Stresas - tai natūrali mūsų kūno reakcija į fizinius, protinius ar emocinius iššūkius. Ši reakcija, nors dažnai suvokiama kaip neigiama, iš tiesų gali būti naudinga, padedanti mums susitelkti ir panaudoti turimą energiją sudėtingose situacijose. Tačiau nuolatinis stresas gali turėti neigiamą poveikį mūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip jauni žmonės gali efektyviai įveikti stresą, kokios yra streso priežastys ir kokios priemonės gali padėti susidoroti su kasdieniais iššūkiais.
Streso Poveikis Jaunimui
Šiuolaikiniame pasaulyje, ypač pastaraisiais metais, jauni žmonės susiduria su dideliu spaudimu. Jiems trūksta ryžto kalbėti jautriomis temomis, rodyti iniciatyvą spręsti psichologinius klausimus ar tiesiog išeiti iš savo komforto zonos ribų. Dažniausias paauglių streso šaltinis yra egzaminai bei įvairūs atsiskaitymai, kurie tampa papildoma atsakomybe ir pareiga prie įprasto krūvio mokykloje ir popamokinėje veikloje. Padidėjęs krūvis reikalauja daug fizinės ir psichologinės energijos ne tik dėl didelio informacijos, kurią reikia įsiminti, kiekio, bet ir dėl galimo nerimo ir streso, kurie trunka net kelias dienas iki atsiskaitymo.
Socialinių tinklų pasaulis taip pat prisideda prie streso - nuolat kuriama iliuzija, jog aplinkiniai gyvena tobulą gyvenimą, kol tu stovi vietoje. Jauną žmogų stresui pasiduoti verčia tėvų ar mokytojų lūkesčiai, nesutarimai su draugais, patyčios ir panašūs konfliktai akademinėse erdvėse, ar net smulkios nesėkmės - visa tai kaupiasi ir veikia. Kiekvienas iš mūsų tą patį įvykį galime išgyventi skirtingai. Tai, kas vienam atrodo nereikšminga, kitam gali tapti didžiuliu išbandymu.
Stresas dažnai tyliai įslenka į mūsų gyvenimą, todėl svarbu jį pastebėti. Jis pasireiškia ne tik mintyse ar emocijose, bet ir kūne. Gali pradėti kamuoti nemiga, dažnai skaudėti galvą, atsirasti raumenų įtampa, greitesnis ar nepastovus širdies plakimas. Emociškai stresas pasireiškia irzlumu, liūdesiu, užsisklendimu, nenoru bendrauti, nerimu. Svarbiausia - išmokti įsiklausyti į save, atkreipti dėmesį į savo nuotaiką, energijos lygį, elgesio pokyčius.
Efektyvūs Streso Įveikos Būdai
Yra daugybė veiksmingų būdų, kurie gali padėti jaunimui nugalėti stresą ir pagerinti savo savijautą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Laiko Planavimas ir Darbų Suskirstymas
Stenkis planuoti savo laiką ir suskirstyti darbus mažais gabaliukais. Jei paskutinei minutei paliksi visus darbus, per vieną kartą reikės padaryti labai daug, o tai gali sukelti perdegimą, nerimą ir dar labiau padidinti stresą. Taip pat galima tiesiog nespėti numatytų darbų atlikti laiku.
Stresą Mažinančios Veiklos
Nepamiršk skirti laiko stresą mažinančioms veikloms, tokioms kaip mankšta, meditacija, miegas ir kokybiško laiko praleidimas su draugais ir šeima. Jei jauti, kad esi pervargęs, apmąstyk, kaip galėtum sumažinti savo krūvį, bent laikinai, kol atsiskaitysi darbus. Pavyzdžiui, galbūt praleisk būrelį, kad daugiau laiko skirtum pasiruošimui arba poilsiui.
Pagalbos Prašymas
Nebijok kreiptis pagalbos, jei tau sudėtinga kažką atlikti ar išmokti, mokytojai, tėvai ir tavo draugai tau tikrai padės.
