Kognityvinės Vaiko Raidos Etapai: Išsamus Gidas

Įvadas

Kognityvinė vaiko raida - tai sudėtingas ir nuolat besikeičiantis procesas, apimantis įvairius etapus, kurių kiekvienas pasižymi specifiniais gebėjimais ir iššūkiais. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime pagrindinius kognityvinės raidos etapus, remdamiesi žymiausių mokslininkų teorijomis ir praktiniais pavyzdžiais. Aptarsime psichosocialinę raidą, augimo ir raidos šuolius, sensorinės integracijos svarbą ir kūdikių raidos vertinimą.

Psichosocialinė Vaiko Raida Pagal Eriką Eriksoną

Psichosocialinė raida - tai žmogaus amžiaus tarpsnių kitimas ir socialinės aplinkos (kultūrinės, istorinės ir visuomeninės) veiksnių poveikis asmenybės raidai. Psichosocialinės raidos koncepciją 1950 m. pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų psichoanalitikas Erikas Eriksonas knygoje „Tapatumas ir amžiaus tarpsniai“ vietoj austrų psichologo ir psichiatro Sigmundo Freudo sukurtos psichoseksualinės raidos.

E. Eriksonas praplėtė S. Freudo psichoseksualinės raidos teoriją, papildęs viso gyvenimo raidos sampratą, asmenybės raidą skirstė ne pagal kūno dalis ir su jomis susijusį malonumo pojūtį, bet pagal asmenybės ryšį su socialine aplinka. Jis teigė, kad psichosocialinė raida vyksta pagal epigenetinį principą, tai yra fizinė raida nustato psichosocialinės raidos trukmės pagrindines ribas, o tam tikra kultūra gali tik pastūmėti, sulėtinti, patobulinti arba pažeisti žmogaus raidą. E. Eriksonas pabrėžė, kad kiekviename raidos tarpsnyje žmogui iškyla specifinių sunkumų ir konfliktų, vadinamų krizėmis, nuo kurių baigties priklauso tolesnis asmenybės formavimasis. Teigiamai įveikus krizę padidėja žmogaus jėgos, patirta nesėkmė ją sprendžiant reiškiasi į S. Freudo aprašytą žmogaus elgesį panašiu fiksacijos atveju.

Saugumo ir Nesaugumo Stadija (iki 1 metų)

Pirmojoje - saugumo ir nesaugumo (iki 1 metų) - stadijoje vaikas išmoksta pasitikėti arba nepasitikėti kitais asmenimis, kurie rūpinasi jo svarbiausiais poreikiais, pavyzdžiui, maitinimu, šiluma, švara ir fiziniu kontaktu, formuojasi vaiko pasitikėjimas aplinkiniu pasauliu, kuris priklauso nuo rūpinimosi vaiku. E. Eriksono teigimu, kai motina yra jautri ir pareiginga, kūdikis pasitiki ja ir kartu įgyja pagrindą pasitikėti kitais žmonėmis. Pasitikėjimas žmonėmis ir savimi padeda nugalėti sunkumus vaiko augimo kitose stadijose. Vaikas, kuriuo rūpinamasi nepakankamai, pradeda bijoti jį supančių žmonių ir aplinkos, pasidaro įtarus, todėl jo asmenybė sunkiau formuojasi kitose stadijose.

Autonomiškumo ir Gėdos Stadija (1-3 metai)

Antrojoje - autonomiškumo ir gėdos (1-3 metai) - stadijoje vaikas mokosi pats savimi pasirūpinti: mokosi naudotis tualetu, valgyti, vaikščioti ir kalbėti, arba ima abejoti savo gebėjimais. Krizės sprendimo rezultatai priklauso nuo tėvų pasirengimo suteikti vaikui laisvę jo galimybių ribose. Antraisiais ir trečiaisiais gyvenimo metais vaikas siekia viską daryti pats (pavyzdžiui, apsirengti) ir labai didžiuojasi savo naujais gebėjimais. Tėvai, kurie leidžia vaikui atlikti tai, ką jis nori ir gali, padeda jam įgyti savarankiškumo ir ugdyti valią. Savarankiškumo atsiradimas ir augimas stiprina pirmojoje stadijoje įgytą pasitikėjimą kitais. Nekantrūs tėvai, kurie daro tai, ką gali pats vaikas, arba nuolat jį skubina, formuoja vaikui abejojimo savimi ir gėdos jausmą.

