Sveikas, brangusis skaitytojau! Įsivaizduokite save pajūryje, kur vėjas iš Kuršių nerijos taršo jūsų plaukus, o jūs esate ramus kaip Baltijos banga po audros. Stresas? Tas kasdienis demonas, kuris spaudžia pečius tarsi lietuviškas lietus rudenį? Klaipėdos grožio salone kasdien matome, kaip jis kankina - nuo biurų karštos kavos iki šeimos vakarienės prie stalo. Bet žinokite, streso mažinimo rekomendacijos nėra raketų mokslas, o veikiau lietuviška sriuba: paprasta, šilta ir gydanti sielą.
Šiame straipsnyje rasite daug naudingų ir praktiškų patarimų, kaip įveikti stresą ir atgauti ramybę. Surinkome jums visą lobyną iš patikimų šaltinių - nuo jogos iki kvėpavimo triukų - ir susiejome su mūsų pajūrio stiliumi. Skaitykite, išbandykite ir pajusite, kaip kortizolis traukiasi tarsi potvynis.
Streso valdymas prasideda nuo jo atpažinimo.
Kaip sako psichologai, įvykiai visada lydimi emocijų, tad būkite objektyvūs - paklauskite savęs: "Kas mane spaudžia? Darbas, šeima ar tas amžinas eismas Klaipėdoje?" Atpažinus stresą, šuolis į veiksmą.
Fizinė veikla - lietuviškas streso įveikimo būdas numeris vienas
Pradėkite nuo fizinės veiklos - tai tarsi lietuviškas streso įveikimo būdas numeris vienas. Reguliari mankšta skatina endorfinus, tuos natūralius "laimės hormonus", kurie malšina kortizolį, streso žudiką. Bėgimas palei jūrą, plaukimas Danės upėje ar dviračiu per Smiltynę - puikiai tinka! Klaipėdos grožio salone mes dieviname jogą: ji jungia judesius, kvėpavimą ir meditaciją, atpalaiduoja raumenis ir protą.
Jei patiriate stresą, nuolatinis kūno judėjimas gali padėti sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką. Atlikus 6 savaičių tyrimą, kuriame dalyvavo 185 universiteto studentai, nustatyta, kad 2 dienas per savaitę dalyvaujant aerobikos pratybose, reikšmingai sumažėjo bendras jaučiamas stresas ir jaučiamas stresas dėl neapibrėžtumo. Be to, mankštos rutina reikšmingai pagerino pačių vertinamą depresiją. Įrodyta, kad reguliarūs fiziniai pratimai pagerina įprastų psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip nerimas ir depresija, simptomus. Jei šiuo metu esate neaktyvūs, pradėkite nuo švelnių užsiėmimų, pavyzdžiui, vaikščiojimo ar važinėjimo dviračiu. Pasirinkę veiklą, kuri jums patinka, padidinsite tikimybę, kad jos laikysitės ilgą laiką.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo būdo įtaka perdegimui
Kvėpavimas ir atsipalaidavimo technikos
Ne viskas bėgime - sustok ir pakvėpuok! Gilus kvėpavimas ir atsipalaidavimo technikos - pigiausi ir greičiausi streso mažinimo būdai. Įkvėpkite keturias sekundes, sulaikykite, iškvėpkite šešias - ir kūno įtampa tirpsta kaip sniegas pavasarį. Mindfulness meditacija, kai sutelkiate dėmesį į dabartį be teisimo, mažina nerimą ir didina stabilumą. O progresyvi raumenų relaksacija? Įtempkite ir atpalaiduokite raumenis nuo kojų iki galvos - idealu prieš miegą po ilgos dienos uoste.
Psichinis stresas suaktyvina simpatinę nervų sistemą, todėl jūsų kūnas įsijungia kovos arba bėgimo režimą. Šios reakcijos metu streso hormonai sukelia fizinius simptomus, tokius kaip greitesnis širdies plakimas, padažnėjęs kvėpavimas ir susiaurėjusios kraujagyslės. Gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti suaktyvinti jūsų parasimpatinę nervų sistemą, kuri valdo atsipalaidavimo reakciją. Gilaus kvėpavimo pratimai: diafragminis kvėpavimas, kvėpavimas pakaitomis šnervėmis, kvėpavimas į dėžutę, ritmingas kvėpavimas. Gilaus kvėpavimo tikslas - sutelkti dėmesį į kvėpavimą, kad jis būtų lėtesnis ir gilesnis. Kai giliai įkvepiate pro nosį, plaučiai visiškai išsiplečia, o pilvas pakyla. Tai padeda sulėtinti širdies ritmą, todėl galite jaustis ramūs.
