Individuali psichoterapija - tai profesionalus psichologinis procesas, skirtas padėti žmonėms spręsti emocines, psichologines ir gyvenimo problemas. Ši terapijos forma orientuota ne tik į simptomų mažinimą, bet ir į asmeninio augimo bei emocinio atsparumo stiprinimą. Individuali psichoterapija - tai asmeninis darbas su kvalifikuotu psichoterapeutu, orientuotas į konkrečius kliento poreikius. Terapijos metu nagrinėjami vidiniai jausmai, mintys ir elgesio modeliai, siekiant rasti būdus, kaip pagerinti emocinę būseną ir gyvenimo kokybę.
Psichoterapija arba pokalbių terapija yra būdas padėti žmonėms, turintiems įvairių psichikos ligų ir emocinių sunkumų. Psichoterapija gali padėti pašalinti arba kontroliuoti nerimą keliančius simptomus, kad žmogus galėtų geriau funkcionuoti ir pagerinti savijautą bei emocinį gijimą.
Pagrindinės Psichoterapijos Rūšys
Yra keletas skirtingų psichoterapijos tipų, o kai kurie tipai gali geriau veikti esant tam tikroms problemoms. Terapija gali būti naudojama kartu su vaistais ar kitais gydymo metodais.
Štai keletas psichoterapijos galimybių nerimo atveju:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): orientuota į minčių ir elgesio keitimą, siekiant pašalinti neigiamus simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Labai veiksminga gydant nerimą, depresiją ir kitus sutrikimus. Kognityvinė elgesio terapija (CBT) yra plačiausiai taikoma įrodymais pagrįsta intervencija nerimui gydyti. Taikant CBT intervencijas nerimui gydyti, daugiausia dėmesio skiriama padėti jums pakeisti nerealius įsitikinimus apie numatomos žalos tikimybę ir tikrąją kainą, taikant įvairius kognityvinius ir elgesio (pvz., poveikio) metodus. CBT paprastai taikoma trumpą laiką (kartą per savaitę 3-5 mėnesius) ir yra orientuota į konkrečią problemą, kurią norite spręsti.
- Psichodinaminė psichoterapija: giluminis darbas, padedantis suprasti pasąmoninius impulsus ir jų įtaką dabartiniam gyvenimui. Psichodinaminė terapija grindžiama idėja, kad daugelį mūsų minčių, jausmų ir elgesio lemia nesąmoningos jėgos, įskaitant praeities patirtį ir slopinamas emocijas. Psichodinaminės terapijos metu dirbama siekiant išspręsti šiuos nesąmoningus konfliktus, jausmus ir elgesį bei išmokti priimti sąmoningesnius ir sveikesnius sprendimus. Psichodinaminė terapija paprastai apima jūsų minčių, jausmų ir elgesio, taip pat sapnų ir kitų pasąmoninių procesų tyrinėjimą.
- Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT): grindžiama idėja, kad skausmingos mintys ir jausmai yra žmogaus būsenos dalis ir kad bandymas jų išvengti ar kontroliuoti tik sukelia daugiau kančių. ACT gali padėti jums išsiugdyti didesnį psichologinį lankstumą, nes moko jus priimti sunkias mintis ir jausmus be išankstinio vertinimo. Taip pat išmoksite imtis veiksmų, vadovaudamiesi savo vertybėmis, net ir apimti skausmingų jausmų. ACT terapeutai naudoja įvairias sąmoningumo technikas ir elgesio keitimo strategijas. ACT dažnai taikoma kartu su kitomis terapijos formomis ir gali būti taikoma individualiai arba grupėse. Ji gali būti taikoma kaip trumpalaikė intervencija arba ilgesnį laiką.
- Poveikio terapija: yra CBT rūšis, kurios metu palaipsniui susiduriate su nerimą ar baimę sukeliančiomis idėjomis ar objektais. Tai atliekama kontroliuojamoje ir palankioje aplinkoje, kad išmoktumėte valdyti savo nerimą ir sumažintumėte vengimo elgesį.
