Šis straipsnis skirtas išnagrinėti psichologijos laboratorijų atsiradimo istoriją, atkreipiant dėmesį į tai, kaip šis įvykis paveikė mokslo raidą Lietuvoje ir pasaulyje. Straipsnyje bus apžvelgiamos įvairių mokslininkų idėjos ir indėlis į psichologijos mokslo plėtrą, nuo tarpukario Lietuvos šviesuolių iki šių dienų.
Įvadas
Šiuolaikinio mokslo ištakos glaudžiai susijusios su eksperimentinių laboratorijų atsiradimu. Psichologija, kaip mokslas, taip pat patyrė didelę transformaciją, kai buvo įkurtos pirmosios laboratorijos, skirtos žmogaus elgesiui ir mąstymui tirti. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kada ir kaip atsirado pirmoji psichologijos laboratorija, ir kokią įtaką tai turėjo psichologijos mokslo raidai.
Pirmosios Psichologijos Laboratorijos Atidarymas
1879 metais buvo atidaryta pirmoji modernios psichologijos laboratorija, kurios tikslas buvo tirti žmogaus elgesį ir mąstymą remiantis eksperimentiniu metodu. Kitaip tariant, žmogų tirti tais pačiais būdais, kuriais tyrinėjamos bitės, zebrai arba pelės.
Vilhelmas Vuntas ir Eksperimentinės Psichologijos Pradžia
Psichologijos mokslinei intelektualumo sąvokai iškilus psichologijos lauke, filosofai su Bergsonu priešakyje nieko nedelsę paskelbė karą galimam josios įsigalėjimui. 1888 m. Théodule’is Ribot Paryžiaus Collège de France įsteigia psichologijos katedrą, sekdamas Vokietijoje pirmąją eksperimentinės psichologijos laboratoriją įkūrusio Wilhelmo Wundto pavyzdžiu.
Psichologijos Mokslo Iššūkiai
Psichologams teigiant, kad intelektualumo sąvoka apima empirinių duočių seką, filosofams atrodo, kad šiems nepavyksta jo apibrėžti ir paaiškinti, ką reiškia „būti intelektualiam“. Tarytum intelektualumas egzistuotų neturėdamas būties. Tai klaidinimas.
Taip pat skaitykite: Kada kreiptis į psichologą?
Psichologijos Raida Lietuvoje
Nepriklausoma Lietuva, kuri ilgą laiką buvo ne tik geografinė, bet ir akademinė periferija, iš lėto ėmė kurti švietimo sistemą, todėl Vladimiras Lazersonas iš karo lauko ligoninės, kurioje trumpai padirbėjo, tik grįžęs į Lietuvą, buvo nusiųstas į Aukštuosius kursus. Tuomet susitiko du būsimi Lietuvos psichologijos mokslo korifėjai - Jonas Vabalas-Gudaitis ir Vladimiras Lazersonas, kartu įkūrę Eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos laboratoriją.
Vladimiro Lazersono Indėlis
Akademinis gyvenimas, eksperimentai ir naujų Lietuvoje nematytų tyrinėjimo, gydymo būdų taikymas buvo Vladimiro Lazersono „arkliukas“. Universitete jis buvo ne tik Eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos katedros asistentas, bet ir privatdocentas, skaitęs daug paskaitų skirtingomis kalbomis ir daugeliu temų. Privačiame nervų ligų kabinete gydė įvairiausius sutrikimus, taikydavo hipnozę, mėgindamas padėti beviltiškiems alkoholikams.
Psichologijos Mokslo Kritika
Šis tekstas gimė iš ilgų svarstymų bandant suprasti, kas išties man taip nepatiko studijuojant psichologiją. Ten įstojau pabaigęs mokyklą, išbuvau du semestrus ir tuomet pasinaudojau galimybe perstoti. Tuo metu, kai svarsčiau apie studijų keitimą, sunkiai galėjau išreikšti tai, kas man atrodė blogai studijuojamoje srityje, tačiau vėliau skaitomos knygos, straipsniai ir klausomos paskaitos, o ypač filosofo Alvydo Jokubaičio mintys apie šiuolaikinius socialinius mokslus ir jų problemas, padėjo geriau suprasti tai, ką norėjau pasakyti, bet neradau tam žodžių.
