XX amžiuje visuomenėje vis labiau buvo sureikšminama liekna moters figūra, nors tuo metu realus vidutinis kūno svoris nuolat augo. Šis neatitikimas tarp kultūrinio idealo ir fizinės realybės paskatino daugelį jaunų žmonių siekti nepasiekiamų standartų, lygiuojantis į žvaigždes ne talentais ar darbais, o išvaizda. Dėl to jaunuoliai pradėjo laikytis dietų ir netaisyklingai maitintis, o tai galiausiai iššaukė valgymo sutrikimus. Šie sutrikimai dešimt kartų dažniau paplitę tarp mergaičių ir moterų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti bulimiją, kokios jos priežastys, požymiai ir gydymo būdai.
Valgymo Sutrikimų Įvairovė ir Jų Pasekmės
Daugelis žmonių yra girdėję apie nervinę bulimiją (bulimiją) arba nervinę anoreksiją (anoreksiją). Tačiau egzistuoja ir kitų valgymo sutrikimų, kurie gali turėti vienodai pragaištingų padarinių.
Nervinė anoreksija: Stipri baimė priaugti svorio arba būti storam, didelis maisto apribojimas, dėl kurio dažnai sumažėja kūno svoris, dėmesys ir (arba) iškreiptas kūno formos/svorio suvokimas, sunku atpažinti ligos sunkumą. Anoreksija baigiasi mirtimi vienu iš dešimties atvejų. Pirmasis anoreksijos gydymo tikslas yra grąžinti sergančiajam normalų svorį ir valgymo įpročius. Dažnai prireikia gydymo ligoninėje, kuris užtrunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Jei dėl nepakankamos mitybos gresia pavojus gyvybei, prireikia intraveninio maitinimo arba maitinimo per zondą.
Nervinė bulimija: Pasikartojantys didesnio nei vidutinis maisto kiekio valgymo per palyginti trumpą laiką epizodai, po kurių seka vadinamasis išsivalymas (pvz., paties sukeltas vėmimas, piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais vaistais) arba kitoks kompensacinis elgesys (pvz., badavimas). Persivalgymui taip pat būdingas valgymo kontrolės praradimo jausmas, savęs vertinimui didelę įtaką daro kūno forma/svoris. Gydytojas gali diagnozuoti bulimiją, jei tokie persivalgymo ir maisto šalinimo epizodai kartojasi du ar daugiau kartų per savaitę bent tris mėnesius.
Besaikio valgymo sutrikimas: Pasikartojantys didesnio nei vidutinis maisto kiekio valgymo epizodai, kai nebejaučiamas sotumo jausmas (persivalgymas), kuriuos lydi kontrolės praradimo, kaltės ir diskomforto jausmai, o po to - didelė kančia. Kenčiantys nuo persivalgymo nuolat nekontroliuojamai suvalgo didelį maisto kiekį per trumpą laiką, net tuomet, kai persivalgymas jiems kelia fizinį diskomfortą.
Taip pat skaitykite: Kada kreiptis į psichologą?
Kitas nurodytas maitinimosi arba valgymo sutrikimas: Valgymo sutrikimas, sukeliantis didelį nerimą, bet kurio simptomams nebūdinga kita diagnozė - dažnai vadinamas „netipiniu“ pasireiškimu. Tai gali būti, pavyzdžiui, netipinė nervinė bulimija (žmogus gali persivalgyti ir išsivalyti rečiau), apsivalymo sutrikimas (žmogus gali išsivalyti be persivalgymo) arba naktinio valgymo sindromas.
Vengimo/ribojančio maisto vartojimo sutrikimas: Tam tikrų maisto produktų vengimas dėl akivaizdaus susidomėjimo kitu maistu ir jutiminėmis jo ypatybėmis arba susirūpinimas dėl nepalankių valgymo pasekmių (bet ne dėl baimės priaugti svorio).
Atrajojimo sutrikimas: Nuolatinis maisto atpylimas nurijus, po kurio vėl kramtomas, nuryjamas arba išspjaunamas atrajotas turinys.
Kaip Atpažinti Bulimiją?