Proto galia: kognityvinė elgesio terapija (KET)
Dabar apie protą: kognityvinė elgesio terapija (KET) keičia neigiamas mintis į pozityvias. Jei galvojate "Viskas žlugs!", pakeiskite į "Aš susitvarkysiu, kaip lietuviai per karus". Susikoncentruokite į pozityvą - kiekvieną dieną raskite bent vieną gerą dalyką, pvz., saulėlydį Memelyje. Būkite malonūs kitiems - padėkite kaimynui ir pats pasijusite kaip herojus iš lietuviškos pasakos.
Rytinė rutina - tavo skydas
Rytinė rutina - tavo skydas. Pradėkite dieną nuo lengvo tempimo ar jogos, pridėkite kavos su malda ar meditacija, jei esate tikintis. Dienoraštis? Rašykite mintis - išverskite stresą ant popieriaus kaip žvejai tinklus. O poilsiui: ilgesnė vonia su žvake, knyga prie jūros, šokiai virtuvėje ar sodininkystė balkone. Pažaiskite su šunimi, padažykite antis parke - paprasti dalykai veikia stebuklingai.
Natūralūs streso valdymo metodai
Neskubėkite prie vaistų - natūralūs streso valdymo metodai veikia ilgam. Ribokite užduotis sąrašu, sakykite "ne" pertekliui, raskite balansą tarp darbo ir poilsio. Socialinė veikla, savanorystė ar rankdarbiai (mezgimas kaip močiutės?) - visa tai stiprina. Klaipėdoje? Eikite į pajūrį - vaikščiojimas ten kaip meditacija.
Taip pat skaitykite: Nerimo valdymas: patarimai ir būdai
Aromaterapija - kvapų galia
Aromaterapija gali būti puikus pasirinkimas, norint sukurti raminančią atmosferą. Pasirinkite kvapnius aliejus, tokius kaip levanda ar eukaliptas, ir leiskite jiems užpildyti tavo erdvę. Klaipėdos grožio salone mes naudojame aromaterapiją, kad padėtume klientams atsipalaiduoti ir atgauti jėgas. Tam tikrų kvapų poveikis naudojant žvakes ar eterinius aliejus gali ypač nuraminti. Štai keletas atpalaiduojančių kvapų: levandos, rožės, vetiverijos, bergamotės, romėniškosios ramunėlės, neroli, smilkalai, sandalmedis, ylang-ylang, apelsinas arba apelsinų žiedai, pelargonija. Kvapų naudojimas nuotaikai pagerinti vadinamas aromaterapija. Aromaterapija gali sumažinti nerimą ir pagerinti miegą.
Bendravimas su artimaisiais
Bendravimas su artimaisiais ir draugais yra dar vienas veiksmingas būdas sumažinti stresą. Pasikalbėkite su draugu, pasidalinkite savo mintimis ir jausmais. Kartais vien tik pasikalbėjimas gali padėti išspręsti problemas, kurios atrodo neįveikiamos. Organizacijos, tokios kaip Klaipėdos bendruomenės centras, siūlo įvairias socialines veiklas, kuriose gali dalyvauti ir užmegzti naujas pažintis. Draugų ir šeimos socialinė parama gali padėti išgyventi stresą ir susidoroti su juo. Viename 2019 m. atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 163 lotynų amerikiečių koledžo amžiaus jaunuoliai, žemesnis draugų, šeimos ir romantinių partnerių paramos lygis siejamas su vienišumu, depresijos simptomais ir jaučiamu stresu. Turėti socialinės paramos sistemą yra svarbu bendrai psichikos sveikatai. Jei jaučiatės vieniši ir neturite draugų ar šeimos narių, kuriais galėtumėte pasikliauti, jums gali padėti socialinės paramos grupės. Apsvarstykite galimybę prisijungti prie klubo ar sporto komandos arba savanoriauti jums svarbiu tikslu.
