Šiame straipsnyje nagrinėjamos jaunystės amžiaus psichologinės problemos, remiantis įvairiais psichologiniais požiūriais, įskaitant Karlo Gustavo Jungo analitinę psichologiją ir psichoanalizės teorijas. Aptariami asmenybės formavimosi etapai, brendimo užduotys ir sunkumai, taip pat veiksniai, lemiantys sėkmingą senėjimą.
Įvadas
Žmogaus asmenybė yra sudėtinga sistema, nuolat besikeičianti ir besivystanti visą gyvenimą. Ypač svarbus laikotarpis yra jaunystė, kai vyksta intensyvūs psichiniai ir fiziniai pokyčiai, turintys įtakos tolimesniam asmenybės formavimuisi. Šiame straipsnyje gilinamasi į jaunystės amžiaus ypatumus, iššūkius ir galimybes, remiantis psichologijos mokslo įžvalgomis.
Asmenybės struktūra pagal Karlą Gustavą Jungą
Karlas Gustavas Jungas teigė, kad visa asmenybė, arba psichika, susideda iš atskirų struktūrų ar sistemų, kurios nors ir skirtingos, bet veikia viena kitą. Pagrindinės psichikos dalys yra:
- Ego: Sąmoninga psichikos dalis, atsakinga už suvokimą, mąstymą, jausmus ir atsiminimus. Ego padeda įsisąmoninti save ir atlieka selektyvią funkciją, leisdamas suvokti tik tuos stimulus, kurie yra reikšmingi.
- Individuali pasąmonė: Ją sudaro dalykai, kurie kažkada buvo sąmoningi, bet buvo pamiršti arba išstumti dėl nereikšmingumo ar skausmingumo. Tarp individualios pasąmonės ir ego vyksta nuolatinis ryšys.
- Kompleksai: Emocijų, prisiminimų, minčių, suvokimų grupė, kuri telkiasi apie tam tikrą idėją ar bendrą temą - komplekso branduolį. Kompleksas nėra sąmoningai kontroliuojamas, bet gali paveikti žmogaus elgesį ir suvokimą.
- Kolektyvinė pasąmonė: Giliausias ir sunkiausiai pasiekiamas psichikos sluoksnis, kuriame žmonija kaupia savo patirtį. Kiekvienas žmogus paveldi šią patirtį, kuri užkoduota smegenyse. Ši patirtis yra universali, sąlyginai nesikeičianti ir pastoviai besikartojanti kiekvienoje kartoje.
- Archetipai: Universali patirtis kolektyvinėje pasąmonėje saugoma archetipų pavidalu. Archetipai nėra atsiminimai, bet greičiau predispozicijos, kurios pasireiškia žmogui susidūrus su atitinkama patirtimi.
Svarbiausi archetipai
- Persona: Kaukė, žmogaus viešai rodomas veidas, kurį mes užsidedame prieš kitus. Persona yra būtina, kadangi mes priversti vaidinti daugybę vaidmenų tam, kad prisitaikytume prie gyvenimo ir daugybės žmonių, su kuriais esame priversti bendrauti.
- Anima/Animus: Moters psichikoje esantis maskulininis aspektas (animus), o vyro psichikoje - femininis (anima). Šios priešingos lyties savybės padeda geriau suprasti ir prisitaikyti prie priešingos lyties prigimties.
- Šešėlis: Archetipas, kurį sudaro žmogaus ikižmogiškoji patirtis - primityvūs gyvuliški instinktai. Viskas, ką paprastai visuomenė laiko blogiu ir nemoralumu, ir glūdi būtent šešėlyje, tamsiojoje žmogaus pusėje.
- Savastis (Self): Archetipas, kuris siekia visos asmenybės vienybės, visumos ir integracijos. Savastis bando suderinti ir palaikyti pusiausvyrą tarp visų asmenybės dalių.
Ekstraversija ir introversija
Dauguma suvokimo ir reakcijų į išorinį pasaulį yra nulemiami ekstraversijos arba introversijos. Ekstraversija - tai libido arba psichikos energijos sutelkimas ties išoriniu pasauliu, o introversija - ties vidiniu, t. y., ties savimi. Nors žmogus turi abi šias nuostatas, paprastai dominuoja vien kuri nors, kuri ir apsprendžia jo būdą.
Psichologinės funkcijos
Psichologinė funkcija - tai būdas, kuriuo mes suprantame išorinį ar vidinį pasaulį. Mąstymas ir jausmai yra racionalios funkcijos, nes jos yra mūsų sprendimai apie patirtį, bei jos įvertinimai. Tuo tarpu pojūčiai ir intuicija yra iracionalios funkcijos, kadangi jie nevertina patirties, o tiesiog padeda patirti.
Taip pat skaitykite: Ar amžina jaunystė įmanoma?