Taip pat skaitykite: Kognityvinės teorijos perspektyvos kultūroje

Iniciatyvumo ir Kaltės Stadija (3-6 metai)

Trečiojoje - iniciatyvumo ir kaltės (3-6 metai) - stadijoje vaikas nori atlikti daugelį veiksmų, kuriuos moka ir atlieka suaugusieji, todėl kartais peržengia tėvų nustatytas ribas ir dėl to jaučiasi kaltas. Pagal E. Eriksoną, tai yra žaidimų amžius. Vaikui žaidžiant auga jo aktyvumas, jis turi spręsti naujas žaidimo užduotis, atsiranda smalsumas ir kūrybiškumo užuomazgų. Šioje stadijoje sprendžiamas konfliktas tarp iniciatyvos ir kaltės jausmo. Kiek iniciatyva viršys kaltės jausmą, priklauso nuo to, kiek ir kaip tėvai leis pasireikšti vaiko valiai. Jeigu tėvai skatins vaiko smalsumą, kūrybą, savarankiškumą, formuosis iniciatyvumas, kuris sudaro potencialią galimybę ateityje siekti savo tikslų ir efektyviai dirbti.

Meistriškumo ir Menkavertiškumo Stadija (6-12 metai)

Ketvirtojoje - meistriškumo ir menkavertiškumo (6-12 metų) - stadijoje vaikas intensyviai mokosi siekdamas būti kompetentingas ir produktyvus arba jaučiasi nevisavertis, negebantis ką nors gerai padaryti. Meistriškumo ir darbštumo jausmo atsiradimas labai priklauso nuo to, kaip vaikui sekasi mokykloje, nuo jo pažangumo ir nuo to, kiek jį palaiko artimieji.

Tapatumo ir Vaidmenų Neaiškumo Stadija (Paauglystė)

Penktojoje stadijoje - tapatumo ir vaidmenų neaiškumo (paauglystė) - paauglys nori išsiaiškinti, kas jis yra, pasiekia seksualinį, etninį, profesinį tapatumą arba neturi aiškaus supratimo apie ateityje jo laukiančius vaidmenis. Šią stadiją E. Eriksonas vertino kaip svarbiausią formuojantis asmenybės tapatumui. Tai pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių, čia kyla vaidmenų sumaišties pavojus. Jau ne vaikas, bet dar nesuaugęs paauglys turi atsakyti į klausimą - kas aš esu - įvairiais požiūriais: lyties, pašaukimo, būsimos profesijos ir karjeros, vertybių, pasaulėžiūros ir kita. Į šiuos klausimus jis ne visuomet laiku randa atsakymą, sprendimas gali būti atidėtas kuriam laikui. Sprendimo atidėjimą E. Eriksonas pavadino psichosocialiniu moratoriumu. Pavyzdžiui, jei asmuo negeba pasirinkti specialybės, jis gali studijuoti keliuose universitetuose, išeiti į kariuomenę, taigi susitapatinimo su profesija klausimas atidedamas ilgesniam laikui. Jaunų žmonių negebėjimą surasti savo tapatumą E. Eriksonas pavadino tapatybės krize (dažniausiai pasireiškia negebėjimu pasirinkti karjeros kelio arba tęsti mokslo). Teigiamas šios stadijos krizės įveikimas formuoja naują vertingą asmenybės savybę - ištikimybę, kurią E. Eriksonas suprato kaip gebėjimą priimti visuomenės dorovę, etiką ir ideologiją.

Intymumo ir Izoliacijos Stadija (Jaunystė; apie 20-40 metų)

