Elgesio disinhibicija yra būklė, kuriai būdingas impulsyvumo, prasto sprendimų priėmimo ir socialinių normų nepaisymo padidėjimas. Ši būklė gali paveikti žmones įvairiais būdais, pradedant lengvais sunkumais kontroliuojant impulsus ir baigiant sunkiu socialiai nepriimtinu elgesiu. Straipsnyje nagrinėjama elgesio disinhibicijos esmė, galimos priežastys ir būdai, kaip valdyti šią būklę.
Kas yra Elgesio Disinhibicija?
Elgesio disinhibicija apibūdinama kaip impulsų kontrolės praradimas, dėl kurio asmuo gali elgtis neapgalvotai, rizikingai ar socialiai nepriimtinai. Tai gali pasireikšti įvairiose situacijose, įskaitant alkoholio ar narkotikų vartojimą, psichikos sveikatos sutrikimus ar neurologinius pažeidimus.
Elgesio Disinhibicijos Priežastys
Elgesio disinhibiciją gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant:
- Psichikos sveikatos sutrikimai: Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (DDHS), bipolinis sutrikimas ir asmenybės sutrikimai, gali padidinti elgesio disinhibicijos riziką.
- Neurologiniai pažeidimai: Smegenų pažeidimai, ypač prefrontalinės žievės, kuri yra atsakinga už impulsų kontrolę ir sprendimų priėmimą, gali sukelti elgesio disinhibiciją.
- Alkoholio ir narkotikų vartojimas: Alkoholis ir narkotikai gali slopinti smegenų funkcijas, susijusias su impulsų kontrole, todėl asmuo gali elgtis impulsyviai ir rizikingai.
- Genetiniai veiksniai: Kai kurie tyrimai rodo, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos elgesio disinhibicijos rizikai.
- Aplinkos veiksniai: Trauminės patirtys, nepriežiūra vaikystėje ir kitos nepalankios aplinkos sąlygos gali padidinti elgesio disinhibicijos riziką.
Elgesio Disinhibicijos Simptomai
Elgesio disinhibicija gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant:
- Impulsyvumas: Sunku atsispirti impulsams ir norams, net jei jie yra žalingi.
- Prastas sprendimų priėmimas: Priimami neapgalvoti sprendimai, neatsižvelgiant į galimas pasekmes.
- Socialinių normų nepaisymas: Nepaisoma socialinių taisyklių ir elgesio normų.
- Agresyvumas: Padidėjęs dirglumas, pyktis ir agresyvus elgesys.
- Hiperseksualumas: Padidėjęs seksualinis potraukis ir rizikingas seksualinis elgesys.
- Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis: Polinkis į alkoholio ir narkotikų vartojimą.
- Nesugebėjimas susikaupti: Sunku sutelkti dėmesį ir išlaikyti koncentraciją.
- Emocinis nestabilumas: Staigūs nuotaikų svyravimai ir sunkumai valdant emocijas.
Elgesio Disinhibicijos Diagnozė
Elgesio disinhibiciją diagnozuoja psichikos sveikatos specialistas, atlikęs išsamų paciento įvertinimą. Įvertinimas gali apimti:
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
- Medicininę istoriją: Informacija apie paciento medicininę ir psichikos sveikatos istoriją.
- Psichologinį įvertinimą: Testai ir klausimynai, skirti įvertinti paciento elgesį, emocijas ir kognityvinius gebėjimus.
- Fizinę apžiūrą: Siekiant atmesti bet kokias medicinines priežastis, galinčias sukelti elgesio disinhibiciją.
- Laboratorinius tyrimus: Siekiant nustatyti alkoholio ar narkotikų vartojimą ir atmesti kitas medicinines būkles.
Elgesio Disinhibicijos Valdymas
Elgesio disinhibicijos valdymas priklauso nuo priežasties ir simptomų sunkumo. Gydymo planas gali apimti:
- Psichoterapiją: Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir dialektinė elgesio terapija (DET) yra veiksmingi gydymo būdai, padedantys pacientams išmokti valdyti impulsus, gerinti sprendimų priėmimo įgūdžius ir reguliuoti emocijas.
- Medikamentinį gydymą: Vaistai gali būti skiriami esant gretutiniams psichikos sveikatos sutrikimams, tokiems kaip DDHS, depresija ar nerimas.
- Gyvenimo būdo pokyčius: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas gali padėti pagerinti nuotaiką, sumažinti impulsyvumą ir pagerinti bendrą savijautą.
- Paramos grupes: Dalyvavimas paramos grupėse gali suteikti pacientams galimybę bendrauti su kitais, kurie patiria panašius sunkumus, ir gauti emocinę paramą.