Laiko planavimas - raktas į ramybę
Kitas svarbus aspektas, padedantis sumažinti stresą, yra laiko planavimas. Sudarykite dienos planą, kuriame būtų aiškiai išdėstyti tavo uždaviniai. Tai padės išvengti chaoso ir suteiks tau galimybę geriau valdyti savo laiką. Naudokite kalendorius ar užrašų knygelę, kad užrašytumėte svarbias datas ir užduotis. Laiko planavimas - viena iš streso valdymo technikų. Jei nesugebate planuoti laiko, susikaupia nepadaryti darbai, ima slėgti įtampa, sumažėja darbingumas. Jei norite pakelti didelius darbo krūvius pernelyg nevarginami streso, būtina tinkamai planuoti laiką. Tai padeda sumažinti ilgalaikį stresą, nes leidžia kryptingai nuveikti itin daug darbų. Prastas laiko planavimas yra pagrindinė streso priežastis. Planuojant dienotvarkę būtina: kruopščiai planuoti, nusistatyti pagrindinius prioritetus, kai kuriuos darbus pavesti atlikti kitiems, kontroliuoti savo aplinką, geriau pažinti save nustatant savo dienotvarkę gali tekti keisti įpročius.
Gyvenimo būdas, padedantis įveikti stresą
Mityba: Valgykite subalansuotą maistą. Mityba turi įtakos visiems jūsų sveikatos aspektams, įskaitant psichinę sveikatą. 2022 m. atliktų tyrimų apžvalga rodo, kad žmonės, kurie maitinasi itin daug perdirbtų maisto produktų ir pridėtinio cukraus, dažniau patiria didesnį jaučiamo streso lygį. Būdami chroniškai įsitempę, galite persivalgyti ir griebtis labai skanių maisto produktų, o tai gali pakenkti jūsų bendrai sveikatai ir nuotaikai. Jei nevalgote pakankamai maistinių medžiagų turinčių visaverčių maisto produktų, gali padidėti rizika, kad jums gali trūkti streso ir nuotaikos reguliavimui būtinų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, magnio ir B grupės vitaminų. Sumažinus labai perdirbtų maisto produktų ir gėrimų vartojimą ir valgant daugiau visaverčių maisto produktų, galima užtikrinti, kad jūsų organizmas būtų tinkamai maitinamas. Savo ruožtu tai gali padidinti jūsų atsparumą stresui. Visaverčiai maisto produktai gali būti šie: daržovės, vaisiai, pupelės, žuvis, riešutai, sėklos.
Stresą padedantys sumažinti maisto produktai: riešutai, brokoliai, lašiša, avižinė košė, kalakutiena, apelsinai, bananai, šparagai, špinatai, jautiena, avokadai, salotos.
Taip pat skaitykite: Saugios programėlės psichikos sveikatai
Miegas: Naktį gerai išsimiegokite. Miegas labai svarbus gerai psichinei ir fizinei sveikatai. jis natūraliai gydo, suteikia galimybę smegenims ir kūnui atsigauti po įtemptos dienos, pailsėti ir pasiruošti būsimiems darbams. Gerai išsimiegojus žmogus rečiau serga, geriau atsipalaiduoja, gerėja atmintis, taip pat pilnavertis miegas gali padėti mesti svorį ir pasiekti gerus fizinius rezultatus. Didžioji daugumai žmonių, kurie patiria stresą kamuoja nemiga. Norint pagerinti miego kokybę būtina eiti reguliaru laiku miegoti. Remiantis tyrimais, žmogaus organizmas geriausiai pailsi, miegodamas nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Jei eisite gulti vėliau, pavyzdžiui, 2 valandą nakties, smarkiai nukentės miego gilumas, kokybė ir organizmo gebėjimas atsigauti. Norint pagerinti miego kokybę prieš einant miegoti ramiai užbaikite dieną, pavalgykite dvi valandas prieš miegą, saugokitės stimuliuojančių medžiagų ir mažiau gerkite skysčių, valandą prieš miegą venkite intensyvios fizinės mankštos.
Vanduo: Gerkite daugiau vandens. Apie 70 procentų žmogaus organizmo sudaro vanduo. O jo reikšmę smegenims geriausiai suprantame sužinoję, kad vanduo sudaro ir apie 85 procentus smegenų. Todėl nieko keisto, kad per mažai geriant vandens kartais skauda galvą, kamuoja nuovargis. Vidutiniškai žmogus turėtų išgerti nuo 1,5 iki 3,5 litro vandens kasdien, vien tam, kad atkurtų per dieną prarandamus organizmo skysčius. Karštuoju metų laikotarpiu ir daug mankštinantis reikia išgerti daugiau skysčių, nei esant šaltam orui ar dirbant sėdimą darbą. Taigi gerkite pakankamai ir reguliariai vandens, kad tinkamai funkcionuotų visa organizmas, nes esant vandens trūkumai organizmas gali netinkamai veikti ir vien tai gali sukelti stresą.
