Įvadas
Priklausomybės ligos tarp vaikų ir jaunimo yra opi problema Lietuvoje, reikalaujanti neatidėliotino dėmesio ir kompleksinių sprendimų. Susitikę politikai ir sveikatos ekspertai atvėrė Lietuvos piktžaizdę - priklausomybių problemą. Specialistai pabrėžė, kad atėjo laikas pokyčiams - dabartinė priklausomybių politika nebeatitinka realijų, o per pastaruosius 25 metus nuo pirmosios strategijos patvirtinimo esminių pokyčių nematyti. Šiame straipsnyje apžvelgiama vaikų ir jaunimo priklausomybių ligų statistika Lietuvoje, aptariamos pagrindinės problemos, rizikos veiksniai ir galimi sprendimo būdai.
Priklausomybių situacija Lietuvoje: bendras vaizdas
Priklausomybės nuo alkoholio ir nuo opioidų išlieka vienomis pagrindinių, dėl kurių žmonės ieško pagalbos, rodo Respublikinio priklausomybės ligų centro apibendrinti 2024 m. duomenys. Nors priklausomybė nuo tabako tradiciškai laikoma „lengviausia“, faktai rodo, kad įsitikinimas - klaidingas: net 14 proc. Lietuvos gyventojų miršta nuo rūkymo - aktyvaus ir pasyvaus. „Azartiniai lošimai yra ta sfera, kuri stipriai auga priklausomybės prasme, - sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis atkreipė dėmesį, kad bet kokią priklausomybę - tabako, alkoholio, narkotikų ar azartinių lošimų - turintis asmuo paveikia dar 10-15 artimų socialinių kontaktų. Narkotinių medžiagų problema vis aktualesnė atsirandant naujoms sintetinėms narkotikų rūšims. Pastebima, kad gamyba persikelia į lokalų lygmenį - narkotikai vis dažniau gaminami vietoje. Nemažėja legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas.
Alkoholio vartojimas
„Daugiau nei 50 proc. asmenų į mus kreipiasi dėl priklausomybės nuo alkoholio. Šis skaičius kasmet išlieka panašus. Vertinant pagal amžių, alkoholio vartojimo paplitimas per paskutinius 12 mėnesių ir per paskutines 30 d. buvo mažiausias tarp 15-24 metų amžiaus jaunimo, o didžiausias tarp 25-54 metų amžiaus gyventojų“, - statistika dalijosi NTAKD. 2022 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 3 tūkst. moksleivių, parodė, kad apie trečdalis (32 proc.) apklaustųjų pirmą kartą alkoholio išgėrė iki 13 metų, 12 proc. buvo apsvaigę nuo alkoholio per pastarąsias 30 dienų, 11 proc. alkoholį vartojo namuose, 9 proc. tų gėrimų gavo iš savo tėvų. Trečdalis tokio amžiaus paauglių bent kartą gyvenime buvo girti. Anot E.Gaidytės, 13 metų yra savotiška „raudona vėliava“, nes alkoholio paragaujama labai anksti. Iš kur tie paaugliai gauna alkoholio? „Dažniausiai iš draugų, bendraamžių. Antroje vietoje, pagal apklausos duomenis, yra pilnamečiai asmenys, kurie nėra jų šeimos nariai, tai byloja, kad turime dirbti ne tik su artimiausia jauno žmogaus aplinka, bet su visa visuomene, kad tas jauno žmogaus alkoholio vartojimas būtų visuomenei nepriimtinas, netoleruojamas“, - sakė E.Gaidytė.
Tabako vartojimas
Nors priklausomybė nuo tabako tradiciškai laikoma „lengviausia“, faktai rodo, kad įsitikinimas - klaidingas: net 14 proc. Lietuvos gyventojų miršta nuo rūkymo - aktyvaus ir pasyvaus. Daugiau nei pusė dešimtokų pasakė bent kartą rūkę elektroninę cigaretę, 29 proc. tai darė per pastarąjį mėnesį. 42 proc. bent kartą rūkė paprastų cigarečių, 5 proc. prisipažino rūkantys kasdien.