Fizinė Veikla
Fizinė veikla - mankšta gali būti naudinga žmogaus psichinei ir fizinei būklei, nes sportuojant sumažinamas kortizolio, kuris yra streso hormonas, kiekis kraujyje. Ypač efektyviai padeda treniruotės, kuriose reikia didelės koncentracijos, pavyzdžiui, joga. Netgi trumpas pasivaikščiojimas gryname ore gali sumažinti įtampą.
Sveika Mityba
Subalansuotas maitinimasis, gausus vaisių ir daržovių, padeda palaikyti imuninę sistemą streso metu. Be to, pasistenk sumažinti alkoholio, nikotino ir kofeino vartojimą - šios medžiagos ne tik kad nepadės išvengti streso, bet ir gali dar labiau pabloginti tavo savijautą.
Taip pat skaitykite: „Jaunimo linija“
Kokybiškas Miego Režimas
Stenkis miegoti bent 8-10 valandų per parą.
Kvėpavimo Pratimai ir Meditacija
Kai jauti didelę įtampą dėl streso, atlik kvėpavimo pratimus. Gilus kvėpavimas - lėtas įkvėpimas per nosį, sulaikymas, iškvėpimas per burną. Dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) pratimai gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Bendravimas su Artimaisiais
Kalbėjimas su šeima, draugais ir klasiokais padės „išleisti garą“, pajausti, kad esi ne vienas.
Streso Įveikimo Priemonės
Atrask, kas tau padeda įveikti stresą ir atsipalaiduoti. Skirtingiems žmonėms padeda skirtingi dalykai, tad turi surasti, kas tau labiausiai tinka - tai gali būti knygų skaitymas, pasivaikščiojimai, muzikos klausymasis, laiko leidimas su draugais arba augintiniais ir t.
Rutina
Net paprastas dienos planas padeda susigrąžinti kontrolės jausmą ir ramybę.
Taip pat skaitykite: Priklausomybių ligų iššūkiai ir sprendimai
Emocinio Intelekto Ugdymas
JCI Klaipėda ir JCI Kaunas įgyvendino projektą „Jaučiu. Mąstau. Gyvenu“, kuris orientuotas į jaunimo emocinės ir psichologinės sveikatos stiprinimą, siekiant paskatinti jaunus žmones neužsisklęsti nuo aplinkos, o išmokti pažinti dirgiklius, juos suvaldyti ir tinkamai reaguoti. Mokymus sudaro trys ciklai po tris temas (susitikimus): 1) Emocinis intelektas ir jausmų pasaulis; 2) Bendravimas ir patyčios; 3) Stresas. Kai užpuola panika. Projekto organizatoriai tiki, kad šie mokymai padės jaunimui suvokti, jog emocinė ir psichologinė sveikata yra lygiai taip pat svarbu kaip fizinė.
„Jaunimo Linija“ - Pagalba, Kai Jos Labiausiai Reikia
Jei jautiesi prislėgtas, sutrikęs ar nori tiesiog būti išgirstas - pasikalbėk su „Jaunimo linija“ savanoriais. Kartais vienas pokalbis gali pakeisti labai daug. „Jaunimo linija“ sujungia žmones su jais pačiais: su jų emocijomis ir išgyvenimais, su vienas kitu. Tai yra pirmosios pagalbos skambutis, kai suserga mintys. Čia dirba žmonės, kurie žino, kaip suteikti tą pirmąją pagalbą, kurios reikia ištikus krizei.
Daugelis žmonių, kreipęsi į „Jaunimo liniją“, teigia, kad po pokalbio su savanoriais pasijuto tarsi pabudę iš blogo sapno ir pamatę naują gražią dieną. Anoniminis pokalbis suteikė motyvacijos padėti sau, palengvėjo, atsirado viltis ir supratimas, kad jie nėra vieni.