Šeštojoje - intymumo ir izoliacijos (jaunystė; apie 20-40 metų) - stadijoje jaunas suaugęs žmogus siekia kito žmogaus meilės ir draugystės arba lieka izoliuotas nuo kitų, yra vienišas. Šioje stadijoje jaunas žmogus įžengia į suaugusiųjų pasaulį, kur jo laukia nauji išbandymai. Kyla noras priartėti prie žmonių, intymumo poreikis, meilės siekimas, kartu ir baimė netekti individualybės. Jei žmogus jau yra atradęs savo tapatybę, jis tampa pakankamai stiprus, kad galėtų atsiduoti kam nors - siekiui, idealui, kitam asmeniui - nebijodamas prarasti savęs. Šios stadijos krizės įveikimas pasireiškia vidinės laisvės pajautimu. Žmogus jaučia, kad atsiduodamas artimam, įkvėptiems išgyvenimams jis papildo savo asmenybę vertinga patirtimi. Teigiamai išsprendęs šios stadijos krizę žmogus subręsta meilei, socialinis darinys, susiformavęs šioje stadijoje, yra etinis jausmas ir dorovė. Baimė prarasti savąjį Aš veda į stiprų izoliacijos jausmą ir pasinėrimą į save. Neįveikęs šio amžiaus krizės žmogus neturi vidinės laisvės, nepajėgus atsiduoti ir nėra ištikimas nei kitam asmeniui, nei savo siekiams dėl savo nepastovumo.

Generatyvumo ir Stagnacijos Stadija (Vidutinis Amžius; apie 40-65 metus)

Septintojoje - generatyvumo ir stagnacijos (vidutinis amžius; apie 40-65 metus) - stadijoje suaugęs asmuo yra produktyvus, dirba jam svarbų darbą, puoselėja šeimą arba tampa sustingęs. Šios stadijos veiklumas (apima produktyvumą ir kūrybingumą) yra esminė suaugusiųjų savybė. Daugeliui tai reiškia tapti tėvu ar motina, auginti ir auklėti vaikus. Kai kurie asmenys dėl ypatingų polinkių ir talentų gali atsiduoti kūrybiniam darbui. Rūpindamasis kitais žmogus praturtėja pats, jei jis rūpinasi tik savimi, tada regresuoja. Šioje stadijoje įveikus krizę gali pasireikšti žmogaus kūrybiškumas, altruizmas. Tokie žmonės tiksliai žino, ko siekia gyvenime, dažnai sukuria darnią šeimą ir tampa pavyzdžiu jaunajai kartai. Neįveikus šios stadijos krizės atsiranda stagnacija. Žmogus negeba įsijausti į kitų problemas ir poreikius.

Taip pat skaitykite: Kognityvinė psichologija VDU

Integracijos ir Nevilties Stadija (Senatvė)

Aštuntojoje - integracijos ir nevilties (senatvė) - stadijoje žmogus stengiasi suprasti, ar jo gyvenimas buvo prasmingas, mato savo gyvenimo svarbą arba supranta, kad nepasiekė savo gyvenimo tikslų. Tai paskutinė žmogaus brendimo stadija, kuri prasideda maždaug nuo 65 metų ir trunka iki mirties. Šiuo laikotarpiu vyksta svarbus ir galutinis vidinis apsvarstymas: praeities (kas jau įvyko), dabarties (kas vyksta šiuo metu), ateities (kas įvyks, tai yra mirties). Šios stadijos krizės įveikimas didele dalimi priklauso nuo to, kaip buvo įveiktos ankstesnių stadijų krizės. Žmogus, kuriam pavyko jas teigiamai įveikti, įgyja pasitikėjimo, autonomijos, iniciatyvos, meistriškumo, intymumo, veiksmingumo jausmą, senatvėje visa tai susilieja į vidinę darną - žmogus suvokia, kad ne veltui gyveno. Teigiamai neišsprendęs krizių žmogus darnos nejaučia, jį apima nerimas, gailestis dėl beprasmiškai pragyvento gyvenimo. E. Eriksonas teigė, kad asmenybė bręsta visą gyvenimą, bet tikrasis brandumas ir gyvenimo išmintis pasiekiama senatvėje.

Augimo ir Raidos Šuoliai

Ypač pirmieji vaiko augimo šuoliai tėvams gali sukelti daug nerimo ir pasimetimo, tačiau susipažinus su tuo artimiau, pamatysite, kad tai visiškai normali kiekvieno vaiko raidos dalis. Augimo ir raidos šuoliai mažylį aplankys net 16 kartų per 18 jo gyvenimo mėnesių, tad tinkamos žinios apie šiuos raidos etapus padės žengti per tėvystę su daugiau ramybės ir pasitikėjimo.

