Įvadas
Psichologija, kaip mokslas, nagrinėjanti žmogaus elgesį, protą ir emocijas, turi turtingą istoriją, kurioje svarbų vaidmenį atliko įvairūs mąstytojai ir tyrinėtojai. Šiame straipsnyje apžvelgsime įžymių psichologų pasiekimus, pradedant nuo senovės laikų iki šių dienų, atkreipiant dėmesį į jų indėlį į psichologijos mokslo raidą ir visuomenės švietimą.
Sigmundas Freudas ir Psichoanalizės Įtaka
Sigmundas Freudas, austrų neurologas ir psichologas, yra vienas iš įtakingiausių psichologijos figūrų. Jo sukurta psichoanalizės teorija ir metodas padarė didelę įtaką XX amžiaus intelektualinei kultūrai. Aistė Diržytė, Vadybos ir psichologijos instituto atstovė, remdamasi S. Freudo darbais, dalinasi įžvalgomis apie žmogaus prigimtį.
S. Freudo Gyvenimo Asmenybės Bruožai
A. Diržytė teigia, kad S. Freudas mylėjo daugelį moterų, bet jį mylėjo tik žmona. Net vaikystės patirtys, anot jos, nemenkai lėmė įspūdingus mokslininko pasiekimus. S. Freudas atvėrė kelią į aiškesnį žmogaus prigimties supratimą.
Psichoanalizės Vertinimas ir Kritika
Psichoanalizė iš pradžių buvo vertinama kritiškai, tačiau šiuolaikinė psichologija S. Freudą vertina kaip labai iškilią asmenybę. Netgi kognityvinę elgesio terapiją, kuri šiuo metu yra pripažinta ir plačiai naudojama įvairiose pasaulio šalyse, išryškino būtent S. Freudas.
S. Freudo Klausimai ir Šiuolaikinė Psichologija
S. Freudas kėlė tuos pačius klausimus, kuriuos kelia ir šiuolaikiniai psichologai: kodėl žmogaus gyvenime kartojasi tie patys sunkumai? Kodėl žmogus dažnai praranda darbą, nors jo labai nori? Kodėl nesėkmingai įsimyli tą patį žmogų, patiria finansinių, socialinių ar kitokių sunkumų? Šiuolaikinė kognityvinė terapija pateikia atsakymą, kad taip yra dėl žmogaus mąstymo, kuris kyla iš žmogaus gyvenimo patirčių.
Taip pat skaitykite: J. Lozovska ir jaunieji mokslininkai
Trauminių Patirčių Įveikimas
S. Freudas teisingai sakė, kad žmogus visą savo gyvenimą bando įveikti traumines patirtis, nesėkmes, atstūmimus, kurie nutiko jo ankstyvoje vaikystėje. Taigi, šiuolaikinis mokslas sako, kad S. Freudas buvo teisus, nes suvokimas yra pirmas žingsnis į kaitą.
S. Freudo Darbas su Pacientais
Pasak A. Diržytės, S. Freudas buvo ir gydytojas, ir tyrinėtojas mokslininkas, ir menininkas, besimėgaujantis savo scenarijais ir istorijomis, kurias išgirsdavo iš žmonių, su kuriais bendraudavo. Bendraudamas su kiekvienu žmogumi, jis tikrino ir kūrė teoriją. Supratęs, kad negali nieko gero duoti pacientui, tą patirtį jis vertindavo kaip kažką naudingo ne pacientui, bet sau, ir už tai būdavo pasiryžęs atsidėkoti pacientui.
S. Freudo Įtaka Požiūriui į Seksualumą
S. Freudas atliko labai gerą darbą žmonijai, pakeisdamas požiūrį į vaikų seksualumą. Jis iškėlė mintį, kad seksualumas skirtas ne tik prokreacijai, o malonumo patyrimas yra geras dalykas. Kadangi S. Freudas suprato, ką žmogaus gyvenimui reiškia vaikystė, jis labai stengėsi pasirūpinti gera vaikyste savo vaikams. S. Freudas norėjo, kad jo vaikai norėtų gyventi. Jis labai aiškiai išreiškė gyvybės modelį - buvo biofilas, o ne nekrofilas. Jis norėjo, kad ir jo vaikai būtų biofilai.
S. Freudo Ryšys su Pozityviąja Psichologija
S. Freudas padarė labai didelę įtaką pozityviosios psichologijos mokyklai, nors jie to nepripažįsta. Greičiausiai reikės paskelbti, kad S. Freudas buvo pozityviosios psichologijos pradininkas.
