Daugelis žmonių klaidingai mano, kad kreiptis į psichiatrą yra kažkas gėdingo. Toks neigiamas požiūris supa bet kurį psichiatrą, nors specialistas yra toks pat specialistas kaip ir neurologas, endokrinologas ar chirurgas. Psichikos sveikata yra neatsiejama visaverčio gyvenimo dalis. Vis daugiau žmonių supranta, kad emocinis diskomfortas, nuolatinis stresas ar nerimas neturėtų būti ignoruojami. Svarbu suprasti, kad kiekvienas gali susidurti su sunkumais, ir tai - normalu. Svarbiausia - nelikti vienam. Šiame kontekste ypač svarbi tampa profesionali pagalba - būtent tada į pagalbą ateina specialistas.
Baimė kreiptis pagalbos: visuomenės stigma ir klaidingi įsitikinimai
Kiekvienas žmogus dėl savo auklėjimo bijo vertinimo ir nuosprendžio - tiek iš kitų, tiek iš savęs. Mūsų visuomenėje priimta būti „normaliam” - gerai su visais bendrauti, eiti į darbą, mylėti, draugauti. Kartais, kai neatitinkate visuotinai priimtų elgesio normų, labai sunku jaustis kitokiam. Daugelį žmonių gali gąsdinti pats terminas „psichiatrija”. Iš tikrųjų tai reiškia tiesiog sielos išgydymą. Kartais žmonės bijo kreiptis į psichiatrą po to, kai gydytojas juos nukreipė pas specialistą. Tai nereiškia, kad esate pripažintas „tikru psichiatru„! Dažnai, norėdami nustatyti išsamią diagnozę, gydytojai turi gauti išsamų jūsų sveikatos vaizdą, kuris atskleidžia ir psichologinius ypatumus.
Visuomenėje įsišaknijusi psichikos sveikatos stigma verčia žmones, kuriems reikia pagalbos, gydančius specialistus paprasčiausiai gėda. Kreiptis pagalbos nedrąsu, tai apsiribojama medikamentine pagalba. Kaip parodė 2018 m. patirties tyrimas, 80 proc. proc. ES šalių. Akivaizdu, kad pagalbos kreiptis reikia.
Kada reikalinga psichiatro konsultacija?
Psichiatro konsultacija Vilniuje reikalinga ne tik žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų, bet ir daugeliu kitų atvejų. Pacientus psichiatrai konsultuoja labai skirtingais atvejais - nuo depresijos, panikos, nerimo ar valgymo sutrikimų, nemigos iki tokių sudėtingų ligų, kaip psichozė, haliucinacijos ir kliedesiai.
Psichiatrė D. Pupšytė sako, kad į psichiatrą pacientai šeimos gydytojo gali būti nukreipti jau tuomet, kai atsiradę reiškiniai ima trukdyti pilnavertiškam gyvenimui. Kartais jie gali pasireikšti nenoru užsiimti savo mėgstama veikla, dirbti, sunkumo užmegzti ir palaikyti ryšį su kitais ir išaugti iki nebegalėjimo normaliai gyventi ir funkcionuoti. Jeigu jūsų būsena jums trukdo atlikti įprastinius kasdienius veiksmus - atsikelti, eiti į darbą, bendrauti su kitais žmonėmis, dirbti kūrybinį darbą, mėgautis įprastais dalykais, tai ženklas, kad kažkas vyksta negerai. Kai simptomai nėra aiškiai išreikšti - užtenka ir psichologo konsultacijos. Bet jei simptomai tokie stiprūs, kad trukdo kasdienei žmogaus veiklai, reikalingas psichiatro įsitraukimas, kuris nusprendžia, ar reikalingas gydymas ir kokį jį taikyti.
Taip pat skaitykite: Kada kreiptis į psichologą?
Štai keletas situacijų, kada reikėtų kreiptis į psichiatrą:
- Nuolatinė prislėgta nuotaika, apatija ar beviltiškumo jausmas. Tai gali būti depresijos požymiai, kuriuos būtina gydyti.
- Didelis nerimas, panikos atakos ar nuolatinis jaudulys. Šie simptomai gali trukdyti kasdieniam gyvenimui ir reikalauti specialisto įsikišimo.
- Miego sutrikimai, tokie kaip nemiga ar nuolatinis mieguistumas. Miego problemos gali būti susijusios su psichikos sveikatos sutrikimais.
