmai yra svarbūs protui, protas - jausmams.
Tačiau kartais emocijos gali užvaldyti protą ir lemti neapgalvotus veiksmus. Pavyzdžiui, žmogus, apimtas pykčio ar baimės, gali pasielgti impulsyviai ir padaryti klaidų, kurių vėliau gailėsis. Vienas nervų skelbiamų pavojų trūkumas yra tas, jog skubus migdolinio kūno siunčiamas pranešimas kartais, o gal ir dažnai, mūsų permainingame pasaulyje yra kliuvinys.
Taip pat skaitykite: Teisės psichologijos svarba
Migdolinis kūnas: emocinės atminties saugykla
Žmogaus migdolinis kūnas yra kekė į migdolą panašių darinių, esančių smegenų kamieno viršuje. Migdolinis kūnas yra atsakingas už emocijas. Jeigu migdolinis kūnas būtų atskirtas nuo likusių smegenų, žmogus nepajėgtų įvertinti emocijų. Migdolinis kūnas tiesiogiai priima kai kuriuos jutimo organų siunčiamus signalus ir reaguoja anksčiau negu smegenys spėja priimti tuos signalus ir įvertinti.
Migdolinis kūnas, kaip emocinės atminties saugykla, analizuoja patirtį, lygindamas tai, kas vyksta dabar, su tuo, kas vyko praeityje. Pakanka kelių senus pavojus primenančių smulkmenų, kad migdolinis kūnas pasiųstų signalą. Pavyzdžiui, buvusią slaugytoją kare sukrėtė baisios sužeistų žmonių žaizdos ir vėl ją staiga apėmė siaubas, pasibjaurėjimas ir panika net po kelerių metų: vos pravėrusi spintos duris ir užuodusi iš jos sklindančią smarvę bei išvydusi ten savo mažylio paslėptas dvokiančias sauskelnias, šiurpus mūšio lauko prisiminimas jai akyse atgyja akimirksniu.
Nerimas ir rūpestis: proto veiklos trikdžiai
Kiekvienas turime mylimų žmonių dėl kurių nerimaujame ir jais rūpinames. O nerimas ir rūpestis trikdo visą proto veiklą. Nesekmės atveju rūpestis yra naudingas jausmas, nes protas dažnai rengiasi numatomai grėsmei. Tačiau nuolatinis nerimas kenkia intelektui. Nuolat nerimaujantis žmogus nepajėgs atlikti sudėtingos užduoties.
Gera nuotaika, jeigu ji patvari, stiprina gebėjimą lanksčiai mąstyti ir padeda lengviau surasti problemų - tiek intelektinių, tiek tarpusavio santykių - sprendimo būdus. Juokas, kaip ir pakili nuotaika, atrodo, padeda aiškiau mąstyti ir laisviau bendrauti, įžvelgti tarpusavio santykių niuansus, kurie kitu atveju liktų nepastebėti. Tai proto gebėjimas, svarbus ne tik kūrybiškumui palaikyti, bet ir siekiant suprasti sudėtingus žmonių tarpusavio santykius ir numatant galimų sprendimų padarinius. Nedideli nuotaikos pokyčiai sužadina gebėjimą kitaip suvokti aplinką, o tai padeda mąstyti neįprastai, pasitikėti savimi ir nesustabarėti.
Estetologija ir dvasinis ugdymas
Estetologija - naujas humanitarinis mokslas, tiriantis pajautos, prasmės ir dvasingumo sąsajas. Monografijoje aptariama naujas humanitarinis mokslas - estetologija - ir jo filosofinės prieigos. Žvelgiant tarpdiscipliniškai, analizuojami ir interpretuojami estetologijos pradmenys, atskleidžiama jų taikomoji reikšmė ir estetinė dvasingumo logika. Tyrimas atliktas trimis analizės vektoriais: pirmasis yra nukreiptas į gelminę pajautos, kaip ikikalbinio prasmių steigties šaltinio, prigimtį, antrasis - į prasmės steigtį veikiant pajautai, šios steigties galimybės sąlygas ir būdus, trečiasis - į egzistencialus, atveriančius pajautomis įgyjamą ir žodžiais bei sąvokomis išreiškiamą pajaustos patirties įvairovę. Monografija yra aktuali sprendžiant asmenybės tobulėjimo, ugdymo ir ugdymosi, pajautos ir mąstymo sąsajų problemas įvairiuose kontekstuose.
Taip pat skaitykite: Apie Juozo Blažio "Įvadą į psichiatriją"
Estetologijos požiūriu, pajauta yra dvasinė galia, ugdymo procesų alfa ir omega. Pajautos būdai - prasmių ir dvasingumo šaltiniai. Somatinis pajautų būdas paneigia jausmų ir proto priešpriešinimą. Estetologija siekia išslaptinti pajautos reikšmes, atveria semantinį mąstysenos posūkį. Jos taikomoji reikšmė yra didžiulė, ji skatina diskusijas ir atveria erdvę naujoms įžvalgoms.
Pajauta ir prasmė: asmens dvasingumo pamatas
Pajauta ir prasmė yra asmens dvasingumo pamatas. Pajauta kaip dvasinė galia yra ugdymo procesų alfa ir omega. Pajautos būdai yra prasmių ir dvasingumo šaltiniai. Somatinis pajautų būdas arba kodėl nekorektiškas jausmų ir proto priešpriešinimas. Emocinių būsenų ir jausmų išgyvenimo būdas. Kaip steigiamos prasmės iš teorinių įžvalgų.
tags: #ivadas #i #psichologija #laima #monginaite