Dviejų Pasaulių Perskyra
Norėdamas atskleisti tai, kas, mano manymu, yra blogai su psichologijos mokslu, aš pabandysiu panaudoti daugiau ar mažiau savo paties sugalvotą „dviejų pasaulių“, tai yra „mokslo pasaulio“ ir „žmonių pasaulio“, perskyrą. Teksto tikslas iš esmės yra apibūdinti šiuos du pasaulius, jų tarpusavio santykį ir papasakoti istoriją, kaip susidūrimas su šiais dalykais paskatino mane ryžtis mesti psichologijos studijas Vilniaus universitete.
Mokslo Pasaulis ir Žmogaus Elgesys
Psichologai mokslininkai į žmogų žiūri kaip į keistą mechanizmą, kurio neaiškų veikimo būdą reikia ištirti. Arba kaip į gyvūną, kurio elgesį galima aprašyti, paaiškinti jo priežastis, nuspėti, koks jis bus ateityje, arba bandyti pakeisti. Kažkada vienas mano bendrakursis, labai įsitikinęs psichologijos mokslo jėga ir sėkme, linksmai pasakė: „Žmogus yra toks pat kaip voras, tik sudėtingesnis.“
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas: Nuo psichikos sveikatos iki miego
Žmonių Pasaulis ir Santykiai
Žinoma, jeigu psichologijos mokslo atstovai visuomet tebūtų tik mokslininkai, jiems tai rimtai grėstų beprotybe. Jie neišvengiamai kasdien palieka mokslo pasaulį ir grįžta į žmonių pasaulį, kuriame svarbūs visai kiti dalykai. Motina, tėvas, sesuo, žmona, draugas, namai - visi šie žodžiai išreiškia santykį tarp žmogaus ir to, kas jį supa. Žmonių pasaulis daugiausia yra pasaulis santykių, kurių vertės įrodinėti nereikia, o žmogaus teisę į žmogišką orumą tvirtina vien pats faktas, kad jis yra žmogus. Daugybė mokslo pasaulyje neįrodomų dalykų kasdienybėje yra savaime suprantami.
Iššūkiai Psichologijos Studijose
Aš pastebėjau, kad požiūris į žmogų, kurį atradau bandydamas pažinti mokslo pasaulį, pradeda brautis į mano kasdienybę - į kitų žmonių skausmą nejučia pradėjau žvelgti kaip į tiesiog tam tikrus neurofiziologinisu procesus, o matydamas Vilniaus senamiesty vaikštančias poreles pradėjau galvoti apie jas kaip evoliucijos produktus, paklūstančius savo primityviems instinktams. Tai labai ciniškas požiūris į aplinką, kuris nekelia džiaugsmo gyventi šiame pasaulyje, atimdamas iš jo didžiąją dalį žavesio.
Dirbtinio Intelekto Įtaka Menui ir Mokslui
2023 m. sausio 24 d. Šiuolaikinio meno ir mokslo centre prie KSJMC (Sandėlių g. 7, Kaunas) atidaryta 1-oji pasaulyje dirbtinio intelekto meno bienalė „Pripildytos galimybės“(World’s 1st International Biennale of Artificial Intelligence “Full of Possibilities”). Šioje bienalėje Lietuvos ir tarptautinių menininkų darbai pirmą kartą eksponuojami ir Kauno „Aitvaro“ mokykloje, esančioje Kauno kalėjime (Technikos g. 34, Kaunas) Bienalėje savo darbus pristatė John Lodzy (Italija), Ko Jumy (Japonija), Albert Nitbo (Austrija), Tomas Lagūnavičius (Lietuva).
