Nerimas - emocinė būsena, kurią patiria daugelis žmonių. Tai jausmas, kuris gali būti tiek natūralus, tiek varginantis, o kartais netgi trukdantis normaliai funkcionuoti. Šiame straipsnyje aptarsime nerimo sutrikimus, jų priežastis, simptomus, gydymo būdus ir tai, ar nerimas gali pasikartoti.
Nerimo sutrikimai: dažna šių laikų problema
Asmens sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė, kognityvinės-elgesio terapijos konsultantė Atėnė Budriūnienė teigia, kad nerimo sutrikimai yra vieni dažniausių psichikos sutrikimų pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2019 m. nerimo sutrikimai vargino milijonus žmonių.
Specialistė teigia, kad nerimo sutrikimai dažnai siejami su šiuolaikinio gyvenimo tempu, kuris yra pagreitėjęs, susiduriama su vis didesniais informacijos kiekiais, dažnesniu šiuolaikinių technologijų naudojimu. Technologijos, viena vertus, padeda, sutaupo laiko, bet žmonių atskirtis ir vienišumas auga, nepaisant sukuriamo bendrumo įspūdžio.
„Nuolatinė skuba, sudėtingesnės užduotys ir jų gausa, laiko trūkumas, konkurencija, darbo-poilsio režimo nepaisymas, miego režimo nesilaikymas sukelia stresą, įtampą, nuovargį, todėl didėja nerimo sutrikimų rizika“, - atkreipia dėmesį A. Budriūnienė.
Vis dėlto, nereikėtų visos kaltės suversti technologijoms. O ir nerimas nėra tik šių laikų problema. „Deja, statistinių duomenų iš praeities neturime, tik galima nuspėti, kad nerimo sutrikimai vargino visais laikais - buvo karų, infekcinių ligų protrūkių, kurie neabejotinai kėlė nerimo lygį.
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
Nerimo simptomai
Gydytoja psichiatrė A. Budriūnienė kaip nerimo simptomus vardija įtampą, negalėjimą atsipalaiduoti, pablogėjusią dėmesio koncentraciją, sunkumą susikaupti. Dažnai pasireiškia ir pablogėjęs miegas. „Aiškinantis, kodėl neužmiega, paaiškėja, kad atsigulusį į lovą žmogų vargina nerimastingos mintys, nuolatiniai pergalvojimai, įvairūs būgštavimai.
Ji primena, kad dažnai pasireiškia ir fiziniai nerimo sutrikimų simptomai, tokie kaip raumenų įtampa, ypač kaklo-pečių srityje, galvos skausmas, svaigimas, oro trūkumo jausmas, sunkumas krūtinės srityje, pojūtis, kad širdis stipriau, greičiau plaka.
Pasak gydytojos A. Budriūnienės, yra nustatyta, kad nerimo sutrikimai dažniau pasireiškia moterims nei vyrams.
Nerimo priežastys
„Nerimo sutrikimo priežastimi gali būti neuromediatorių kiekio disbalansas smegenyse. Šia teorija remiantis skiriami medikamentai. Pasak gydytojos, reikšmės turi patirti skausmingi įvykiai, stresas darbe ar darbo netekimas, santykių problemos, patirtas smurtas, socialinio palaikymo stoka.
Psichodinaminėje teorijoje nerimas laikomas nesąmoningo konflikto tarp vidinių norų ir gynybos mechanizmų rezultatu. Šie konfliktai gali kilti dėl pasąmoninių troškimų, kaltės, vidinių konfliktų ar neišspręstų praeities traumos patirčių.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
Kada kreiptis į specialistą?
Gydytoja psichiatrė akcentuoja, kad nerimą jausti natūralu, problema, kai jis tampa labai intensyvus, nuolatinis, pradeda varginti, trukdo funkcionuoti, dirbti. Tuomet vertinga pasikonsultuoti su specialistu. „Pasitaiko, kad į psichiatrą kreipiasi pacientai jau po šeimos gydytojo apžiūros, atlikto medicininio ištyrimo ir somatinių ligų atmetimo“, - pastebi A. Budriūnienė.
Kaip sau padėti?
Be abejo, žmogus ir pats gali sau padėti. Gydytoja A. Budriūnienė pataria praktikuoti relaksacijos-atsipalaidavimo pratimus, lėtą gilų kvėpavimą. „Yra tyrimų, kad nuo nerimo kenčiantiems žmonėms naudinga praktikuoti jogą, kuri, sujungdama judesio, kvėpavimo pratimus ir meditacijos elementus, sumažina streso ir nerimo lygį.