Programa „Sija“
„Sija“ yra Pasaulio sveikatos organizacijos sukurtos streso mažinimo programos „STARS“, skirtos jaunimui, lietuviška versija. Lietuvoje ją, bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija, išvertė ir Lietuvos kontekstui pritaikė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institute veikiančio Psichotraumatologijos centro mokslininkų komanda. „Sija“ - tai penkių savaičių trukmės programa, paremta pokalbių roboto principu. Ji apima dešimt trumpų internetinių sesijų - pokalbių, kurių metu jaunuoliai mokosi atpažinti savo emocijas, praktikuoti įvairius streso įveikos būdus ir stiprinti emocinį atsparumą. Kiekviena sesija trunka apie 10-20 minučių, o naudotis programa galima bet kada ir bet kur - svarbiausia turėti prieigą prie interneto.
Stresas Jaunojo Suaugusiojo Raidoje
Doc. dr. M. Tiek formalioje, tiek ir neformalioje sferoje visą gyvenimą mes kaupiam žinias ir patirtį, tam kad pasirūpintume savo autonomija ir taptume savarankiškomis asmenybėmis. Auga atsakomybės ir galimybės, o taip pat kartu nesustoja ir vystymasis. Magistriniame darbe apžvelgiami jauno suaugusiojo asmenybės psichosocialinės raidos ypatumai. Raidos psichologijos tekstuose dažnai pažymima, kad ši psichologijos sritis buvo orientuota tik į vaikus, net paauglystė gana ilgą laiką buvo pamirštas periodas ir buvo manoma, kad vystymasis sustoja suaugusiojo amžiuje.
Apžvelgiama jauno suaugusiojo vystymosi perspektyva - tai yra socialinis psichologinis modelis, kuris susijęs su daugybe pasikeitimų gyvenime ir į kuriuos turi būti atkreiptas dėmesys studijuojant gyvenimo tęstinumą. Suaugusiojo vystymasis pereina tam tikrus gyvenimo ciklus ir susiduria su daugybe socialinių procesų, įtraukdamas ir kitus žmones. Kritiniai socialiniai santykiai padeda pripažinti naujus narius ir įvykius. Dalyvavimas darbo pasaulyje - tai dar vienas fundamentalus žingsnis į suaugusiojo įsitvirtinimą gyvenime. Vaidmenys, santykiai, tam tikri įvykiai turi svarbią įtaką individo vystymuisi ir jo dalyvavimui visuomenėje. Visi šie jauno suaugusiojo vystymosi uždaviniai įneša tam tikro streso į žmogaus gyvenimą, šioje daugybėje pasirinkimų. Šis stresas, nerimas, egzistencinis tuštumas, o tai itin rimta klišė jaustis iniciatyvia, gabia ir brandžia asmenybe. Šiandien stresas - kasdienis ir, kaip bebūtų gaila, dažnėjantis mūsų gyvenimo reiškinys. Daugelio specialistų nuomone, šiuolaikiniame gyvenimo ritme stresas tapo nuolatiniu kiekvieno mūsų palydovu. Tyrinėjamos įvairios streso ypatybės, priežastys bei įtaka. Vieni įtakos veiksnius, kiti labiau pabrėžia streso poveikį. Žvilgsnis į specialią literatūrą leidžia tikėtis paaiškinimo, kas gi iš tikrųjų yra stresas? Kaip jį galima įveikti? Kaip jis susijęs su asmeninėm psichologinėm savybėm? Ieškodama atsakymų į šiuos klausimus magistrinio darbo objektu pasirinkau jaunojo suaugusiojo streso įveiką.