Atpažinti valgymo sutrikimą yra įmanoma, tačiau tai gali būti sudėtinga, nes valgymo sutrikimai dažnai slepiami. Jei esate artimi su kuo nors - šeimos nariu, partneriu, draugu - galite pastebėti subtilius elgesio pokyčius, susijusius su valgymo įpročiais. Pavyzdžiui, žmogus gali dažnai eiti į tualetą po valgio arba nuolat komentuoti savo svorį ar kūno formas. Svarbu suprasti, kad valgymo sutrikimai apima sudėtingą elgesį, mintis ir požiūrį, susijusius su maistu, valgymu bei kūno įvaizdžiu, ir visa tai gali turėti sunkių ir potencialiai pavojingų gyvybei pasekmių.
Elgesio, Emociniai ir Fiziniai Požymiai
Nervinė bulimija dažnai lieka nepastebėta ilgus metus, nes sergantieji atrodo „normalūs“ - jų svoris dažniausiai atitinka sveiką normą, o išoriškai jie gali atrodyti savimi pasitikintys. Tačiau už šio fasado slypi nuolatinė įtampa, kontrolės praradimo jausmas ir emocinis skausmas, išreiškiamas per valgymą.
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas: Nuo psichikos sveikatos iki miego
Elgesio požymiai:
- Pasikartojantys persivalgymo priepuoliai, po kurių seka vėmimas ar badavimas.
- Žmogus dingsta į tualetą po valgio, slepia maistą, valgo slapta, keičia mitybos įpročius.
Emociniai požymiai:
- Stiprus kaltės, gėdos, savęs nuvertinimo jausmas po valgymo.
- Baimė priaugti svorio, nuolatinis nerimas dėl kūno išvaizdos, savęs izoliacija.
Fiziniai požymiai:
- Dėl vėmimo ir elektrolitų disbalanso nukenčia organizmo funkcijos.
- Nuovargis, galvos svaigimas, sausa oda, dantų emalio pažeidimas, patinusios veido liaukos.
Kūno įvaizdžio sutrikimas:
- Nepatenkintumas savo išvaizda, neadekvatus kūno suvokimas.
- Net esant normaliam svoriui žmogus jaučiasi „per storas“, dažnai tikrina veidrodį ar sveriasi.
Kaip Elgesys Atrodo Aplinkiniams
- Po valgio žmogus iškart eina į tualetą, girdimas vandens tekėjimas (bandymai nuslėpti vėmimą).
- Gali atsisakyti valgyti kartu su kitais, teigdamas, kad „jau valgė“.
- Kartais atrodo „kontroliuojantis“ mitybą, bet iš tiesų kovoja su vidine įtampa.
- Dėvi laisvus drabužius, kad paslėptų kūno pokyčius.
Priežastys: Kodėl Atsiranda Valgymo Sutrikimai?
Svarbu suprasti, kad valgymo sutrikimai nėra kažkieno pasirinkimas. Tai yra daugialypė sąveika tarp biologinių, socialinių ir psichologinių veiksnių, kurie laikui bėgant gali susilpnėti ir sukelti valgymo sutrikimus. Tai apima ne tik genetinį polinkį ir sveikatos sąlygas, turinčias įtakos tam, ką galima valgyti, bet ir kultūrines normas, marginalizaciją, stigmą ar buvusias bei esamas traumuojančias situacijas, lydimas žemos savigarbos, depresijos, nerimo ir pan.
Pagrindinės Priežastys
Psichologinės priežastys: Žemas savęs vertinimas, perfekcionizmas, emocinis nestabilumas ar trauma vaikystėje. Maistas tampa priemone nuslopinti emocijas arba atkurti kontrolės jausmą.
Biologinės priežastys: Neurocheminis disbalansas (serotonino, dopamino trūkumas), genetinis polinkis. Sutrikęs sotumo signalų veikimas, padidėjęs impulsyvumas ir emocinis jautrumas.
Socialinės priežastys: Spaudimas atitikti kūno standartus, socialinių tinklų įtaka, palyginimai su kitais. Atsiranda gėda dėl kūno, stiprėja įtampa valgant viešai, didėja izoliacija.