- Šeimos terapiją: Šeimos terapija gali padėti šeimos nariams suprasti elgesio disinhibiciją ir išmokti, kaip palaikyti pacientą.
Papildomos priemonės
Be tradicinių gydymo metodų, kai kurios papildomos priemonės gali padėti valdyti elgesio disinhibiciją:
- Meditacija ir mindfulness: Praktikos, kurios padeda susitelkti į dabartį ir sumažinti stresą.
- Biofeedback: Technika, kuri padeda pacientams išmokti kontroliuoti savo fiziologines reakcijas, tokias kaip širdies ritmas ir kraujospūdis.
- Meno terapija: Leidžia pacientams išreikšti savo emocijas ir mintis per kūrybinę veiklą.
- Muzikos terapija: Naudojama muzika, siekiant pagerinti nuotaiką, sumažinti stresą ir skatinti saviraišką.
Elgesio Disinhibicija ir Protinis Atsilikimas
Elgesio disinhibicija gali būti susijusi su protiniu atsilikimu. Protinis atsilikimas yra nespecifinė būklė, diagnozuojama pagal DSM-IV kriterijus. Jį gali sukelti įvairios paveldimos ir įgytos ligos, iš kurių daugelis turi būdingų elgesio apraiškų („elgesio fenotipų“).
Trapios X Chromosomos Sindromas
Trapios X chromosomos sindromas yra genetinė liga, kurią sukelia mutacija FMR1 gene. Išplitusi forma liga pasireiškia berniukams. Būdingi ligos fenotipiniai požymiai yra protinis atsilikimas, pailgas siauras veidas su atsikišusiomis ausimis, masyvus apatinis žandikaulis ir aukšta, atsikišusi kakta, gotiškas gomurys, žvairumas, žemas raumenų tonusas, plokščiapėdystė ir makroorchidizmas. Be to, dažnai stebimi stereotipai, pasireiškiantys rankų mojavimu ar nagų kramtymu, neįprastu kalbos pokyčiu, kuriam būdingas greitas kalbos svyravimas, atskirų garsų, žodžių ar frazių kartojimas. Taip pat dažnai pastebimas dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas, uždelsta motorinė raida, fobiškas bendravimo su bendraamžiais ar nepažįstamaisiais vengimas, tačiau su globėjais užmezgami gana normalūs santykiai.
Ternerio Sindromas
Ternerio sindromas (Šereševskio-Turnerio) yra chromosomų sutrikimas, pasireiškiantis moterims žemu ūgiu ir nevaisingumu, atsirandantis dėl visiško arba dalinio vienos iš X chromosomų nebuvimo. Pacientų elgesys rodo nebrandumo, hiperaktyvumo, „nervingumo“ požymius.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Dauno Sindromas
Dauno sindromas dažniausiai siejamas su 21 chromosomos trisomija. Pacientai, sergantys Dauno sindromu, paprastai yra bendraujantys ir gali bendrauti su kitais. Tačiau jiems būdingas ryškus bendravimo įgūdžių trūkumas, kuris pasireiškia kasdienėje veikloje, sutrikęs socialinių įgūdžių vystymasis ir prastas išraiškingos kalbos vystymasis (labiau išsaugant receptyvųjį kalbos aspektą).
Viljamso Sindromas
Viljamso sindromas yra paveldimas sutrikimas, kuriam būdingas vieno ar kelių genų ištrynimas elastino (7qll.23) koduojančioje vietoje arba šalia jos. Pacientai, sergantys Viljamso sindromu, gana lengvai bendrauja su suaugusiaisiais, tačiau jų santykiai išlieka paviršutiniški. Dažnai pasireiškia dėmesio sutrikimai, padidėjęs nerimas, prasti santykiai su bendraamžiais, sutrikęs vizualinių-erdvinių ir motorinių įgūdžių vystymasis.
Praderio-Vilio Sindromas
Praderio-Vilio sindromą sukelia 15 chromosomos mikrodelecija (15qll ir 15ql3 lokusai), kurią pacientas paveldi iš tėvo. Praderio-Vilio sindromu sergantys žmonės turi kalbos ir motorikos raidos atsilikimą, mokymosi sunkumų. Ryškūs valgymo sutrikimai, įskaitant maisto produktų vagystę ir kaupimą, persivalgymą su netvarkingu įvairių rūšių maisto vartojimu. Dažnai stebimi miego sutrikimai, irzlumas, irzlumas ir padidėjęs skausmo slenkstis.
Lešo-Nyhano Sindromas
Lešo-Nyhano sindromas paveldimas kaip su X chromosoma susijęs recesyvinis sutrikimas ir pasireiškia tik berniukams. Lesch-Nyhan sindromui ypač būdingi nuolatiniai, sunkūs savęs žalojimo veiksmai. Agresija prieš kitus šio sutrikimo atveju gali būti išreikšta tokiu pat mastu kaip ir autoagresyvūs veiksmai.