Pastaruoju metu stresas ir jo įveika tai bene viena iš labiausiai studijuojamų psichologijos problematikų ir ši tema neprarado aktualumo iki šiol. Juk nesugebėjimas nustatyti ir tinkamai įveikti streso, jo padarinius sunkiai atsiliepia žmogausiems fiziniams ir psichiniams ištekliams. Todėl šiame darbe siekiama panagrinėti jauno suaugusiojo amžiaus psichologinius ypatumus, streso sampratą, faktorius, streso įveikos ypatumus, bei streso įveikos ryšius su kitais psichologiniais ypatumais - vidine darna, emociniu intelektu, saviverte. Visa tai atlikti remiantis išstudijuota psichologine literatūra šia tematika, bei tyrimo duomenų statistinės analizės rezultatais, kurie padės suformuluoti išvadas. Ši tematika yra aktuali tiek teorine, tiek praktine prasme, kadangi Lietuvoje minėta problematika nėra pakankamai ištyrinėta, tai gauti rezultatai ir išvados pildys turimą informaciją - galėsime aiškiau ir tiksliau suvokti jauno suaugusiojo streso įveikos stilius ir kitus psichologinius ypatumus - vidinės darnos, emocinio intelekto ir savęs vertinimo sąsajas, o tai galbūt padės planuoti ir įgyvendinti streso prevenciją.
Santykiai su Kitais Žmonėmis
Šis skyrius, kuriame aiškiai išsiskiria jauno suaugusiojo santykiai su kitais žmonėmis svarba yra išskirtas į dvi pagrindines dalis: pirmoje dalyje tie santykiai ir vaidmenys apžvelgiami iš šeimos, kaip mikro-sistemos, o antroje dalyje jie apžvelgiami ir iš visuomenės, kaip makro-sistemos pusės. Visas skyrius apžvelgiamas per fundamentalios kategorijos - būtent lyties prizmę, kuri turi lemiamą reikšmę tam, kaip žmonės planuoja savo, kaip suaugusiojo gyvenimo kursą. Čia apžvelgiami jauno suaugusiojo socialiniai ir psichologiniai raidos aspektai. Jauni suaugusieji susiduria su daugybe naujų problemų, su nauja patirtimi, jie sprendžia naujas vystymosi užduotis, kurios tiesiogiai susijusios su su patiriamais stresais. Daugelis patiria stresus ieškodami darbo, keisdami darbą ir pan.
Tiksliai pasakyti, kuomet prasideda suaugusiojo žmogaus amžius, yra gana sudėtinga. Asmens vystymosi periodų trukmė gali būti tik apytikslė, ir kiekvienas amžiaus periodas tai jautrusis laikotarpis tam tikriems vystymosi uždaviniams įgyvendinti ir tam tikrus gebėjimus įgyti. Šas (1990) jauno suaugusiojo amžiusį vadina pirmu brandos amžiumi ir nurodo šiek tiek skirtingas amžiaus ribas vyrams ir moterims - vyrams (22 - 35 metai), o moterims - (21- 35 metai).
Levinsonas (1978; 1986 pagal Durkin K., 2002) sukūrė suaugusiojo vystymosi teoriją, kurios pagrindas yra stadijos, ciklai arba sezonai, kurie yra kiekvieno individo gyvenime. Levinsonas išskyrė tris aspektus gyvenimo struktūroje - gyvenimo tęstinumas (periodas nuo gimimo iki mirties), gyvenimo kursas (apima individo tam tikrą gyvenimo laikotarpį - išgyvenimus, specifinius įvykius, kuriuos patiria), ir gyvenimo ciklas (Levinsonas jį apibūdina kaip kelionę per visą gyvenimą, kaip sezonus, kurie pasižymi pasibaigimu ir atgimimu iš naujo). Autoriui ši struktūra atrodo itin svarbi, todėl, kad kiekvieno individo psichologinė charakteristika gali būti suprasta tik turint omeny viso gyvenimo ciklo struktūrą. Levinsonas šį modelį plėtojo atlikdamas interviu su Amerikos vyrais (35 - 45 m). Iš interviu atsakymų išaiškėjo keturi periodai - sezonai, kurie būdingi daugeliui žmonių. Pirmas - vaikystė ir jaunystė, kurioje mes sprendžiame pakankamai daug uždavinių susijusių su vystymusi ir kitais gyvenimo iššūkiais. Anot Levinsono, mes koncentruojamės šiame amžiaus periode, kuris susijęs su suaugusiojo gyvenimo vystymusi. Kiti trys svarbiausi suaugusiojo gyvenimo sezonai pagal Levinsoną tai: jauno suaugusiojo gyvenimas (apie 17 - 45m); vidutinio suaugusiojo (apie 40 - 65m) ir vyresniojo suaugusiojo sezonas ( po 60m). Žinoma, neabejotinai kiekvienas periodas, sezonas seka vienas paskui kitą. Ankstyvasis suaugusiojo gyvenimas, anot autoriaus, prasideda nuo jaunojo suaugusiojo (17 - 22m) perėjimo tarpsnio, per kurį individas ieško autonomijos nuo tėvų ir naujų formų, kurias Levinsonas vadina svajone - žmogaus gyvenimo tikslo vizija, kuri atsižvelgiant į ateitį jį motyvuoja. Šiuo nustato savo asmeninius santykius (pvz. veda). Taip jis pereina į kitą periodą - perėjimo periodą (28 - 33m). Šiuo žmogus nustato savo gyvenimo prioritetus ir pasiruošia kitam gyvenimo periodui, t. y., ramybės (nusistovėjimo) (33 - 40m) periodui. Šiame periode indvidas atranda savo nišą visuomenėje, priima sąlygas plėtoti savo karjerą. Svarbi jauno suaugusiojo gyvenimo sezono ypatybė - patarėjo pasirinkimas, kuris apipila patarimais, kaip plėtoti karjerą.
Roberts ir Newtton (1978; pagal Durkin K., 2002) atliko tyrimą su moterimis, kad išsiaiškints, ar tokia pati ir moters gyvenimo struktūra, kaip Levinsono tirtų vyrs. Buvo nustatyta, kad moters gyvenimo struktūra yra panaši į vyrs, tik didžiulis skirtumas yra tame, kaip moteris supranta svajonę. Moters ir vyrs svajonės yra skirtingos savo prioritetais. Tik nedaugelis moters pažymėjo kaip pirmaujantį komponentą - mokymąsi, kuris turi ypatingą reikšmę karjerai. Taip pat daugelis moters pirmu komponentu suaugusio gyvenime laikė vedybas. Apskritai moters svajonės buvo daug sudėtingesnės ir labiau padrikos negu vyrs. Jose dažnai atsispindėjo pjūvis tarp individualis veiksmų ir privalomybės. Tuo tarpu, kai Levinsono tirti vyrai matė savo gyvenimą gerai organizuotą, kur siekiami individualūs tikslai, karjera ir gera šeima. Moterys savo svajones pastatė šalia santykių su vyrais ir šeima bei šalia asmeninis poreikių patenkinimo - Jos svajonis dalis buvo Jo sėkmė. Įdomus pastebėjimas buvo atrastas 30-ties metų moters periode. Moterys, kurios pažymėjo vedybas ir motinystę kaip svarbiausius dalykus js gyvenime, kai joms buvo 20, turėjo tendenciją plėtoti individualius tikslus sekantį dešimtmetį, tuo tarpu kai, moterys, kurios jaunojo suaugusiojo amžiuje buvo orientuotos į karjerą, 30-ies metų amžiuje ypatingai buvo susikoncentravusios ties vedybomis ir šeimininiu gyvenimu (Roberts ir Newtton, 1987; pagal Durkin K., 2002).
Kitas autorius E. Eriksonas tvirtino, kad po paauglis tapatybės stadijos prasideda jauno suaugusiojo stadija, kurios metu formuojasi artimumas - mokėjimas kurti emociaikai artimus santykius. Anot jo, šiame laikotarpyje (20-40 metai) jaunas suaugęs siekia artims santykis ir kartu ugdo gebėjimą mylėti. Artumas, pasak autoriaus - daugiau nei seksualiniai ryšiai, tai gebėjimas atiduoti dalį savęs kitam žmogui nebijant prarasti savo tapatumo. Nesugebėjimas užmegzti tokis artims santykis lemia psichologinę izoliaciją, vienišumą, kuris asmenybei kelia daug problemų. Šioje - beprasmiškumas.
