Įvadas
Visi nori būti laimingi, tačiau ar laimė yra tikslas, kurio galima siekti tiesiogiai? Ar laimės pavertimas prioritetu padidina tikimybę ją pasiekti? Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką apie laimę sako psichologija, remdamiesi naujausiais tyrimais ir ekspertų įžvalgomis. Aptarsime, kodėl laimės "medžioklė" gali būti kontraproduktyvi, kaip vartotojiška kultūra veikia mūsų laimės suvokimą ir kokie įpročiai gali padėti mums puoselėti vidinę laimę.
Laimės siekimas: ar tai veikia?
Naujas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 8 tūkst. žmonių, stebėtų nuo 2019 iki 2023 metų, atskleidė įdomių įžvalgų apie laimės siekimą. Iš pradžių pastebėta, kad žmonės, kurie laimei teikė didesnę reikšmę, paprastai pranešdavo apie aukštesnį bendros gerovės lygį. Tačiau ilguoju laikotarpiu paaiškėjo, kad dėmesio laimei didėjimas nesukelia didesnio pasitenkinimo gyvenimu. Priešingai, kuo labiau žmonės koncentravosi į laimę, tuo daugiau nevienareikšmių emocijų jie jautė.
Tyrimą atlikęs mokslininkas Kuan-Ju Huang mano, kad tai atspindi laimės medžioklės keliamą spaudimą. Kai laimė tampa pagrindiniu gyvenimo tikslu, tai gali sukelti didesnius emocinius svyravimus ir didinti nerimą. Todėl Kuan-Ju Huang teigia, kad siekti laimės kaip pagrindinio tikslo yra klaidinga. Anot jo, laimė turėtų būti suvokiama kaip prasmingos veiklos rezultatas, o ne gyvenimo tikslas.
Laimė kaip šalutinis produktas
Laimės medžioklė yra sudėtinga, nes laimė yra abstrakti. Siekdami būti laimingi, mes nelabai suprantame, ko siekiame. Pavyzdžiui, užuot tuščiai svajojus apie laimingą gyvenimą, verčiau koncentruotis į pasiekiamus tikslus. Laimė turėtų būti suvokiama kaip prasmingos veiklos rezultatas, o ne gyvenimo tikslas.
Psichologas Remigijus Stripeikis pastebi, kad knygų ir seminarų apie tai, kaip tapti laimingam, paklausa rodo, kad žmonės vis dažniau bando suprasti, kas yra ta laimė. Visgi keista - išsivysčiusiose šalyse, kurių gyventojai turi viską, ko siekti ragina laimės mokytojai, matome didelius sergančiųjų depresija skaičius.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija
Vartotojiškos kultūros įtaka laimės suvokimui
Vartotojiška kultūra smarkiai pakeitė tai, kaip suvokiame laimę. R. Stripeikis svarsto, kad fundamentalioji taisyklė, jog žmogus pats yra savo laimės kalvis, laikui nepavaldi. Šiuo metu laimė vis dažniau siejama su išoriniais dalykais: pasiekimais asmeniniame gyvenime, pripažinimu visuomenėje, daiktais.
Pagrindinė vartotojiškos visuomenės idėja - jeigu jautiesi blogai, turi pasiekti daugiau, tada tapsi laimingas. Žmogus visada laukia, kada bus geriau. Tokia pati samprata perimama ir asmeniniame gyvenime: ateityje pasieksiu tai, dar padarysiu tą, tada nusipirksiu aną, o tada jau būsiu laimingas… Žmogus visą gyvenimą nesąmoningai ieško laimės patirčių ir jų iš tikrųjų turi, tačiau būtent aplinka ir visuomenė jam primeta, kad laimingas jis bus tik kažką įsigijęs ar kažko pasiekęs.
Laimės būsena: vidinė ar išorinė?
Psichologiniu požiūriu laimę galima įvardyti kaip vidinę būseną. Būdamas laimingas, žmogus jaučia vidinį pozityvą, džiaugsmą, jį užplūsta psichologinės jėgos. Laimė gali pasireikšti kaip pajautimas, dažnai žmogų aplankantis staiga, netikėtai. Būna, žmogui tiesiog kyla nepaaiškinamas jausmas, kad jis yra laimingas.
Vis dėlto, žvelgiant į tyrimus ir mokslininkų pastebėjimus, būsena, kai žmogus, atrodytų, nei iš šio, nei iš to pasijaučia laimingas, dažniau pasitaiko vaikystėje, jaunesniame amžiuje. Vėliau staiga kylantis laimės jausmas aplanko vis rečiau, tačiau tai nereiškia, kad laimės būsena dingsta. Dabartinėje visuomenėje priimta, kad kuo labiau augame, bręstame, tuo daugiau pareigų prisiimame, apsikrauname rūpesčiais. Todėl žmogus dažniau renkasi nebūti laimingas - vietoje to jis renkasi spręsti problemas, siekti užsibrėžtų tikslų, kelti ir narplioti gyvenimiškus uždavinius.
Kaip išlaikyti ryšį su vidine laime?
Esminis būdas gana paprastas - prisiminti tuos momentus, kai jaučiausi laimingas, ir priimti tai, kad nuo manęs paties priklauso, ar tie momentai kartosis, o gal netgi taps mano nuolatine būsena. Viskas prasideda nuo pamąstymo. Linkiu kiekvienam surasti laiko atsisėsti, nusiraminti, bent trumpam atidėti rūpesčius į šalį ir pasižiūrėti į savo vidų, nebijoti savęs paklausti, kas man gyvenime svarbu, dėl ko aš gyvenu.
Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos
Gyvenime yra daug kelių, tad, atsidūrus kryžkelėje, tenka rinktis, kuriuo eiti. Ir jei žmogus pasirenka ieškoti vidinės laimės, tada jau gali prisidėti ir įvairios psichologinės, meditacinės technikos.
Paradoksas: laimės mokyklos ir nelaimingi žmonės
Pastebime įdomų paradoksą: kuo daugiau laimės mokyklų ir mokytojų, tuo, atrodytų, daugiau nelaimingų žmonių. Daugėja sergančiųjų depresija ir kitomis psichikos ligomis, Lietuvoje vis dar regime didžiulius savižudybių skaičius. Visgi ko gero tie, kurie moko žmones būti laimingus, mažai kalba apie gilumines problemas, nekelia vertybinių klausimų. Kai žmogus, pasiekęs tai, ką daugelis laiko svajone, supranta, kad yra nelaimingas, jį ištinka krizė, galinti privesti prie depresijos, net savižudybės.
Laimė santykyje su kitu
Paprastai kuo žmogus laimingesnis, tuo labiau savo laime jis nori dalytis su kitais. Besidalydamas laime, žmogus gali padėti tapti laimingesniems ir savo aplinkos žmonėms. Bet ar tam, kad žmogus jaustųsi laimingas, jis privalo turėti partnerį, šeimą, vaikų? Manau, žmogus tikrai gali ieškoti laimės ir vienas, jeigu jam taip norisi. Kita vertus, ko gero, neretai vis tiek norisi bendravimo. Todėl neskirstyčiau į kategorijas, ar laimė pasiekiama vienatvėje, ar santykyje, ir jeigu taip, koks tas santykis turėtų būti.
Laimės atpažinimas
Norint suprasti, kad esi laimingas, mąstymo procesai mažai reikalingi. Kai jauti laimės jausmą, tą akimirką nelieka abejonių, tu aiškiai tai supranti. Tik po kurio laiko įsitraukia protas, jis ima klausti, ar čia tikrai buvo laimė, gal tai kažkas kita? Sąmoningas žmogus, net kai jam nesiseka, neleidžia sau pratrūkti dideliais pykčiais, nugrimzti į depresiją.
Žingsniai link vidinės laimės
Pirmiausia siūlyčiau atsisėsti, kuriam laikui atidėti rūpesčius į šalį ir išdrįsti su savimi būti maksimaliai atviram ir sąžiningam. Kai aiškiai supranti ir, kaip juokauju, pasidarai mini savo paties minčių mokslinį tyrimą, turi aiškias išvadas apie tai, kas tau yra svarbu. Kitas žingsnis - imti jas realizuoti. Sąmoningas žmogus, net kai jam nesiseka, neleidžia sau pratrūkti dideliais pykčiais, nugrimzti į depresiją. Jis nepasiduoda, galvoja ir veikia kita linkme ir taip laukia tų laimės momentų.
Taip pat skaitykite: Maironis: Poetas ir Kunigas
Maži įpročiai, didelė galia
Įpročių ekspertas ir knygų autorius Jamesas Clearas teigia, kad pakeisti blogus įpročius gerais ar (ir) susiformuoti naujus sunku, nes iš karto tikimės reikšmingų rezultatų. Tačiau net ir mažytis įprotis, vieno procento pokytis yra didelės sistemos dalis. Todėl maži įpročiai greitai virsta didele galia.
5 įpročiai, padedantys puoselėti laimę:
- "Hygge" (jaukumas). Pasimokykite iš danų, kurie ypač vertina jaukumą namuose ir kitose vietose, kur leidžia laiką su mylimais žmonėmis. Jaukus buvimas kartu raibuliuojant žvakių ar lempučių girliandų šviesai, gurkšnojant kakavą ir gulint ant sėdmaišių, aptariant, kaip praėjo diena, arba sėdėjimas sode užsiklojus ir gėrėjimasis žvaigždėmis - tai danų „hygge“.
- Laikas sau. Jei pastebite, kad per darbus dažnai nerandate laiko sau, pažvelkite į savo užrašus ar mintyse sudėliotus planus. Ar šioje darbų gausoje esate numatę laiką sau - savo pomėgiams, dalykams, kuriuos mėgstate, ar tiesiog pasimėgavimui vienumoje? Suplanuokite laiką sau iš anksto.
- Ribokite laiką socialiniuose tinkluose. Tyrimai rodo, kad žmonės, praleidžiantys daug laiko virtualioje erdvėje, patiria daugiau nerimo, nepasitiki savimi, jiems būdingesni depresijos požymiai ir kt. Naršydami ir „skrolindami“ patiriame tik trumpą malonumą, bet su laime tai visiškai nesusiję.
- Miego režimas. Neišsimiegoję suaugusieji jaučiasi panašiai kaip ir kūdikiai - viskas erzina, nėra nuotaikos, juo labiau nesijaučiame laimingi. Lėtinis miego trūkumas gali sukelti nerimą, dirglumą, depresiją. Todėl įprotis kontroliuoti savo miego režimą, laiku gultis ir keltis labai prisidėtų prie geros nuotaikos, didesnės energijos ir laimės pojūčio. Suaugusiam žmogui visiškai užtenka 7-8 valandų miego, kad prabudęs jis jaustųsi gerai išsimiegojęs ir laimingas.
- Buvimas gryname ore. Buvimas gryname ore stiprina imunitetą, didina vitamino D kiekį organizme, nuramina mintis ir padeda įveikti stresą, leidžia pailsėti ir sukaupti naujų jėgų. Puiku, jei turite galimybę vaikščioti miške, parke ar kur nors gamtoje. Tačiau net vaikščiojimas šalia namų, aplink savo kvartalą yra daug geriau nei nieko.
tags: #ka #apie #laime #kalba #psichologija