Kornelijos de Langės Sindromas
Dauguma pacientų, sergančių Kornelijos de Langės sindromu, turi vidutinio sunkumo arba sunkų protinį atsilikimą. Nors šios ligos perdavimo tipas nėra galutinai nustatytas, pacientų, kuriems pasireiškia lengvos sindromo apraiškos, palikuonys gali sirgti visaverte ligos forma.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
Lowe Sindromas
Lowe okulocerebrorenalinis sindromas yra su X chromosoma susijęs sutrikimas, kuriam būdinga įgimta katarakta, kognityviniai sutrikimai ir inkstų kanalėlių disfunkcija.
Autoagresyvus Elgesys
Autoagresyvūs (savęs žalojimas) veiksmai žmonėms su protine negalia dažnai apima nuolatinį galvos daužymą į sieną, kandžiojimąsi ir savęs mušimą. Galimi ir kiti autoagresyvių veiksmų tipai - draskymasis, galūnių spaudimas, kritimas ant grindų. Kadangi šie veiksmai dažnai turi daug priežasčių, apžiūrint pacientą, būtina įvertinti išorinių, medicininių ir psichologinių veiksnių įtaką jiems.
Gretutiniai Psichikos Sutrikimai
Vaikai ir suaugusieji, turintys protinį atsilikimą, dažnai turi gretutinių psichikos sutrikimų. Apskritai 50 % protinį atsilikimą turinčių asmenų diagnozuojamas koks nors psichikos sutrikimas, kuriam reikalingas gydymas. Didelį psichikos sutrikimų paplitimą šioje pacientų kategorijoje lemia įvairūs veiksniai: pirminė liga, genetinis polinkis, socialinis nestabilumas, nepalanki šeimos aplinka.
Vaistai nuo elgesio disinhibicijos
Vaistai gali būti naudojami elgesio disinhibicijai valdyti, ypač jei ji susijusi su psichikos sveikatos sutrikimais. Vaistų pasirinkimas priklauso nuo individualių paciento poreikių ir simptomų. Kai kurie vaistai, kurie gali būti naudojami, yra šie:
- Antidepresantai: Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) gali būti naudojami depresijai, nerimui ir impulsyvumui gydyti.
- Antipsichotikai: Antipsichotikai gali būti naudojami agresyvumui, dirglumui ir kitiems elgesio simptomams valdyti.
- Nuotaikos stabilizatoriai: Nuotaikos stabilizatoriai gali būti naudojami bipoliniam sutrikimui ir kitiems nuotaikos sutrikimams gydyti.
- Stimuliantai: Stimuliantai gali būti naudojami DDHS simptomams, tokiems kaip impulsyvumas ir nesugebėjimas susikaupti, gydyti.
Svarbu pažymėti, kad vaistai turėtų būti naudojami tik prižiūrint gydytojui.
Benzodiazepinai
Benzodiazepinai yra vaistų klasė, kuri gali būti naudojama nerimui ir nemigai gydyti. Jie veikia slopindami centrinę nervų sistemą. Benzodiazepinai gali būti veiksmingi trumpalaikiam nerimo ir nemigos gydymui, tačiau jie gali sukelti priklausomybę ir kitus šalutinius poveikius, todėl juos reikia vartoti atsargiai.
Informacija apie benzodiazepinų vartojimą:
- Suaugusiesiems:
- Per burną: 5-20 mg per parą.
- Premedikacijai: 5-20 mg.
- Injekcija į veną (lėtai): 0,1-0,2 mg/kg (ne greičiau kaip 5 mg/min arba 1 mg per 15-30 sekundžių), prireikus kartoti po 30-60 minučių.
- Per rectum (tirpalas): 0,2-0,5 mg/kg, kartoti po 4-12 valandų.
- Vaikams:
- Injekcija į veną (lėtai): 0,1-0,3 mg/kg arba 1 mg vieneriems metams.
- Per rectum (tirpalas):
- <10 kg - 250 μg/kg.
- >10 kg - 500 μg/kg.
- Senyviems: Atsargiai, mažesnėmis dozėmis.
- Nėštumas: Rizikos kategorija - D. Vaistas prasiskverbia į vaisių.
- Žindymas: Vaisto patenka į motinos pieną. Vartojant vaistą, žindyti nerekomenduojama.
Benzodiazepinai neturėtų būti skiriami asmenims, piktnaudžiaujantiems alkoholiu. Staiga nutraukus vaisto vartojimą, gali pasireikšti abstinencija. Benzodiazepinai gali sumažinti gebėjimą atlikti tikslius veiksmus.
tags: #kas #yra #elgesio #disinhibicija