- Valgymo sutrikimai, tokie kaip anoreksija ar bulimija. Šie sutrikimai yra pavojingi sveikatai ir reikalauja kompleksinio gydymo.
- Priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų. Priklausomybės yra rimta problema, kurią gali padėti įveikti psichiatras.
- Mintys apie savižudybę ar žalojimąsi. Tai yra kritinė situacija, kurioje būtina nedelsiant kreiptis į specialistus.
- Kliedesiai, haliucinacijos ar kitos psichozės formos. Šie simptomai rodo rimtus psichikos sutrikimus, kuriems reikalingas skubus gydymas.
- Nuotaikų svyravimai, impulsyvumas, dirglumas, nerimavimas, nuogąstavimas dėl įvairių situacijų. Visi tokie pokyčiai žmogaus elgesyje gali turėti psichinę kilmę.
Kaip atpažinti psichikos sutrikimus: svarbūs simptomai
Specialistų teigimu, į psichiatrus pacientai dažniausiai nesikreipia todėl, kad psichikos ligų reiškinius patiems atpažinti sunku. Skaičiuojama daugybė simptomų, kurie signalizuoja emocinius ir psichinius sutrikimus. Pirmiausiai galima pastebėti nuotaikų kaitas, prislėgtumą, apatiją, nenorą, dirglumą, impulsyvumą, nerimavimą, nuogąstavimą dėl įvairių situacijų. Visi tokie pokyčiai žmogaus elgesyje gali turėti psichinę kilmę.
Nemaža dalis žmonių, vis dėlto, linkę savo blogas emocijas „nurašyti“ kitiems veiksniams - nuovargiui, rūpesčiams darbe ar šeimoje, netektims ar kitiems skauduliams. D. Pupšytė sako, kad pagalbos sergantieji nesikreipia ir todėl, kad iš pradžių nesupranta, kas vyksta, ypač, jei psichiniai sutrikimai pasireiškia fiziniais simptomais - šokinėja kraujospūdis, smarkiai plaka širdis, atsiranda nemiga, kamuoja skausmas. Daugelis linkę galvoti, kad tai fizinė, somatinė liga, kreipiasi į šeimos gydytojus, darosi įvairius tyrimus, bet priežasties neranda. „Žmonėms nelengva pripažinti, kad liga yra emocinė, nes iš esmės lengviau galvoti, kad skauda širdį, nes tai labiau apčiuopiama, labiau konkretu. O mūsų emocijos, psichika - sunkiai pamatuojama, nes yra mūsų smegenyse, neuromediatorių lygmenyje. Žmonėms, ypač vyresniems, tai labai sudėtinga“, - priduria ji.
Pastebima, kad savo sveikata labiau rūpinasi jaunimas, kuris neišsigąsta suvokimo, kad kažkas blogai su jų psichika. „Jauni žmonės dažniau jaučia nerimą, ypač dažnai kreipiasi dėl panikos atakų - tai šiuo metu itin pasireiškiantis sutrikimas. Vyresni žmonės, patiriantys panikos atakas, bando jas paaiškinti fizinėmis ligomis. Jiems sunku pripažinti, kad tai psichinės kilmės simptomai“, - sako D. Pupšytė.
Psichiatras, psichologas, psichoterapeutas: kuo jie skiriasi?
Didelis gyvenimo tempas kelia vis daugiau iššūkių mūsų psichikai. Dėl to vis dažniau žmonės kreipiasi į psichikos sveikatos profesionalus: psichologus, psichoterapeutus, psichiatrus. Nors visi jie dirba su psichine žmogaus sveikata, svarbu atskirti, kada kurio pagalba gali būti tinkamiausia.
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas: Nuo psichikos sveikatos iki miego
- Psichiatras - tai medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Jis įvertina paciento psichikos būseną, diagnozuoja psichikos sutrikimus, sudaro gydymo programą, paskiria vaistus psichikos sutrikimams gydyti. Skirtingai nei psichologas ar terapeutas, psichiatras gali nustatyti diagnozę, sudaryti gydymo planą ir skirti vaistus. Nors paprastai jis neteikia pokalbių terapijos, psichiatras gali rekomenduoti psichoterapiją kaip gydymo dalį. Tokiu atveju pacientas gali lankytis tiek pas psichiatrą, tiek pas terapeutą.