- Sąmoningumu pagrįsta kognityvinė terapija (MBCT): tai CBT rūšis, kurioje sąmoningumo meditacija derinama su tradicinėmis CBT technikomis, padedančiomis valdyti neigiamas mintis ir emocijas, pavyzdžiui, nerimą. Paprastai ji atliekama grupėje, bet gali būti taikoma ir individualiai. MBCT metu mokomasi, kaip atkreipti dėmesį į esamą akimirką be išankstinių vertinimų, atpažinti neigiamus mąstymo modelius ir su jais kovoti, atpažinti ir valdyti nerimo simptomus, tokius kaip greitas kvėpavimas, įtampa ir bėgančios mintys. MBCT gali būti veiksminga daugelio tipų nerimo sutrikimams gydyti ir dažnai taikoma kartu su kitais gydymo būdais, pavyzdžiui, medikamentais ar kitų rūšių terapija.
- Dialektinė elgesio terapija (DBT): yra terapijos rūšis, apimanti ir individualią terapiją, ir grupinį įgūdžių mokymą. DBT padeda tobulinti emocijų reguliavimą, tarpasmeninius santykius ir problemų sprendimo įgūdžius. DBT terapeutai naudoja sąmoningumo technikas, tokias kaip gilus kvėpavimas ir progresuojantis raumenų atsipalaidavimas, kad padėtų sumažinti nerimą dabartiniu momentu.
- Tarpasmeninė psichoterapija (IPT): tai terapijos rūšis, kurioje daugiausia dėmesio skiriama jūsų santykiams ir socialiniam funkcionavimui gerinti. Nors IPT nėra specialiai skirta nerimui gydyti, ji gali būti veiksminga intervencija, jei jūsų nerimas susijęs su santykiais ar socialiniais ryšiais. IPT gali padėti nustatyti ir išspręsti problemas, susijusias su bendravimo įgūdžiais ir socialiniu funkcionavimu, o tai gali sumažinti nerimą ir kitas psichikos sveikatos problemas.
- Geštalto psichoterapija: kurioje stengiamasi suprasti, kaip klientas žvelgia į pasaulį ir kaip organizuoja savo gyvenimą, atkreipiant dėmesį dėmesį į momentus, kuriuose klientas nuslopinami impulsai ar kitaip nutraukiamas kontaktas su psichoterapeutu. Kūrybiškai taikydamas įvairias geštalto terapijos technikas, geštalto psichoterapeutas gali pasiūlyti klientui išbandyti naujus elgesio modelius. Taip klientas gali vėliau keistis, palaipsniui atsisakydamas sau įprastos, nenaudingos elgsenos.
- Humanistinė egzistencinė psichoterapija: kurioje nesiekiama pakeisti žmogaus charakterio, jo prigimties, ar gyvenimo realybės. Tačiau egzistencinė psichoterapija gali padėti žmogui priimti gyvenimą bei patį save, skatina rinktis, kaip gyventi susidūrus su gyvenimo keliamais reikalavimais. Taip pat įgalina pamatyti daugiau galimybių.
- Palaikomoji terapija: naudojami nurodymai ir padrąsinimas, siekiant padėti pacientams plėtoti savo išteklius. Ji padeda kelti savivertę, sumažinti nerimą, sustiprinti įveikos mechanizmus ir pagerinti socialinį bei bendruomenės funkcionavimą. Palaikomoji psichoterapija padeda pacientams spręsti problemas, susijusias su jų psichikos sveikatos būklėmis, kurios savo ruožtu turi įtakos visam likusiam jų gyvenimui.
- Kūrybinė menų terapija: dailės, šokio, dramos, muzikos ir poezijos terapijų taikymas.
- Žaidimų terapija: padėti vaikams atpažinti ir kalbėti apie savo emocijas ir jausmus.
- Grįžtamuoju neuroryšiu papildyta psichoterapija: gydymas pasitelkiant grįžtamojo neurologinio ryšio technologiją (neurofeedback - angl.), papildančią įprastas psichoterapijos rūšis.
Kam Gali Padėti Psichoterapija?
Psichoterapija gali padėti spręsti šias problemas:
Taip pat skaitykite: Skaitykite apie terapines temas
- Depresija, nerimas ir stresas.
- Santykių sunkumai.
- Žema savivertė.