Konsultuodama pacientus gydytoja pastebi, kad prieš kreipdamiesi žmonės jau būna pradėję vartoti raminamuosius vaistus - benzodiazepinus. Ji akcentuoja, kad šių vaistų vartojimas yra tapęs problema, kadangi gana greitai, net per kelis mėnesius, gali susiformuoti priklausomybė nuo jų. Vartojant šiuos vaistus palaipsniui tos pačios dozės nebepakanka, intensyvėja nerimas, didinama vaisto dozė.
Nerimo gydymas
Pasak psichiatrės, pirmo pasirinkimo medikamentai nerimo sutrikimams gydyti yra antidepresantai: „Naujausiai tyrimai teigia, kad nerimo sutrikimai antidepresantais turėtų būti gydomi ilgesnį laiką, daugiau kaip vienerius metus, tam, kad būtų kuo labiau atitolintas pasikartojimas.
„Moksliniais tyrimais nustatytas kognityvinės elgesio terapijos efektyvumas gydant nerimo sutrikimus. Idealus variantas, kuomet medikamentinis gydymas derinamas su psichoterapija: gydymo pradžioje vaistais galime apmalšinti nerimo simptomus tiek, kad žmogus galėtų geriau įsitraukti, būtų pajėgus dalyvauti psichoterapiniame procese.
Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas
Panikos atakos
Vienas iš labiausiai gąsdinančių nerimo sutrikimų - panikos atakos. Gydytoja vardija visą sąrašą pojūčių, kuriuos išgyvena žmogus panikos atakos metu. Tokiu atveju rekomenduoja kreiptis į psichiatrą dėl medikamentinio gydymo parinkimo. Gydytoja aiškina, kad šis sutrikimas yra gydomas antidepresantais. Gydymo pradžioje, kol antidepresantais sureguliuojama būsena, gydymas gali būti papildomas raminamaisiais vaistais. Visgi geriausias rezultatas pasiekiamas derinant medikamentinį gydymą su psichoterapiniu.
Pasak gydytojos, moksliniais tyrimais įrodyta, kad efektyviausia panikos sutrikimui gydyti yra kognityvinė elgesio terapija: „Terapijos metu pacientas išmokomas technikų, kurios taikomos suvaldyti panikos ataką.
Nerimo paroksizmai (panika)
Nerimo paroksizmų (panikos) diagnozė jau nedrąsiai nustatoma kai kuriose mūsų gydymo įstaigose, nors šį sutrikimą pasaulio mokslininkai ir klinicistai išaiškino 1960 metais, o oficiali diagnozė nustatyta Amerikos psichiatrų asociacijos parengtame psichikos sutrikimų diagnostikos vadove DSM-III-R 1980 metais, o vėliau tarptautinėje psichikos ligų klasifikacijoje.
Dažniausiai su šiais sutrikimais susiduria pirminės grandies gydytojai. Terapeutai, neurologai, kardiologai, endokrinologai, gastroenterologai paprastai nustato vegetodistoniją, angiovegetodistoniją, neurocirkuliacinę distoniją ir pan. Šie specialistai gydo tuos pacientus daugelį metų, ir dažniausiai tai neduoda gerų rezultatų. Tik tada, kai atrodo jau nieko nebegalima padėti, šie žmonės siunčiami psichiatro, psichoterapeuto konsultacijai, neretai pavėluotai, kai jau reikia pradėti tvarkyti invalidumą.
Su nerimo paroksizmais susiduria vienas iš 75 žmonių, dažnas jų palydovas yra baimė arba agorafobija. O agorafobija kaip savarankiška liga pasitaiko vienam iš 160 žmonių. Ligai būdinga baimės ar diskomforto, blogumo būsenos, krizės, priepuoliai, paprastai trunkantys apie 10 minučių ar kiek ilgiau. Diagnozei nustatyti pakanka bent keturių simptomų, kurie būna paroksizmo metu. Paroksizmai gali būti dieną ir naktį, miego metu. Per mėnesį tokie paroksizmai turi pasikartoti keturis kartus.