Augimo Šuoliai

Augimo šuolis - tai fizinio augimo laikotarpis. Kūdikių augimo šuoliai paprastai trunka 2-3 dienas (kai kuriais atvejais gali trukti ir iki 5-7 dienų). Šiuo metu tėvai gali pastebėti, kad mažylis daugiau nori valgyti arba žįsti, būna irzlesnis, gali daugiau arba kaip tik prasčiau miegoti ir po šio laikotarpio tėvai dažnai pastebi akivaizdų fizinį vaiko paūgėjimą ar svorio priaugimą. Tačiau taip pat svarbu suprasti, kad kūdikių augimo šuoliai mažyliams gali pasireikšti skirtingu intensyvumu, priklausomai nuo vaiko temperamento ir jautrumo pokyčiams. Todėl vienai šeimai kūdikio augimo šuoliai gali tapti sudėtingu laikotarpiu, o kitai - gali praeiti ir beveik nepastebimai.

Raidos Šuoliai ("Pasiekimų Savaitės")

Raidos šuolis (lietuvių kalba dar kartais vadinamos „pasiekimų savaitės“) - tai protinio vystymosi laikotarpis, kuris paprastai trunka 1-5 savaites. Jo metu mažylio smegenyse įvyksta neurologiniai pokyčiai, vaikas įgyja kompleksiškesnį suvokimą, po kurio pasaulis jo akims, uoslei, skoniui, klausai ir lytėjimui gali atrodyti visiškai kitaip - o tai yra didžiulis pokytis! Įprastai, pirminis raidos šuolio etapas pasireiškia padidėjusiu mažylio dirglumu, verksmingumu, išaugusiu artumo ir žindymo poreikiu ar net laikinu raidos regresu. Pasibaigus šiam etapui, tėvai dažnai pastebi naujai įvaldytus įgūdžius, kurių iki šiol vaikas dar nebuvo atradęs - tai ženklas, kad raidos šuolis įvyko ir ateina lengvesnis etapas. Tačiau svarbu suprasti, kad vaikų raidos šuoliai mažyliams gali pasireikšti skirtingu intensyvumu, priklausomai nuo vaiko temperamento ir jautrumo pokyčiams. Todėl vienai šeimai raidos šuoliai gali tapti sudėtingu laikotarpiu, o kitai - gali praeiti ir beveik nepastebimai.

Svarbu paminėti, kad raidos šuoliai yra skaičiuojami ne nuo gimimo dienos, o nuo gimdymo termino dienos.

Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?

Augimo Šuolių Etapai Iki Vienerių Metų

Per 1 vaiko gyvenimo metus gali būti pastebėti 6 fizinio augimo šuoliai:

• 7-10 gyvenimo dienomis (1 mėnesį): gali įvykti pirmasis naujagimio augimo šuolis. Augimo šuolio metu kūdikis gali labai pastebimai ir greitai priaugti svorio bei ūgio, apie 2-3 dienas intensyviai ir dažnai žįsti, būti irzlesnis nei įprastai. Svarbu, kad naujagimio augimo šuoliai ne visada naujiems tėvams dar yra akivaizdžiai pastebimi. Kiekvienas vaikas taip pat pasižymi skirtingu temperamentu. Tad nesijaudinkite, jeigu pokyčių nepastebite - tai tik bendrosios gairės, kurios gali padėti suprasti kas vyksta.
• 2-3 savaitę (1 mėnesį): gali įvykti antrasis augimo šuolis. Augimo šuoliai bei jų požymiai ir toliau išliks panašūs, kaip aptarta anksčiau.
• 4-6 savaitę (2 mėnesį): gali įvykti trečiasis augimo šuolis.
• 3 mėnesį: gali įvykti ketvirtasis augimo šuolis. Iki šiol mažylis augo itin sparčiai, jo augimo šuoliai vyko kas keletą savaičių, o po to, kai įvyksta augimo šuolis 3 mėnesių kūdikiui, spartaus fizinio augimo epizodai ima vis retėti.
• 6 mėnesį: gali įvykti penktasis kūdikių augimo šuolis.
• 9 mėnesį: gali įvykti šeštasis augimo šuolis kūdikiui.

Augimo šuoliai virš metų taip pat vyksta, tik rečiau. Vyresnių vaikų augimo šuoliai gali būti atpažinti pagal tuos pačius požymius.