Technologijos: Sumažinkite laiką, praleidžiamą prie ekrano. Nors išmanieji telefonai, kompiuteriai ir planšetiniai kompiuteriai dažnai yra būtini, per dažnas jų naudojimas gali padidinti streso lygį. 2021 m. literatūros apžvalgoje nurodoma, kad keliuose tyrimuose pernelyg dažnas išmaniųjų telefonų naudojimas siejamas su padidėjusiu streso lygiu ir psichikos sveikatos sutrikimais. Per daug laiko praleidimas prie ekranų siejamas su prastesne psichologine savijauta ir padidėjusiu streso lygiu suaugusiesiems ir vaikams. Be to, prie ekrano praleidžiamas laikas gali neigiamai paveikti miegą, o tai taip pat gali lemti padidėjusį streso lygį. Nevergaukite technologijoms, naudokitės jomis. Bet kokia priklausomybė nuo šiuolaikinių technologijų kelia nereikalingą stresą organizmui, įtampą jaučiame ir tada, kai negauname kompiuterio, telefono ar kito daikto, nuo kurio esate priklausomi. Didėjant moderniųjų technologijų keliamai įtampai, tik nedaugelis „išjungiate“ ar išliekate nepasiekiami - tai yra didėlę streso priežastis: jei neišjungiate, neturime itin reikalingo laiko pailsėti ir atsigauti. Visada atminkite, kad technologijos turi pagelbėti jums. Norit įveikti stresą, kurį sukelia technologijos stenkitės atsiriboti nuo darbo namuose, kaip į elektroninių laiškų atsakinėjimą, nes jis atima daug brangaus laiko. Svarbius reikalus visada aptarkite asmeniškai, susitikę su reikiamu žmogumi. Išmintingai rinkitės, su kuo norite bendrauti, nes socialiniuose tinkluose turite labai daug draugų. Pasistenkite nepasiduoti spaudimui įsigyti visas naujas technologijas.
Savirūpa: Praktikuokite savęs priežiūrą. Laiko skyrimas savigalbai gali padėti sumažinti streso lygį. Žmonės, kurie rūpinasi savimi, paprastai patiria mažiau streso ir geresnę gyvenimo kokybę, o nepakankama savigarba siejama su didesne streso ir perdegimo rizika. Norint gyventi sveikai, būtina skirti laiko sau. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie linkę patirti didelį stresą, įskaitant slaugytojus, gydytojus, mokytojus ir slaugytojus. Rūpinimasis savimi nebūtinai turi būti sudėtingas ar komplikuotas. Tai paprasčiausiai reiškia rūpinimąsi savo gerove ir laime.
Dienoraštis: Pabandykite rašyti dienoraštį. Dienoraščio rašymas gali padėti sumažinti stresą ir nerimą bei suteikti teigiamą minčių ir emocijų išraišką. 2018 m. atliktame tyrime pažymėta, kad išraiškingas rašymas arba terapinis rašymas gali būti naudingas žmonėms, valdantiems lėtines sveikatos būkles, įskaitant, bet neapsiribojant psichikos sveikatos būkles, pavyzdžiui, depresiją. Jie pažymėjo, kad reguliarus dienoraščio rašymas gali būti susijęs su geresne gyvenimo kokybe, aktyvesniu savęs priežiūros elgesiu ir kitu sveikatai naudingu elgesiu, pavyzdžiui, paskirtų vaistų vartojimu. Taip pat galite išbandyti vedamą dienoraštį, jei pageidaujate tikslingesnio, išraiškingesnio rašymo.