Ligonio dienoraščio ištrauka
Pateikiame ligonio dienoraščio ištrauką: “Ryte pabudus kyla tarytum prieštaravimas tarp kūno ir sąmonės. Kūnas po nakties dar mieguistas, tingus, suglebęs, o mintyse pamažu atsiranda nenusakomas nerimas, įtampa. Sunku susikaupti, nes girdi viską aplinkui (“visus pasaulio garsus iš karto”), galvoji apie kelis dalykus vienu metu. Pradeda persekioti mintys, kad vėl bus pilna įvairių rūpesčių, reikalų, kad vėl bus bloga savijauta, kad dėl to jausi didelį diskomfortą, kad esi ligonis. Pamažu ima svaigti galva, kūną apima silpnumas, kairėje krūtinės pusėje, širdies plote, atsiranda tuštuma. Jeigu iš karto geriu vaistus, ta būsena per valandą mane apleidžia, sąmonė “išsivalo” nuo nerimo, baimės ir galiu beveik ramiai dirbti. Jeigu dieną gausu rūpesčių, intensyvaus bendravimo, nemalonumų, išgyvenimų, vėl pamažu pasikartoja minėta savijauta ir reikia dar kartą gerti vaistus. Kai ryte vaistų negeriu, o bandau “pratempti”, retsykiais, būnant namie arba ramią darbo dieną, būsena laikosi vienodo lygio (prie to galima įprasti, užmišti, kad taip yra) ir simptomai netgi susilpnėja ar visai išnyksta. Tačiau taip esti retai. Dažniausiai gi - jau išėjus į gatvę - galvoje “nešiesi” vien susirūpinimą savimi ir baimę. Baisu stovėti eilėje, baisu važiuoti troleibusu, baisu būti tarp žmonių, baisu likti be vaistų ir pan. Nerimas pamažu užkariauja kūną, ypač kairiąją pusę. Kojose atsiranda silpnumas, aukščiau kelių maudžia, nugaros oda šąla, prasideda drebulys, kuris, regis, virs traukuliais, širdies ritmas pagreitėja, į galvą plūsteli karštis, pažastys, delnai, kojų padai prakaituoja. Gerklėje atsiranda lyg ir gumulas, jis smaugia. Nors šiaip nebijau mirties ir sveikata nesirūpinu, esant tokiai būsenai apima stiprus nerimas, baimė, jog tuoj kažkas atsitiks: nualpsi, bus infarktas, suparalyžiuos kairiąją kūno pusę, nugriūsi ir pradės tampyti traukuliai. Iš karto griebiuosi vaistų ir stengiuosi kurį laiką ramiai pabūti. Baimę skatina buvimas tarp žmonių (pvz., minioje, autobuse, parduotuvėje, kine), dėmesys daugeliui daiktų iš karto (knygyne, plokštelių parduotuvėje, parodoje ir kt.), atsakomybė (vienam keikia važiuoti į kitą miestą, stovėti ilgoje eilėje, eiti su mažamečiu sūnumi ir pan.).” Šie jutimai, apmąstymai ir dėl liguistos būsenos atsiradęs elgesys būdingi daugeliui ligonių esant šiam sutrikimui.
Mokslininkai ir toliau tyrinėja šią ligą, jos diagnostiką. Tačiau jau dabar visi sutaria, kad nerimo paroksizmai (panika) yra savarankiška liga, pasireiškianti specifiniai simptomais, eiga ir paveldėjimu.
Diferencinė diagnostika
Nerimo paroksizmai gali būti sergant paprasta fobija (pavyzdžiui, gyvūnų, aštrių daiktų, aukščio baimė), socialine fobija, kai asmenys baiminasi būti kitų žmonių dėmesio centre, t.y. kalbėti auditorijoje, kitur viešai pasisakyti, būti tarp žmonių gatvėje, viešoje maitinimo įstaigoje, teatre ir kt.; panašūs simptomai būna sergant generalizuotu nerimu ir piktnaudžiaujant psichostimuliatoriais (kofeinu, kokainu, amfetaminais).
Ligos eiga
Dėl nerimo paroksizmų maždaug trečdalis pacientų ima sirgti agorafobija, kiti suserga depresija, hipochondrija, nepagrįstai lankosi poliklinikose, prašo, kad juos tirtų įvairiausi specialistai, konsultuojasi su “žymiais” liaudies medicinos ar paramedicinos specialistais. Jie netiki Lietuvos specialistais, tiriasi užsienyje, moka dideles pinigų sumas ir grįžta… nepasveikę.
