Įvadas
Panikos atakos - tai staigus stipraus baimės ir nerimo priepuolis, lydimas įvairių fizinių ir emocinių simptomų. Jos gali užklupti netikėtai, be jokios aiškios priežasties, sukeldamos didelį diskomfortą ir baimę. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra panikos atakos, kokios jų priežastys, simptomai ir kaip galima įveikti baimę bei nerimą, susijusius su šiuo sutrikimu.
Kas Yra Panikos Ataka?
Pirmasis panikos priepuolis žmogų dažniausiai užklumpa labai netikėtai. Staiga, tarsi be jokios priežasties, pradeda daužytis širdis, dreba raumenys, gerklę užspaudžia gumulas, trūksta oro, pila prakaitas, darosi silpna, atsiranda mirties baimė. Natūralu, kad dėl tokios savijautos, panikos priepuolį išgyvenantis žmogus galvoja, jog gresia rimtas pavojus sveikatai. Pavyzdžiui, kad vystosi arba jau įvyko infarktas arba insultas. Dėl tokių minčių kyla dar didesnis išgąstis, baimė.
Panikos ataka - tai spontaniška, epizodiškai atsirandanti būsena, pasireiškianti stipriais baimės ir nerimo sukeltais jausmais. Panikos atakos nuo įprasto baimės jausmo skiriasi tuo, kad jos prasideda tada, kai nėra jokios grėsmės. Dažniausiai panikos priepuoliai užklumpa žmogų kasdienėse situacijose, kuriose nėra realaus pavojaus ar konkrečios priežasties, galinčios išprovokuoti didelį baimės jausmą.
Kiekvienas panikos priepuolį patyręs žmogus sutiks, kad tai itin sunkus ir destabilizuojantis patyrimas. Kalbėdami apie panikos priepuolius žmonės teigia, jog jie užklumpa staiga ir visai netikėtai, kyla stiprūs baimės ir nerimo jausmai. Iš tiesų panikos atakas galima sieti su klaidinga kūno pojūčių interpretacija: padažnėjusį širdies ritmą, krūtinės spaudimą, galvos svaigimą, tirpimus ir diegimus, žmogus supranta kaip grėsmę sveikatai. Kyla stipri baimė mirti arba išprotėti.
Panikos priepuolis yra staiga prasidedantis stipraus nerimo epizodas, kurį lydi baimė išprotėti arba numirti. Šis stipraus nerimo priepuolis prasideda staiga ir gali atrodyti, kad neturi jokios aiškios priežasties.
Taip pat skaitykite: Socialinio suvokimo klaidos ir bendravimas
Panikos Sutrikimas
Jei panikos atakos kartojasi ir nėra susijusios su konkrečia situacija ar aplinkybėmis, diagnozuojamas panikos sutrikimas. Panikos atakoms nedingstant ir per keturias savaites įvykus ne mažiau kaip keturiems priepuoliams, diagnozuojamas panikos sutrikimas, kuriam taikomas specialus gydymas.
Panikos Atakų Simptomai
Per panikos priepuolį gali reikštis įvairūs simptomai, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek emociniai. Pagrindiniai panikos priepuolių simptomai, kurie pasireiškia panikos atakos metu:
- Intensyvus ir dažnas širdies plakimas
- Dusulys
- Prakaitavimas
- Drebulys
- Oro trūkumo pojūtis
- Skausmas ar diskomfortas krūtinėje
- Pykinimas
- Galvos svaigimas, nestabilumas
- Alpimas
- Baimė išprotėti, prarasti kontrolę
- Mirties baimė
- Nutirpimo ar skruzdžių bėgiojimo pojūtis
- Odos paraudimas
- Nerealumo pojūtis
- Gumulas gerklėje
- Minčių antplūdis
Kūno simptomai taip pat kelia baimę: bijoma patirti infarktą, insultą, uždusti ar nualpti.
Panikos Atakų Priežastys
Nėra vienos aiškios priežasties, kuri tiksliai apibūdintų panikos priepuolių atsiradimą. Skirtingi veiksniai paskatina kūne užprogramuotą streso reakciją „kovoti arba bėgti“.
