Joga: Holistinis Saviugdos Kelias į Darną ir Pilnatvę

Šiandien, kai pasaulis skuba ir reikalauja nuolatinio prisitaikymo, vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip atrasti darną su savimi ir aplinka. Joga, kaip holistinis saviugdos kelias, įgauna vis didesnį populiarumą. Tai nėra tik fizinių pratimų rinkinys, bet ir dvasinė praktika, padedanti geriau pažinti save, valdyti savo emocijas, mintis ir siekti pilnatvės. Holistinis pasaulio suvokimas tampa vis aktualesnis, nes jis apima ne tik fizinę, bet ir dvasinę, psichinę bei socialinę gerovę. Tai yra kelias į pilnatvę, leidžiantis mums geriau suprasti save ir supantį pasaulį.

Holistinis Požiūris į Sveikatą

Ilgą laiką sveikatos samprata buvo siejama su organizmo gebėjimu tinkamai funkcionuoti. Tačiau XX amžiaus viduryje požiūris pasikeitė - sveikata pradėta sieti su fizine, psichine ir socialine gerove, o ne tik ligos nebuvimu. Norint būti sveikiems, reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp šių trijų aspektų. Holistinis požiūris į sveikatą teigia, kad žmogų reikia gydyti atsižvelgiant ne tik į fizinius simptomus, bet ir į psichinius bei socialinius veiksnius. Tai reiškia, kad sergantis žmogus nėra tik tas, kuris patiria fizinius negalavimus - jo sveikata gali būti trikdoma ir dėl psichologinių sunkumų ar socialinės atskirties.

Holistinės Sveikatos Elementai

• Fizinė sveikata: Tai organizmo gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių vidinių ir išorinių veiksnių.
• Psichinė sveikata: Gera psichinė būklė leidžia susidoroti su nepalankiomis aplinkybėmis ir gyventi prasmingą gyvenimą.
• Socialinė gerovė: Tai būsena, kai žmogus jaučia, kad jo pagrindiniai poreikiai yra patenkinti ir jis jaučiasi įtrauktas į visuomenę.
• Dvasingumas: Gebėjimas atleisti, nelaikyti pykčio, gerbti aplinką.

Statistika rodo, kad sveikata net 50% priklauso nuo paties žmogaus pasirinkto gyvenimo būdo, 20% lemia aplinka, kurioje gyvename, 20% - genetinis fondas ir tik 10% - medicina. Todėl svarbiausia yra tai, kokius kasdienius ritualus atliekame.

Jogos Esmė: Daugiau Nei Tik Fiziniai Pratimai

Tokio prekės ženklo kaip „Joga“ platinimas įgauna pagreitį. Kad ir kur pažvelgtumėte, yra jogos studijos ir jogos turai. Yra tiek daug jogos krypčių ir stilių, kad sunku jas visas prisiminti. Joga yra nuostabi! Tačiau pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama išoriniam turiniui, tai yra kūno kultūrai.

Joga - tai daugiau nei fizinio kūno stiprinimas ar lankstumo didinimas. Tai holistinis gyvenimo būdas, siekiant išnaudoti savo sąmonės galimybes. Žinoma, kiekvienas norintis gali praktikuoti joginį gyvenimo būdą. O tai - ne tik jogos pamokos. Tai savo sąmonės, pasąmonės tyrinėjimas. Buvimas sielos kelyje.

Taip pat skaitykite: Joga ir meditacija: harmonijos link

Praktiniai Jogos Aspektai ir Saviugdos Etapai

Joga apima ne tik fizines pozas (asanas), bet ir kvėpavimo pratimus (pranajama), meditaciją ir etinius principus (jama ir nijama). Šie elementai kartu padeda pasiekti fizinę, psichinę ir dvasinę pusiausvyrą.