Tomo Lagūnavičiaus Įžvalgos
Dirbtinio intelekto meno bienalės iniciatorius, tarpdisciplininių menų atstovas, menininkas Tomas Lagūnavičius pasakoja: „Labai džiaugiuosi šios bienalės atidarymu, nes tai yra I-oji pasaulyje dirbtinio intelekto meno bienalė, kurioje dalyvauja menininkai net iš 4 šalių: Austrijos, Japonijos, Italijos ir Lietuvos. Lietuviai visur stengiasi būti pirmi, ne tik krepšinyje, ne tik Venecijos bienalėje, bet ir naujosiose meno tendencijose. Todėl didžiuojuosi, kad mes tai padarėme, kad mes esame pirmieji.Dirbtinis intelektas kuria naujas galimybes, jis siūlo įvairius įdomius sprendimus, kurių negalėtų sukurti menininkas, turėdamas įprastas technines priemones. Tai visiškai kitoks pasaulio matymas, svarbiausia, kad kuriant atsiranda kiti pasauliai, kurie mus “išveda“ iš kasdieninių suvokimų, mes lyg ir atsisakome realizmo, kurį matome kasdien. Dirbtinio intelekto realizmas yra visiškai kitoks: jis kuria ir derina sunkiai įsivaizduojamus tarpusavyje objektus, kurių nesugalvotumei būdamas realiame pasaulyje. Dirbtinis intelektas yra laisvas nuo buities, nuo pilkumo, juodumo, baltumo. Jis veikia truputį kitaip. Geriausias tam pavyzdys būtų džiazas, kuriame jau sukurta melodija, muzikanto pagalba lyg ir perkuriama, interpretuojama visiškai kitaip. Dirbtinis intelektas man asocijuojasi su geru džiazo muzikantu, kuris taip gerai interpretuoja kompozitoriaus sukurtą konceptą, kad atliktas kūrinys įgauna visiškai kitokią prasmę, kurios net pats kompozitorius negalėjo įsivaizduoti. Pavadinkime tai džiaziniais pasažais. Jei jis gerai improvizuoja, jis čia ir dabar kuria naujas interpretacijas.Todėl dar kartą akcentuočiau, kad dirbtinio intelekto sukurtas menas yra Menas, ir jis turi tą patį ryšį su kūrėju, kokį anksčiau turėjo kompozitorius su muzikantais. Žinoma, šis ryšys yra kitame lygmenyje - technologijų. Bet, ar kažkas pasikeitė? Muzika - irgi technologijos, reikia gerai įvaldyti savo instrumentą, ir tai daroma grojimo technikų ir įgytų įgūdžių pagalba. Gali kilti klausimas: ar dirbtinis intelektas mokosi? Taip, jis mokosi, kaip ir anksčiau paminėti muzikantai. Dirbtinis intelektas mokosi ne tik atlikimo technikų, bet ir kūrybos bei improvizacijos. Todėl labai didžiuojuosi, kad mes pirmieji organizavome World’s 1st International Biennale of Artificial Intelligence “Full of Possibilities” (1-ąją pasaulyje dirbtinio intelekto meno bienalę „Pripildytos galimybės“) ir įkūrėme The World’s 1st Artificial Intelligence Art Association (1-ąją pasaulyje dirbtinio intelekto meno asociaciją) , kurios tikslas skleisti bei dalintis informacija apie dirbtinio intelekto kuriamą meną. Siekiamia sukurti galimybes menininkams parodyti savo rezultatus, dalyvauti konkursuose ir susipažinti vieniem su kitais.
Aklųjų Globos Istorija Lietuvoje
Vasario 24 d. oftalmologas prof. Petras Avižonis Lietuvos gydytojų II suvažiavime skaitė pranešimą “Aklųjų globojimas kitur ir Lietuvoje”. Šis pranešimas tais pačiais metais buvo išspausdintas žurnale “Medicina” ir išleistas atskira brošiūra. Pranešime apžvelgęs visuomeninį aklųjų sąjūdį užsienyje, P. Avižonis analizavo aklųjų švietimo ir įdarbinimo klausimus Lietuvoje. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, jis pareiškė: “Jei valstybė pripažįsta visiems vaikams teisės įgyti pradžios mokslą, jei Lietuvos Konstitucijos §81 sako, kad “Pradžios mokslas yra privalomas”, tai tiems, kuriems paprastosios mokyklos netinka, reikia įkurti ypatingų mokyklų”. Jis priminė, jog Lietuvoje yra ne mažiau kaip 3,5 tūkstančio aklųjų, iš kurių apie 200 mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių, per 1000 darbingų aklųjų.