Panikos sutrikimą gali išprovokuoti tiek psichologinės, tiek ir fiziologinės priežastys. Psichologiniai faktoriai - tai per žmogaus gyvenimą susikaupę tam tikri sunkūs išgyvenimai, kurie priveda prie panikos priepuolio. Įtakos gali turėti ir skyrybos, artimojo netektis, išdavystė, darbo, gyvenamosios vietos pakeitimas ar kitos susiklosčiusios aplinkybės, kurios sukelia nerimą, baimę bei įtampą.
Taip pat skaitykite: Stresas ir žmogaus organizmas: išsamus tyrimas
Galimos Priežastys
- Genetiniai veiksniai: Jei šeimos istorijoje yra žmonių, kuriems diagnozuotas panikos sutrikimas ar asmenų, patyrusių panikos atakas.
- Stresas: Jei asmuo išgyvena ilgai trunkančią ir didžiulį stresą keliančią situaciją, netektį, sunkią artimojo ar savo ligą.
- Trauminiai patyrimai: Panikos priepuoliai gali būti susiję su trauminėmis patirtimis, tokiomis kaip katastrofiniai įvykiai, seksualinė prievarta, sunki liga ar nelaimingi atsitikimai.
- Didžiuliai gyvenimo pokyčiai: Nerimo priepuolis ir panikos ataka gali būti susiję ir su esminiais gyvenimo pokyčiais: persikraustymu, šeimos pagausėjimu, vestuvėmis ar skyrybomis.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: Panikos atakas gali paskatinti įvairios psichoaktyvios medžiagos ar net rūkymas bei perdėtas kofeino vartojimas.
- Smegenų struktūros ir funkcijos pokyčiai: Tyrimai rodo, kad tam tikros smegenų sritys, atsakingos už emocijų reguliavimą, gali būti susijusios su panikos atakomis.
- Skydliaukės problemos: Sutrikusi skydliaukės veikla gali sukelti per mažą (hipotirozė) arba per didelį (hipertirozė) tiroidinių hormonų gaminimą, o tai gali sukelti panikos priepuolius.
- Rūkymas: Cigarečių sudėtyje esančios medžiagos didina širdies plakimą ir kraujo spaudimą, o tai gali išprovokuoti panikos ataką.
Psichologiniai veiksniai
- Per žmogaus gyvenimą susikaupę tam tikri sunkūs išgyvenimai, kurie priveda prie panikos priepuolio.
- Įtakos gali turėti ir skyrybos, artimojo netektis, išdavystė, darbo, gyvenamosios vietos pakeitimas ar kitos susiklosčiusios aplinkybės, kurios sukelia nerimą, baimę bei įtampą.
- Paveldimumas bei vaikystės patirtys. Pavyzdžiui, jei tėvai ar kiti artimieji vaikystėje buvo pernelyg kontroliuojantys, valdingi, kartais stokojantys jausmų, vaikas gali būti linkęs į jausmų slėpimą, stokoti pasitikėjimo savimi, nebūti linkęs bendrauti.
Galimos Komplikacijos
Tinkamai negydomi panikos priepuoliai gali paveikti beveik visas gyvenimo sritis. Išsivysto stipri baimė susijusi su galimybe vėl patirti panikos ataką. Tai stipriai paveikia kasdienybę ir gyvenimo kokybę. Nesikreipiant į specialistus ir negydant, galima sulaukti tokių pasekmių, kaip:
- Fobijos: Patirdamas nerimo ir panikos priepuolius žmogus ima vengti situacijų ar vietų, kuriose patyrė šiuos nemalonius išgyvenimus. Taip gali išsivystyti specifinės fobijos.
- Susirūpinimas sveikatos būsena: Dažniausiai pas psichikos sveikatos specialistus panikos sutrikimą patiriantys pacientai ateina tik tada, kai įsitikina, jog priepuoliai nėra susiję su jokia somatine liga.