Tarp daugybės asmenybės dalių ir struktūrų vyksta nuolatinė sąveika. Opozicija egzistuoja visada ir yra psichinės energijos šaltinis. Įtampa, kuri sukuriama viena kitai priešingų jėgų, nors ir būdama pavojinga, vienok, yra reikalinga psichikos vystymuisi.
Jaunystės amžiaus tarpsnis
Pasak Jungo, tik paauglystės brendimo metu psichika įgyja tam tikrą formą ir turinį. Tai žmogaus psichinis gimimas, kuris sukelia daug problemų ir žmogui reikia prie to prisitaikyti. Vaikystės fantazijos turi baigtis, nes paauglys susiduria su realybės reikalavimais. Nuo to laiko iki jaunystės žmogus yra užsiėmęs paruošiamąja veikla - mokslų baigimas, karjeros pradėjimas, vedybos, šeimos sukūrimas. Todėl žmogus telkiasi ties išoriniu pasauliu, taigi, tuo metu vyrauja ekstravertiškoji orientacija. Tuo laiku dominuoja sąmonė ir gyvenimo tikslas yra užsitikrinti sau saugią ir tinkamą vietą pasaulyje.
Jaunystės amžiaus vystymosi užduotys ir sunkumai
Jaunystė yra svarbus laikotarpis, kai žmogus susiduria su įvairiomis užduotimis ir sunkumais, tokiais kaip:
- Tapatumo formavimas: Paauglys turi atrasti savo unikalumą, vertybes ir įsitikinimus. Tai gali būti sudėtingas procesas, nes paauglys jaučia spaudimą iš visuomenės, šeimos ir bendraamžių.
- Santykiai su kitais: Jaunimas mokosi kurti ir palaikyti santykius su draugais, šeima ir partneriais. Šiame etape svarbu išmokti bendrauti, spręsti konfliktus ir būti empatišku.
- Karjeros pasirinkimas: Jaunuoliai turi priimti svarbius sprendimus dėl savo ateities karjeros. Tai gali kelti nerimą, nes reikia įvertinti savo gebėjimus, interesus ir galimybes.
- Atsakomybė: Jaunimas palaipsniui prisiima daugiau atsakomybės už savo veiksmus ir sprendimus. Tai apima finansinę atsakomybę, rūpinimąsi savo sveikata ir gerove.
Psichoanalizės požiūris į paauglystę
Psichoanalizė paauglystę suvokia kaip krizę, atspindinčią kovą tarp laukinių aistrų tramdymo ir silpno ego. Paauglys susiduria su instinktų antplūdžiu ir desperatiškai bando juos slopinti. Yra trys paauglystės krizės stadijos:
- Pirmoji stadija: Paauglį stipriai užvaldo mechanizmai, skirti instinktams tramdyti. Šių mechanizmų veiksmingumas pasireiškia išsisukinėjimais, susivaržymu, neryžtingumu, apatiškumu ir baikštumu.
- Antroji stadija: Pasižymi provokuojančiu, įžūliu ir agresyviu paauglio elgesiu. Šioje stadijoje paauglys tampa visada pasirengęs akimirksniu reaguoti į įvairias situacijas, dažnai demonstruodamas impulsyvumą ir neapgalvotus veiksmus.
- Trečioji stadija: Pasižymi itin intymia vidine būsena, kuriai būdingas gilus liūdesys. Šioje stadijoje jaunuolis patenka į sadistinio superego gniaužtus - šis jį menkina ir žemina, verčia jaustis kaltą vien dėl to, kad yra gyvas.
Psichoanalitikai taip pat teigia, kad paauglystė yra gedėjimo ir kūrybos procesas. Paauglys turi prarasti ir iš naujo atrasti save, numirti kaip falinis vaikas ir atgimti kaip suaugęs žmogus. Tai reiškia prarasti dvi iliuzijas, du idealizuotus vaizdinius: save ankstyvoje vaikystėje ir tėvus.
Taip pat skaitykite: Gydymo būdai
Paauglystės ir isterinės neurozės ryšys
Paauglystės krizė yra glaudžiai susijusi su isterine neuroze. Tiek paauglystės krizei, tiek isterinei neurozei būdinga infantili santykių vizija. Paaugliai, kaip ir isterine neuroze sergantys asmenys, tikrovę suvokia pro iškreiptą infantilios fantazijos filtrą.