Barbara ir Philipas Newmanai išplėtojo Eriksono teoriją, anot js, jauno suaugusiojo amžius prasideda nuo 22 - ejs metų ir trunka iki 34 - eris metų (šis amžiaus ribos buvo laikomasi ir šiame magistro darbe). Pasak autoris, jauno suaugusiojo amžiuje sprendžiamos šeimos kūrimo, vaiks gimdymo ir auginimo, darbo ir gyvenimo stiliaus vystymosi užduotys. Šiame amžiuje sprendžiama intymumo ir izoliacijos krizė. Šis sunkumų, psichosocialines krizes įveikia teigiamo poliaus naudai. Krizės sprendimas padeda Ego ugdyti naujus socialinius ir pažintinius gebėjimus. Kiekvienoje individo vystymosi fazėje jo poreikius susieti su kultūros reikalavimais padeda tam tikri mechanizmai - centriniai procesai. Jauno suaugusiojo amžiuje toks centrinis procesas - abipusis ryšys su bendraamžiais.
Taigi, žmogaus vystymasis neatskiriamas nuo santykių. Kiti žmonės mums turi didžiulę emocinę ir pažintinę reikšmę nuo pat gyvenimo pradžios. Šiems ir kuo tampame. Būtų labai keista, jei visa tai staiga sustotų per mūsų 21-ąjį gimtadienį. Aišku, taip atsitikti tiesiog negali. Visas mūsų gyvenimas, jo principai yra paliesti mūsų santykių su kitais žmonėmis. Taigi jie niekur nedingsta. Nauji santykiai gali būti suformuluoti pagal tai, kaip mes suprantame save ir savo gyvenimo prasmę. Viena iš svarbis temų, tai žmogaus asmeninė organizacija, jo socialiniai prioritetai, kai žmogus tyrinėjamas gyvenimo ciklo sampratoje. Ką žmogus galvoja apie kitus žmones, visuomenę, koks yra jo santykis su kitais? Socialiniai tikslai, interesai labai susiję su pagrindiniais vystymosi uždaviniais, su kuriais individas susiduria per savo gyvenimą.
Bernice Neugarten įvedė terminą socialinis laikrodis tam, kad aprašyti sociokultūrinius apribojimus daugeliui suaugusiojo gyvenimo vystymosi aspekts. Šis susijusius su amžiaus normomis ir asmens elgesio apribojimais ir pasirinkimais per visą gyvenimą, kurie veda mus pirmyn, kartais tai mus sulaiko nuo tam tikro veiksmo, o kartais suerzina. Suaugusiojo vystymasis įjungia daugybę pasikeitimų, susijusis su statusu ir santykiais. Šis jo progresą, bet taip pat ir nuo socialinio konteksto, kurio ribose žmogus vystosi. Tai, kadangi nuo pat vaikystės mes kovojame už savo autonomiją ir nepriklausomumą. Atsiskyrimo nuo tėvų procesas tęsiasi visą žmogaus gyvenimą ir niekada nesibaigia (Levinsonas, 1978). Bowlby (1988) manė, kad prieraišumo sistema turi ypatingą efektą savivertės reguliavimui nuo lopšio iki karsto. Kadangi žmogus vystosi, tai jis suformuoja vis naują prieraišumą - silpnos draugystės ir romantiško bendravimo tipą. Viena iš prieraišumo nauds bet kurioje gyvenimo stadijoje - tai, kad tai yra mūsų saugumo pagrindas, kuris mums padeda susidoroti su gyvenimo stresais (Bowlby, 1988; Levitt, 1991). Šiuose namuose visą gyvenimą. Čia formuojasi ir naujas (pvz. partneris, sutuoktinis). Iškyla klausimas, iki kokio lygio