Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje, kurioje gyvename nuolatinių pokyčių ir iššūkių laikotarpiu, psichikos sveikata tampa vis svarbesnė. Skirtingos kartos, augusios skirtingomis socialinėmis, ekonominėmis ir technologinėmis sąlygomis, formuoja savitus požiūrius į psichologinę pagalbą. Šiame straipsnyje nagrinėjame jaunosios kartos požiūrį į psichologus, remdamiesi naujausiais tyrimais ir tendencijomis.
Kartų Teorija ir Darbo Stilius
Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėja Gita Statnickė atkreipia dėmesį į tai, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje susiduria net 5 kartos. Populiariausia yra Štrauso-Howe kartų teorija, kuri žmones priskiria kartoms pagal gimimo datą ir esminius įvykius, nutikusius kritiniais jų vystymosi laikotarpiais. Kiekviena karta yra unikali ir turi savo ypatingą patirtį, spręsdama tas problemas, su kuriomis tuo metu susiduria visuomenė.
- Tylioji karta (gimę 1925-1942 m.) - ištikimi organizacijos sistemai, stabilūs, linkę asmeninėmis pastangomis pasiekti rezultatą, svarbus procesas, teisingas elgesys darbe, jie mėgo kolektyvinį darbą.
- Kūdikių bumo karta (gimę 1943-1960 m.) - motyvuoti siekti tikslo, mėgsta komandinį darbą, svarbūs geri tarpusavio santykiai, vertina asmeninį tobulėjimą, nori būti bendruomenės dalimi, žinias vertina kaip įrankį tikslui pasiekti, jiems svarbu bendradarbiauti.
- X karta (gimę 1961-1981 m.) - polinkis siekti karjeros, mąstyti globaliai, verslumas ir savarankiškumas, lankstūs, vertina kūrybos procesą, lengvai technologiškai prisitaiko, vertina kokybę ir asmeninę laisvę, nori lankstaus darbo stiliaus, mėgsta lyderiauti, jiems svarbu būti pastebėtiems, tuomet pasiekia labai gerų darbo rezultatų.
- Y karta (gimę 1982-2000 m.) - realistiškai vertina situaciją, labiau nei kitos kartos vertina laisvalaikį ir siekia darbo-laisvalaikio pusiausvyros, mėgsta įvairovę ir pokyčius, vertina prasmingą darbą, aiškius darbo rezultatus, puikiai technologiškai išprususi.
- Z karta (gimę 2001-2010 m.)- labai mobili ir nebijanti keisti savo pasirinkimų: darbo vietos, studijų krypties. Šie žmonės nemėgsta rutinos, trokšta asmeninės laisvės, siekia karjeros, asmeninio tobulėjimo ir pasižymi stipria orientacija į save. Darbe šios kartos atstovams labai svarbu jausti pasitenkinimą atliekama veikla. Jie nori laisvės spręsti visus su jų darbinėmis užduotimis susijusius klausimus, jausti nepriklausomybę darbo vietoje. Z karta labai aktyviai domisi socialiniais klausimais, aplinkosauga. Jai yra svarbi lygybė, įvairovė ir kiti jautrūs socialiniai, ekologiniai klausimai.
Organizacijos vadovas turėtų pasirūpinti, kad Tyliosios kartos ir Kūdikių bumo kartos atstovai jaustųsi komandos dalimi, o X kartai, kaip individualistams, būtina labiau akcentuoti asmeninės karjeros galimybes organizacijoje. Y kartos atstovams būtina žinoti darbo prasmę ir jausti iš vadovo nuolatinį grįžtamąjį ryšį.
Hierarchija ir Autoritetas
Tyliosios kartos ir Kūdikių bumo kartos atstovai yra linkę griežtai laikytis hierarchijos organizacijoje, X kartai svarbu vadovo autoritetas, tai Y ir Z kartų atstovai nėra linkę betarpiškai pripažinti vadovo autoriteto vien dėl to, kad jis vadovas. Kalbant apie šias dvi jauniausias kartas organizacijoje, svarbus jau ne vadovavimas, o mentorystė ir lygiavertis santykis darbe.
Pagrindinė vadovo, žmogiškųjų išteklių vadovo ar specialisto, skyriaus vadovo funkcija turėtų būti kuo geriau išnaudoti kartų potencialą ir palankius organizacijai bruožus bei sudaryti sąlygas kiekvienai kartai jaustis geriausiai, kiek tik organizacija tam turi galimybių visuose lygmenyse.
Taip pat skaitykite: Lietuvių liaudies pedagogikos fenomenas
Psichikos Sveikata - Visuotinė Žmogaus Teisė
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad psichikos sveikata - visuotinė žmogaus teisė. Kiekvienas žmogus, nepaisant jo išsilavinimo, amžiaus ar lyties, turi teisę į psichikos sveikatą: į prieinamą ir kokybišką psichikos sveikatos priežiūrą, į laisvę nepriklausomai priimti su sveikata susijusius sprendimus, būti apsaugotam nuo rizikos veiksnių ir priklausyti palaikančiai bendruomenei.
Jaunosios Kartos Požiūris į Psichikos Sveikatą
Tyrimų duomenys rodo, kad didžiųjų miestų jaunoji karta aktyviau įsitraukia į psichikos sveikatos stiprinimo veiklą ir plečia savo psichikos sveikatos žinias. 2022 m. tyrimo duomenimis, 73 proc. jaunų žmonių, susidūrusių su psichikos sveikatos sunkumais, yra nusiteikę rinktis psichologinę pagalbą.
„Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovė Rita Stanelytė teigia, kad telefoninių pokalbių metu dažniausiai aptariamos jaunų žmonių gyvenimo prasmės paieškos, santykiai su draugais, tėvais ir kitais artimaisiais. Pokalbiais internetu, kuriais emocinės paramos dažniau ieško jaunesni žmonės, diskutuojama apie savižalos ir savižudybės riziką, santykius su tėvais ir vienišumą.
Internete esančios informacijos gausa, įvairūs straipsniai, tyrimai, forumai, tinklaraščiuose ar socialiniuose tinkluose paviešinti asmeniniai išgyvenimai suteikia šiuolaikiniam žmogui daug informacijos apie psichikos sveikatos sutrikimus. Tai kartu prisideda prie psichikos sveikatos žinių didinimo, stigmos mažinimo, pokalbio su draugais ar artimaisiais užmezgimo, kelia diskusiją.
2023 m. Higienos instituto Psichikos sveikatos centro atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad 18-25 m. amžiaus respondentų nuostatos apie psichikos sveikatos sutrikimus buvo labiau teigiamos ir mažiau stigmatizuojančios lyginant su visomis kitomis amžiaus grupėmis.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo Kelionė: Septynių Kartų Įtaka
Savidiagnozės Pavojai
„Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovė Rita Stanelytė atkreipia dėmesį, kadangi jauni žmonės vis daugiau kalba ir domisi savo psichikos sveikata, jiems prieinama daug šaltinių šiomis temomis, vis dėlto pasitaiko ir savidiagnozių. Tačiau ji mano, kad geriau žinoti daugiau, kreipti dėmesį į savo būseną nei į emocinius sunkumus numoti ranka.
Senjorų Požiūris į Psichologinę Pagalbą
Senjorams vis dar kyla iššūkių pripažinti psichologinius sunkumus ir bandyti kreiptis pagalbos. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau jaučia vienatvę ir socialinę atskirtį. Susiduriama su problema, kad vos 7-11 proc. Lietuvos 60 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų yra aktyvūs visuomenėje.
Dėl įsisenėjusių įsitikinimų ir tai lemiančios stigmos senjorai retai kreipiasi psichologinės pagalbos. Vyresnio amžiaus žmonės skeptiškai vertina profesionalią psichologinę pagalbą. Tikėtina, kad tai dar sovietmečio stigma, kai tam tikras medicinos bylos įrašas galėjo suvaržyti karjeros galimybes, kai buvo gaji nuostata, kad nesi vertas pagarbos, jei pats „nesusitvarkai“ su savo išgyvenimais.
Lyčių Skirtumai
Nors panaši dalis moterų ir vyrų susiduria su psichikos sveikatos iššūkiais, moterys psichikos sveikatos stiprinimo paslaugomis naudojasi dažniau. 2022 m. „Vilnius sveikiau“ atlikto Vilniaus miesto suaugusiųjų gyvensenos tyrimo rezultatai atskleidė, kad panaši moterų ir vyrų dalis susiduria su psichikos sveikatos sunkumais (moterys - 51,8 proc., vyrai - 46,1 proc.).
„Krizių įveikimo centro“ psichologė psichoterapeutė Asta Groblytė teigia, kad į centrą kreipiasi moterys ir vyrai, išgyvenantys tokias psichologines krizes kaip skyrybos, artimųjų netektis, santykių problemos, fizinis ir emocinis smurtas, savižudybė. Statistiniai duomenys nerodo, kad tam tikros problemos būtų labiau „moteriškos“ ar „vyriškos“, tiesiog moterys psichologinės pagalbos vis dar linkusios kreiptis dažniau.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikiniai Antidepresantai
Vis dėlto akivaizdžiai išaugo vyrų noras pažinti save, gerinti savo savijautą, gebėti padėti sau sunkiose situacijose, taip pat disciplinos ir gyvensenos klausimai.
Psichikos Sveikata ir Visuomenės Nuostatos
Visuomenėje stigma dažnai susijusi su stereotipais, kurie atsiranda dėl nepakankamo supratimo, klaidingos informacijos apie psichikos sveikatą. Bendruomenės žinios apie psichikos sveikatos sutrikimus turi įtakos žmogaus sprendimui kreiptis psichologinės pagalbos.
2023 m. atliktas tyrimas rodo, kad net ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nenorėtų gyventi kaimynystėje su psichikos sveikatos sutrikimą turinčiu žmogumi. Tokios situacijos priežastis gali būti visuomenės mitas, kad psichikos liga sergantys žmonės yra pavojingi, o prie šios stigmos gilinimo prisideda ir žiniasklaidos naujienos.
Optimizmas ir Psichikos Sveikata
Įvairūs tyrimai rodo, jog optimizmas ir pozityvus požiūris į mus supančią aplinką turi teigiamo poveikio emocinei ir fizinei sveikatai - patiriant mažiau streso, atitinkamai stiprinamas žmogaus imunitetas. Ekspertai pabrėžia, jog reguliari optimizmo praktika gali padėti ne tik jaustis laimingesniems, bet ir mažiau sirgti bei geriau susidoroti su įvairiais gyvenimo iššūkiais.