Narkotinių medžiagų vartojimas
Apie šeštadalis (15 proc.) apklaustų dešimtokų bent kartą gyvenime yra vartoję kanapių, 5 proc. sako tai darę per pastarąjį mėnesį. Nauja tendencija galima būtų pavadinti ir tai, kad daugiau žmonių nori atsikratyti priklausomybės nuo rūkymo. Tai džiugina, nes rūkymas yra labiausiai nuvertinta priklausomybė, daugelio gal net nelaikoma problema, nors jos poveikis sveikatai, ekonominei gerovei, aplinkai yra vienas didžiausių“, - sako Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktorė dr. Iš visų 2024 metais RPLC stacionariniuose ir ambulatoriniuose skyriuose fiksuotų daugiau nei 27 tūkst. gydymo epizodų maždaug trečdalis gydėsi priklausomybę nuo opioidų, o apie 5 proc.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Raminamųjų vaistų vartojimas
Lyginant su 2020 m., padaugėjo jaunuolių, kurie vartojo migdomųjų ar raminamųjų vaistų be gydytojo paskyrimo.
Kombinuotas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas
Pastaruoju metu pastebime, kad auga kelių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, jų maišymas, ši problema itin ryški tarp jaunimo, nepilnamečių. Pastebime, kad paaugliai alkoholį maišo su narkotinėmis medžiagomis.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kaip nurodoma, priežasčių, lemiančių jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, yra labai daug: nuo asmeninių savybių ir malonumų pojūčio paieškų iki socialinių ir ekonominių bei aplinkos veiksnių. Priklausomybės ligų centro vadovas įsitikinęs, kad priežastys, kodėl pradedama vartoti neleistinas medžiagas, dažniausiai būna panašios, nes priklausomybių šaknys slypi nepatenkintuose lūkesčiuose ir poreikiuose. Netinkamas elgesys paaugliams kartais būna tarsi dogma, jie mano, jei kažką darys kitaip, tuomet bus ypatingesni, „kietesni“ už kitus. Labai didelę įtaką vaikui daro socialinė aplinka, jį gali paveikti artimo žmogaus netektis, liga, tėvų skyrybos, nepriteklius, smurtas šeimoje bei kiti veiksniai“, - teigia V. Pocius.
Ryšys su tėvais
Tėvų ryšys ir bendravimas su vaiku, aiškus elgesio taisyklių nustatymas, šeimai skiriamas laikas ir žinojimas, kur ir su kuo vaikas leidžia laisvalaikį - vieni iš apsauginių veiksnių, lemiančių vaiko elgesį, susijusį su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. Vadovaujantis 2022 m. Vilniaus mokinių tyrimo rezultatais, didelė jaunuolių dalis teigia turinti pozityvius santykius su tėvais ar globėjais - 8 iš 10 (82 proc.) mokinių lengvai gauna užuojautos ir šilumos iš tėvų. Vis dėlto, daugiau nei pusė (55 proc.) vaikų savaitgalius leidžia ne su tėvais, o daugiau nei trečdalis (36 proc.) neturi aiškių taisyklių, kada vakarais turi grįžti namo.