Kofeinas: Sumažinkite suvartojamo kofeino kiekį. Kofeinas yra kavos, arbatos, šokolado ir energinių gėrimų sudėtyje esanti cheminė medžiaga, kuri stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Pasak 2021 m. literatūros apžvalgos, vartojant per daug kofeino gali sustiprėti nerimas. Per didelis jo vartojimas taip pat gali pakenkti jūsų miegui. Savo ruožtu tai gali sustiprinti streso ir nerimo simptomus. Žmonės turi skirtingas ribas, kiek kofeino jie gali toleruoti. Jei kofeinas jus nervina ar kelia nerimą, apsvarstykite galimybę jį sumažinti, kavą ar energinius gėrimus pakeisdami kava be kofeino, žolelių arbata ar vandeniu. Nors saikingai vartojama kava yra naudinga sveikatai, rekomenduojama kasdien suvartoti ne daugiau kaip 400 mg kofeino, kas atitinka 4-5 puodelius (0,9-1,2 l) kavos. Vis dėlto kofeinui jautrūs žmonės, išgėrę mažiau kofeino, gali jausti didesnį nerimą ir stresą, todėl svarbu atsižvelgti į savo toleranciją.
Ribos: Nustatykite ribas ir išmokite pasakyti ne. Ne visus stresą keliančius veiksnius galite kontroliuoti, tačiau kai kuriuos - galite. Per didelis krūvis gali padidinti streso krūvį ir apriboti laiką, kurį galite skirti rūpinimuisi savimi. Vienas iš būdų, galinčių padėti sumažinti stresą ir apsaugoti jūsų psichikos sveikatą, gali būti dažniau sakyti „ne”. Tai ypač aktualu, jei prisiimate daugiau, nei galite suvaldyti, nes žongliruodami daugeliu pareigų galite jaustis prislėgti. Atrankiai rinkdamiesi, ko imatės, ir sakydami „ne” dalykams, kurie be reikalo didina jūsų krūvį, galite sumažinti streso lygį. Ribų nustatymas, ypač su žmonėmis, kurie didina jūsų streso lygį, yra sveikas būdas apsaugoti savo gerovę. Tai gali būti taip paprasta, kaip paprašyti draugo ar šeimos nario neužsukti iš anksto nepranešus arba atšaukti nuolatinius planus su draugu, jei jums reikia daugiau erdvės. Per didelis kiekis apsiimamų darbų gali sukelti jums bereikalingo streso, nes tada nebespėjate atlikti kitų, o tai jus įsuką į nesibaigiantį ratą. Norint išmokti atsisakyti, pirmiausia turite suprasti, kodėl sunku tą padaryti. Dažniausios priežastys: nenorite nuvilti žmonių, būti nemandagūs, siekiate prisitaikyti, bijote konfliktų. Visada įvertinkite prašymus. Prisiminkite keletą patarimų, kai jums teks pasakyti „ne“: sakykite pasitikėdami savimi ir sąžiningai, atsakymą pagrįskite trumpai ir aiškiai, atsisakykite pagarbiai.
Atidėliojimas: Venkite atidėliojimo. Dar vienas būdas kontroliuoti stresą - neatsisakyti prioritetų ir vengti atidėlioti darbus, kai nejaučiate streso. Atidėliojimas gali pakenkti jūsų produktyvumui ir priversti jus dairytis, kaip viską suspėti. Tai gali sukelti stresą, kuris neigiamai veikia jūsų sveikatą ir miego kokybę. Taip pat tiesa, kad galite būti labiau linkę atidėlioti streso metu kaip įveikos mechanizmą. Jei pastebite, kad reguliariai atidėliojate, gali būti naudinga sudaryti darbų sąrašą, suskirstytą pagal prioritetus. Nusistatykite sau realius terminus ir eikite žemyn sąrašu. Kartais punkto įtraukimas į sąrašą gali padėti geriau jaustis, net jei jis nebus atliktas iš karto. Dirbkite su dalykais, kuriuos reikia padaryti šiandien, ir skirkite sau nepertraukiamo laiko. Užduočių perjunginėjimas arba daugiafunkcinis darbas gali kelti stresą.
Joga: Užsiimkite joga. Joga tapo populiariu streso mažinimo ir mankštos metodu visose amžiaus grupėse. Nors jogos stiliai skiriasi, dauguma jų turi bendrą tikslą - sujungti kūną ir protą didinant kūno ir kvėpavimo suvokimą. Tyrimai rodo, kad joga padeda sumažinti stresą ir nerimą. Be to, ji gali skatinti psichologinę gerovę. Panašu, kad ši nauda susijusi su jogos poveikiu nervų sistemai ir reakcijai į stresą. Joga gali padėti sumažinti kortizolio kiekį, kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį, kartu padidindama gama aminosviesto rūgšties- neurotransmiterio, kurio mažai yra žmonėms, turintiems nuotaikos sutrikimų, - kiekį.
