Visuomenėje, kurioje vis dažniau susiduriame su psichikos ligomis, svarbu žinoti, kaip elgtis su kaimynu, kuris serga psichikos liga. Tai reikalauja supratimo, empatijos ir tinkamų veiksmų, siekiant užtikrinti tiek sergančiojo, tiek aplinkinių gerovę.
Psichikos ligos: supratimas ir faktai
Pirmiausia, svarbu suprasti, kas yra psichikos liga ir kaip ji veikia žmogų. Psichikos liga - tai ne charakterio silpnumas ar tinginystė, o liga, kurią galima gydyti. Lietuvoje ir visame pasaulyje sergančiųjų psichikos ligomis nuolat daugėja. Psichikos sveikatos specialistai teigia, kad Lietuvoje sergančiųjų psichikos ligomis yra ne ką daugiau nei kitose Europos šalyse, t.y. 5-6 proc. gyventojų. Tačiau kur kas didesnį nerimą specialistams kelia bendra visuomenės psichikos sveikata, kuri nuolat prastėja.
Vilkaviškio PSPC psichiatras Audrius Mozūraitis ramina, jog visuomenei nereikėtų baimintis dėl skaudžių pavienių atvejų. Mat pagal statistiką šizofrenija sergantys žmonės padaro ne daugiau nusikaltimų nei sveikieji. Tik mažuma ligonių linkę į agresiją. Beje, šizofrenija mūsų šalyje serga 1-4 proc.
Psichikos ligos gali pasireikšti įvairiais požymiais ir jų deriniais, todėl kiekvienas atvejis yra unikalus. Svarbu atminti, kad statistiškai vienas psichikos ligonis paveikia mažiausiai septynių arčiausiai esančių asmenų gyvenimo kokybę - artimųjų, draugų, kaimynų ar kolegų.
Kaip atpažinti psichikos ligos paūmėjimą
Atpažinti psichikos ligos paūmėjimą gali būti sudėtinga, tačiau yra keletas požymių, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį. Anot Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovo, psichiatro prof., vienas tokių ankstyvųjų požymių - tai pasikeitęs žmogaus mąstymas, kai jis tampa pernelyg įtarus ir pradeda tarsi matyti ženklus, kurie jam turi ypatingos prasmės. Tai - paranojinis sindromas. Arba, pavyzdžiui, ypač jeigu tai vyresnio amžiaus žmogus, pradeda girdėti pasikeitusius garsus ar jausti pasikeitusius kvapus, ir kalbėti apie tai, kad gal tie kvapai sklinda iš, tarkim, elektros maitinimo lizdų. Arba gal kaimynai leidžia dujas.
Taip pat skaitykite: Vaikų depresijos priežastys ir gydymas
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- Staigus elgesio pasikeitimas.
- Padidėjęs nerimas ar baimė.
- Sumišimas, orientacijos laike, vietoje ir savyje sutrikimas (delyras).
- Haliucinacijos (girdėjimas balsų, matymas vaizdų, kurių nėra).
- Kliedesiai (neteisingi įsitikinimai, kurių neįmanoma paneigti argumentais).
- Atsisakymas rūpintis savimi (higiena, mityba).
- Mintys apie savižudybę.
Jeigu pastebėjote šiuos požymius savo kaimyno elgesyje, svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos.
Kaip elgtis su kaimynu, sergančiu psichikos liga
Jei jūsų kaimynas serga psichikos liga, svarbu elgtis ramiai ir supratingai. Štai keletas patarimų:
- Būkite kantrūs ir supratingi. Sergantysis gali elgtis neadekvačiai, tačiau svarbu prisiminti, kad tai yra ligos pasekmė, o ne asmeninis pasirinkimas.
- Venkite konfrontacijos. Jei kaimynas yra sujaudintas ar agresyvus, stenkitės išvengti tiesioginės konfrontacijos. Geriausia palikti jį ramybėje ir kreiptis pagalbos.
- Pasiūlykite pagalbą. Jei jaučiatės patogiai, galite pasiūlyti kaimynui pagalbą. Tai gali būti tiesiog pokalbis, palydėjimas pas gydytoją ar pagalba buityje.
- Gerbkite privatumą. Saugokite kaimyno privatumą ir neapkalbėkite jo su kitais.