- Agorafobija: Žmogui dažnai susiduriant su panikos ataka, gali išsivystyti agorafobija. Tai baimė būti ne namų aplinkoje, kur ištikus panikos priepuoliui, žmogus bijo, jog pagalba jam nebus suteikta. Agorafobija apriboja žmogaus keliavimą, jis ima vengti viešų renginių, uždarų patalpų ir kitų nedaug pažįstamų vietų. Žmogus net pradeda vengti bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ir iš gyvenimo pašalinti naujas veiklas.
- Nuolatinis nerimas dėl būsimų priepuolių gali sukelti agorafobiją - baimę būti situacijose, iš kurių būtų sunku pabėgti ar gauti pagalbą. Dėl to asmenys gali vengti tam tikrų vietų ar situacijų, pavyzdžiui, viešojo transporto, prekybos centrų ar net išeiti iš namų.
- Panikos atakos taip pat gali sukelti depresiją, sumažinti darbo našumą ir pabloginti socialinius santykius.
Kaip Nurimti Panikos Atakos Metu?
Yra keletas būdų, kurie gali padėtu nurimti panikos priepuolio metu. Svarbu šiuos būdus išbandyti ir praktikuoti ramybės būsenoje. Tai padės juos pritaikyti stipraus nerimo ar panikos atakos metu. Pagrindinis tikslas, ištikus panikos priepuoliui, yra bandyti nusiraminti, nors tai ir gali būti sunku.
- Pripažinkite, kad patiriate panikos ataką: Pripažindami, kad patiriate panikos ataką, o ne išgyvenate širdies smūgį - jūs tuo pačiu priminsite sau, kad tai laikina būklė, kad ji praeis ir jums viskas bus gerai. Pirmiausia tai padės pašalinti mirties ir artėjančios nelaimės jausmą (kas yra tipiniai panikos atakos simptomai).
- Kvėpavimo kontrolė: Kvėpavimo kontrolė yra pirmas žingsnis į panikos priepuolio suvaldymą. Pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad nedidelė oro srovė lėtai ir tolygiai patektų į jūsų plaučius ir taip pat lėtai iš jų pasišalintų. Svarbu išmokti išvengti hiperventiliacijos. Lėtai įkvėpkite per nosį, įkvėpdami mintyse skaičiuokite iki 5. Tada vienai sekundei sulaikykite kvėpavimą. Kvėpuok pilvu. Gilink ir ilgink iškvėpimą. Kvėpavimas padeda aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, kuri ramina kūną.
- Užsimerkite: Kartais panikos atakos kyla dėl įvairių išorinių dirgiklių, pernelyg dinamiškos aplinkos su daugybe stimulų. Kad sumažintumėte šių dirgiklių poveikį - užsimerkite.
- Kalbėkitės su artimu žmogumi: Galbūt turite žmogų, kuriuo pasitikite pokalbis su kuriuo jus nuramina? Jei šalia yra artimas žmogus, pasakykite jam, kaip jaučiatės, - daugeliu atveju tai padeda bent iš dalies nusiraminti. Būkite su žmogumi ir išlikite ramus. Kalbėkite su žmogumi trumpais, aiškiais sakiniais. Padėkite patiriančiam priepuolį nuraminti kvėpavimą.
- Glostykite gyvūną: Jeigu auginate šunį arba katę ir jis šalia - paglostykite jį, priglauskite prie savęs.
- Atsivėsinkite: Išeikite į vėsesnę patalpą, arba jeigu už lango žiema - trumpam išeikite į lauką.
- Spalvinkite: Jeigu neturite po ranka spalvotų pieštukų, galite panaudoti ir spalvinimo programėlę savo telefone. Spalvinimas padės nusiraminti ir pakeisti fokusą.
- Žiūrėkite juokingus filmukus: Jeigu pajutote, kad nerimas nekontroliuojamai auga, skubiai atsidarykite telefone savo mėgiamą juokingą filmuką ir pradėkite jį žiūrėti.