Brandos amžius
Didieji pokyčiai įvyksta brandžiame amžiuje, kada prasideda antroji gyvenimo pusė, t.y., 35 - 40 metais. Tuo metu prisitaikymo prie gyvenimo problemos paprastai jau yra išspręstos. Tačiau daugelis žmonių tada pajunta neviltį, tuštumą ir bevertiškumą - gyvenimas netenka prasmės. Tai yra neišvengiama ir žmogus turi keistis. Pagrindinė priežastis pokyčiams yra ta, kad vidutinio amžiaus žmogus yra prisitaikęs prie gyvenimo. Visos problemos išspręstos, tačiau žmogus turi didelį energijos kiekį, kurio neturi kur padėti. Ši energija turi būti nukreipta kitur. Jie pirmoje gyvenimo pusėje žmogus telkiasi ties objektyvia realybe, tai dabar jis turi susitelkti ties vidiniu, subjektyviu pasauliu, kurio iki šiol jis nepaisė. Taigi, iš ekstraverto jis darosi introvertu. Nuo sąmoningų procesų pereinama prie pasąmoningų. Žmogaus interesai persikelia nuo materialaus pasaulio prie dvasinio, filosofinio ir intuityvaus.
Asmenybės brandos kriterijai
Nors pasiekti tobulą suaugusiojo psichiką yra nepasiekiamas idealas, galima išskirti keletą bruožų, būdingų brandžiai asmenybei:
- Gebėjimas laisvai ir be gėdos jausmo žaisti kaip vaikui.
- Nebijojimas priklausyti nuo autoriteto.
- Gebėjimas mylėti ir būti mylimam.
- Gebėjimas dirbti ir būti produktyviam.
- Gebėjimas būti savimi ir priimti save tokį, koks esi.
Individuacija
Vidutinio amžiaus žmogus turi pradėti matyti savyje ne vien tik sąmoningąją savo pusę - jis turi geriau subalansuoti visus asmenybės aspektus, kad pasietų pilnesnį savęs supratimą. Tam reikia išvystyti kiekvieną savo asmenybės aspektą. Toks procesas vadinasi individuacija - tai tapimas žmogumi, apimantis visų sąmoningų ir pasąmoningų asmenybės aspektų išvystymą. Ji yra visų žmogaus sugebėjimų realizacija. Žmogus siekiantis individuacijos turi pradėti vertinti ir įsiklausyti į savo pasąmonę - savo sapnus, fantazijas, ir išnaudoti ‘kūrybinę vaizduotę’ - tapybą, rašymą ar kitą išraiškos formą.
Senėjimas
Pati vėliausia vystymosi fazė - senatvė, kuri ganėtinai panaši į pirmuosius gyvenimo metus, nes vėlgi čia dominuoja pasąmonė. Čia žmogui telieka laukti mirties, kuri turi būti laikoma tikslu pačiu savaime.
Taip pat skaitykite: Psichologijos problemos
Sėkmingas senėjimas
Sėkmingas senėjimas turbūt galėtų būti apibrėžiamas kaip bet kokiame amžiuje išlaikomas pasitenkinimas gyvenimu, įsitraukimas į įvairias veiklas, darbingumas, smalsumas ir augimas, gebėjimas kurti ir palaikyti darnius santykius, gera fizinė sveikata, prasmė ir darna su savimi bei transcendencija.
Plaukų retėjimo įtaka psichologinei būklei
Plaukų retėjimas gali turėti didelį poveikį psichologinei būklei, ypač jauniems žmonėms ir moterims. Gyvenimas visuomenėje, kurioje akcentuojamas išorinis patrauklumas ir jaunystės kultas, gali sustiprinti neigiamas emocijas, susijusias su plaukų retėjimu.
Psichologinės problemos, susijusios su plaukų retėjimu
- Mažesnis pasitenkinimas gyvenimo kokybe.
- Padidėjusi depresijos ir nerimo sutrikimų tikimybė.
- Pakitęs savęs suvokimas.
- Sumažėjęs pasitikėjimas savimi.
- Socialinis nerimas.
- Padidintas jautrumas aplinkinių reakcijoms.
- Aukštesnis streso lygmuo.
Kaip susidoroti su plaukų retėjimu
- Prisiminti, kad aplinkiniai žmonės linkę pastebėti trūkumus žymiai rečiau nei mums gali atrodyti.
- Neakcentuoti savo trūkumų.
- Ugdytis įprotį žiūrėti į save plačiau ir atlaidžiau.
- Eksperimentuoti su išvaizda.
- Apsvarstyti plaukų persodinimo procedūras.
Psichosomatika
Terminas „psichosomatika“ reiškia funkciniai sutrikimai, kurių atsiradimą dažniausiai lemia psichologiniai veiksniai.
Psichosomatinių sutrikimų simptomai
- Skausmas širdies plote.
- Kraujo spaudimo kilimas.
- Dusulys.
- Silpnumas.
- Skausmas skrandžio srityje.
- Nevirškinimas.
- Pykinimas.
- Pilvo pūtimas.
- Viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
- Galvos svaigimas.
- Gniutulo jausmas gerklėje.
Kaip sau padėti
- Sureguliuoti darbo ir poilsio režimą.
- Įvertinti santykius su artimaisiais, draugais, bendradarbiais.
- Rasti laiko pabūti su savimi, savo jausmais.
- Kalbėti su žmonėmis, o kartais - net ir su savimi.
tags: #jaunystes #problemos #psichologija