Šiame straipsnyje aptariami šizoidinio asmenybės sutrikimo (ŠAS) požymiai, diagnostikos kriterijai ir galimos priežastys. Taip pat paliečiamos diferencinės diagnostikos, eigos, rizikos veiksnių ir kitos svarbios temos.
Įvadas į Asmenybės Sutrikimus
Asmenybės sutrikimas apibrėžiamas kaip visuma stabilių asmenybės bruožų, kurie trukdo žmogaus prisitaikymui prie aplinkos, sąlygodami socialinės, darbinės veiklos sutrikimus ar subjektyvų distresą. Asmenybės sutrikimams būdingi sintoniški bruožai, kurie yra nuolatiniai ir pasireiškia visose gyvenimo srityse.
Šizoidinio Asmenybės Sutrikimo (ŠAS) Požymiai
Asmenys, turintys šizoidinį asmenybės sutrikimą, linkę būti atsiskyrę ir turi mažai išreikštą tarpasmeninio bendravimo poreikį, patiria labai mažai malonumo ar pasitenkinimo iš jo. Jiems būdingas susiaurėjęs afektas, emocinis atsiribojimas, polinkis į svajojimą ir prastas humoro suvokimas. ŠAS turintiems asmenims dažnai nerūpi socialinio bendravimo subtilumai ir taisyklės. Jie bendravimo metu gali atrodyti stokojantys socialinio bendravimo įgūdžių ar itin susitelkę į save, jie gali atreaguoti nelaiku ar netinkamu būdu (ar visai neatreaguoti) į kitų žmonių veiksmus ir žodžius.
Pagrindiniai ŠAS požymiai:
- Atsiskyrimas ir mažas poreikis bendrauti.
- Susiaurėjęs afektas ir emocinis atsiribojimas.
- Polinkis į svajojimą.
- Prastas humoro suvokimas.
- Socialinio bendravimo įgūdžių stoka.
- Lėtas kognityvinis tempas.
- Monotoniška ir neišraiškinga kalba.
- Komfortas būnant vienam ir diskomfortas reikalaujant intymumo.
- Emocinis šaltumas ir pasyvus reagavimas.
- Kryptingumo ir aiškių tikslų stoka.
Šizoidinio asmenybės tipo paplitimą, sutrikimo eigą, rizikos veiksnius, įvertinimą, KET aspektus, diferencinę diagnostiką žiūrėkite išsamius Daliaus Kurlinko ir dr. Juliaus Neverausko mokymuose.
Šizoidinio Asmenybės Sutrikimo Formavimasis
Nesutariama dėl šizoidinės asmenybės vystymosi etapo. Vieni tai sieja su kūdikyste, kai vaikas dar nesuvokia kitų žmonių atskirtumo, ir šizoidinė būsena laikoma regresija į ankstyvąją raidos stadiją. Tokiems kūdikiams būdingas vengiantis prisirišimas, abejingumas, kadangi jų „motinos nepriėmė jų normalios priklausomybės“, ignoravo jų liūdesį, buvo šiurkščios, emociškai neišraiškingos ir vengiančios „emocinio kontakto su savo vaikais“. Šizoidinės asmenybės išgyveno „reikšmingą ankstyvą socialinę izoliaciją“. Taip pat šizoidinė asmenybė gali formuotis esant priešingam ryšio pobūdžiui - pernelyg dideliam įsitraukimui, globojimui. Dažnai šizoidiškų vyrų motinos būna gundančios, nesilaikančios ribų, o tėvai - nekantrūs ir kritiški. Taip pat šizoidinės dinamikos vystymuisi būdinga aplinka, kurioje santykiai dviprasmiški, tariamai abipusiški, emociškai nesąžiningi, komunikacija paini ir prieštaringa, ir vaikas tokioje aplinkoje išmoksta atsiriboti, kad apsaugotų save nuo pykčio ir sumaišties. Taip pat šizoidinis troškimo ir vengimo konfliktas gali atsirasti, jeigu „vaikas jaučiasi vienišas ir apleistas, tačiau vienintelis prieinamas dėmesys yra neempatiškas ir įkyrus“.