Taip pat skaitykite: RPLC: praeitis ir dabartis
Iniciatyvos Aklųjų Globai
Lietuvos gydytojų II suvažiavimas sudarė vykdomąjį komitetą, kuris turėjo pasirūpinti aklųjų globa. Prof. P. Šiaulių apskrities savivaldybė įsteigė Meškuičių valsčiuje, Naisių dvare, aklųjų prieglaudą, kurioje apgyvendino 25 neregius senelius. Prieglaudai lėšas skyrė pati savivaldybė. Medicinos patarnavimus teikė Šiaulių ligoninės gydytojas J.
Aklųjų Surašymas ir Iššūkiai
Rugsėjo 17 d. įvyko Lietuvos gyventojų surašymas. Buvo registruojami ir aklieji. Duomenų apie juos nedaug, nes surašymo anketoje aklieji buvo žymimi bendroje grafoje su asmenimis, turinčiais kitų fizinių trūkumų. Užregistruota 3129 aklieji. Iš anketų galima sužinoti tik apie jų amžių ir lytį, o regėjimo netekimo priežastys, socialinė, ekonominė, šeimyninė padėtis, išsilavinimas ir kt.
Aklųjų Švietimo Organizavimas
Nepriklausomoje Lietuvoje aklųjų globos ir švietimo reikalų ėmėsi Karo invalidams šelpti komitetas, vadovaujamas generolo Vlado Nagevičiaus. Norint organizuoti akluosius, jiems steigti specialią mokyklą, reikėjo visuomenei parodyti, ko gali lavinami aklieji išmokti. Birželio 26 d. Latvijos aklųjų koncertas įvyko Liaudies namų salėje, birželio 27 d. - Rotušėje, birželio 28 d. - Karo muziejuje, birželio 29 d. - Parodos aikštės estradoje. Programą atliko mišrus choras, styginių instrumentų ir pučiamųjų instrumentų orkestrai. Lietuvos karo invalidams šelpti komitetas, gavęs Latvijos vyriausybės sutikimą, rugpjūčio 20 d. pasiuntė į Rygos aklųjų institutą mokytis tris neregius ir vieną regintį karo invalidą. Tarp jų buvo ir Lietuvos nepriklausomybės kovose sužeistas ir netekęs regėjimo savanoris Pranas Daunys. Grupę lydėjo komiteto atstovas majoras Petras Šestakauskas, kuriam buvo pavesta susipažinti su Rygos aklųjų institutu.
Lietuvos Aklųjų Sąjungos Įsteigimas
P. Daunio iniciatyva ir gavus pritarimą iš kai kurių vyriausybės narių bei visuomenės veikėjų, sudaryta komisija Lietuvos aklųjų suvažiavimui sušaukti. Ji savo posėdyje birželio 27 d. aptarė suvažiavimo laiką ir vietą, aklųjų sąjungos įsteigimo reikalus. Patį suvažiavimą sušaukti, atlikti visą kitą organizacinį darbą komisijai buvo nepaprastai sunku, tai pareikalavo daug triūso, lėšų. Neturėta aklųjų adresų. Į suvažiavimą atvykusius akluosius reikėjo pasitikti, apnakvinti, pamaitinti, sumokėti už kelionę. Liepos 24-25 dienomis Kaune, Liaudies namų salėje, įvyko Lietuvos aklųjų I suvažiavimas. Jame dalyvavo 200 aklųjų. Šis aklųjų I suvažiavimas nutarė įsteigti Lietuvos aklųjų sąjungą, priėmė sąjungos įstatus, išrinko 5 narių centro valdybą ir 3 narių revizijos komisiją. LAS pirmininku buvo išrinktas majoras Petras Šestakauskas (kai kuriuose dokumentuose ir spaudoje rašoma: Šeštakauskas), regintis.