Jei ligoniui pasireiškia depresija, vystosi hipochondrija, jis pats pradeda gydytis “savo” priemonėmis (alkoholiu, vaistais, dieta, šlapimu ir kt.), šeimose kyla vis daugiau konfliktų, prieinama iki skyrybų, sutrinka darbingumas - reikia manyti, kad visa tai rodo, jog liga komplikavosi.
Ligoniams tik laikinai padeda labai išpopuliarėję ekstrasensai, parapsichologai, užkalbėtojai. Šia liga dažniausiai serga jauni žmonės, nors ji gali prasidėti bet kuriame amžiuje. Ankstyva ligos diagnostika ir gydymas gali padėti išvengti minėtų komplikacijų, sutrumpinti sirgimo laiką.
Šiuolaikinis gydymas
Sergančius nerimo paroksizmais gydo įvairių specialybių gydytojai, įvairiais vaistais ir dažniausiai nesėkmingai. Skiriami kraujagysles plečiantys, nootropai, vitaminai, neuroleptikai, b blokatoriai, benzodiazepinai. Ligoniams taikomos ir kitos medicininės ir nemedicininės intervencijos (akupunktūra, operacijos, ekstrasensų gydymas, užkalbėjimas, jie geria vaistažoles, šlapimą, gydosi magnetais ir kt.). Šie plačiai Lietuvoje paplitę gydymo būdai paprastai trunka ne ilgiau kaip mėnesį: savaitę kitą ligonis jaučia pagerėjimą, galvoja jau pasveikęs, nutraukia tolesnį gydymą, o netrukus, sveikatai pablogėjus renkasi kitą gydytoją ir vėl pradeda naują gydymo kursą.
Šiuo metu jau sukurti gydymo būdai, kurie garantuoja ilgalaikį sveikatos stabilumą. Gydymas laikomas efektyviu, jei nerimo paroksizmai nesikartoja 6 mėnesius, nėra baimės jausmo, depresijos, grįžta darbingumas.
Pasaulyje plačiausiai paplitę šios trys gydymo galimybės: kognityvi-biheivjorinė psichoterapija, farmakologinis gydymas ir abiejų variantų kombinacija.
Kognityvi-biheivjorinė gydymo technika pradėta taikyti palyginti neseniai. Gydymas kognityviąja (pažinimo) rekonstrukcija padeda pakeisti ydingą mąstymą, formuoti ligos priežasčių ir sąlygų, palaikančių susirgimą, supratimą, pašalina daugelį klaidingų kitų “konsultantų” paaiškinimų (“druskos”, “nervai”, “kraujagyslių užlinkimas, susiaurėjimas”, “apsinuodijimas”, “spazmas” ir pan.). Kognityvi terapija paprastai taikoma kartu su biheivjorinės (elgesio) terapijos technikomis: relaksacija, kvėpavimo mokymu, veiklos koregavimu, kuri susieta su įtampa, baime, padidėjusiais nemaloniais pojūčiais kūne (širdies plakimas, galvos svaigimas, dusulys, silpnumas ir kt.). Gydymo kursas, lankantis kartą per savaitę, paprastai trunka 8-12 savaičių.
Lietuvoje labiausiai paplitęs farmakologinis gydymas. Jau minėta, kad skiriama daug nespecifinių vaistų, įvairių jų derinių, neretai “pagal schemą”, tačiau jų efektyvumas esti laikinas, trumpalaikis. Dažniausiai gydymui vartojami keturių grupių vaistai: tricikliniai antidepresantai, monoamino oksidazės inhibitoriai, benzodiazepinai ir selektyvieji serotonino sugražinimo inhibitoriai.
Žymi ligonių dalis nelengvai toleruoja antidepresantus (anafranilį, melipraminą), todėl labiau mėgsta benzodiazepinus (xanax, clonazpam, relanium). Tačiau tyrimais nustatyta, kad pacientai jaučiasi tvirčiau, daug retesni būna paroksizmai per 8-32 gydymo savaites, vartodami antidepresantus, o ne benzodiazepinus. Benzodiazepinai efektyvesni per pirmąsias savaites, tuo tarpu terapinis efektas nuo antidepresantų būna po 3-6 savaičių. Benzodiazepinai dar gali būti skiriami nerimui tarp paroksizmų koreguoti.