Raidos Šuolių Etapai Iki Pusantrų Metų

Per 18 vaiko gyvenimo mėnesių gali įvykti 10 raidos šuolių:

• Raidos šuolis 5 savaitę (2 mėnuo): Apie 5 kūdikio savaitę įvyksta pirmasis raidos šuolis, trunkantis apie 1 savaitę. Jis yra palyginti trumpas ir pokyčius pastebėti gali būti sunku. Pavyzdžiui, galite pastebėti, kad kūdikis ėmė elgtis kitaip ir kad ši savaitė yra kiek sunkesnė nei įprasta.
• Raidos šuolis 8-9 savaitėmis (3 mėnuo): Šiuo šuolio metu atsiranda modelių atpažinimas aplink ir savo paties kūne. Modelių suvokimas reiškia, kad kūdikis jau ima suprasti, kai kažkas kartojasi, atpažįsta veiksmus (pavyzdžiui, kasdienę rutiną), pradeda suvokti, jog jo kūno dalys jau gali judėti valingiau (pavyzdžiui, rankos).
• Raidos šuolis 12 savaitę (3-4 mėnuo): Kūdikis įgauna suvokimą apie subtilius pasikeitimus. Tai reiškia, kad vaikas mato nebe tik tašką A ir B, bet ir kelią tarp jų, tad viskas aplink jį įgauna subtilesnį ir vientisesnį vaizdą. Pavyzdžiui, galite pastebėti, kad mažylio kūno judesiai tampa labiau kontroliuojami, tikslesni ir vientisi (įskaitant ir galvytės laikymą).
• Raidos šuolis 15-19 savaitėmis (4-5 mėnuo): Tai pirmas ilgesnis raidos šuolis, kuris kūdikiui gali trukti net iki 5 savaičių. Po šio raidos šuolio pastebėsite, jog kūdikis pradeda suvokti, kad egzistuoja nebe tik atskiri įvykiai, kurie gali kartotis, bet ir jų sekos. Pavyzdžiui, iki šiol stebėdamas besileidžiantį kamuoliuką vaikas matė kelis veiksmus (paleidimą ir atšokimą), tačiau dar nesuvokdavo jų sekos (kas seka po ko). Nuo šiol mažylis jau žinos, kad atsimušęs į žemę kamuoliukas rieda arba atšoka, t.y. jau supras visą kamuoliuko kritimo ir atšokimo įvykių seką, o nebe tik pavienius veiksmus. Su tuo kūdikio gyvenime atsiras ir daug naujų įgūdžių bei eksperimentų. Taip pat pasijaus rutinos ir ritualų reikšmė, nes šiuo metu kūdikiui jau žinant, kas po ko vyksta, tai ims ypatingai kurti saugumo ir pastovumo jausmą.
• Raidos šuolis 23-26 savaitėmis (6-7 mėnuo): Po šio raidos šuolio kūdikis įgauna suvokimą apie ryšį tarp įvairių objektų. Nuo šiol kūdikis jau suvokia, kad daiktai gali būti viduje, išorėje, ant viršaus, apačioje, šalia, po, tarp, toliau, arčiau. Ir mažylis šiuo supratimu ims itin aktyviai naudotis kasdienoje. Pavyzdžiui, spaus mygtuką, kad išgirstų tam tikrą garsą. Kūdikis geriau ima suvokti ryšį tarp savo kūno dalių - ką galima nuveikti koordinuojant kūną. Taip pat gali atsirasti išsiskyrimo su artimiausiu žmogumi nerimas.
• Raidos šuolis 34-37 savaitėmis (8-9 mėnesiai): Po šio raidos šuolio vaikas pasaulį ima suvokti ir kategorijomis. Tai reiškia, kad mažylis matys nebe daugybę skirtingų objektų, o jų grupes bei kokios savybės sudaro kiekvieną grupę. Pavyzdžiui, kas įeina į grupes „žmonės“, „katės“, „maistas“ ir pan. Galite pastebėti, kad vaikas ims tyrinėti objektus atidžiau ir ilgiau apžiūrinėdamas, viską išimdamas, ištraukdamas, išrinkdamas, išardydamas, mesdamas, nuversdamas ir pan. Mintyse kūdikis analizuoja, lygina, ieško panašumų ir skirtumų, kurdamas kategorijas, kurios sudaro pasaulį. O galiausiai ima atpažinti tuos pačius objektus įvairiomis skirtingomis formomis.
• Raidos šuolis 42-46 savaitėmis (10-11 mėnesiai): Po šio raidos šuolio kūdikis pradeda suvokti, jog egzistuoja eiliškumas ir tikslingai pasitelkti įvairius daiktus ar veiksmus siekiant tikslo. Pastaruoju metu mažylis pasaulį tyrinėjo per kategorijų suvokimą viską ardydamas, išimdamas, atidarydamas, o atsivėrus eiliškumo suvokimui ima domėtis sudėjimu, statymu, dėliojimu, kartojimu. Taigi kūdikio veiksmuose atsiranda daug daugiau tikslingumo nei buvo iki šiol.
• Raidos šuolis 51-54 savaitėmis (12-13 mėnesiai): Po šio raidos šuolio kūdikis pradeda suvokti, jog tas pats rezultatas gali būti pasiektas įvairiais būdais ir eiliškumu. Šis pasaulis vaiko akimis - pilnas galimybių. Prasideda aktyvūs vaiko eksperimentai tikrinant kas nutiks, kaip kas veikia, kokiais būdais galima pasiekti norimus daiktus, atverti normas erdves, inicijuoti norimas veiklas. Taip pat atsiranda suvokimas, jog tarp visų galimybių yra pasirinkimas ir atsisakyti daryti tai, ką siūlo tėvai, taigi prasideda „ne“ etapo užuomazgos. Taigi šis protinio augimo šuolis 1 metų vaiko ir visos šeimos gyvenime įneša išties daug naujovių!
• Raidos šuolis 60-64 savaitėmis (14-15 mėnesiai): Po šio raidos šuolio vaikas suvokia, jog pasaulis tai ne tik begalė galimybių aplink jį, bet ir proga pačiam pasirinkti kada ir kaip tomis galimybėmis pasinaudoti. Vaikas ima kurti ir keisti situacijas, jų derinius, svarstyti ar verta jas atlikti ir kurti savus principus iš iki šiol įvaldytų situacijų, tikslingai jas planuoti ir jų siekti. Mąstymas tampa daug kompleksiškesnis. Pavyzdžiui, prieš miegą mažylis gali prašyti paskaityti knygelę dar ir dar, atnešti kokį nors daiktą, ką nors atlikti, sąmoningai suvokdamas, kad tokiu būdu bando nutolinti ėjimą miegoti.
• Raidos šuolis 71-75 savaitėmis (17-18 mėnesiai): Po šuo raidos šuolio vaikas įgyja suvokimą, kad gali būti formuojamos ištisos ir sudėtingos situacijų sistemos, kurias galima lanksčiai pritaikyti pagal aplinkybes. Pavyzdžiui, daugelis tėvų pajaučia staiga suaktyvėjusią vaiko kalbą ir papilnėjusį žodyną, atsiranda piešimas su intencija, ima reikštis fantazija, noras viską daryti pačiam ir pan.