- Gyvenimo pokyčiai ir krizės.
- Traumos ir praeities skauduliai.
- Sunkumai susidoroti su kasdieniu gyvenimu.
- Medicininės ligos ar netekties pasekmės, pavyzdžiui, mylimo žmogaus mirtis.
- Specifiniai psichikos sutrikimai, tokie kaip depresija ar nerimas.
- Priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų ar procesų (azartinių lošimų, lažybų).
Sesijos metu psichoterapeutas padeda analizuoti ir spręsti problemas, suteikia įrankius ir metodus geresniam emociniam valdymui. Pavyzdžiui, naudojant KET, klientas mokosi atpažinti neigiamas mintis ir jas keisti pozityvesnėmis. Individualios psichoterapijos procesas pritaikomas kiekvienam klientui asmeniškai. Pirmieji susitikimai paprastai skiriami susipažinimui, kliento problemų supratimui ir tikslų išsikėlimui. Psichoterapeutas padeda klientui atpažinti pasikartojančius emocinius ir elgesio modelius, gilintis į vidinius išgyvenimus bei ieškoti veiksmingų būdų juos spręsti.
Ar Psichoterapija Veikia?
Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių, kuriems taikoma psichoterapija, patiria simptomų palengvėjimą ir gali geriau veikti savo gyvenime. Apie 75 procentai žmonių, kurie pradeda psichoterapiją, sako jaučia tam tikrą jos naudą. Nustatyta, kad psichoterapija pagerina emocijas ir elgesį bei yra susijusi su teigiamais smegenų ir kūno pokyčiais.
Naudodami smegenų vaizdavimo metodus, mokslininkai sugebėjo pastebėti smegenų pokyčius po to, kai žmogus praėjo psichoterapinį gydymą. Daugybė tyrimų nustatė, kad dėl psichoterapijos psichikos ligomis sergančių žmonių (įskaitant depresiją, panikos sutrikimą, PTSD ir kitas sąlygas) smegenys pakito. Daugeliu atvejų smegenų pokyčiai, atsirandantys dėl psichoterapijos, buvo panašūs į pokyčius, atsirandančius vartojant vaistus.
Kaip Terapija Padeda Įveikti Nerimą?
Terapija yra gana veiksminga žmonėms, kenčiantiems nuo nerimo, nes ji padeda jums:
- Nustatyti ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius.
- Išmokti sveikų įveikos įgūdžių.
- Spręsti pagrindines problemas.
- Gauti paramą ir rekomendacijas.
Kaip Psichoterapija Padeda Įveikti Priklausomybę?
Psichoterapija padeda siekti pokyčių, reikalingų teigiamai psichikos sveikatai plėtoti. Psichoterapijos tikslai atitinka konkretų tikslą. Kalbant apie priklausomybes, tai gali būti tokie tikslai kaip visiškas pasveikimas, simptomų palengvinimas arba sumažinimas, elgesio reguliavimas, psichosocialinės adaptacijos gerinimas, augimo ir brendimo palaikymas, susidorojimas ir gyvenimo problemų bei krizių sprendimas.
Taip pat skaitykite: Darnių santykių kūrimo principai
Kaip Pasiruošti Psichoterapijai?
Kad padėtumėte gauti kuo daugiau naudos iš psichoterapijos:
- Terapiją vertinkite kaip pastangą išgyti.
- Būkite atviri ir sąžiningi.
- Laikykitės sutarto gydymo plano.
- Vykdykite užduotis tarp psichoterapijos sesijų, pavyzdžiui, rašykite žurnale arba praktikuokite tai, apie ką kalbėjote su terapeutu.
Kaip Rasti Tinkamą Psichoterapeutą?
Svarbu rasti psichoterapeutą, su kuriuo galėtumėte gerai dirbti. Tai turėtų būti žmogus, su kuriuo jums lengva kalbėti, kuris supranta jūsų problemą ir gali padėti ją spręsti. Psichoterapeutai specializuojasi skirtingose psichologijos kryptyse, todėl nebūtinai visi gali jums padėti. Pavyzdžiui, vienų darbo kryptis gali būti depresijos gydyme, kiti, tuo tarpu, specializuojasi priklausomybės ligų gydyme.
