Įvadas
Psichoanalizė - tai teorija ir gydymo metodas, kurį sukūrė austrų neurologas Sigmundas Freudas (1856-1939). Ši teorija radikaliai pakeitė požiūrį į žmogaus psichiką, atkreipdama dėmesį į pasąmonės procesus, vaikystės patirtis ir seksualinių instinktų svarbą. Psichoanalizė turėjo didelės įtakos ne tik psichologijai ir psichiatrijai, bet ir kultūrai, menui bei kitoms humanitarinių mokslų sritims.
Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius psichoanalizės principus, teorijas ir metodus, taip pat aptarsime svarbiausius psichoanalizės raidos etapus ir pagrindinius jos atstovus.
Psichoanalizės Teorijos Pagrindai
Psichinės Determinizmas ir Pasąmonė
Vienas iš pagrindinių psichoanalizės postulatų yra psichinis determinizmas, teigiantis, kad kiekvienas psichinis įvykis turi priežastį ir nėra atsitiktinis. Freudas teigė, kad didžioji dalis psichinių procesų vyksta pasąmonėje, t. y. už žmogaus sąmoningo suvokimo ribų. Pasąmonė yra tarsi talpykla, kurioje saugomi primiršti prisiminimai, neišsipildę norai, nepriimtini impulsai ir konfliktai.
Freudas išskyrė tris psichikos lygius:
- Sąmonė: tai, ką žmogus suvokia ir apie ką gali galvoti.
- Priešsąmonė: informacija, kuri nėra sąmonėje, bet gali būti lengvai prieinama.
- Pasąmonė: tai, kas yra už sąmoningo suvokimo ribų ir daro didžiausią įtaką žmogaus elgesiui.
Topografinis Sąmonės Modelis
Freudas sukūrė du topografinius sąmonės modelius, siekdamas paaiškinti psichikos struktūrą.
Taip pat skaitykite: E. Fromm'o teorijos apžvalga
I Topografinis Sąmonės Modelis: Šis modelis, sukurtas ankstyvuoju Freudo kūrybos laikotarpiu, išskiria sąmonę, priešsąmonę ir pasąmonę.
II Topografinis Sąmonės Modelis: Vėliau Freudas patobulino savo teoriją ir sukūrė antrąjį topografinį modelį, kuriame išskyrė tris pagrindines asmenybės struktūras: Id, Ego ir Superego.
Struktūrinė Asmenybės Teorija (1923)
Ši teorija yra vienas iš kertinių psichoanalizės akmenų. Pagal ją, asmenybę sudaro trys pagrindinės dalys:
Id (Tai): Tai yra pati primityviausia ir instinktyviausia asmenybės dalis, veikianti pagal malonumo principą. Id siekia nedelsiant patenkinti visus savo poreikius ir impulsus, nepaisant realybės ar moralinių normų.
Ego (Aš): Ego yra sąmoninga ir racionali asmenybės dalis, veikianti pagal realybės principą. Ego siekia patenkinti Id poreikius realistiškai ir socialiai priimtinu būdu, atsižvelgiant į aplinkos apribojimus ir pasekmes.
Taip pat skaitykite: Freudo teorija
Superego (Virš-Aš): Superego yra moralinė asmenybės dalis, atstovaujantiinternalizuotas visuomenės normas ir vertybes. Superego susideda iš sąžinės, kuri baudžia už nepriimtinus veiksmus, ir Ego idealo, kuris apdovanoja už tinkamą elgesį.
Varos Teorija
Libido ir Agresija
Freudas teigė, kad žmogaus elgesį motyvuoja dvi pagrindinės varos:
- Libido: tai seksualinė arba gyvybinė energija, siekianti malonumo ir išlikimo.
- Agresija: tai destruktyvi energija, nukreipta į save arba į kitus.
Abi varos yra būtinos žmogaus vystymuisi, tačiau svarbu, kad jos būtų tinkamai nukreiptos ir kontroliuojamos. Problemų kyla, kai žmogus negali atsiskirti arba atsiskyrimas yra komplikuotas.
Malonumo Principas
Vara - hipotetinė energija, skatinanti žmogų patenkinti savo poreikius, nes nepatenkintas poreikis kelia įtampą, ir aistis jausmas yra nemalonus. Tai vadinama "malonumo principu".
Psichoseksualinė Vaiko Raida
Freudas sukūrė psichoseksualinės raidos teoriją, teigiančią, kad vaikas pereina per kelias stadijas, kuriose pagrindinis malonumo šaltinis yra susijęs su skirtingomis kūno zonomis. Kiekvienoje stadijoje gali kilti konfliktų, kurie, jei nebus išspręsti, gali turėti įtakos asmenybės formavimuisi.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie Sigmundą Freudą
- Oralinė stadija (0-1,5 metų): pagrindinis malonumo šaltinis yra burna (žindymas, čiulpimas, kandžiojimas).
- Analinė stadija (1,5-3 metai): pagrindinis malonumo šaltinis yra tuštinimasis ir šlapinimasis. Šiuo laikotarpiu vaikas mokosi kontroliuoti savo kūno funkcijas, todėl svarbu, kad tėvai būtų kantrūs ir supratingi.
- Falinė stadija (3-6 metai): pagrindinis malonumo šaltinis yra lytiniai organai. Šiuo laikotarpiu vaikai patiria Edipo kompleksą (berniukai) arba Elektros kompleksą (mergaitės), t. y. jaučia seksualinį potraukį savo priešingos lyties tėvui ir konkurenciją su tos pačios lyties tėvu.
- Latentinė stadija (6-12 metų): seksualiniai impulsai yra nuslopinami, o vaikas koncentruojasi į mokymąsi ir socialinius santykius.