Laima, vilnietė, kurios mama serga bipoliniu sutrikimu, sako, kad šeima susiduria su neigiamu ne tik kaimynų, pažįstamų, bet ir artimųjų požiūriu. „Stengiuosi į aplinkinių kalbas nekreipti dėmesio, net nereaguoju į jas. Kur kas sunkiau šeimoms, kur auga vaikas. Kaip jis turi jaustis, kai prie jo kalbama apie „nevisprotį“ šeimos narį? Mūsų visuomenei vis dar labai trūksta emocinio raštingumo, empatijos“, - tvirtina mergina.
Kada kreiptis pagalbos
Yra situacijų, kai būtina kreiptis pagalbos specialistų:
Taip pat skaitykite: Įrašai ir visuomenės stigma psichologijoje
- Jei kaimynas kelia pavojų sau ar kitiems.
- Jei kaimynas yra labai sujaudintas ar agresyvus.
- Jei kaimynas visiškai nesirūpina savimi.
Tokiais atvejais nedelsdami skambinkite pagalbos telefonu 112 arba kreipkitės į artimiausią psichikos sveikatos centrą. A. Mozūraitis sako, jog artimieji ar kaimynai, pastebėję psichikos ligonio būklės paūmėjimą, būtinai turi pranešti medikams arba tiesiog skambinti pagalbos telefonu 112.
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vyresnioji skubios pagalbos specialistė Natalija Anisimavičienė sakė, jog greitosios pagalbos felčeriai 2-3 kartus per dieną vyksta pas ligonius, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių sutrinka psichika. Kiekvienu atveju ligoniai vežami arba į poliklinikos Psichikos sveikatos skyrių (darbo valandomis), arba į ligoninės Priėmimo skyrių.
Priverstinis gydymas: kada jis galimas
Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius įstatymus, priverstinai žmogus į ligoninę guldomas tik tada, kai gresia pavojus jo arba aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui. Tokiu atveju žmogus gali būti gydomas dvi paras. Vėliau gydymo įstaiga privalo kreiptis į teismą, kuris priima sprendimą, ar tęsti gydymą.
Psichiatras Audrius Mozūraitis sako, jog priverstiniam gydymui pacientas gali būti nukreiptas dviejų psichiatrų ir vieno psichiatrijos įstaigos administracijos atstovo sprendimu, tačiau ne ilgiau kaip dviem paroms. Per dvi paras, kol psichiatrijos ligoninėje gydomas ligonis, jos administracija privalo kreiptis į teismą. Tačiau pratęsti gydymą teismo sprendimu galima ne ilgiau nei mėnesiui. Jeigu paciento priverstinį hospitalizavimą būtina pratęsti ilgesniam laikui, psichiatrijos įstaigos administracija privalo dar kartą kreiptis į teismą. Teismas pagal psichiatrijos įstaigos išvadą sprendžia, ar priverstinį paciento hospitalizavimą pratęsti, ar nutraukti.
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos direktorė Algė Nariūnienė, kasdien susidurianti su sergančiaisiais psichikos ligomis, sako vienareikšmiškai: krizę patiriančius žmones būtina ne tik hospitalizuoti, bet ir gydyti jų pačių labui.
Taip pat skaitykite: Nemiegantis kūdikis naktį
Pagalba artimiesiems
Svarbu suprasti, kad psichikos liga sergančio žmogaus priežiūra yra didelis iššūkis artimiesiems. Jiems taip pat reikalinga pagalba ir parama.
Laima sako neišsyk supratusi, kad pagalbos reikia ne tik mamai, bet ir jai pačiai: „Tuo metu man atrodė egoistiška galvoti apie save - juk mamai taip blogai. Pirmiausia į psichologą kreipiausi dėl jos, pagrindinis klausimas buvo - kaip ją įtikinti, kad serga, kad privalo vartoti vaistus? Paskui pradėjau ieškoti pagalbos grupių artimiesiems. Sekėsi sunkiai. Po ilgų paieškų radau, devynis mėnesius kartą per savaitę lankiau užsiėmimus viename centre, jie labai pagelbėjo.“
Psichologė Raimonda Žilinskaitė įkūrė interneto svetainę www.pagalbaartimiesiems.lt, kur dalijasi gerąja praktika, sukaupta bendraujant su sergančiųjų psichikos ligomis artimaisiais. Kauno poliklinikose veikiantys psichikos sveikatos centrai taip pat pradėjo įgyvendinti projektą „Pagalbos tinklo sukūrimas Kauno miesto gyventojams, kurių artimieji serga psichoziniais sutrikimais“.
Artimieji gali kreiptis į psichologus, psichoterapeutus, savipagalbos grupes ar kitas organizacijas, teikiančias pagalbą sergančiųjų psichikos ligomis artimiesiems.