Vaikų psichologas: gyvūnų terapijos galimybės ir nauda

Įvadas

Vaikų psichologija yra plati sritis, apimanti vaiko elgesio ir mentalinių procesų tyrimą. Šioje srityje nuolat ieškoma naujų ir efektyvių metodų, padedančių vaikams įveikti emocinius, elgesio ir socialinius sunkumus. Vienas iš tokių metodų, vis labiau populiarėjantis visame pasaulyje, yra gyvūnų terapija. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime vaikų psichologo darbą su gyvūnais, aptarsime gyvūnų terapijos rūšis, naudą, iššūkius ir perspektyvas Lietuvoje.

Psichologija ir gyvūnai: istorinis kontekstas

Jau nuo senų laikų buvo pastebėtas teigiamas gyvūnų poveikis žmogaus fizinei ir psichinei būklei. Šunys ir katės įvairių civilizacijų bei religijų istorijose buvo laikomi žmogaus gydytojais. Šiandien šis neformalus gydymas vadinamas gyvūnų terapija, kuri, pasak mokslininkų, išties turi teigiamą poveikį mūsų sveikatai.

Kas yra gyvūnų terapija?

Gyvūnų terapija - tai terapinis metodas, kurio metu naudojami gyvūnai, siekiant pagerinti žmogaus fizinę, emocinę, socialinę ir kognityvinę gerovę. Vaikų psichologijoje gyvūnų terapija gali būti taikoma įvairiems tikslams, pavyzdžiui, mažinti nerimą, gerinti socialinius įgūdžius, didinti pasitikėjimą savimi ir skatinti emocinę raišką.

Gyvūnų terapijos rūšys

Yra keletas pagrindinių gyvūnų terapijos rūšių, kurios gali būti taikomos dirbant su vaikais:

• Kaniterapija: terapija su šunimis. Šunys pasižymi draugiškumu, gebėjimu greitai užmegzti ryšį su žmonėmis ir įvairiais įgūdžiais, kurių galima išmokyti. Profesionaliai kaniterapijai pasitelkiami tik tinkamai mokyti šunys, kurie pasižymi visomis nuostabaus bičiulio savybėmis: draugiškumu, švelnumu, protu, dideliu noru bendrauti. Toks šuo taip pat turi būti lengvai valdomas, nes dažniausiai dirbti tenka su autizmu, depresija ar kitomis psichikos ligomis sergančiais pacientais. Vaikams keturkojai suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, jie tampa kur kas pareigingesni ir atsakingesni. Keturkojai yra vieni geriausių draugų vaikams su sulėtėjusiu emociniu ir motoriniu vystymusi, turintiems Dauno sindromą bei cerebrinį paralyžių.
• Feliterapija: terapija su katėmis. Katės gali padėti sumažinti stresą ir nerimą, jos yra puikios kompanionės ir gali suteikti emocinę paramą. Katės jau nuo senų laikų vadinamos skausmo malšintojomis. Katės murkimas - tai garsas, skleidžiantis nuo 20 iki 50 hercų dažnio bangas. Tokio dažnio garsai ramina nervų sistemą, sumažina galvos bei sąnarių skausmus, gerina kraujotaką, pagreitina žaizdų gijimą ir sumažina vidaus organų uždegimus. Žmogus, glostydamas katę, gauna daug teigiamų emocijų, nusiramina, pakelia sau nuotaiką. Katės - augintinės, kurioms nereikia sakyti, kad blogai jaučiatės, jos greitai pajaus tai pačios ir tiksliai nustatys Jūsų negalavimo sritį. Savo gydymą katė dažniausiai pradeda užlipdama ar prisiglausdama ir tiesiog šildydama, taip pat masažuodama tam tikrą kūno vietą.
• Hipoterapija: terapija su arkliais. Šie užsiėmimai ypač naudingi fizinei reabilitacijai ar vaikams, turintiems motorikos sutrikimų, nes jojimas padeda stiprinti raumenis, gerinti koordinaciją ir pusiausvyrą.
• Delfinų terapija: terapija su delfinais. Delfinai yra labai intelektualūs ir socialūs gyvūnai, kurie gali padėti vaikams turintiems autizmo spektro ar kitų raidos sutrikimų.

Gyvūnų terapijos nauda vaikams

Gyvūnų terapija gali būti naudinga vaikams, turintiems įvairių problemų:

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?

