Depresija yra rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Grįžimas į darbą po depresijos gali atrodyti kaip neįveikiamas iššūkis, tačiau su tinkamu pasirengimu ir strategijomis tai yra įmanoma. Šiame straipsnyje aptarsime patarimus, kaip sėkmingai integruotis į darbo aplinką po šio sudėtingo laikotarpio.
Depresija Ir Jos Poveikis Darbui
Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Kiti dažni depresijos simptomai yra sunkumas susikaupti, sumažėjusi savivertė, perdėtas kaltės jausmas, pesimizmas, sutrikęs miegas ir pasikeitęs apetitas. Depresijos priežastys yra daugialypės - tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.
Pasirengimas Grįžimui Į Darbą
Prieš grįžtant į darbą, svarbu atidžiai įvertinti savo būklę ir pasirengimą. Tai apima šiuos žingsnius:
- Įvertinkite savo savijautą. Ar jaučiatės pakankamai stiprūs susidoroti su darbo krūviu ir stresu? Ar galite susikaupti ir efektyviai atlikti užduotis? Jei abejojate, pasitarkite su savo gydytoju arba psichoterapeutu.
- Aptarkite grįžimo planą su gydytoju. Sudarykite konkretų grįžimo planą, atsižvelgdami į savo poreikius ir galimybes. Gydytojas gali patarti dėl darbo krūvio, darbo valandų ir kitų svarbių aspektų.
- Informuokite darbdavį. Pasikalbėkite su savo darbdaviu arba personalo skyriaus atstovu apie savo situaciją. Paaiškinkite, kad grįžtate po ligos ir jums gali prireikti tam tikrų pritaikymų ar palaikymo. Svarbu, kad darbdavys suprastų jūsų poreikius ir būtų pasiruošęs padėti.
Patarimai Sėkmingam Grįžimui Į Darbą
Grįžimas į darbą po depresijos reikalauja kantrybės, supratimo ir tinkamų strategijų. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti jums sėkmingai integruotis į darbo aplinką:
- Pradėkite palaipsniui. Nesistenkite iš karto grįžti į pilną darbo krūvį. Pradėkite nuo trumpesnių darbo valandų ir mažesnio užduočių skaičiaus. Palaipsniui didinkite darbo krūvį, atsižvelgdami į savo savijautą.
- Nusistatykite prioritetus. Susikoncentruokite į svarbiausias užduotis ir atidėkite mažiau svarbius darbus. Tai padės jums išvengti streso ir jaustis labiau kontroliuojamiems.
- Planuokite savo laiką. Sudarykite dienos planą ir laikykitės jo. Tai padės jums organizuoti savo darbus ir išvengti chaoso. Naudokite kalendorių, užrašų knygelę arba programėles, kad planuotumėte savo laiką.
- Darykite pertraukas. Reguliarios pertraukos yra būtinos norint išvengti pervargimo ir streso. Atsitraukite nuo darbo kas valandą ar dvi, atsistokite, pajudėkite, išgerkite puodelį arbatos arba tiesiog atsipalaiduokite.
- Rūpinkitės savimi. Skirkite laiko veikloms, kurios jums teikia malonumą ir padeda atsipalaiduoti. Tai gali būti sportas, meditacija, skaitymas, muzika, pasivaikščiojimai gamtoje arba bet kas, kas jums patinka.
- Bendraukite su kolegomis. Palaikykite ryšius su kolegomis, dalyvaukite bendruose renginiuose ir pietaukite kartu. Socialinis palaikymas yra labai svarbus norint jaustis gerai darbo aplinkoje.
- Venkite streso. Stenkitės išvengti situacijų, kurios jums kelia stresą. Jei jaučiate, kad patiriate stresą, sustokite, giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, arba atlikite kitus atsipalaidavimo pratimus.
- Kreipkitės pagalbos. Nebijokite kreiptis pagalbos, jei jaučiatės blogai arba negalite susidoroti su darbo krūviu. Pasitarkite su savo gydytoju, psichoterapeutu, kolegomis arba draugais. Svarbu, kad žinotumėte, jog nesate vieni.
Kaip Elgtis Darbe, Jei Jaučiatės Blogai
Net ir kruopščiai planuojant, gali pasitaikyti dienų, kai darbe jaučiatės blogai. Štai keletas patarimų, kaip elgtis tokiose situacijose:
Taip pat skaitykite: Kada kreiptis į psichologą?
- Atsiprašykite ir pailsėkite. Jei jaučiatės blogai, atsiprašykite ir eikite į ramią vietą, kur galite pailsėti. Atsigulkite, užsimerkite ir atsipalaiduokite.
- Atlikite atsipalaidavimo pratimus. Gilus kvėpavimas, meditacija arba joga gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
- Pasikalbėkite su kolega arba draugu. Pasidalinkite savo jausmais su žmogumi, kuriuo pasitikite. Kartais tiesiog išsikalbėjus gali palengvėti.
- Paprašykite pagalbos. Nebijokite paprašyti pagalbos iš kolegų arba vadovo. Paaiškinkite, kad jaučiatės blogai ir jums reikia pagalbos.
- Jei reikia, pasiimkite laisvą dieną. Jei jaučiatės labai blogai, pasiimkite laisvą dieną ir skirkite ją poilsiui ir atsipalaidavimui. Svarbu pasirūpinti savo sveikata ir leisti sau pailsėti.