Raida 19-24 Mėnesiais

19-24 mėnesiai - tai laikotarpis, kuris dažnai yra siejamas su pasiruošimu darželiui. Su kokiais sunkumais kasdieninės veiklos metu susidurs būtent Jūsų vaikas, iš anksto numatyti pakankamai sudėtinga. Tačiau tam galime pasiruošti.

Sensorinė Integracija ir Jos Sutrikimai

Termino ‘sensorinė dieta’ kūrėjai P.Wilbarger ir J.Wilbarger teigia, jog kiekvienam žmogui yra būtinas tam tikras dirgiklių kiekis, reikalingas, kad žmogus galėtų jaustis pakankamai budrus, sugebąs prisitaikyti, sumanus. Tai panašu į žmogaus poreikį vitaminams ir mikroelementams. ‚Sensorinė dieta‘ - tai žmogui kiekvieną dieną būtina sensomotorinių dirgiklių suma.

Skiriami du sensorinės integracijos sutrikimų lygiai:

• vaikai, kurie neturi jokių raidos sutrikimų, tik sensorinės integracijos sutrikimus;
• vaikai, kurie turi raidos sutrikimų, tokių kaip cerebrinis paralyžius, autizmas, Aspergerio sindromas kartu su sensorinės integracijos sutrikimais.