Pasąmonės Supratimas
S. Freudas sakė, kad pasąmonė yra profesorius, kuris dirba 24 valandas per parą. Ir tas profesorius yra labai įžvalgus, kūrybiškas, šmaikštus. O žmogus vis tiek yra mokinys, kurį tas profesorius informuoja, supažindina su pasauliu, gyvenimu. Mokinys tą informaciją (priklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo) kartais supranta, kartais - ne.
Taip pat skaitykite: Argentinos psichologijos kraštovaizdis
Kiti Įžymūs Psichologai ir Jų Indėlis
Be S. Freudo, psichologijos istorijoje yra daugybė kitų įžymių psichologų, kurie reikšmingai prisidėjo prie šio mokslo raidos. Tarp jų galima paminėti Carlą Jungą, Alfredą Adlerį, Abrahamą Maslow, Carlą Rogersą ir daugelį kitų.
Carlas Jungas
Carlas Jungas, šveicarų psichiatras ir psichoanalitikas, buvo S. Freudo mokinys, tačiau vėliau sukūrė savo analitinės psichologijos teoriją. Jis išplėtojo kolektyvinės pasąmonės, archetipų ir individuacijos sąvokas, kurios padarė didelę įtaką psichologijai ir kultūrai.
Alfredas Adleris
Alfredas Adleris, austrų gydytojas ir psichologas, sukūrė individualiosios psichologijos teoriją, kuri akcentuoja individualumą, socialinį interesą ir gyvenimo tikslų siekimą. Jis pabrėžė menkavertiškumo komplekso įveikimo svarbą ir žmogaus pastangas tobulėti.
Abrahamas Maslow
Abrahamas Maslow, amerikiečių psichologas, sukūrė poreikių hierarchijos teoriją, kuri teigia, kad žmogaus poreikiai yra išdėstyti hierarchine tvarka, pradedant nuo fiziologinių poreikių ir baigiant saviraiškos poreikiu. Ši teorija padarė didelę įtaką motyvacijos ir asmenybės psichologijai.
Carlas Rogersas
Carlas Rogersas, amerikiečių psichologas, sukūrė humanistinės psichologijos teoriją, kuri akcentuoja žmogaus potencialą, savęs aktualizaciją ir besąlygišką priėmimą. Jis pabrėžė empatijos, autentiškumo ir nuoširdumo svarbą terapiniame procese.
Taip pat skaitykite: Etikos dilemos psichologijoje
Psichologijos Istorijos Svarba
Psichologijos istorijos studijavimas yra svarbus dėl kelių priežasčių:
- Klausimų tęstinumas: Psichologijos istorijoje egzistuoja tam tikrų klausimų ir problemų tęstinumas, ieškoma atsakymų į tuos pačius klausimus.
- Žinių horizonto plėtimas: Psichologijos istorijos studijavimas plečia psichologinių žinių horizontą.
- Tradicija: Kiekvienas save gerbiantis prieš kažką rašydamas visų pirma apžvelgia istoriją.
Psichologijos Raidos Etapai
Psichologijos istoriją galima suskirstyti į du pagrindinius laikotarpius:
- Psichologija filosofijos ir gamtos mokslų sudėtyje: Nuo seniausių laikų iki XIX a. II pusės.
- Psichologija kaip savarankiškas mokslas: Nuo XIX a.
Senovės Indijos Psichologinės Pažiūros
Indų mokslininkai paliko neaprėpiamą rašytinį palikimą, kuriame atsispindi jų psichologinės pažiūros. Svarbiausi šaltiniai yra Vedos, epojai ir kt.
Vedos
Vedos - itin gausi religinė, mitologinė, filosofinė literatūra. Svarbiausia vedos dalis - himnai (SAMHITA). Rigvedos etikoje svarbiausias vaidmuo tenka RTA (ritos) dėsniui, kuriam paklūsta visi Dievai ir žmonės. Tai visų daiktų esmė.
Upanišados
Upanišados - baigiamoji vedų dalis. Pagrindinis jose nagrinėjamas klausimas: kas yra tiesa? Ar galima įvertinti juslinį patyrimą? Pagrindinės indų filosofijos ir psichologijos kategorijos - BRAHMAN ir ATMAN. Brahman - beasmenis bet kokios būties pirminis dėmuo. Atman prilygsta dabartinei aš, savasties kategorijai.
Joga
Joga - siekis atskirti Purusu (dvasišką) nuo Prakriti (praktinio) prado. Sistema išdėstyta Patanjalio “Joga sutra”. Svarbi jogos psichologijos kategorija CITTA yra beveik tas pats, kas Upanišadose Buddhi. Tai intelektas, protas, savimonė.