Perdegimo Sindromas Ir Jo Prevencija
Perdegimo sindromas - tai psichologinė išsekimo būsena, kuri yra ilgalaikio streso pasekmė. Perdegimas neatsiranda iš karto. Pirmasis - emocinis išsekimas. Antrasis - atsirandantis ciniškas požiūris. Trečiasis - mažėjantis efektyvumas ir produktyvumas. Užsiimti prevencija. Pirma, tuo, ką darote dabar - plėsti savo žinias, kad suprastumėte, kas iš tikrųjų yra tas perdegimas ir galėtumėte atpažinti pavojaus signalus. Taip pat rūpintis savo darbo ir poilsio balanso režimu. Balansas kiekviename yra skirtingas. Dar svarbu stebėti, kad mūsų gyvenimas nebūtų vien tik apie darbą, nes jeigu gyvenime pradedame savo dėmesį skirti tik jam, tikėtina, kad perdegimo rizika bus gerokai didesnė. Taip pat reikia rūpintis savo fizine bei emocine sveikata. Nepamiršti šventojo trejeto - miego, maisto ir sporto. Reikia palaikyti ir socialinius kontaktus bei atkreipti dėmesį, jei mūsų aplinka pradeda dažniau sakyti, kad galbūt per daug dirbame, per mažai dėmesio ir laiko skiriame kitoms veikloms.
Poatostoginis Liūdesys Ir Kaip Su Juo Susidoroti
Atostogos - geras dalykas, tačiau anksčiau ar vėliau jos baigiasi, o į darbą ne visi įsiliejame lengvai. Egzistuoja netgi specifinis terminas - „grįžimo po atostogų“ sindromas. Pokyčiai visada kelia didesnį ar mažesnį stresą. Paprastai būna liūdna, melancholiška nuotaika, apetito sumažėjimas, miego sutrikimas, kartais lengva apatija, nevilties ir nekompetencijos jausmai, nerimastingumas. Simptomai tęsiasi kelias dienas. Pirmiausia - paskutinė atostogų diena. Nepaverskite jos darbų maratonu. Leiskite sau atsipalaiduoti ir daryti tai, ką norite. Jeigu keliavote, grįžkite keliomis dienomis anksčiau, geriausia, kad turėtume dar bent dieną ar dvi namuose. Taip pat svarbu paskutiniąją atostogų dieną pasistengti nueiti miegoti jums įprastu darbo dienoms laiku, jei atostogaudami šį ritmą pakeitėte. Pirmoji diena darbe: nepulkite stačia galva į darbus, neplanuokite itin svarbių susitikimų ar darbų pačiai pirmajai dienai. Duokite sau laiko. Prisiminkite geriausias, linksmiausias atostogų akimirkas, laikykite jas atmintyje, pasijuokite iš jų vėl ir vėl. Stenkitės įžvelgti ką nors gero ir pozityvaus ir savo kasdieniniame gyvenime. el.
Karjeros Pokyčiai Ir Naujų Galimybių Ieškojimas
Jeigu jaučiate, kad darbas jums nebeteikia džiaugsmo arba kenkia jūsų sveikatai, gali būti metas pagalvoti apie karjeros pokyčius. Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba. Taip pat, jei jaučiate, kad per ilgai užsisėdėjote vietoje, kuri turėjo būti tarpinė, suprastėjo sveikata, nuolatos jaučiatės išsekęs, mintys apie darbą sukelia liūdesį ir apatiją, netobulėjate kaip specialistas, nemanote, kad jūsų darbas - prasmingas, niekada nepadarote daugiau nei būtina. Svarbiausia - neužsisėdėti jau pabodusioje, įkyrėjusioje vietoje. Kai taip nutinka, būtina rasti savy jėgų ir nusiteikti permainoms - suskubti ieškoti širdžiai mielo ir prasmingo darbo.
Bedarbystės Laikotarpis Kaip Galimybė
Greitai susirasti naują darbą pavyksta ne visiems. Nemaža dalis žmonių, ilgą laiką neradusių darbo, puola į depresiją. Tačiau, yra ir tokių, kurie atranda būdų kaip išnaudoti bedarbystės laikotarpį naudingai. Jei darbdaviai nenori jūsų priimti apmokamam darbui, pasisiūlykite savanoriu. Jei tik turite verslo pradžiai reikalingų išteklių, bandykite. Profesinio tinklaraščio rašymas ne tik parodytų jūsų iniciatyvumą, bet ir suformuotų jūsų, kaip savo srities eksperto, įvaizdį tikslinės auditorijos akyse. Stebėkite kaip keičiasi darbuotojų paklausa skirtingose veiklos srityse, kokie atlyginimai siūlomi kandidatams. Kuriant CV, rekomenduotina jam suteikti pavadinimą, kuris atitiktų jūsų profesiją, nes darbdaviai, ieškodami informacijos CV duomenų bazėse, paieškos laukuose įprastai įveda profesijų pavadinimus. Taip pat, rekomenduotina CV kurti naudojant karjeros portalų CV kūrimo formas. Po darbo pokalbio nebijokite susisiekti su darbdaviu ir pasiteirauti kaip jums sekėsi.
Palaikymas Ir Pagalba
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra: Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją. Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Medikamentinis gydymas. Jei tai tik liūdesys, jį išvaikyti padeda pokalbiai su artimais žmonėmis. Kai žmogus išsikalba - jam palengvėja. Padeda grįžimas į rutiną, dienotvarkės sudarymas. Reikia laiku eiti miegoti, pasirūpinti savo kūnu. Sveika pajudėti, išeiti pasivaikščioti ar filmą, spektaklį pažiūrėti, gauti teigiamų įspūdžių. Reikėtų įsiklausyti į save, paklausti savęs, ko norisi: ar pabūti su draugais, ar, priešingai, vienam? Reikėtų pasirūpinti savimi. Svarbu nepamiršti, kad psichikos sveikata labai svarbi.
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas: Nuo psichikos sveikatos iki miego
Taip pat skaitykite: RPLC: praeitis ir dabartis