Įvadas
Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie sudėtingas situacijas Lietuvos mokyklose, kuriose mokytojai patiria didelį psichologinį spaudimą. Ši problema atsispindi ne tik pavienių pedagogų patirtyse, bet ir bendroje švietimo sistemos būklėje. Siekiant suprasti šio reiškinio priežastis ir galimus sprendimo būdus, būtina atkreipti dėmesį į įvairius aspektus - nuo finansinių sunkumų iki visuomenės lūkesčių ir sisteminių problemų.
Mokytojų Patiriami Iššūkiai
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad mokytojai susiduria su daugybe iššūkių, kurie neigiamai veikia jų psichologinę būseną. Pavyzdžiui, Kaune pradinių klasių muzikos mokytoja, neapsikentusi nedrausmingų vaikų, juos subadė pieštukais. Kėdainių rajone tėvai skundėsi, kad mokytoja tampė vaikus už ausų ir taikė psichologinį smurtą. Šie incidentai rodo didelę įtampą ir frustraciją, kurią patiria pedagogai.
Švietimo Sistemos Problemos
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas teigia, kad agresijos proveržiai rodo, jog pedagogai nebegali susitvarkyti su skaudžiausiomis švietimo sistemos problemomis. Jis pabrėžia, kad didelei daliai mokytojų už gaunamą atlygį iki šiol yra labai sunku išgyventi.
Maži Atlyginimai ir Demotyvacija
E. Milešino teigimu, mokytojai visą Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmetį kovoja už savo teises ir mažų atlyginimų, kurie nemotyvuoja dirbti, pakėlimą. Jis teigia, kad nei viena valdžia nesuprato, jog be stipraus švietimo, gerbiamų ir savimi pasitikinčių, motyvuotų mokytojų Lietuva neturi ateities. Tai gali būti švietimo sistemos spragų įrodymas.
Pandemijos ir Karo Poveikis
E. Milešinas taip pat pažymi, kad prie mokytojų psichologinės sveikatos pablogėjimo prisidėjo ir pandemija, kurios skauduliai dar nespėjo išblėsti, taip pat ir vykstantis karas Ukrainoje. Darbas nuotoliniu būdu iš namų nėra tas pats, kas kokybiškai mokyti trisdešimt mokinių kontaktiniu būdu. Rusijos sukeltas karas taip pat sukėlė papildomų įtampų, pandemijos padariniams dar nedingus. Infliacija irgi nepagerino mokytojų padėties.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Visuomenės Pokyčiai
LŠMPS pirmininkas atkreipia dėmesį ir į visuomenės pasikeitimus, teigdamas, kad tampame „ištižusia“ visuomene be stuburo. Noro nuolat skųstis, kaltinti ir virkauti akivaizdžiai padaugėjo. Noras būti dėmesio centre ir nuskriaustojo vaidmenyje ima viršų prieš sveiką protą, tvirtybę ir norą keisti esamą situaciją. Žmonėms užtenka vienadienio dėmesio, o sisteminio pokyčio nereikia. Tai išugdomi dalykai, bet reikia norėti juos ugdyti ir atitinkamai į tai investuoti.
Visuomenės Psichikos Sveikata ir Institucijų Būklė
Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas, psichiatras Martynas Marcinkevičius teigia, kad tokią situaciją, kai mokyklose vis dažniau išgirstame apie agresijos ar nelaimių atvejus, galėjo lemti trys priežastys.
Bendra Visuomenės Psichikos Būklė
M. Marcinkevičius pabrėžia, kad Lietuvos visuomenės psichikos sveikatos būklė apskritai yra labai prasta. Pagal objektyvius rodiklius - savižudybių skaičių ar alkoholio suvartojimo skaičių - Lietuva jau daugelį metų yra pirma arba viena iš pirmųjų. Tas pats rodoma ir apklausose, kad mūsų dvasinė sveikata yra viena blogiausių. Dar vienas iš rodiklių yra raminamųjų vaistų suvartojimas, kur mes irgi esame lyderiai. Tai bendra mūsų visuomenės psichikos sveikata yra labai bloga, o po kovido yra dar labiau pablogėjusi.
Mokytojų Bendruomenės Problemos
Specialistas teigia, kad mokytojai ir toliau susiduria su rimtomis jų bendruomenę veikiančiomis problemomis. Jis matė suvargusius, mažai uždirbančius, nustekentus žmones. M. Marcinkevičius klausia, ar per kokius dvejus ar trejus metus mokytojo profesija jau pasidarė prestižinė, ir ar jau turime žmones, kurie galėtų pritraukti lyderius, kurie ruoštų jaunimą ir kuriems nereikėtų sukti galvos dėl savo orumo, ir to, kad vakare dar reikia eiti kažkur užsidirbti. Juk dažnai girdime, kad mokytojai tai statybose dirba, tai dar kažkur.