Taip pat skaitykite: Priklausomo asmenybės sutrikimo gydymo galimybės
Psichodinaminės ir Kognityvinės Perspektyvos
Psichodinaminės krypties šalininkai teigia, kad šizoidinio asmenybės sutrikimo šaknys slypi nepatenkintame žmogiškojo kontakto poreikyje. Manoma, kad tokių žmonių tėvai buvo nepriimantys ar net užgaulūs savo vaikams, jų šeimose nebuvo įprasta rodyti jausmų. Kognityvinės krypties teoretikai teigia, kad tokie žmonės kenčia dėl mąstymo trūkumo. Jų mintys linkusios būti miglotos ir tuščios, jiems sunku suprasti aplinką ir prieiti teisingų suvokimų.
Diagnostikos Aspektai
Diagnozuojant asmenybės sutrikimus reikia atsižvelgti į klinikinius požymius, žmogaus vystymosi duomenis bei psichologinių testų rezultatus. Būtina įvertinti, ar sutrikimo simptomai yra sintoniški (nekelia svetimumo pojūčio, visuomet tokie buvo), ar distoniški (sukelia diskomfortą ir atrodo svetimi) asmens Ego atžvilgiu. Taip pat svarbu atsižvelgti į žmogaus vystymosi aspektus, vaikystės aplinką, santykius su tėvais ir kitais artimais žmonėmis.
Diferencinė Diagnostika
Svarbu atskirti ŠAS nuo kitų sutrikimų, tokių kaip:
- Šizofrenija, bipolinis sutrikimas ar depresija su psichozės simptomais.
- Autizmo spektro sutrikimas.
- Sutrikimai, susiję su medžiagų vartojimu ar kita medicinine būkle.
- Paranoidinis asmenybės sutrikimas.
- Šizotipinis sutrikimas.
Kiti Psichikos Sutrikimai
Šiame poskyryje aprašomi psichikos sutrikimai, kuriuos jungia bendra etiologija, t. y. aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją.
Demencija
Demencija (F00-F03) - tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.
Taip pat skaitykite: Šizoidinio asmenybės tipo sutrikimo gydymas
Alzheimerio Liga
Alzheimerio (Alzheimer) liga yra nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė smegenų liga, kuriai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai.
Kraujagyslinė Demencija
Demencija yra smegenų infarkto, sukelto kraujagyslinio susirgimo, pavyzdžiui, hipertoninės ligos, rezultatas. Infarktai paprastai būna maži, bet jų efektai kumuliuojasi. Paprastai atsiranda staiga po kelių insultų dėl trombozės, embolijų ar hemoragijų galvos smegenų kraujagyslėse.
Kita Demencija
Demencija ne dėl Alzheimerio (Alzheimer) ligos ar smegenų kraujagyslių pažeidimo. Progresuojanti demencija su įvairia neurologine simptomatika, atsirandančia dėl specifinio morfologinio nervų sistemos pakenkimo, kurį, manoma, sukelia tam tikras paveldimas faktorius. Prasideda paprastai vidutiniame ar vyresniame amžiuje, bet gali bet kuriame suaugusiojo žmogaus amžiuje.
Hantingtono Liga
Demencija, atsirandanti kaip plačios smegenų dalies degeneracijos išraiška. Hantingtono (Huntington) liga paveldima autosominiu-dominantiniu būdu. Simptomų dažniausiai atsiranda trečiajame ar ketvirtajame amžiaus dešimtmetyje.
Parkinsono Liga
Demencija, kuri atsiranda nustatytos Parkinsono (Parkinson) ligos fone.
Taip pat skaitykite: Ribinio asmenybės sutrikimo ypatumai
Amnezinis Sindromas
Sindromas, kai dominuoja didelis atminties sutrikimas neseniai ir seniai buvusiems įvykiams. Nors išlikęs sugebėjimas pakartoti, sugebėjimas išmokti naują medžiagą yra gerokai pablogėjęs, nebesiorientuojama laike.
Delyras
Etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais.
Organiniai Haliucinaciniai Sutrikimai
Sutrikimas, kuriam būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei. Gali būti kliedesinė haliucinacijų interpretacija, tačiau kliedesiai nėra dominuojantis klinikinis požymis.
Organiniai Katatoniniai Sutrikimai
Sutrikimas, kuriam būdingas sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais.
Organiniai Kliedesiniai Sutrikimai
Sutrikimas, kai vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai. Jie gali būti kartu su haliucinacijomis.
Organiniai Nuotaikos (Afekto) Sutrikimai
Sutrikimai, kuriems būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio. Sutrikimai gali atitikti depresijos, hipomanijos, manijos ar bipolinio sutrikimo kriterijus.