Jama ir Nijama: Etiniai Jogos Pagrindai

Jama yra principas, susijęs su išoriniu pasauliu, o Nijama - pasižadėjimas sau. Jeigu žmogus dažniausiai susipažįsta su sekančiais šešiais žingsniais jogos kontekste, tai Jama ir Nijama visi žino, paprastai kalbant, jie turi skirtingą pavadinimą: moralės ir etikos normos, įsakymai ir t.t. Ir mes, vienaip ar kitaip, daugumos jų laikomės, ir ne dėl to, kad kažkur parašyta ar kitaip mes pateksime į pragarą, o todėl, kad kitaip egzistuoti neįmanoma.

Jama (principai, susiję su išoriniu pasauliu):

• Ahimsa - nesmurtas, nežalojimas. Iš pirmo žvilgsnio viskas aišku: nežudyk, neskriausk, elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi. Tačiau iš tikrųjų paaiškėja, kad viskas nėra taip paprasta. Vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatoma, kaip elgtis, gali būti supratimas, prie ko jūsų žodžiai ar veiksmai prives: vystymąsi ar degradaciją. Todėl būtina ugdyti subtilų kiekvienos individualios situacijos suvokimą.
• Satja - tiesa, susilaikymas nuo melo ir savęs apgaudinėjimo. Dažnai užduodamas klausimas: „Ką daryti, jei reikia rinktis tarp tiesos ir ahimsos?“. Šiuo atveju reikia vadovautis karminėmis pasekmėmis.
• Astėja - sąžiningumas, nevogimas, svetimų daiktų nesisavinimas. Būkite sąžiningi su savimi ir su kitais. Remiantis Patandžalio jogos sūtrų komentaru, astėjos stebėjimo vaisiai yra aiškiaregystė ir intuityvus suvokimas, gebėjimas matyti dalykus tokius, kokie jie yra iš tikrųjų.
• Brahmačarja - susilaikymas nuo kūniškų malonumų. Mano nuomone, abstinencija turėtų būti praktikuojama kūno, kalbos ir proto lygmenyje. Tai svarbus jogos praktikos aspektas, ypač pradiniame etape.
• Aparigraha - neįgijimas, nekaupimas, dovanų nepriėmimas. Čia turima omenyje tai, kad jogas neturėtų turėti nieko perteklinio. Be to, žmogus vienaip ar kitaip pradeda tapatinti save su jį supančia materija. Gali pradėti vystytis tokios savybės kaip godumas, savanaudiškumas ir prisirišimas. Visos šios savybės yra kliūtys kelyje.

Nijama (pasižadėjimai sau):

• Šauča - grynumas (švara). Tokie vaisiai pasiekiami išlaikant grynumą trimis lygmenimis: kūno, kalbos ir proto.
• Santoša - pasitenkinimas/ pakankamumas. Praktikuojantis turi būti patenkintas, antraip jam gali išsivystyti kompleksai, įvairūs psichiniai nukrypimai, depresija ir pan.
• Tapas - asketizmas. Šiam principui skiriama daugiau dėmesio, nes be asketizmo ir savanoriško savęs suvaržymo neįmanoma žengti savęs tobulėjimo keliu.
• Svadhjaja - savęs pažinimas, savęs suvokimas, saviugda. Kad galėtume keistis ir tobulėti, turime suprasti, kas esame, koks yra dabartinis mūsų išsivystymo lygis ir kur link einame.
• Išvara pranidhana - atsidavimas Dievui, nuolankumas. Viskas yra Dievo valia. Kad ir kas atsitiktų, viskas vyksta tiksliai taip, kaip turėtų.