- Genitalinė stadija (nuo 12 metų): seksualiniai impulsai vėl tampa aktyvūs, o žmogus siekia brandžių ir intymių santykių.
Charakterio tipai
Freudas teigė, kad neišspręsti konfliktai psichoseksualinės raidos stadijose gali lemti tam tikrų charakterio bruožų formavimąsi.
- Oralinis charakteris: susijęs su oralinės stadijos konfliktais. Tokie žmonės gali būti priklausomi nuo kitų, pasyvūs, godūs arba linkę į žalingus įpročius (rūkymas, alkoholizmas).
- Analinis charakteris: susijęs su analinės stadijos konfliktais. Tokie žmonės gali būti perdėtai tvarkingi, pedantiški, užsispyrę, šykštūs arba linkę į pyktį ir agresiją. Analinis charakteris kyla, jei neįsispręstas ir/ar įstumtas to periodo konfliktas. Jis pasižymi išskirtiniu tvarkingumu, pedantiškumu, aistros pomėgiu, užsispyrimu, aistringumu, pašaipumu, pagiežingumu, o kartu - nesąmoningu troškimu susitepti, dažniausia ne-tiesiogine, bet kartais - ir tiesiogine prasme, taip pat tuštybe ir narcizmu (žavėjimusi savimi).
- Falinis charakteris: susijęs su falinės stadijos konfliktais. Tokie žmonės gali būti narciziški, ekshibicionistiniai, agresyvūs arba linkę į seksualinius nuotykius.
Psichoanalizės Metodai
Laisvų Asociacijų Metodas
Tai yra pagrindinis psichoanalizės metodas, kurio metu pacientas skatinamas laisvai reikšti visas savo mintis ir jausmus, nepaisant to, ar jie atrodo logiški, svarbūs ar priimtini. Analitikas klausosi paciento ir bando atskleisti pasąmonės konfliktus ir motyvus, slypinčius už jo žodžių.
Sapnų Analizė
Freudas sapnus laikė "karališkuoju keliu į pasąmonę". Jis teigė, kad sapnai yra užmaskuotas pasąmonės norų ir konfliktų išraiška. Sapnų analizės metu analitikas padeda pacientui interpretuoti sapnų simbolius ir atskleisti jų paslėptą prasmę.
Perkėlimas ir Priešperkėlimas
Perkėlimas yra procesas, kai pacientas nesąmoningai perkelia savo jausmus ir santykius su svarbiais žmonėmis iš praeities į analitiką. Priešperkėlimas yra analitiko reakcija į paciento perkėlimą. Perkėlimo ir priešperkėlimo analizė yra svarbi psichoanalitinio gydymo dalis, padedanti pacientui suprasti savo emocinius modelius ir santykius.
Interpretacija
Interpretacija yra procesas, kai analitikas paaiškina pacientui pasąmonės konfliktus ir motyvus, slypinčius už jo simptomų, elgesio ir santykių. Interpretacija padeda pacientui įsisąmoninti savo problemas ir rasti naujus būdus jas spręsti.
Psichoanalizės Kritika ir Alternatyvos
Psichoanalizė sulaukė daug kritikos dėl savo mokslinio pagrįstumo, efektyvumo ir trukmės. Kritikai teigia, kad psichoanalizės teorijos yra sunkiai patikrinamos, o gydymo rezultatai priklauso nuo subjektyvios analitiko interpretacijos. Be to, psichoanalizė yra ilgas ir brangus gydymo metodas, kuris ne visada yra prieinamas pacientams.
Atsižvelgiant į šią kritiką, atsirado įvairių psichoanalizės alternatyvų, tokių kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), humanistinė terapija ir kitos trumpalaikės psichoterapijos formos. Šios terapijos yra labiau orientuotos į dabartį, konkrečius simptomus ir greitesnius rezultatus.
Pirmieji Psichoanalizės "Atskalūnai"
Nepaisant Freudo įtakos, ne visi jo sekėjai visiškai sutiko su jo teorijomis. Kai kurie psichoanalitikai, tokie kaip Carlas Jungas ir Alfredas Adleris, sukūrė savo atskiras psichologijos mokyklas, kurios skyrėsi nuo klasikinės psichoanalizės.
K. Horney ir Kultūrinė Psichoanalizė
Karen Horney priklausė kitai kartai, gimusiai XX a. pradžioje, kuri turėjo kitokias vertybes ir galimybes (pvz., medicinos studijas moterims!), nei Freudas. Horney kritikavo Freudo teoriją dėl per didelio dėmesio seksualumui ir moterų psichologijos ignoravimo. Ji sukūrė savo kultūrinės psichoanalizės teoriją, teigiančią, kad asmenybės formavimąsi labiau veikia socialiniai ir kultūriniai veiksniai, o ne instinktai.
Erichas Frommas tvirtino, kad visuomenė ne tik slopina, bet ir kuria bei skatina žmogaus prigimtį.
Psichoanalizės Palikimas
Nepaisant kritikos, psichoanalizė paliko didelį pėdsaką psichologijoje ir kultūroje. Ji atkreipė dėmesį į pasąmonės procesų, vaikystės patirčių ir emocinių santykių svarbą. Psichoanalizės idėjos įkvėpė daugybę psichologijos teorijų, meno kūrinių ir socialinių judėjimų. Net jei klasikinė psichoanalizė nebėra tokia populiari kaip anksčiau, jos principai ir metodai tebėra naudojami šiuolaikinėje psichoterapijoje ir psichologijos tyrimuose.
tags: #psichoanalizes #ivadas #paskaitos