Skiriant vaistus privaloma laikytis šios taisyklės: gydomoji dozė pasiekiama ir gydymas baigiamas palaipsniui, kad būtų išvengta pašalinio vaistų veikimo ar nutraukimo reakcijos.
Monoamino oksidazės inhibitorių Lietuvos vaistinėse jau senokai nėra. Tačiau reikia įsidėmėti, kad šie vaistai vartotini labai atsargiai, dažnai tada, kai nepadeda jau minėti gydymo būdai, nes gydymosi laikotarpiu reikia laikytis specialios dietos.
Papildomi faktoriai, darantys įtaką gydymui
Norėtume paminėti kai kuriuos papildomus faktorius, kurie daro įtaką gydymui, nes grynos nerimo paroksizmų (panikos) formos būna ne taip jau dažnai. Pirmiausia, gydymo planą reikia koreguoti, kai ligonis serga širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo trakto, endokrininėmis ligomis; kai ligonis serga ligomis, kurių dažnas simptomas yra nerimas (skydliaukės ligos, policitemija, sisteminė vilkligė, plaučių veiklos nepakankamumas); kai skiriami kraujagysles sutraukiantys, bronchus plečiantys, steroidiniai vaistai, kurie gali sukelti nerimą; taip pat esant neštumui, maitinant krūtimi.
Antra, daugiau nei 70 proc. ligonių, sergančių nerimo paroksizmais (panika), būna antrinė depresija arba gali būti ir kiti psichikos sutrikimai, kuriuos taip pat reikia lygiagrečiai gydyti, pavyzdžiui, bipolinis nuotaikos, disociacinis, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, depresijos epizodas, socialinė fobija, mitybos sutrikimas, piktnaudžiavimas alkoholiu.
Ar nerimas gali pasikartoti?
Nerimas, kaip ir daugelis kitų psichikos sutrikimų, gali pasikartoti. Tačiau, tinkamai gydant ir laikantis specialisto rekomendacijų, galima sumažinti riziką, kad nerimas vėl pasireikš.
Svarbu suprasti, kad nerimas yra natūrali žmogaus būklė, kurios visiškai nejaučia tik miręs žmogus. Tam tikras nerimo lygis yra neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis ir būtinas adaptacijos procesams. Vidutinis ar sveikas nerimo lygis skatina mus būti budriems, pasiruošti galimiems iššūkiams ar pavojams ir imtis prevencinių veiksmų. Pavyzdžiui, prieš egzaminą ar svarbų darbo susitikimą jaučiamas nerimas gali motyvuoti geriau pasiruošti, o tai padidina sėkmės tikimybę.
Sunkumai iškyla tuomet, kai nerimas pradeda trukdyti mums gyventi. Jis pradeda atkreipinėti mūsų dėmesį, varginti mūsų kūną, trukdyti santykiams, varžyti žmogaus laisvę. Nerimo jausmas paprastai yra nukreiptas į ateitį. Mes nerimaujame dėl to, kas bus. Jeigu jūsų mintys nuklysta į ateitį, ją projektuoja, bando sukontroliuoti, nerimas būtinai bus šalia. Tad svarbu pastebėti savo mintis, pabandyti pradėti pažinti savo protą, ar jis iš tiesų toks nerimastingas, nuolat piešiantis liūdnus scenarijus. Kodėl jis vis nuklysta į ateitį?
Kaip sumažinti nerimo pasikartojimo riziką?
- Laikykitės gydymo plano. Jei jums buvo paskirtas medikamentinis gydymas ar psichoterapija, svarbu laikytis specialisto rekomendacijų ir nenutraukti gydymo be jo žinios.
- Praktikuokite atsipalaidavimo technikas. Reguliarus atsipalaidavimo pratimų, tokių kaip joga, meditacija ar gilus kvėpavimas, praktikavimas gali padėti sumažinti streso ir nerimo lygį.
- Sveikai gyvenkite. Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas gali padėti pagerinti jūsų bendrą savijautą ir sumažinti nerimo riziką.
- Venkite žalingų įpročių. Piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais ar kofeinu gali pabloginti nerimo simptomus.
- Ieškokite socialinio palaikymo. Bendraukite su artimaisiais, dalyvaukite socialinėse veiklose ir ieškokite palaikymo grupėse.
- Kreipkitės į specialistą, jei jaučiate nerimo simptomus. Jei jaučiate, kad nerimas vėl pradeda varginti, nedelskite kreiptis į specialistą.