galima brėžti analogiją tarp tėvo - vaiko prieraišumo ir suaugusios poros prieraišumo? Feeney ir Noller (1993) atrado, kad užsidaręs žmogus turi mažai patirties meilėje, tuo tarpu susirūpinęs/ambivalentiškas žmogus, turi jos daugiau, o saugaus tipo žmonės turi daug pasitenkinimo meilės santykiais. Taip pat šie autoriai (1992) atrado, kad romantiški santykiai skiriasi pagal skirtingus žmonis stilius, reakcijas. Uždaras žmogus buvo laisvas, tuo tarpu kai susirūpinęs labai greitai įsimylėdavo. Levitt (1991) tvirtina, kad prieraišumo santykiai per visą gyvenimą tęsiasi ir vėlesnis santykių kokybė priklauso nuo pradinių tėvų ir vaiko santykių. Taigi nereikia užmiršti, kad kiekvieni nauji santykiai, kuriuos individas formuoja, turi priimti ne tik asmeninę žmogaus vystymosi istoriją, bet ir ją susieti su partnerio gyvenimo raida.
Vedybos - tai vienas iš populiariausių socialinių atradimų (Durkin K., 2002). Nors formalumas jaunimo yra labiau ignoruojamas, daugelis žmonių, kurie juridiškai nesituokia, vis tiek gyvena ilgai trunkantį partneris gyvenimą, kuris panašus savo struktūra ir funkcijomis į vedybinį. Vedybos, arba panašaus pobūdžio susitarimas yra kritinis laikas socialiniame ir asmeniniame gyvenime daugumai suaugusis ir daugumoje bendruomenis. Šis todėl vedybos laikomos nuostabiu atradimu - tai, kad labai daug iš to tikimasi. Vedybos sudėtingais keliais yra susijusios su socialiniu vystymusi. Pradžioje, kaip pažymi Levinsonas, daugelis žmonių apsiveda visiškai tam nepasiruošę. Individai, kurie veda iki 20-ties, gali turėti nemažai seksualinės patirties, bet gerokai mažiau ilgalaikis santykių palaikymo ir plėtojimo patirties. Taigi, vedybos taip pat gali iššaukti stiprius pasikeitimus su tėvais (Levinson, 1978; pagal Durkin K., 2002). Taigi vedybos paprastai susijusios su radikaliais pasikeitimais pagrindiniuose individo šeimos struktūros principuose (Neff Lisa A., Karney Benjamin R., 2004).
Vedybos yra susijusios su psichine ir fizine žmogaus sveikata. Vedę žmonės vidutiniškai yra sveikesni, nei nevedę. (Anson 1989; Bengston ir kt., 1990; Cramer, 1993; Mastekaasa, 1995; Wood ir kt. 1989). Vedybiniai santykiai gali pasikeisti ir dėl tėvystės. Daugeliui tėvystė - tai yra pagrindinė rolė. Statuso pasikeitimai turi radikalias pasekmes tam, kaip individas save priims (Baker 1989; Deutsch ir kt., 1988; Nicolson, 1986; J. Smyth, 1991), kokius santykius jis turės su nauja, didesne šeima.(Cowan ir Cowan 1988; Feldman ir Nash 1984; Goodnow ir Collins 1990; Palkovitz ir Sussman, 1988; Rubl ir kt., 1988) (pagal Durkin K., 2002). Akivaizdu, kad tapimas tėvais turi savyje daug streso ir be to dar naujos rolės reikalavims. Taigi. Tyrimai rodo, kad pasitenkinimas vedybomis sumažėja po pirmojo vaiko gimimo (Belsky ir Pensky, 1988; Reibstein ir Richards,,1992; Rubl ir kt.,1988). Yra stiprūs įrodymų, kad poros santykis.