• Emociniai sunkumai: gyvūnai gali padėti vaikams sumažinti nerimą, baimę, depresiją ir vienišumą. Bendravimas su gyvūnais skatina teigiamų emocijų išsiskyrimą, tokių kaip oksitocinas, kuris mažina stresą ir gerina nuotaiką.
• Elgesio problemos: gyvūnai gali padėti vaikams išmokti kontroliuoti impulsus, gerinti dėmesio koncentraciją ir mažinti agresyvumą. Rūpinimasis gyvūnu moko atsakomybės, kantrybės ir empatijos.
• Socialiniai sunkumai: gyvūnai gali padėti vaikams gerinti socialinius įgūdžius, tokius kaip bendravimas, bendradarbiavimas ir empatija. Gyvūnai gali būti puikūs socialiniai katalizatoriai, skatinantys vaikus bendrauti tarpusavyje ir su suaugusiaisiais.
• Raidos sutrikimai: gyvūnų terapija gali būti naudinga vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, Dauno sindromą, cerebrinį paralyžių ir kitus raidos sutrikimus. Gyvūnai gali padėti vaikams gerinti motorinius įgūdžius, kalbos raidą ir socialinę interakciją. Pavyzdžiui, Mykolo mama pasakoja, kad kaniterapija labiau primena žaidimo formą, nors ir čia reikalinga sukaupti dėmesį, susitelkti, atidirbti pamoką. „Mykolas užsiėmimus lanko nenoriai, tačiau terapija su šunimi suteikia žavesio, pakelia nuotaiką, sukuria kitokią atmosferą, atpalaiduoja. Kita vertus, tai nėra tik šunų glostymai, tiesiog į veiklą įtraukiamas ir šuo.

Vaikų elgesys: įsikūnijimas į gyvūnus

Įsikūnyti į gyvūnų vaidmenis mažiems vaikams yra visiškai normalu. Pasak mokslininkės, vaikui iki penkerių metų yra visiškai normalu apsimesti gyvūnu ar sufantazuotu personažu: „Tokio amžiaus vaikai tyrinėja, ką reiškia būti kažkuo kitu, jaustis kažkuo kitu ir skirtingai bendrauti su žmonėmis“. Psichologas Andrew N. Meltzoff tvirtina, kad įsijausdami į kitų žmonių ir būtybių vaidmenis, susikurdami įsivaizduojamus draugus, vaikai gali geriau suvokti, kad kiti žmonės turi minčių, jausmų ir nuostatų, kurios gali labai skirtis nuo jų pačių mąstymo.

Tačiau kaip apibrėžti ribas, kad vaikas galėtų išeiti iš vaidmens? Labai svarbu yra suvokti vaiko ketinimus. Visų pirma, nereikia perdėtai kontroliuoti vaiko elgesio. Sveikos žaidimo ribos peržengiamos, kai tai tampa siekimu paveikti suaugusiųjų elgesį. Dažniausiai yra keturios priežastys, kodėl vaikas nuolat elgiasi kaip gyvūnas ar pasakų personažas:

• Nemalonių dalykų vengimas
• Dėmesio siekimas
• Noras ką nors gauti
• Siekis perduoti tam tikrą žinutę

Suaugusieji gali valdyti vaiko žaidimą apibrėždami laiko ribas, naudodamiesi žodžių galia, nukreipdami dėmesį kitur ir padėdami vaikui išreikšti save žodžiais.

Naminiai gyvūnai ir vaikų raida

Naminiai gyvūnai gali turėti didelės įtakos vaikų raidai. Svarbu atsižvelgti ar vaikas nėra alergiškas kokiems nors gyvūnams, kiek vaikui metų bei kokiomis savybėmis pasižymi augintinis, kurį planuojate įsigyti. Reikėtų įvertinti savo galimybes skirti laiką ir dėmesį gyvūnui, o ne vaiko norus jį įsigyti. Gyvūnas nėra žaislas vaikui ir vien vaiko vienkartinis noras auginti gyvūnėlį nėra pakankamas pagrindas įsigyti naują šeimos narį.

Manoma, kad vaikams iki penkerių metų labiau tinka auginti katę, nes ši moka pasislėpti, apsiginti nuo pernelyg įkyraus vaiko dėmesio, o šunį geriausia įsigyti, kai vaikui sueina 5-7 metai. Paprastai žuvytės, vėžlys ar įvairūs graužikai vaikams įdomūs pasidaro tik nuo septynerių metų, nes su jais negalima pažaisti ar pavedžioti už pavadėlio.

Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai

Gyvūnai namuose vaikus pirmiausia moko meilės ir pagarbos gyviems padarams, kad bet kokį gyvą padarą reikia saugoti, kad skriausti negalima jokio sutvėrimo. Taip pat mokina atsakomybės, kantrybės, švelnumo. Aišku viso to vaikas išmokta, jei šeimoje suaugę žmonės tinkamai rūpinasi gyvūnu, patys jo neskriaudžia.

Gyvūnas namuose gali padėti vaikui įveikti buvimo vienam namuose arba miegojimo vienam baimę, nes jis jau nebėra vienas, o būna kartu su augintiniu.

Vaikų psichologo vaidmuo gyvūnų terapijoje

Vaikų psichologas, dirbdamas su gyvūnais, atlieka svarbų vaidmenį:

• Įvertinimas: psichologas įvertina vaiko poreikius, stiprybes ir sunkumus, siekdamas nustatyti, ar gyvūnų terapija jam tinkama.
• Terapijos planavimas: psichologas kartu su gyvūnų terapeutu sudaro individualų terapijos planą, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir tikslus.
• Terapijos įgyvendinimas: psichologas stebi terapijos procesą, teikia paramą vaikui ir jo šeimai, ir prireikus koreguoja terapijos planą.
• Rezultatų įvertinimas: psichologas įvertina terapijos rezultatus ir nustato, ar buvo pasiekti numatyti tikslai.