- Kramtykite mėtinę gumą: Pabandykite kramtyti intensyvaus skonio mėtinę gumą. Jeigu panikos priepuolio metu jaučiate pykinimą - mėtinė guma padės jį sumažinti. Be to, dėl skonio receptorių dirginimo sumažės dėmesys kitiems dirgikliams, kurie ir sukėlė panikos ataką.
- Medituokite: Meditacijos, “mindfulness” praktikavimas ir panaudojimas panikos atakos metu - vienas iš efektyviausių būdų. Daug kas turi klaidingą nuostatą, kad meditaciją reikia praktikuoti ilgus metus, norit pasiekti efekto. Tačiau tai nėra tiesa.
- Dėmesio nukreipimas: Panikos ataka susijusi su klaidingu fizinių pojūčių interpretavimu. Savo dėmesį nukreipk į aplinką. Priepuoliui praeiti greičiau padeda dėmesio koncentravimas į kokį nors objektą (veiklą, ėjimą, kvėpavimą ar, pavyzdžiui, savo rankas).
- Nekovokite su savo pojūčiais: Jaučiamas baimės jausmas iš tikro nereiškia jokio pavojaus jums, ir priepuolis praeis per keletą minučių.
- Atsipalaiduokite: Kai tik pajaučiate pirmus panikos priepuolio požymius - tam gali padėti kvėpavimo kontrolės pratimai, relaksacijos technikos, meditacija.
- Būkite fiziškai aktyvūs: Greičiau nusiraminti gali padėti ėjimas ar kita fizinė veikla.
Panikos Atakų Gydymas
Dažnai panikos priepuoliai skatina žmones kreiptis į kardiologus ar bendrosios praktikos gydytojus ir tik įsitikinę, kad priepuoliai nėra susiję su fizinėmis ligomis, žmonės ryžtasi kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.
Priklausomai nuo būklės sudėtingumo, kenčiančiam nuo panikos atakų gali būti skiriamas medikamentinis, psichoterapinis arba kombinuotas gydymo būdas. Šiuo metu egzistuoja keletas galimų panikos sutrikimo ar panikos priepuolių gydymo būdų. Vienas efektyviausių yra kompleksinis gydymo būdas, kai taikomas tiek medikamentinis, tiek psichoterapinis gydymas.
Psichoterapija
Psichoterapija padeda priepuolius retinti, suteikia pagrindą priepuolių nebijoti ir tvarkytis su jais be vaistų. Kaip visuomet, psichoterapija reikalauja, kad jūs su gydytoju bendradarbiautumėte.
Taip pat skaitykite: Žuvų streso įtaka sveikatai
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Moksliniai tyrimai rodo, jog gydant panikos atakas geriausiai gali padėti kognityvinė elgesio terapija. Neretai ji deinama su medikamentiniu gydymu. KET padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mintis bei elgesio modelius, kurie prisideda prie panikos priepuolių. Psichoterapeutas padeda pacientui suprasti, kaip jų mintys gali sukelti nerimą ir kaip keisti šias mintis, siekiant sumažinti simptomus.
- Schemų terapija: Schemų terapija - tai psichoterapijos kryptis, teigianti, kad kiekvienas žmogus turi tam tikras schemas - gilius, dažnai pasąmonėje slypinčius įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį. Šios schemos formuojasi nuo ankstyvos vaikystės ir nuo jų smarkiai priklauso, kokie būsime užaugę.
- Grupinė psichoterapija: Grupinė psichoterapija - labai efektyvi psichoterapijos forma, labai tinkama žmonėms, kenčiantiems nuo nerimo ir panikos sutrikimų. Grupėje mažėja jausmas, kad „esu vienas su savo problemomis“, čia saugu dalintis jausmais, be to, išgirsti, kaip su panašiais iššūkiais tvarkosi kiti.
- Mindfulness (dėmesingumo) praktika: Mindfulness moko žmones priimti ir stebėti savo mintis, jausmus ir fizinius pojūčius be vertinimo - tik suvokti juos tokius, kokie jie yra. Tai leidžia sumažinti streso reakcijas ir gerokai padeda mažinti panikos atakas, nerimą. Itin veiksminga, jei šią praktiką jungiame su gilaus kvėpavimo pratimais.