Organiniai Disociaciniai Sutrikimai
Sutrikimas, kuriam būdingas normalios praeities atsiminimų integracijos, tapatumo suvokimo, dabarties pojūčių įsisąmoninimo ar kūno judesių kontrolės dalinis ar visiškas praradimas.
Organinis Asteniškumo Sutrikimas
Tai sutrikimas, kuriam būdingas atminties susilpnėjimas, sunkumai mokytis ir sumažėjusi dėmesio koncentracija, kai atliekant užduotį reikia nuolat daryti pertraukas, bandant atlikti užduotį, dažnai pajuntamas protinis nuovargis, o išmokti naują informaciją subjektyviai atrodo sunku, net jei objektyviai vertinant sunkumų nepastebima.
Asmenybės ir Elgesio Sutrikimai Dėl Organinio Smegenų Pažeidimo
Šiam sutrikimui būdingas labai pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys. Ypač pakinta emocijų, poreikių ir impulsų išraiška. Kliniškai taip pat gali pasireikšti kognityvinių funkcijų ir seksualinės sferos pakitimai.
Poencefalitinis Sindromas
Šis sindromas apima liekamuosius nespecifinius ir kintančius elgesio pokyčius, atsirandančius sveikstant po virusinio ar bakterinio encefalito.
Psichoaktyviųjų Medžiagų Sukelti Psichikos ir Elgesio Sutrikimai
Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (gali būti skiriamos medicininiams tikslams arba ne).
Ūmi Intoksikacija
Tai būklė, kuri atsiranda dėl psichoaktyviosios medžiagos pavartojimo, kai sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos bei reakcijos.
Žalingas Vartojimas
Tai psichoaktyviosios medžiagos vartojimo būdas, kuris kenkia sveikatai.
Priklausomybės Sindromas
Tai elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo.
Abstinencijos Būklė
Tai grupė įvairiai besiderinančių ir įvairaus sunkumo laipsnio simptomų, atsirandančių visiškai ar santykinai susilaikant nuo medžiagos po ilgalaikio ir nuolatinio vartojimo.
Abstinencijos Būklė su Delyru
Tai būklė, kuriai esant, abstinencijos būsena yra komplikuota delyru.
Psichozinis Sutrikimas
Tai psichozinių reiškinių visuma, pasireiškianti vartojant psichoaktyviąją medžiagą ar tuoj po vartojimo ir nepaaiškinama vien kaip ūmi intoksikacija arba dalis abstinencijos būklės.
Amnezinis Sindromas
Tai sindromas, susijęs su dideliu lėtiniu trumpalaikės ir ilgalaikės atminties pakenkimu.
Rezidualinis arba Vėlai Atsirandantis Psichozinis Sutrikimas
Sutrikimas, kai alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos sukelti kognityviniai, afekto, asmenybės ir elgesio pakitimai užsitęsia ilgiau nei laikotarpis, per kurį, kaip priimta manyti, tiesiogiai veikia psichoaktyvioji medžiaga.
Šizofrenija, Šizotipiniai ir Kliedesiniai Sutrikimai
Šis skyrius apima svarbiausią šios grupės sutrikimą šizofreniją, šizotipinį sutrikimą, nuolatinius kliedesinius sutrikimus ir didesnę grupę ūminių bei praeinančių psichozinių sutrikimų.
Šizofrenija
Šizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas.
Kiti Asmenybės Sutrikimai
Ribinis Asmenybės Sutrikimas
Asmenybės sutrikimas, kuriam būdinga ryškus polinkis elgtis impulsyviai, neatsižvelgiant į pasekmes ir afektų nestabilumas.
Šizotipinis Sutrikimas
Šizotipinio sutrikimo eiga lėta, svyruojanti, retai pereina į aiškią schizofreniją. Nėra aiškios pradžios, atsiradimas bei eiga panašūs į asmenybės sutrikimų.
Gydymas
Medikamentai tokiam sutrikimui gydyti nerekomenduojami, nebent gydant trumpalaikius stiprios baimės pasireiškimus. Sutrikimą galima gydyti su risperidone, olanzapine, sertindole. SSRI vaistai irgi gali būti naudojami bandant sumažinti maniją, apsėdimą, depresiją, bet SSRI naudojimas be antipsichozinių vaistų galį paaštrinti sutrikimą. Medikamentinis gydymas reikalingas, kai yra išreikšta suvokimo ir mąstymo patologija, dažniausiai neuroleptikai.
tags: #tlk #asmenybes #sutrikimas