Senovės Graikijos Psichologinės Pažiūros
Senovės graikai atrado žmogaus protą. Iliadoje paminėta siela [psyche]. Tačiau nei Iliadoje, nei Odisėjoje nėra pasakyta, kad siela suteikia ką nors ypatinga. Siela neturi psichologinės kategorijos, o tumos [thumos] - motyvacinė jėga, žmogaus emocinio patyrimo šaltinis. Lemia emocijas, gali įgauti ir intelekto pavidalą; yra išsisklaidęs po visą kūną, centras - diafragma. nus [nous] - intelektinis pradas. Tai protas arba proto aktas. menos [menos] - tam tikra motyvacinė jėga, kurios šaltinis - dievai.
Filosofų Įtaka
VI am.pr.m.e. paruošė dirvą senovės graikų filosofijai. TALIS teigė, jog visas pasaulis turi pakliūti po mąstymo prizme. Visata turi sielą, magnetai taip pat turi sielą. ANAKSIMANDRAS mėgino rasti pirminį elementą, pirminį pradą - arche. ANAKSIMENAS teigė, jog pirminis pradas - oras. PITAGORAS pradėjo naudoti filosofijos, Visatos sąvokas kaip kosmoso sąvokas. Filosofija - išminties meilė.
Heraklitas
HERAKLITAS aiškindamas žmogaus būtį, teigė: “Mes esame ir nesame”. PARMENIDAS turėjo du žinojimo kelius: Tiesos ir Nuomonės. Didžiausias nuopelnas - būties klausimo sprendimas. EMPEDOKLIS aiškindamas Visatos sandarą, akcentavo kiekvieno pirminio elemento svarbą, priskyrė vienodą reikšmę. DEMOKRITAS į žmogų žvelgė kaip į tam tikrą mikrokosmosą, kuris sudarytas iš atomų; siela sudaryta iš daugybės mažų atomų. ANAKSAGORAS sukūrė paskutinį atsaką Parmenidui: pasaulyje yra daugybė skirtingų rūšių pagrindinių dalykų: akmuo, oras, vanduo, plaukai, mėsa.
Egzistencinė Psichologija ir Viktoro Franklio Įtaka
Egzistencializmo krypties teorijų šaknys slypi filosofų egzistencialistų darbuose ir idėjose. Didelę įtaką egzistencinės krypties teorijoms padarė filosofai, tokie kaip, M. Jaspersas, J.Sartras, M.Heideggeris, psichologai Adleris, Maslau, Alportas, Fromas. Tačiau mūsų darbe atsispindės, Vienos psichoterapijos mokyklos kūrėjo, austrų neurologo ir psichiatro Viktoro Emilio Franklio idėjos. Egzistencinė psichologija nagrinėja žmogaus būtį pasaulyje ir pagrindinius jo egzistencijos klausimus: gyvenimo prasmės, atsakomybės, laisvės, vienišumo, mirties, kančios. Egzistencinė psichologija atskleidžia žmogaus buvimą pasaulyje ir tai, kaip žmogus suvokia ir priima tai, kas vyksta aplinkui. Kas veikia jo vidinį ir išorinį pasaulį.
Viktoro Franklio Gyvenimas ir Darbai
V. E. Franklis gimė 1905m. kovo 26d. Jau paauglystėje jis pradėjo domėtis filosofija, tuo metu garsių psichologų Z. Freudo ir A. Adlerio darbais. Būdamas 16 - os metų paskelbė pirmąjį straipsnį Z.Freudo globojamame “Tarptautinės psichoanalizės žurnale”. Dar studijavo mediciną Vienos universitete, kur pradėjo kurti savąją logoterapijos sistemą, jos centre pastatydamas svarbiausią žmogaus gyvenimą motyvuojančią jėgą - prasmės siekimą. 1914m. buvo išvežtas į Aušvico mirties stovyklą, kur išbuvo iki 1945m. Po karo jis tęsė psichoterapinę praktiką, nuo 1946m. vadovavo Vienos poliklinikinės ligoninės neurologijos skyriui, kur logoterapijos metodus sėkmingai taikė netgi labai sunkiems psichiniams ligoniams.
Egzistencinės Psichologijos Pagrindiniai Bruožai
Pagrindinis bruožas yra savo elgesio ir savo gyvenimo, buvimo būdo pasirinkimo laisvė.
Brandus žmogus sugeba atsidėti savo asmenybės ugdymui, įveikti su tuo susijusius sunkumus ontologinę (būvimo) baimę.
Brandus žmogus turi jausti atsakomybę už gyvenimo uždavinių įvykdymą. Gyvendamas jis turi suprasti kančios ir gyvenimo prasmę.