Aklųjų Instituto Įsteigimas Kaune
LAS Centro valdybos pastangomis lapkričio 15 d. buvo įsteigtas Aklųjų institutas Kaune, Tvirtovės alėjoje 6 (dabar Taikos prospektas). Pirmasis jo vedėjas - Mečislovas Kviklys. Kiti instituto vedėjai iki sovietų okupacijos buvo: Jeronimas Ignatavičius - nuo 1929 m. rugsėjo iki 1932 m. gruodžio, Petras Maldeikis - nuo 1932 m. gruodžio iki 1939 m. rugsėjo, Jonas Mikėnas - nuo 1939 m. rugsėjo iki 1940 m.
Brailio Rašto Prisitaikymas Lietuvių Kalbai
P. Daunio pritaikytoji lietuvių kalbai Brailio abėcėlė LAS centro valdybos posėdyje kartu su Aklųjų instituto vedėju M. Kvikliu gruodžio 12 d.
Aklųjų Instituto Pirmieji Mokslo Metai
Vasario 27 d. prasidėjo pirmieji mokslo metai Kauno aklųjų institute. Lietuvos Respublikos Prezidento gegužės 15 d. aktu pirmos rūšies trečiojo laipsnio Vyties Kryžiaus ordinu apdovanotas pirmojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino pulko vyresnysis puskarininkis Pranas Daunys. Kartu jis apdovanotas dviem - Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių ir Lietuvos Nepriklausomybės - medaliais.
Prezidento Vizitas Aklųjų Institute
LAS centro valdybos pakviestas Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona drauge su vidaus reikalų ministru Ignu Musteikiu, švietimo ministru inžinieriumi Konstantinu Šakeniu ir kitais aukšto rango valstybės vyrais birželio 27 d. pirmą kartą aplankė Kauno aklųjų institutą. Tą dieną buvo suėję lygiai keturi mėnesiai nuo instituto atidarymo.
Aklųjų Mokyklos Įsteigimas Vilniuje
Lenkijos religinių reikalų ir visuomenės švietimo ministerija pritarė idėjai nuo 1928-1929 mokslo metų steigti Vilniuje specialiąją aklųjų mokyklą. Ministerija mokyklą įsteigė liepos 18 d. Rugpjūčio 28 d. mokyklos vedėja paskyrė Mariją Stšeminską. Septynmetėje pradžios mokykloje mokėsi Vilniaus krašto aklieji vaikai ir jaunuoliai. Vilniaus aklųjų mokykloje 9 mokiniai pirmuosius mokslo metus pradėjo rugsėjo 15 d. Antakalnio gatvėje išnuomotose patalpose.
Aklųjų Instituto Auklėtinių Koncertas
Spalio 31 d. įvyko Aklųjų instituto auklėtinių pirmasis koncertas per Kauno radiją.
Žurnalo "Mūsų Aklieji" Leidimas
LAS centro valdyba išleido iliustruoto žurnalo “Mūsų aklieji” pirmąjį numerį. Antrasis numeris pasirodė 1930 m. Žurnalo redaktorius - V. Rickus-Rickevičius.
Aklųjų Sąjungos II Suvažiavimas
Rugsėjo 21 d. Kauno aklųjų instituto salėje įvyko Lietuvos aklųjų sąjungos II suvažiavimas. Suvažiavime dalyvavo šios sąjungos nariai, instituto pedagogai, vyresnio amžiaus mokiniai, svečiai. LAS pirmininko P. Šestakausko ir centro valdybos nario P. Daunio nuomonės dėl sąjungos veiklos išsiskyrė. Suvažiavimas buvo nutrauktas.
Lietuvos Akliesiems Globoti Draugijos Įsteigimas
Lapkričio 7 d. įsteigta Lietuvos akliesiems globoti draugija (LAGD). Steigiamajame organizacijos susirinkime buvo priimti LAGD įstatai. Draugijos žinioje - Aklųjų instituto išlaikymas. LAGD įstatai tais pačiais metais buvo išleisti reginčiųjų raštu. Draugijos valdybos pirmininke išrinkta gydytoja chirurgė Stasė Šakenienė, nariais - Rimšienė (vicepirmininkė), gydytoja M. Korganovaitė, gydytojas J. Nemeikša, gydytojas D.