Emociniai veiksniai: Depresija, nerimo sutrikimai, stresas, emocijų slopinimas. Persivalgymas tampa „pabėgimu“, o vėmimas - būdu sumažinti kaltės jausmą.
Taip pat skaitykite: RPLC: praeitis ir dabartis
Kaip Susiformuoja Bulimijos Ciklas
- Stresas ar emocinė įtampa
- Persivalgymas kaip palengvėjimo būdas
- Kaltė ir gėda
- Vėmimas, badavimas ar intensyvus sportas
- Trumpalaikis palengvėjimas
- Vėl stresas ir įtampa
Šis ciklas gali kartotis kasdien ar kelis kartus per savaitę, sukeldamas fizinį ir emocinį išsekimą.
Pavojai: Ką Kelia Negydoma Bulimija?
Valgymo sutrikimai turi neigiamą poveikį žmogui: jie gali paveikti kiekvieno kūno organo funkciją ir sukelti nepataisomą žalą bei pavojingas gyvybei situacijas, kol kai kurios neigiamos psichologinės ir socialinės pasekmės apima dar ir socialinę izoliaciją ir atsiribojimą, sunkumus reguliuojant emocijas ir didesnę toksiškų medžiagų vartojimo bei savižudybės riziką.
Bulimijos komplikacijos būna rimtos ir kelia grėsmę sveikatai.
Pagrindiniai Negydytos Bulimijos Pavojai
- Sutrikusi širdies veikla.
- Dehidratacija.
- Dantų emalio pažeidimas.
- Depresija.
- Elektrolitų disbalansas, kuris gali lemti širdies ritmo sutrikimus, širdies sustojimą ir mirtį.
- Plaukų augimas ant viso kūno (net neįprastose vietose - pvz., ant veido).
Kada Pavojus Tampa Kritinis
- Labai nukritus svoriui, žmogui dažnai būna šalta net ir šiltuoju metų sezonu, trūksta energijos, sunkiau susikaupti, mokytis.
- Atsiranda įvairių sveikatos problemų: vystosi anemija, kaulai netenka tankio, prarandama raumenų masė, atsiranda įvairių virškinamojo trakto problemų, mergaitėms gali dingti menstruacijos.
- Ilgainiui gali būti pažeidžiami įvairūs organai, jų tarpe - širdis, gali sutrikti jos ritmas.
Diagnostika: Kaip Nustatoma Nervinė Bulimija?
Jei jums įtartinas jūsų artimo elgesys, reikėtų pradėti pokalbį su savo mylimuoju. Visų pirmiausia derėtų pasirinkti laiką, kai manote, kad jūs ir jūsų mylimasis greičiausiai būsite gana ramūs privačioje erdvėje. Taip pat derėtų vartoti nesmerkiančius ir nekaltinančius žodžius, vengiant kritikos. Vietoj to suteikite asmeniui galimybę pasikalbėti apie savo jausmus, jei jis to nori.
Kaip Atliekama Diagnostika
- Psichologinis įvertinimas: Pokalis su psichologu ar psichiatru apie valgymo įpročius, emocijas, santykį su kūnu. Padeda atpažinti sutrikimo pobūdį, priežastis ir emocinius trigerius.
- Kūno masės ir mitybos analizė: Svorio pokyčiai, KMI, kūno sudėjimas, maistinių medžiagų pusiausvyra. Parodo ar yra badavimo, dehidratacijos ar mitybos disbalanso požymių.
- Kraujo tyrimai: Tikrinamas kalio, natrio, magnio, gliukozės ir hormonų lygis. Padeda įvertinti širdies, inkstų ir elektrolitų būklę.
- EKG (širdies tyrimas): Matuoja širdies elektrinę veiklą ir ritmą. Padeda nustatyti, ar vėmimas nesukėlė ritmo sutrikimų ar silpnumo.
- Specializuoti klausimynai: Naudojami psichometriniai testai, pvz., EDE-Q (Eating Disorder Examination Questionnaire). Padeda tiksliai įvertinti simptomų dažnį ir intensyvumą.