Gyvenimo Prasmės Svarba
V.E.Franklio žodžiais tariant; mes gyvename beprasmybės jausmo epochoje, kurioje žmogui suvokti savo egzistenciją ne tik svarbu, bet ir būtina. Tokioje epochoje reikia siekti, kad auklėjimas neapsiribotų žinių teikimu, bet ir ugdytų sąžinę; tik tada žmogus taps pakankamai jautriu, kad galėtų išgirsti kiekvienoje situacijoje glūdintį reikalavimą. Tokioje epochoje, kai, regis, daugeliui prarado reikšmę Dešimt Dievo įsakymų, reikia siekti, kad žmogus išgirstų dešimtis tūkstančių įsakymų , užkoduotų dešimtyse tūkstančių situacijų, kurias jam pateikia gyvenimas. Tada jo gyvenimas vėl taps prasmingas (prasmingas reiškia kupinas užduočių).
Savęs Viršijimas
V.E.Franklis, pirmasis pripažino gyvenimo prasmės ieškojimo svarbą. Jo nuomone, viena svarbiausių žmogaus savybių - ieškoti gyvenimo prasmės. Jo teigimu, kuo labiau žmogus užmiršta save ir atsiduoda jam svarbiam darbui ar kitam žmogui tuo labiau jis tampa žmogumi, tuo labiau jis tampa subrendusiu. Vadinasi galime daryti išvadą kad, kuo labiau rūpinamės kitu, tuo labiau tampame savimi. Kai pamirštame save, susidomime tuo, kas yra už mūsų, kas mums svarbu, tada ir išryškėja mūsų tikrasis žmogiškumas.
Vertės Kūrimas
Visų pirma mūsų gyvenimas įgyja prasmę per tai, ką mes duodame pasauliui, per kūrybą, antra, ką iš jo gauname -patyrimą ir galiausiai per santykį su nepakeičiamomis gyvenimo aplinkybėmis, situacijomis. Būtent ši prasmių grupė anot E.Franklio padaro žmogaus gyvenimą besąlygiškai prasmingą: žmogaus, kuris negali kurti, nei patirti, gyvenimas gali tapti prasmingu vien dėl to, kad jis turi tam tikrą nuostatą savo nepakeičiamo gyvenimo atžvilgiu,- kalbant apie kentėjimo ir netgi mirties prasmę. Tokiu atveju žmogaus gyvenimas yra užpildytas prasmės.
Gyvenimo Realumas
Nereikia ignoruoti gyvenimo realybės, priimkime gyvenimą tokį, koks jis yra, o gyvenime šalia džiaugsmų, šalia malonumų egzistuoja ir kančia gana įvairiais pavidalais. Kartais ji lieka kaip vienintelis dalykas, per kurį mes galime įprasminti savo gyvenimą. Skiriamoji riba tarp gyvenimo ir mirties yra prasmės ieškojimas, prasmės patyrimas. Visiems skirta susitikti su tragiškais gyvenimo momentais: skausmu, kalte ir mirtimi. Skausmas ir kančia nėra problema. Problema yra įprasminti savo kančią, o tai siejasi su drąsa ir, jeigu situacijos pakeisti negalime, ją turime priimti.
Prasmės Poreikis
Šiandienos žmogų vis labiau užvaldo beprasmybės jausmas, kurį paprastai lydi “vidinės tuštumos” jausmas. Apleidus dvasinį pasaulį, pajuntamas egzistencinis vakuumas - tuštuma, tampame tarsi lukštai be branduolio. “ Tokio egzistencinio vakuumo pasireiškimas - depresija, agresija ir narkomanija, pajuntamas nuobodulys ir abejingumas. Nuobodulys liudija, kad nebeliko susidomėjimo pasauliu,abejingumas rodo, kad stinga iniciatyvos ką nors pasaulyje keist, ką nors pagerinti. Neįgyvendintas prasmės poreikis daugeliui iš mūsų virsta į valdžios siekimo poreikį.
Prasmės Paieška
Išvengti gyvenimo prasmingumo klausimo - reiškia nepastebėti esmės to, ką reiškia būti žmogiškąja būtybe. Kuo platesnė prasmė, tuo sunkiau ją suvokti. Čia pasibaigia mokslas ir prabyla išmintis. Kiekviena situacija ‘užduoda’ mums įgyvendinti jos prasmę. Kartu ji duoda ir galimybę, įgyvendinus prasmę, realizuoti save. Paklusdamas savajam prasmės troškimui, žmogus ne tik ieško gyvenimo prasmės, bet ir ją randa. Prasmės ieškojimas yra pagrindinis žmogaus siekis. Prasmė motyvuoja gyvenimą.
tags: #izymiu #psichologu #pasiekimai