Psichoterapiją gali teikti įvairūs specialistai, įskaitant psichiatrus, psichologus, licencijuotus socialinius darbuotojus, licencijuotus profesionalius konsultantus, licencijuotus santuokos ir šeimos terapeutus, specialistus, turinčius specializuotą psichoterapijos mokymą.
Kuo Skiriasi Psichologas, Psichiatras ir Psichoterapeutas?
- Psichologas yra specialistas, turintis socialinių mokslų išsilavinimą ir galintis teikti psichologinio konsultavimo paslaugas, atlikti psichologinius įvertinimus, vesti psichoedukacines paskaitas ar mokymus įvairiais psichikos sveikatos klausimais. Psichologai pateikia vertinimų išvadas, tačiau diagnozių nenustato ir vaistų neišrašinėja.
- Psichiatras yra specialistas, turintis medicinos išsilavinimą ir galintis teikti ne tik psichiatrines konsultacijas, tačiau ir skirti medikamentinį gydymą. Be to, gali nustatyti psichiatrinę diagnozę ar numatyti kompleksinio gydymo planą įvairių psichikos sutrikimų ar sunkumų atveju.
- Psichoterapeutas yra specialistas, baigęs podiplomines psichoterapijos studijas. Psichoterapeuto paslaugos - psichoterapinis gydymas / konsultavimas pacientams, turintiems įvairių psichologinių problemų, sutrikimų ar tiesiog siekiantiems geriau pažinti save. Psichoterapija gali būti kombinuojama su medikamentiniu gydymu, bet psichoterapeutas įprastu atveju vaistų neišrašinėja.
Konfidencialumas Psichoterapijoje
Psichologo darbe konfidencialumas yra labai svarbus. Tai yra psichologų ir psichoterapeutų profesinės etikos kodekso dalis. Psichologai, pažeidžiantys paciento konfidencialumą, rizikuoja ateityje prarasti gebėjimą praktikuoti psichologiją.
Kad psichoterapija būtų kuo veiksmingesnė, turite būti atviri ir nuoširdūs apie savo privačias mintis ir elgesį. Tai gali sugadinti nervus, bet jūs neturite jaudintis, kad jūsų psichologas dalinsis jūsų paslaptimis su niekuo, išskyrus pačias ekstremaliausias situacijas.
Taip pat skaitykite: Kaip veikia pasąmonė
Žinoma, jūs visada galite duoti savo psichologui raštišką sutikimą dalytis visomis ar dalimi jūsų diskusijų su gydytoju, mokytojais ar bet kuo kitu, jei to norite.
Kada Baigti Psichoterapiją?
Psichoterapija nėra įsipareigojimas visam gyvenimui. Jūs ir jūsų psichoterapeutas kartu nuspręsite, kada būsite pasirengę baigti psichoterapiją. Vieną dieną suprasite, kad problemos, kuri atvedė jus į psichoterapiją nebeliko, arba su ja išmokote tvarkytis. Arba galbūt sulauksite teigiamų atsiliepimų iš aplinkinių. Arba ir tai, ir tai.
Kartu su psichologu įvertinsite, ar pasiekėte proceso pradžioje užsibrėžtų tikslų.
Kas Atsitinka Pasibaigus Psichoterapijai?
Dėl bendrosios sveikatos tikriausiai periodiškai pasitikrinti lankotės pas savo bendrosios praktikos gydytoją. Tą patį galite padaryti su savo psichologu. Galbūt norėsite dar kartą susitikti su savo psichologu praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po psichoterapijos pabaigos, kad pasidalintumėte, kaip jums sekasi. Jei viskas gerai, galėsite užbaigti psichoterapijos seansus.
Ir nemanykite, kad psichoterapija turi pradžią, vidurį ir pabaigą. Galite išspręsti vieną problemą, susidurti su nauja gyvenimo situacija ir pajusti, kad įgūdžius, kurių išmokote per paskutinį gydymo kursą, reikia šiek tiek pakoreguoti. Tiesiog vėl kreipkitės į savo psichologą. Juk jis ar ji jau žino jūsų istoriją.
tags: #ar #jums #padejo #psichoterapija