Pirmosios Knygos Brailio Raštu Išleidimas
Įrengus Kauno aklųjų institute spaustuvę, buvo išleista pirmoji lietuviška knyga Brailio raštu - mokytojos Viktorijos Genytės parengtas Aklųjų instituto pirmai klasei elementorius “Mūsų šviesa”.
Aklųjų Sąjungos Uždarymas
Sausio 30 d. Vidaus reikalų ministerija uždarė Lietuvos aklųjų sąjungą.
Profesiniai Kursai Akliesiems
Vasario 23 d. Vilniaus mokyklų apygardos kuratorius gegužės mėnesį leido įsteigti prie Vilniaus aklųjų mokyklos vakarinius profesinius kursus. Kursų trukmė - 6 mėnesiai (nuo spalio pradžios iki balandžio mėn.
Aklųjų Atliekamos Muzikos Įrašai
Plokštelių firma “Columbia” pagamino tris plokšteles su neregių kanklininkų Prano Daunio ir Jurgio Pratkevičiaus įrašais (abu akompanavo keturioms liaudies dainoms, kurias įdainavo Kipras Petrauskas, ir vienai V. Dineikos ir J. Petrausko atliekamai dainai).
Mokyklos Pastatų Grąžinimas Vilniuje
Lenkijos vyriausybė kovo 10 d. nutarimu grąžino Vilniaus aklųjų globos draugijai pastatus, buvusius tarp dabartinių J. Basanavičiaus ir K. Kalinausko gatvių. Tuos pastatus carienės Marijos Aleksandrovnos vardo aklųjų globos draugijos Vilniaus skyrius buvo nupirkęs 1903 m. , o vokiečių okupacinė valdžia 1915 m.
Pirmosios Bendrojo Lavinimo Laidos Išleidimas
Birželio 16 d. Kauno aklųjų institutas išleido pirmąją bendrojo lavinimo laidą. Baigiamuosius egzaminus išlaikė 9 auklėtiniai.
Žurnalo "Aklųjų Dalia" Leidimas
LAGD išleido iliustruoto neperiodinio žurnalo “Aklųjų dalia” pirmąjį numerį. Kiti šio žurnalo numeriai išėjo 1933, 1937 ir 1939 m. Žurnalų redaktoriai buvo A. Briedis, M. Nemeikšaitė ir D.
Disertacija Marburgo Universitete
Vokietijoje, Marburgo universitete, apgynė disertaciją marijampolietė neregė Ema Zaludokaitė.
Vilniaus Aklųjų Mokyklos Laida
Pavasarį Vilniaus aklųjų septynmetė pradžios mokykla išleido pirmąją auklėtinių laidą: Antonį Bordziuką, Mariją Gicevičiuvną, Edvardą Jakubovskį, Juzefą Kaminskį, Janą Markievičių, Aną Žukuvną.
Kauno Aklųjų Instituto Filmavimas
Pirmą kartą buvo filmuojamas Kauno aklųjų institutas. Parodyta, kaip auklėtiniai mokosi ir gyvena. Ši filmuota medžiaga buvo panaudota “Lietuvos kronikai” Nr.
Prezidento Antrasis Vizitas Aklųjų Institute
LAGD valdybos pakviestas Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona birželio 6 d. antrąkart aplankė Kauno aklųjų institutą. Su Prezidentu atvyko švietimo ministras inž. Konstantinas Šakenis, vidaus reikalų ministras plk. Steponas Rusteika, krašto apsaugos ministras plk. Balys Giedraitis, Šaulių sąjungos pirmininkas dail. Antanas Žmuidzinavičius ir kt. Svečiai apžiūrėjo institutą, išklausė auklėtinių koncertą.