Iššūkiai ir etiniai aspektai

Nors gyvūnų terapija turi daug privalumų, svarbu atsižvelgti ir į galimus iššūkius bei etinius aspektus:

• Gyvūnų gerovė: svarbu užtikrinti, kad terapijoje dalyvaujantys gyvūnai būtų tinkamai prižiūrimi, gerai jaučiasi ir nebūtų patiriami streso ar išnaudojami.
• Saugumas: svarbu užtikrinti vaiko ir gyvūno saugumą terapijos metu. Gyvūnai turi būti tinkamai apmokyti ir prižiūrimi, o vaikai turi būti mokomi, kaip elgtis su gyvūnais.
• Kvalifikacija: svarbu, kad gyvūnų terapiją atliktų kvalifikuoti specialistai, turintys reikiamų žinių ir įgūdžių.
• Lūkesčiai: svarbu realistiškai vertinti gyvūnų terapijos galimybes ir nesitikėti stebuklingų rezultatų.

Gyvūnų terapijos perspektyvos Lietuvoje

Lietuvoje gyvūnų terapija vis dar yra palyginti nauja sritis, tačiau ji sparčiai populiarėja. Vis daugiau organizacijų ir specialistų siūlo gyvūnų terapijos paslaugas vaikams, turintiems įvairių problemų. Tačiau Lietuvoje vis dar trūksta aiškių teisinių gairių ir reglamentų, kurie apibrėžtų gyvūnų terapijos taikymą socialiniame darbe. Tai apsunkina terapijos integraciją į oficialias sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sistemas. Taip pat trūksta finansavimo, specializuotų mokymo programų bei kursų, skirtų gyvūnų terapijos specialistams rengti.

Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus

Nepaisant šių iššūkių, Lietuvoje yra tam tikrų iniciatyvų, kurios siekia plėtoti gyvūnų terapiją. Pavyzdžiui, Lietuvos jūrų muziejus ir kitos organizacijos vykdo projektus, skirtus gyvūnų terapijos metodikų kūrimui ir taikymui. Taip pat yra mokymų, susijusių su kaniterapija ir hipoterapija. Socialinių paslaugų srities Profesinių kompetencijų tobulinimo centras planuoja skaityti paskaitas socialiniams darbuotojams apie gyvūnų terapijos naudą.

Komanda, dirbanti su vaikais ir gyvūnais

Lietuvoje dirba kvalifikuoti specialistai, kurie teikia pagalbą vaikams, pasitelkdami gyvūnus. Štai keletas iš jų:

• Kristijonas Žičkus - psichologas/ vadovas, dirbantis su vaikų, jaunuolių ir suaugusiųjų grupėmis daugiausia švietimo srityje.
• Eglė Kuraitė - Žičkė - psichologė/ supervizorė, konsultuojanti darbuotojus, dirbančius su sunkumų patiriančiais vaikais ir jaunuoliais.
• Gabrielė Rimkutė - psichologė, skirianti daugiausia dėmesio ryšio su savimi ir kitais kūrimui ir mokymui(si).
• Agnė Jakubickaitė - projektų vadovė, užtikrinanti projektų įgyvendinimą ir ieškanti inovatyvių socialinų sprendimų.
• Ugnė Raščiūtė - jaunimo darbuotoja, dirbanti su jaunimu nuo 2016 m.
• Ilona Vitkevičienė - socialinė darbuotoja, besirūpinanti vaikais ir jaunimu, kurie patiria įvairių sunkumų savo kasdienybėje.
• Laura Meilūnė - jaunimo darbuotoja, tikinti, kad patyrimai gali būt tokie pat vertingi, kaip pasiekimai.
• Gytis Valatka - edukatorius/jaunimo darbuotojas, patyriminių žygių organizatorius.
• Česlavas Paškevičius - socialinis darbuotojas, besistengiantis būti šalia jauno, galbūt pasimetusio, savęs ieškančio žmogaus ir lydėti jį kasdienybėje.
• Valdas Stonys - socialinio darbuotojo padėjėjas, turintis patirties dirbant su negalią turinčiais žmonėmis.
• Kotryna Sipko - psichologė, dirbanti psichikos sveikatos ir žmogaus teisių srityje.
• Vaiva Gradauskienė - psichologė, konsultuojanti vaikus, paauglius ir jų tėvus.
• Vaiva Braškutė - edukatorė, grafikos dizainerė, iliustratorė, dirbanti su vaikais ir paaugliais.

Šie specialistai, pasitelkdami įvairius metodus, įskaitant gyvūnų terapiją, padeda vaikams įveikti sunkumus ir gerinti jų gyvenimo kokybę.

tags: #zveryno #vaiku #psichologas