Pasekmės
Apsinuodijimai pasireiškia traukuliais, sąmonės netekimu, širdies ritmo, kvėpavimo sutrikimais, alpimais, aukštu kraujospūdžiu, dideliu nerimu, agresija“, - pasakojo ligoninės direktorė dr. Aušra Bilotienė Motiejūnienė. Ji pabrėžė, kad po ligoninės medikų atlikto darbo, būtina tolesnė pagalba, kadangi neretai tie vaikai į ligoninę sugrįžta po ilgesnio ar trumpesnio laiko. Paauglius kamuoja ne tik širdies ritmo sutrikimai, pykinimai, vėmimai, koordinacijos sutrikimai, bet ir haliucinacijos - puola raganos, velniai, mato gyvates, bėga nuo nusikaltėlių. Priklausomybės pasekmė yra nevaldomas alkoholio, tabako, narkotinių medžiagų geismas, kuris sutrikdo arba visai sunaikina žmogaus asmenines vertybes. Šios psichoaktyviosios medžiagos gali sukelti įvairias ligas: širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo sistemų, atminties sutrikimą, amneziją.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Prevencija ir gydymas
2023 metais Lietuvoje buvo patvirtintas strateginis dokumentas, nukreiptas į narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolę, vartojimo prevenciją bei žalos mažinimą. Šiame dokumente įtvirtinta daugybė principų ir siekių, kurie turėtų užtikrinti efektyvią kovą su minėtomis priklausomybėmis bei mažinti psichoaktyviųjų medžiagų, alkoholio ir tabako žalą, keliamą pacientui. Kalbėdami apie jaunuolių švietimą mes koncentruojamės į mokyklą, kas yra išties svarbu. Tačiau greta yra šeima, draugų grupės. Tokiu būdu jis gautų įrankius, kaip gyventi toliau, žinant savo priklausomybės niuansus: kaip susidaryti, pavyzdžiui, atkryčių prevencijos planą, kaip save stebėti, keisti savo elgesį. Tai yra ilgas ir sudėtingas darbas, kur reikia ir daug paties žmogaus pastangų, ir specialistų palaikymas labai svarbus. Kadangi priklausomybė paliečia ir šalia esančius, labai svarbu įtraukti artimuosius. Specialistai parengė patarimų, kaip tokiam pokalbiui pasiruošti, jį pradėti, tęsti ir baigti, taip pat kur kreiptis, jei vaikas vartojo psichoaktyviąsias medžiagas. Tėvai turėtų formuoti neigiamą požiūrį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą bei nustatyti tam tikras taisykles, leistinas elgesio normas, numatydami ir pasekmes už šių taisyklių nesilaikymą. Kuo jaunesniame amžiuje pradedamos vartoti psichoaktyviosios medžiagos, tuo didesnė piktnaudžiavimo jomis bei priklausomybės tikimybė. Todėl reikėtų nuo mažens rodyti gerą pavyzdį, mokyti vaikus gyventi sveikai ir nevartoti psichoaktyviųjų medžiagų“, - pabrėžė NTAKD.
Rekomendacijos tėvams
Suprantant jų vaidmens svarbą ir beprasidedant mokinių vasaros atostogoms, savivaldybė kreipiasi į tėvus ir globėjus, drąsindama juos kalbėtis su vaikais apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.
Islandijos pavyzdys
Kad pokyčiai įmanomi, kaip pavyzdys buvo pateikta Islandija. Šios šalies sėkmę kovoje su priklausomybėmis lėmė kompleksinis požiūris, kad reikia gydyti ne individą, bet visą visuomenę. Šalis įvedė valstybinį alkoholio prekybos monopolį, visišką alkoholio ir tabako reklamos draudimą bei aukštas kainas per mokesčių sistemą. Ypatingas dėmesys skiriamas tėvų ir bendruomenės įsitraukimui. Įvesta taisyklė, draudžianti vaikams būti lauke po 22 val. žiemą ir po 24 val. vasarą. Sisteminis požiūris ir ilgalaikis įsipareigojimas spręsti problemą šaliai atnešė puikius rezultatus: šiandien mažiau nei 5 proc. „Visos Islandijos politinės jėgos priėmė vieningą sprendimą ir nuosekliai jo laikėsi. Islandams tai užtruko dešimt metų, bet dabar jie jau turi apčiuopiamus rezultatus, - komentavo S.Čaplinskas.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
tags: #vaiku #ir #jaunimo #priklausomybiu #ligos