Aštanga Jogos Žingsniai

1. Asana - stabili, patogi padėtis (poza). Praktikuojantis įvaldęs jamą ir nijama, t.y. sumažinęs išorinius ir vidinius dirgiklius, gali pereiti prie asanų.
2. Pranajama - kvėpavimo pratimas, kurio tikslas - harmonizuoti ir aprūpinti kūną gyvybine energija (prana). Kuo lėtesnis ir gilesnis kvėpavimas, tuo ramesnis protas.
3. Pratjahara - perėjimas nuo išorinių praktikų prie vidinių. Tai susideda iš to, kad praktikas nustoja reaguoti į juslių objektus, perkeldamas dėmesį į vidinių procesų suvokimą. Svarbu ne slopinti jausmus, o perimti jų kontrolę ir nukreipti sąmonę į vidų.
4. Dharana - koncentracija. Kai praktikuojantis asmuo įsitvirtina pratjaharoje, jis gali pereiti prie koncentracijos tiek į išorinius, tiek į vidinius objektus.
5. Dhyana - nuolatinis sąmonės turinio srautas, tai yra meditacija. Nuolatinė dharana yra dhyana.
6. Samadhi - būsena, kai yra tik objektas, atsirandantis be suvokimo apie save. Tai yra, dharana virsta dhyana, o dhjana virsta samadhi.

Viena vertus, Aštanga jogoje yra tam tikra seka, tačiau, kita vertus, visus aštuonis žingsnius galima ir reikia atlikti komplekse, o kiekvienas žingsnis dar labiau atsiskleis kitų dėka.

Sąmoningumas ir Saviugda

Sąmoningumas ir saviugda yra svarbūs holistinio pasaulio suvokimo elementai. Tai apima savo sąmonės, pasąmonės tyrinėjimą ir buvimą sielos kelyje. Sąmoningas kvėpavimas padeda kūnui sugrįžti į prigimtinį kvėpavimą. Žmonės, praktikuojantys sąmoningą kvėpavimą, geriau miega, paleidžia susikaupusias nuoskaudas, įtampą ir stresą. Ėmus valdyti mintis, atsiranda daugiau ramybės.

Sveika gyvensena yra gyvenimas darnoje su savimi ir aplinka. Tai reiškia rūpinimąsi emocine higiena, sąmonės bei pasąmonės pažinimu ir savo galimybių plėtimu.

Taip pat skaitykite: Gilūs įžvalgos apie jogą ir depresiją

Suvokimas, kad esame daugiau nei fizinis kūnas, išlaisvina. Nesitapatinimas su kūnu, smegenų veikla ar įsitikinimais, nugulusiais pasąmonėje, leidžia pamatyti daugiau ir gyventi pilniau.

Asmeninė Patirtis ir Transformacija

Pradėjus taikyti tam tikras saviugdos praktikas, keičiasi reakcijos ir požiūris į tai, kas vyksta aplinkoje. Atsiranda kur kas daugiau ramybės, visa ko priėmimo, darnos su savimi ir aplinka.

Įkvėpimas ir Kelias į Save

Įkvėpimas yra kiekvieno prigimtyje, jeigu einame sielos keliu, jeigu gyvybinė energija nenuslopinta sunkaus maisto, priklausomybių, nevaldomų emocijų ir ėjimo ne savo keliu. Kiekviena siela eina savo keliu. Tai, kad viena siela galbūt atėjo šiame gyvenime nušvisti, nereiškia, kad kita siela, besimurkdanti kančioje, yra blogesnė. Mes negalime teisti kitų pasirinkimų, nes nežinome, ko ta siela iš tikrųjų atėjo patirti. Vienintelis dalykas, ką mes galime padaryti, tai rūpintis savo gyvenimu, savo energija, ir rodyti pavyzdį, kad galima gyventi džiaugsme, o ne kančioje.

Nėra tokio dalyko kaip per vėlu. Į specialistus kreipiasi įvairūs žmonės, jaučiantys, kad gali patirti daugiau džiaugsmo, lengvumo, ramybės, ir ieškantys palydėjimo į tai. Mes kiekvienas ir esame tas džiaugsmas, lengvumas, ramybė. Tereikia leisti sau tai pamatyti.

Holistinis Požiūris Į Švietimą

Holistinis požiūris taikomas vis įvairesnėse srityse, nuo organizacijų valdymo iki medicinos, vertinamas gebėjimas žvelgti giliau ir plačiau, ieškoti iš pirmo žvilgsnio nematomų priežastinių ryšių.

Taip pat skaitykite: Joga ir gera savijauta

Svarbu suprasti, kad baigiasi kriterinis, į standartus orientuotas suvokimas. Tai mechanistinio pasaulio realija, kada buvo siekiama labai tikslai apibrėžti užduotį ir laukiamą rezultatą bei jį išmatuoti.