Medikamentinis Gydymas
Vaistai nuo panikos priepuolių gali būti skirti trumpalaikiam arba ilgalaikiam gydymui, priklausomai nuo paciento būklės ir gydytojo rekomendacijų.
- Panikos priepuolio ištiktam ligoniui skiriami benzodiazepinai, dažniausiai injekcijomis į raumenis. Vėliau, jei panikos priepuoliai intensyvėja, pereinama prie antidepresantų.
- Kai kuriais atvejais gali būti paskirti antidepresantai, benzodiazepinai ar kiti vaistai nuo panikos priepuolių ir vaistai nuo nerimo ir baimės, padedantys sumažinti nerimą ir panikos priepuolių dažnį.
Kiti Gydymo Būdai
- Relaksacijos praktikos: Šios praktikos gali padėti susitvarkyti su patiriamu stresu bei greičiau nusiraminti.
- Streso valdymo praktikos: Įvairios streso valdymo praktikos gali padėti geriau tvarkytis su išoriniais stresoriais, sumažinti patiriamo streso lygį ir taip mažinti asmens pažeidžiamumą.
- Kvėpavimo technikos: Kvėpavimo technikos gali būti pasitelkiamos panikos priepuoliui suvaldyti. Kvėpavimas gali padėti aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, kuri padeda organizmui nusiraminti.
- Gyvenimo būdo keitimas: Reguliari fizinė veikla, sveika mityba, pakankamas poilsis ir streso valdymo technikos.
- Alternatyvūs gydymo metodai: Kai kurie pacientai gali būti suinteresuoti išbandyti alternatyvius gydymo metodus, tokius kaip homeopatiniai vaistai nuo panikos.
Pagalba Artimajam, Patiriančiam Panikos Priepuolį
Jei savo aplinkoje turite žmonių, kurie išgyvena panikos atakas, būkite palaikantys ir supratingi, paskatinkite išsipasakoti, jokiu būdu nespauskite žmogaus, jog nustotų nerimauti ar kažko nebebijotų.
- Būkite su žmogumi ir išlikite ramus.
- Nespėliokite, ko reikia žmogui, geriau paklauskite.
- Kalbėkite su žmogumi trumpais, aiškiais sakiniais.
- Padėkite patiriančiam priepuolį nuraminti kvėpavimą.
- Išklausykite, kaip artimasis jaučiasi. Jei verkia, nestabdykite ir neraminkite, leiskite „iškrauti“ įtampą.
- Naudokite dėmesio atitraukimo technikas, pavyzdžiui, išeikite kartu pasivaikščioti, pažiūrėkite filmą ar pažaiskite mėgstamą žaidimą.
- Būkite kantrus.
Prevencija
Prevencija ir ankstyvas panikos atakų nustatymas gali padėti išvengti jų ilgalaikių pasekmių. Rekomenduojama reguliariai stebėti savo psichikos sveikatą ir kreiptis pagalbos, jei pastebite bet kokius nerimo ar panikos požymius.
Kaip Užkirsti Kelią Panikos Atakoms?
- Išmokite valdyti stresą: Tai gali apimti įvairius būdus: tokius kaip reguliarus fizinis aktyvumas, mokymasis efektyviai atsipalaiduoti ir emocijų valdymo technikų.
- Palaikykite reguliarų miego režimą ir subalansuotą mitybą: Kad organizmas būtų sveikas ir pasirengęs įveikti stresą.
- Kasdienė parama ir šeimos, draugų supratimas: Kasdienė parama artimųjų ir draugų gali būti išties vertinga. Paaugliui patiriant panikos atakas, svarbu jaustis suprantamam ir mylimam.
- Terapinė pagalba ir specializuotos paslaugos: Be kasdienės paramos, terapinė pagalba gali būti nepakeičiama. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas iš veiksmingiausių būdų padėti suvaldyti panikos atakas.