Atsakomybės Permetimas ir Piktinimasis
Trečia priežastis, kodėl psichologinė įtampa ugdymo įstaigose padidėjusi, pasak M. Marcinkevičiaus, yra ta, jog kartais kai kurie dalykai yra per daug stipriai sureikšminami, taip pat tėvai neretai atsakomybę už savo vaikus nori permesti pedagogams. Dabar yra tokia kultūra viskuo piktintis. Norisi labai dažnai paklausti, ką mes patys padarėme, kad to nebūtų. Kartais ir ant mokytojų yra užmetama atsakomybė iš šeimos, kad jis to nepadarė ar ano neišmokė. Labai dažnai kyla klausimas, o kiek tu pats vaikui skyrei dėmesio ir prižiūrėjai, kiek ir ką jis mokosi? Žmonės dažnai linkę atsakomybę perduoti institucijoms.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Krizinių Situacijų Valdymas
Atsižvelgiant į tai, kad mokyklos yra biudžetinės institucijos, ne visada jos gali disponuoti lėšomis ir tinkamai pasirūpinti savo darbuotojais. Nors trumpalaikės priemonės dėl emocinės būklės pagerinimo ir gali suveikti, tam tikros švietimo problemos jau yra sisteminės, todėl taip lengvai išsprendžiamos nebus. Jeigu sistema iš esmės yra ydinga, tai vis tiek per kažkurį laiką viskas išsilygina. Dažnai yra noras suversti kaltę, kad čia bloga mokykla, blogas mokytojas ar blogas vadovas - taip, gali būti ir tokių dalykų, turbūt ir yra, bet, jeigu mes kalbame apie tai, kad labai daug kur yra tokios bėdos, tai reiškia, kad jos yra sisteminės. Nei atskiras direktorius, nei atskira savivaldybė nelabai ką gali išspręsti.
Švietimo, Mokslo ir Sporto Ministerijos Rekomendacijos
Pasirodžius informacijai apie atvejį, kai vienoje iš Vilniaus rajono mokyklų iš trečio aukšto iškrito moksleivė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pateikė savo poziciją apie krizines situacijas ugdymo įstaigose. Pasak ministerijos atstovų, įvykus krizei, mokykla pirmiausiai apie tai turi informuoti steigėją, dažniausiai tai yra savivaldybė. Svarbu, kad įvykus emociškai sukrečiančiam įvykiui, visi pagalbą teikiantys specialistai laikytųsi konfidencialumo, gautų ir teiktų informaciją tiek, kiek būtina atlikti jiems pavestas funkcijas ir nepažeistų vaiko teisių ir teisėtų interesų.
Į skaudų įvykį, bet kokią krizinę situaciją mokykloje turi būti reaguojama tuojau pat. Mokyklos vadovas, įvertinęs situacijos sudėtingumą, remdamasis mokyklos turima tvarka, priima sprendimą. Jis taip pat sprendžia, kas teiks psichologinę pagalbą mokiniams ar tėvams: mokyklos psichologas, savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos darbuotojai, ir panašiai. Anot ministerijos, kiekviena mokykla turi savo vadovo įsakymu patvirtintą reagavimo į krizinių situacijų, smurto, patyčių atvejus tvarką, numatančią konkrečius žingsnius. Mokykla, rengdama tvarką, remiasi švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintomis rekomendacijomis dėl krizių valdymo mokyklose.
Galimi Sprendimo Būdai
Siekiant sumažinti psichologinį spaudimą mokytojams, būtina imtis kompleksinių priemonių, apimančių tiek finansinę, tiek psichologinę pagalbą, taip pat sistemines reformas.
Finansinės Paramos Didinimas
Vienas svarbiausių žingsnių yra mokytojų atlyginimų didinimas. Tai ne tik pagerintų jų finansinę padėtį, bet ir padidintų motyvaciją bei pasitikėjimą savo jėgomis. Investicijos į švietimą turėtų būti prioritetas, siekiant pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Psichologinės Pagalbos Užtikrinimas
Būtina užtikrinti, kad mokytojai turėtų galimybę gauti psichologinę pagalbą ir konsultacijas. Mokyklose turėtų dirbti psichologai, kurie galėtų padėti pedagogams susidoroti su stresu, įtampa ir kitomis emocinėmis problemomis. Taip pat svarbu organizuoti mokymus ir seminarus, skirtus psichologinės sveikatos stiprinimui.
Sisteminių Reformų Įgyvendinimas
Reikalingos sisteminės reformos, kurios pagerintų darbo sąlygas ir sumažintų biurokratinę naštą. Mokytojai turėtų turėti daugiau autonomijos ir galimybę kūrybiškai taikyti savo žinias. Taip pat svarbu stiprinti bendradarbiavimą tarp mokyklų, tėvų ir visuomenės, siekiant sukurti palankią aplinką ugdymui.
Visuomenės Požiūrio Keitimas
Svarbu keisti visuomenės požiūrį į mokytojus ir švietimą. Pedagogai turėtų būti gerbiami ir vertinami už savo darbą. Tėvai turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už savo vaikų ugdymą ir bendradarbiauti su mokytojais. Tik tokiu būdu galima sukurti aplinką, kurioje mokytojai jaustųsi saugūs, motyvuoti ir galėtų sėkmingai dirbti.
tags: #kai #daromas #psichologinis #spaudimas #mokytojui