Naujoji vertinimo sistema turėtų matuoti ir mokinio bendrąsias kompetencijas, tokias kaip mąstymo, komunikaciniai, darbo komandoje gebėjimai. Struktūruotą bendrųjų kompetencijų vertinimo sistemą apjungę su akademinių žinių vertinimu, turėtume mokinio išsilavinimo indeksą, kuris matuojamas ne tik pažymiais, bet ir talentais, veiklomis, iniciatyvumu.

Holizmas Psichologijoje

Individualioji psichologija akcentuoja, jog siekiant suprasti žmogaus elgesį, reikia suprasti individą kaip visumą. Holizmas teigia, jog pasaulį pažinti galime grupuodami jį į tam tikras visumas, kuriomis mes jau šiandien vadiname kūnus arba organizmus. Gyvenimo stilius - tai dinamiškas, į tikslą orientuotas veikimo būdas, kuris visą individo gyvenimą išlieka stabilus. Remiantis šia koncepcija galima teigti, kad kiekvienas žmogaus gestas, kūno judesys, ištartas žodis, išreikštas jausmas, pasirinkimas yra sąlygoti jo gyvenimo stiliaus, t. y. individo asmenybės bei tikslo, kurio jis siekia.

Konfliktas turi būti suprantamas, kaip kylantis tarp individo ir aplinkinio pasaulio, kadangi pats žmogus visuomet yra nuoseklus. Neurozė yra apibrėžiama kaip savisauga nuo klaidų, pabėgimas nuo atsakomybės, įsipareigojimo, nuo to, kas individualiojoje psichologijoje vadinama gyvenimo uždaviniu.

Paskaitų Ciklas: Gilinantis į Holistinę Jogą

Siūlomas paskaitų ciklas, apimantis įvairius jogos ir saviugdos aspektus, padės jums žengti pirmuosius žingsnius holistinio gyvenimo būdo link arba pagilinti jau turimas žinias. Paskaitos vyks ZOOM programoje. Po kiekvieno užsiėmimo laukia namų darbai, psichologinė ir dvasinė literatūra. Visos paskaitos bus filmuojamos.

Paskaitų planas:

1. Kas yra meditacija? Kodėl gali nesisekti meditacija ir gyvenimas? Kada meditacija neveikia ir neatneša naudos? Yamos, niyamos, paramitos. ZEN koncentracijos meditacija. (Lapkričio 26 d.)
2. Proto veikimo mechanizmas: Kaip kuriasi mintis, kaip jos mus veikia. Minčių disciplina. Ko reikia, kad gebėtume valdyti minčių judėjimą. Vėjų įtaka minčių judėjimui pagal Tibeto medicinines tantras. Minčių kūno harmonizavimas ir vidinio triukšmo nuraminimas. Stebėjimas, savistaba. Giluminė kūno atpalaidavimo meditacija. (Gruodžio 10 d.)
3. Sakrali žmogaus anatomija ir jos valdymas per meditaciją. Kodėl meditacijai itin svarbi taisyklinga sėdėsena, kaip tai veikia energetinius kanalus. Meditacija pradedantiesiems. Meditacijos intencijos kūrimas. Meditacijos užbaigimas. Įvairios Mindfulness meditacijos. (Gruodžio 17 d.)
4. Emocinio intelekto lavinimas (I). Įvairūs metodai ir technikos darbui su emocijomis. Emocijų priėmimas, harmonizavimas ir išlaisvinimas. Emocijų schema. Šakninės emocijos. Pykčio paleidimo meditacija. Baimės paleidimo meditacija. (Gruodžio 29 d.)
5. Emocinio intelekto lavinimas (II). Jausmų ir emocijų atpažinimas ir valdymas. Technikos darbui su emocijomis, depresija. Kvėpavimo pratimai: taisyklingas kvėpavimas, Anuloma Viloma, Sitkari. (Sausio 14 d.)
6. Vartojamų žodžių įtaka gyvenimo kokybei. Afirmacijų ir pozityvių teiginių kūrimas, kodėl jis reikalingas, kaip tai daryti. Panikos ir nerimo atakos - kaip jas suvaldyti. (Sausio 28 d.)
7. Realybės kūrimas. Vidinių nuostatų sistema, neuroasociacijos (kuriančios ir naikinančios). Tikslingas savo nuostatų ir realybės audinio kūrimas. 5 elementų meditacija. (Vasario 11 d.)
8. Darbas su auditorija ir individualiai: kūno padėtys, prisiderinimas, kritikos priėmimas, vizualinė informacija. Pokalbio vedimas ir refleksija užsiėmimo metu. (Vasario 25 d.)
9. Atleidimo ir susitaikymo reikšmė sielos ir sąmonės evoliucijai. Giminė | Mamos ir Tėvo reikšmė. Vidinio vaiko reikšmė. Atleidimo ir susitaikymo meditacija. (Kovo 11 d.)
10. Energetiniai ir psichiniai centrai - čakros. Jų vystymas, harmonizavimas, sielos evoliucija ir sąmonės plėtra per čakras. Kvėpavimas į čakras. Čakrų meditacija ir jos variacijos. (Kovo 25 d.)
11. Iš karmos į dharmą. Kas yra karma? Karmos rūšys ir pasireiškimas. Giminės karma: kokia įtaką. Giminės protėvių meditacija. Malda už protėvius ir giminės karma. (Balandžio 08 d.)
12. Mantrų ir maldų reikšmė, aiškinimas, energetika. Gydymas mantromis. Dvasinis augimas per mantras. Meditacijos su mantromis. Pagrindiniai ezoteriniai centrai. (Balandžio 22 d.)
13. Erdvės išvalymas ir paruošimas praktikoms. Savęs ir savo emocinio bei mentalinio kūno apvalymas. (Gegužės 13 d.)
14. Meditacijos ir mitybos sąsaja. Nešvarios mitybos, alkoholio pasireiškimai mūsų prote ir energetikoje. Pilvo ir proto sąsaja. (Gegužės 27 d.)
15. Dvasinis augimas. Kas yra maja ir samsara. Mudrų reikšmės meditacijoje. Mirties kontempliacijos meditacija. Vaikščiojimo meditacija. Trys materialios gamtos gunos. Veda: Anantara Das: Šioje paskaitoje nagrinėsime, kas yra guna ir kokį poveikį ji turi kiekvienai gyvai būtybei. Gunos, kaip pagrindinės materialios gamtos savybės, formuoja mūsų mintis, veiksmus ir gyvenimo patirtis. Paskaitos metu sužinosite, kaip atpažinti gunų charakteristikas ir jų požymius, taip pat išmoksite atpažinti jų poveikį mūsų protui ir intelektui. Paskaita: Švara ir tvarkingumas. Veda: Anantara Das: Ši paskaita bus skirta vidinės ir išorinės švaros principams, kurie turi tiesioginį ryšį su mūsų sveikata ir gyvenimo kokybe. Sužinosite, kas užteršia žmogų ir kaip tai veikia mūsų kūną bei protą. Paskaitoje bus analizuojama, kaip miegas ir maudymasis gali prisidėti prie mūsų švaros ir gerovės, o taip pat kaip išvaizda atspindi mūsų vidinę būseną. (Birželio 03 d.)

Šias paskaitas veda Indrė Marija Ribačauskaitė - sertifikuota jogos ir meditacijos mokytoja (RYS 500), sąmoningo kvėpavimo (rebeefingo) instruktorė, brangakmenių ir mineralų terapeutė, Jyotish ir Tibeto astrologė, seminarų lektorė, Ngakpa ordino pasaulietė vienuolė, praktikuojanti Tibeto budizmo Vajrayana ir Ati Yoga tradicijas, MAHABODHI - jogos ir meditacijos asociacijos įkūrėja.

tags: #joga #kaip #holistines #asmenybes #saviugdos #praktika