Kada Kreiptis Į Specialistą
Reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, psichologą ar psichiatrą, jei:
- Po valgio jaučiate stiprų kaltės jausmą.
- Pastebite vėmimo ar badavimo epizodus.
- Kūno svoris stipriai svyruoja.
- Išgyvenate nerimą, gėdą ar baimę dėl maisto.
- Jaučiate fizinį silpnumą ar širdies plakimo pokyčius.
Gydymas: Kaip Įveikti Bulimiją?
Gydant bulimiją pirminis tikslas yra nutraukti persivalgymo ir maisto šalinimo ratą, grįžti prie normalių valgymo įpročių.
Gydymo Būdai
- Psichoterapija: Padeda atpažinti mintis, kurios sukelia persivalgymą, ir pakeisti jas sveikesnėmis. Mokoma valdyti emocijas ir stresą be maisto. Tinka visiems pacientams; dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija (KET) arba šeimos terapija.
- Dietologo priežiūra: Atkuriamas reguliarus valgymo ritmas, mokoma atpažinti alkį ir sotumą. Nustatomas mitybos planas be draudžiamų produktų. Kai organizmas išsekęs, trūksta vitaminų ar elektrolitų, kai jaučiamas stiprus kaltės jausmas dėl maisto.
- Medikamentinis gydymas: Skiriami antidepresantai ar nerimo mažinantys vaistai, kai bulimija susijusi su depresija ar stipriu nerimu. Kai kiti metodai neveiksmingi vieni, arba kai simptomai labai sunkūs.
- Grupinė terapija: Suteikia emocinį palaikymą, leidžia dalintis patirtimi ir mokytis iš kitų, turinčių panašių iššūkių. Kai žmogus jaučiasi izoliuotas arba bijo kalbėti apie savo sutrikimą individualiai.
Sveikimo Procesas
- Paciento būklės įvertinimas ir psichoterapijos pradžia.
- Reguliarus valgymo ritmo atkūrimas, palaikomas mitybos planas.
- Emocijų valdymas, naujų įpročių formavimas.
- Palaikymo terapija - mokymasis gyventi be kontrolės jausmo.
Sveikimo trukmė priklauso nuo žmogaus pasirengimo ir palaikymo, tačiau nuosekliai gydantis dažniausiai pagerėjimas jaučiamas per 3-6 mėnesius.
Naudos ir Rizikos
Nauda: Normalizuojasi valgymo ritmas ir išnyksta persivalgymo priepuoliai, pagerėja nuotaika, miegas ir energijos lygis, atkuriamas pasitikėjimas savimi ir kūnu, stabilizuojasi širdies veikla, hormonai ir virškinimas, mažėja nerimas ir kaltės jausmas po valgymo, gerėja santykiai su artimaisiais ir socialinis gyvenimas.
Rizikos (jei bulimija ignoruojama): Silpnėja širdis, gali kilti gyvybei pavojingi ritmo sutrikimai, pažeidžiama stemplė, dantys ir virškinimo organai, gali atsirasti depresija, panikos priepuoliai ar savęs žalojimo mintys, trinka menstruacijos ir hormonų pusiausvyra, užsitęsęs sutrikimas gali tapti lėtinis, sunkiau gydomas, didėja rizika hospitalizacijai dėl išsekimo ar elektrolitų disbalanso.
Kaip Artimieji Gali Padėti?
- Būkite kantrūs ir supratingi.
- Suteikite emocinę paramą.
- Skatinkite kreiptis į specialistus.
- Venkite komentarų apie kūną.
- Palaikykite sveikus valgymo įpročius.
- Neleiskite užsisklęsti.
- Išvenkite kritikos ir kaltinimų.
- Būkite pasirengę išklausyti.
- Palaikykite gydymo metu.
- Pasidomėkite apie valgymo sutrikimus.
Ko Vengti
- Nesakykite „tiesiog liaukis“ arba „turi valios“.
- Neverskite eiti pas gydytoją per prievartą.
- Nekomentuokite kūno formų.
- Nereaguokite pykčiu ar nusivylimu, kai pasireiškia atkrytis.
- Nesekite, kiek žmogus suvalgė ar arėjo į tualetą.