Dėmesingumas: Praktikuokite dėmesingumą. Sąmoningumas apibūdina praktiką, kuri jus įtvirtina dabarties akimirkoje. Streso mažinimo būdai, kuriuos taikant pasitelkiamas sąmoningumas, apima meditaciją ir sąmoningumu pagrįstą kognityvinę terapiją (MBCT) - kognityvinės elgesio terapijos rūšį. Nuolatinis meditavimas, net ir trumpą laiką, gali padėti pagerinti jūsų nuotaiką ir sumažinti streso bei nerimo simptomus. Jei norite išbandyti meditaciją, jos pagrindų galite išmokti iš daugybės knygų, programų ir interneto svetainių. Jūsų rajone taip pat gali būti terapeutų, kurie specializuojasi MBCT srityje.
Apsikabinimai: Apsikabinimas. Žmogaus prisilietimas gali turėti raminamąjį poveikį ir padėti geriau susidoroti su stresu. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad teigiamas fizinis kontaktas gali padėti sumažinti stresą ir vienatvę. Tokio tipo kontaktai gali padėti išskirti oksitociną ir sumažinti kortizolio kiekį. Savo ruožtu šis poveikis padeda sumažinti kraujospūdį ir širdies ritmą. Tiek aukštas kraujospūdis, tiek padažnėjęs širdies ritmas yra fiziniai streso simptomai.
Gamta: Leiskite laiką gamtoje. Daugiau laiko praleidžiant lauke gali padėti sumažinti stresą. Tyrimai rodo, kad laikas, praleistas žaliosiose erdvėse, pavyzdžiui, parkuose ir miškuose, ir buvimas gamtoje yra sveikas būdas valdyti stresą. Apžvelgus 14 tyrimų nustatyta, kad vos 10 minučių, praleistų natūralioje aplinkoje, gali padėti pagerinti psichologinius ir fiziologinius psichinės gerovės rodiklius, įskaitant jaučiamą stresą ir laimę, studentiško amžiaus žmonėms. Žygiai pėsčiomis ir stovyklavimas yra puikūs pasirinkimai, tačiau kai kurie žmonės nemėgsta arba neturi galimybės užsiimti šia veikla. Net ir miesto teritorijoje galite ieškoti žaliųjų erdvių, pavyzdžiui, vietinių parkų, arboretumų ir botanikos sodų.
Augintiniai: Praleiskite laiko su augintiniu. Gyvūnas augintinis gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką. Kai priglaudžiate ar liečiate savo augintinį, jūsų organizme išsiskiria oksitocinas - hormonas, susijęs su teigiama nuotaika. Be to, tyrimai rodo, kad naminių gyvūnėlių savininkai, ypač turintys šunis, yra labiau patenkinti gyvenimu, geriau save vertina, patiria mažiau vienatvės ir nerimo bei yra pozityviau nusiteikę. Gyvūnas augintinis taip pat gali padėti sumažinti stresą, nes jis suteikia jums tikslą, palaiko jūsų aktyvumą ir suteikia draugiją.
Papildai: Apsvarstykite papildų galimybę. Keletas vitaminų ir mineralų atlieka svarbų vaidmenį organizmo reakcijai į stresą ir nuotaikos reguliavimui. Todėl vienos ar kelių maistinių medžiagų trūkumas gali turėti įtakos jūsų psichinei sveikatai ir gebėjimui susidoroti su stresu. Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri maisto papildai gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką. Pavyzdžiui, jūsų magnio kiekis gali sumažėti, kai patiriate nuolatinį stresą. Kadangi šis mineralas vaidina svarbų vaidmenį organizmo reakcijoje į stresą, galite norėti užtikrinti, kad kasdien jo gautumėte pakankamai. Įrodyta , kad magnio papildai pagerina chroniškai stresą patiriančių žmonių stresą. Kiti papildai, įskaitant rodiolą, ašvagandą, B grupės vitaminus ir L-teaniną, taip pat gali padėti sumažinti stresą, nors reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima geriau suprasti jų galimą naudą. Tačiau maisto papildai gali būti tinkami ir saugūs ne visiems. Jei norite vartoti maisto papildus stresui mažinti, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.