Galime išskirti šias sensorinės integracijos sutrikimų rūšis:

• Taktiliniai;
• Klausos;
• Regėjimo;
• Propriorecepsijos;
• Vestibuliniai;
• Skonio.

Kūdikių Raidos Vertinimas ir Priežiūra

Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos Kineziterapijos skyriaus vadovė prof. dr. teigia, kad normali raida, atitinkanti vaiko chronologinį amžių - vienas iš svarbiausių vaiko sveikatos rodiklių.

Įvertinti raidą naudinga visada. Geriau išgirsti žinią, kad jūsų kūdikis sveikas, raida atitinka chronologinį amžių, nei lankyti ilgai trunkančias ir kartais ne ypatingai malonias procedūras. Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiaus. Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego. Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi.

Vertinimo metodus parenkame pagal tikslą. Galime naudoti klinikinį stebėjimą, kai kūdikiui nepateikiamos užduotys, o tik stebime, kaip jis juda. Jei mūsų tikslas yra atrinkti kūdikius, turinčius riziką raidos sutrikimams, naudosime standartizuotas skales. Moksliniams tyrimams naudojamos dar tikslesnės skalės, kurios leidžia paskaičiuoti raidos amžių, motorinės raidos rodiklį ir kt.

Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo. Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus - kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius. Kauno klinikose dirba daugiadalykė specialistų komanda, pacientams suteikiama aukščiausio lygio visapusė priežiūra, tad esant poreikiui, kūdikiai nukreipiami tolesnei konsultacijai pas atitinkamą gydytoją specialistą. Kineziterapeutai yra atsakingi už judesius, tačiau kūdikiams gali būti sutrikusios ir kitos raidos sritys.

Negalima praleisti nė vieno kūdikio raidos etapo, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje. Negalima daryti nieko anksčiau laiko nei kūdikiui tai priklauso daryti. Pavyzdžiui, negalima mokyti vaikščioti aštuonerių-dešimties mėnesių amžiaus kūdikio, vedžioti kūdikį pakėlus jo rankas aukštyn (taip vedžiojamo kūdikio savarankiškas vaikščiojimas vėluoja, jis vėliau išmoksta reguliuoti savo žingsnio ilgį ir tempą, koordinuoti pusiausvyrą). Stebėkite ir saugokite savo kūdikius, bet tuo pačiu palikite jiems daug erdvės judėti patiems. Pasirūpinkite vaizdine ir garsine stimuliacija aplinkoje.

Vaiko Raidos Sritys

Kūdikio raida apima keletą sričių: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą, emocijas. Įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, labai svarbūs kūdikio raidai ir lydi jį visą gyvenimą.

• Fizinė sritis: apima gebėjimą naudoti raumenis, reikalingus atlikti tikslius judesius.
• Kognityvinė sritis: apima vertinimą ir problemų sprendimą, kas turi įtaką neurologinių ryšių vystymuisi, mokyklai ir pasiekimų lygiui net ir suaugus.
• Socialinė ir emocinė sritis: apima "aš" ir jausmų suvokimą, kuris vystosi jiems augant.
• Bendravimas ir kalba: vystosi bendraujant su aplinkiniais.

Dažni Klausimai Apie Vaiko Raidą

Tėvų džiaugsmą dažnai užgožia įvairūs klausimai, nuogąstavimai dėl atžalos raidos.

• Kada vaikas pradeda kalbėti? Dauguma vaikų pradeda tarti turinčius kokią nors prasmę garsus, sulaukę maždaug metų. Bet yra visai normalių vaikų, kurie neskuba kalbėti. Atrodo, kad tai daugiausia priklauso nuo vaiko temperamento ir prigimties ypatybių.
• Kada vaikas pradeda vaikščioti? Nuo daugelio faktorių priklauso, kada vaikas pradeda savarankiškai vaikščioti. Jeigu pradėjęs vaikščioti vaikas suserga ir praguli lovoje kokias dvi savaites, tai, galimas dalykas, jis tik po poros mėnesių vėl bandys savarankiškai eiti.
• Kada vaikas pradeda stovėti? Palaikomas paprastai pradeda stovėti 7-9 mėnesių, savarankiškai stovi 9-12 mėnesiu vaikas. Kai kurie ir vyresni vaikai nemoka stovėti…

tags: #kognityvine #vaiku #raida