Aklųjų Mokyklos Perkėlimas Vilniuje
Vilniaus aklųjų globos draugija gruodžio 1 d. perkėlė aklųjų mokyklą iš Antakalnio gatvėje samdytų patalpų į atgautus savo namus, buvusius tarp J. Basanavičiaus ir K. Kalinausko gatvių.
Tarptautinė Aklųjų Spaudos Paroda
Kauno aklųjų institutas pirmą kartą dalyvavo tarptautinėje aklųjų spaudos parodoje, surengtoje Čekoslovakijos sostinėje Prahoje. Institutas į parodą nusiuntė 10 vadovėlių Brailio raštu, aklųjų iš vytelių pagamintą Vyties paveikslą, žurnalą “Aklųjų dalia”, instituto albumą, P. Daunio knygą “Vargo keliais” ir filosofijos daktarės E. Zaludokaitės disertaciją.
Aklųjų Surašymas Lietuvoje
Gruodžio 1-15 d. surengtas pirmasis Nepriklausomoje Lietuvoje aklųjų surašymas. Jį organizavo Lietuvos akliesiems globoti draugija. Tam reikalui buvo išleista brošiūra “Ištieskime ranką akliesiems”.
Dvaro Centro Pakeitimas
Lietuvos akliesiems globoti draugijos valdybai pageidaujant, LAGD priklausantį Anytavos dvaro centrą Žemės ūkio ministerija pakeitė kitu žemės sklypu arčiau Kauno - Raudondvario dvaro centru su 36 ha žemės. Tą žemę LAGD valdyba išnuomojo privačiam asmeniui.
Neregių Kooperatyvas Vilniuje
Vilniuje įsikūrė neregių pynėjų kooperatyvas. Kooperatyve dirbo 8 buvę aklųjų mokyklos auklėtiniai. Savo gaminius jie realizuodavo Aklųjų globos draugijai priklausančioje parduotuvėje, priiminėdavo užsakymus iš gyventojų.
Amatų Gimnazijos Įsteigimas
Vilniaus mokyklų apygardos kuratorija leido Aklųjų globos draugijai nuo rudens įsteigti profesinius kursus (amatų gimnaziją) baigusiems Aklųjų mokyklą.
Aklųjų Instituto Rūmų Statyba
Kovo mėnesį buvo užbaigti statyti Aklųjų instituto rūmai. Balandžio 3 d. į juos iš medinių namų persikėlė instituto administracija, klasės, bendrabutis. Rūmai suprojektuoti šimtui auklėtinių. Jų statybai išleista 300. 000 litų.
Beatričės Grincevičiūtės Dainavimas Per Radiją
Lapkričio 24 d. per Kauno radiją pirmą kartą dainavo Beatričė Grincevičiūtė.
Ūkio Paskyrimas Aklųjų Globos Draugijai
Vilniaus vaivadija lengvatinėmis sąlygomis paskyrė Aklųjų globos draugijai 20 ha valdišką ūkį Baltadvaryje (netoli Turgelių).
Mokyklos Pavadinimo Pakeitimas Vilniuje
Mirus 1937 m. lapkričio 24 d. Vilniaus aklųjų globos draugijos valdybos narei ir Vilniaus aklųjų mokyklos vedėjai dr. Marijai Stšeminskai, jos vadovauta įstaiga buvo pavadinta “46-oji M.
Masažo Kursai Akliesiems
Keturi aklieji - Vincas Lukoševičius, Adolfas Milaševičius, Bronius Kondrotas, Petras Vilimas - lankė Marijos Nikolskienės masažo kursus. Kursus baigę, jie įgijo kvalifikuotų masažuotojų diplomus ir teises. Už masažo kursus mokėjo LAGD valdyba.
Knygų Skaičius Aklųjų Mokyklos Bibliotekoje
Iki 1950 m. Vilniaus aklųjų mokyklos bibliotekoje 1938-1939 mokslo metais buvo 330 Brailio raštu knygų, skaitė 37 auklėtiniai, perskaitė 1048 knygas.
tags: #kada #atidaryta #pirmoji #psichologijos #labaratorija