- Psichologas - tai psichologijos bakalauro ir magistro studijas universitete baigęs asmuo. Priklausomai nuo baigtos magistro studijų programos, psichologai turi konkrečią specializaciją: klinikinis psichologas, sveikatos psichologas ir t.t. Psichologo įgytą kvalifikaciją įrodo bakalauro ir magistro psichologijos studijų diplomai. Skirtingai nuo psichiatro, psichologas neturi medicininio išsilavinimo ir neskiria vaistų. Jo pagrindinis įrankis - pokalbis, padedantis suprasti ir keisti elgesio bei emocinius modelius.
- Psichoterapeutas - tai psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo studijų pabaigė ne mažiau kaip trejus metus trunkančias kurios nors psichoterapijos krypties studijas. Tokiu būdu jis tapo psichologu-psichoterapeutu, psichiatru-psichoterapeutu ar kt. Psichoterapija gydo psichologinėmis priemonėmis, t. y. žodžiu, ir yra ilgalaikė. Ji gali vykti internetu. Su terapeutu galite susitikti du kartus per savaitę arba kartą per mėnesį. Priklausomai nuo to, kaip jaučiatės.
Kaip vyksta konsultacija pas psichiatrą?
Apsilankymas pas psichiatrą sergančiajam neturėtų kelti didesnio streso, todėl jokie ypatingi tyrimai neatliekami. Situaciją įvertinti padeda bendras psichiatrinis pokalbis, kurio metu užduodant klausimus specialistas gali suprasti, kada prasidėjo reiškiniai, kaip jie vystėsi, kas galėjo turėti įtakos jų atsiradimui, bandoma sužinoti kuo daugiau įvairiausių simptomų. Paprastai vertinimui pakanka klinikinio pokalbio. Tai individualus dialogas su gydytoju, vykstantis ramioje ir jaukioje aplinkoje. Specialaus pasiruošimo vizitui pas psichiatrą nėra. Svarbiausia būti pasirengusiam dialogui ir nieko nebijoti. Nereikėtų vartoti jokių raminamųjų ar kitų vaistų: nedidelis nerimas tyrimo išvakarėse yra visiškai natūralus dalykas.
Psichikos sutrikimai gydomi skirtingais būdais - gali būti rekomenduojamas psichologinis, psichoterapinis gydymas, nukreipiant pas kitus specialistus, ar medikamentinis.
Pripažinti bijome, o delsti - pavojinga
Psichiatrė teigia, kad vis dar vyrauja stigmos ir psichikos ligomis sergantys žmonės neretai pasmerkiami visuomenės, todėl ir patys vengia pripažinti savo susirgimus: „Smerkimo vis dar labai daug. Be to, baimę gydytis psichikos ligas sustiprina galiojantys Lietuvos įstatymai. Kai žmogus apsilanko pas psichiatrą ir gauna diagnozę, jam gali būti taikomi įvairūs vairavimo, ginklo laikymo, darbo apribojimai - tada žmonės dar labiau išsigąsta.“
Tačiau ilgai delsti gali būti pavojinga - kuo psichikos liga ilgiau nepastebėta ir negydoma, tuo sunkiau ją suvaldyti. „Kartais negydoma liga gali baigtis pačiu blogiausiu scenarijumi. Gali ištikti psichozė, žmogus gali panirti į delyrą. Dažnas atvejis, kai negydoma depresija baigiasi savižudybe. Iš pradžių žmogus būna prislėgtas, neturi jėgų, yra apatiškas, nieko nenori, užsidaro savyje, atsiranda suicidinės mintys. Tai - baisiausia ligos baigtis, negavus reikiamos pagalbos laiku. Kuo ilgiau nesikreipiama, tuo pasekmės sunkesnės ir skaudesnės“, - pabrėžia D. Pupšytė.
Pasak specialistės, itin svarbu atkreipti dėmesį į savo artimus ir brangius žmones - paklausti jų, kaip jaučiasi, o pastebėjus ryškius pokyčius elgesyje - paskatinti kreiptis pagalbos: „Labai svarbu nepalikti artimo žmogaus bėdoje. Kartais patys tikrai galime nepastebėti, kad su mumis kažkas atsitiko arba nepripažįstame, kad nuolatos esame panirę į nelaimingą ir slegiančią būseną. Palaikymas, paskatinimas iš aplinkos šiuo atveju yra kritinis, nes sergančiajam svarbu žinoti, kad diagnozavus ligą nuo jo nenusisuks artimieji.“
Taip pat skaitykite: RPLC: praeitis ir dabartis