Vaikų adaptacija lopšelyje: psichologo patarimai tėvams

Vaikui pradedant lankyti lopšelį, neretai didesnį nerimą jaučia tėvai, o ne pats vaikas. Tėvų baimė, kad vaikas sunkiai prisitaikys, verks atsisveikinant, negalės pasilikti be jų, veikia vaiką per veidrodinius neuronus, sustiprindama jo paties baimę ir nesaugumo jausmą. Pagalvokime, kaip jaučiasi vaikas, atsidūręs nepažįstamoje aplinkoje, tarp nepažįstamų žmonių, ir matydamas, kad jo tėvams taip pat baisu. Tokiu atveju vaikas nejaučia tėvų pasitikėjimo, kad jis gali įveikti visus iššūkius pats. O būtent tai būtina vaikui, kad jis galėtų sėkmingai adaptuotis darželyje. Vaikams labai reikia tėvų palaikymo ir paramos.

Adaptacija - tai prisitaikymas, savo vietos radimas pagal individualius poreikius. Šiuo laikotarpiu vaikai patiria įtampą, nerimą, baimę ir stresą. Šie jausmai yra ypač stiprūs, nes vaikas pirmą kartą patiria tokį dažną ir ilgai trunkantį atsiskyrimą nuo artimųjų. Mažyliai nemoka kontroliuoti tokių stiprių emocijų.

Kodėl adaptacija darželyje vaikams yra sudėtinga?

Yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl vaiko adaptacija darželyje gali būti sudėtinga:

• Atsiskyrimas nuo mamos: Vaikui namų aplinka ir buvimas su tėvais yra pagrindinis poreikis. Pradėjęs lankyti darželį, vaikas suvokia, kad jo gyvenimas keičiasi ir nebebus toks, koks buvo. Suvokęs tai, vaikas visomis išgalėmis stengiasi išsaugoti buvusį gyvenimą: verkia ir protestuoja, kol supranta, kad kitaip nebus.
• Nauja aplinka: Pirmieji mėnesiai darželyje yra skausmingi, nes vaikui tenka priprasti prie naujos dienotvarkės, grupės draugų, nepažįstamų žmonių, žaislų ir veiklos formų.

Kad geriau suprastume, ką vaikas jaučia pirmosiomis dienomis darželyje, prisiminkime savo pirmą dieną darbe ar mokykloje naujoje vietoje. Net jei turėjote prisitaikymo patirties, žinojote, ko tikėtis, ir pasitikėjote savo jėgomis, vis tiek jautėte stresą. Taigi, tai yra normalu.

Streso metu gali padidėti jautrumas ir emocinės reakcijos, taip pat atsirasti santykio ieškojimas. Visiškai naujoje aplinkoje žmogus stengiasi įsitverti į kažką, ieško emocinio kontakto ir draugiškai nusiteikusių žmonių, su kuriais galėtų užmegzti ryšį.

Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas

Vaikams, skirtingai nei suaugusiems, atsiskyrimas nuo mamos ir namų aplinkos įvyksta pirmą kartą. Todėl neįmanoma paruošti vaiko darželiui, kaip neįmanoma paruošti bet kokiai patirčiai, kuri atsitiks pirmą kartą jo gyvenime. Žodinis vaiko ruošimas darželiui (pasakojimai, kartais net agitavimas) dažniausiai yra neveiksmingas. Kalbama ne apie vaiko įsivaizdavimą, kaip atrodys darželis, kokie žaislai ar užsiėmimai jo lauks, bet apie jausmą, kurį vaikas patirs toje naujoje aplinkoje, likęs vienas, be tėvų. Tam vaiko paruošti neįmanoma - vaikas su tuo tiesiog susiduria, kai tai atsitinka, ir turi tai išgyventi.

Vaikai nesupranta savo emocijų, negali jų analizuoti ir valdyti. Visus neigiamus jausmus jie išgyvena stipriau ir stichiškiau nei suaugę žmonės.

Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje?

Adaptacijos procesas paprastai trunka nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių. Štai keletas patarimų, kaip padėti vaikui greičiau prisitaikyti prie naujos aplinkos:

1. Miego režimas: Svarbu sureguliuoti vaiko miego režimą ir atvesti jį į darželį pedagogų nurodytu laiku. 1 metų ir 6 mėnesių vaikai per parą turi miegoti 14 val., 2 metų - 13 val., o 3 metų - 12 val. Jeigu vaikams nepakanka miego, jie būna irzlesni. Jeigu galite atvesti vaiką ryte vėliau, nepiktnaudžiaukite tuo. Jeigu ryte vaikas keliasi vėliau, iki pietų jis nespėja pavargti ir sunkiai užmiega pietų miegelio arba tai padaro, kai netrukus reikia keltis, tad lieka gerai nepailsėjęs. Taip išderinamas visas dienos režimas.
2. Vaiko emocinis nuteikimas: Pasakokite vaikui apie teigiamus dalykus, kurie nutiks darželyje, bei apie naujus draugus, su kuriais jis susipažins. Orientuokite vaiką į kūrybinę veiklą. Tik kūryba daro žmogų laimingą.
3. Atsisveikinimas turi būti greitas: Prieš kelias dienas parodykite vaikui veiksmais, koks bus atsisveikinimo ritualas. Iš vakaro džiugiai, ramiai ir kupini gerų emocijų priminkite atsisveikinimo ritualą, o ryte jo laikykitės. Nesakykite to, ko tikrai nepadarysite. Ilgi pašnekesiai nepadeda lengvai išsiskirti. Vaikai adaptacinius sunkumus gali įveikti ir įveiks patys. Jiems reikia pasitikėjimo, kad jie tai gali padaryti patys. Jeigu negalite palikti vaikų, leiskite į darželį vėliau, kai jūs ir jūsų vaikas būsite tam pasiruošę. Jeigu pasakėte, kad aš padėsiu tau nusirengti, pabučiuosiu į skruostą ir išeisiu, o tu prie lango man pamosi, taip ir turite daryti. Svarbu greitai išeiti. Kuo greičiau sugebėsite atsisveikinti, tuo greičiau vaikas įpras prie šito ritualo ir pradės domėtis nauja aplinka, pedagogais ir vaikais. Vaikų adaptaciją apsunkina tai, kad tėveliai niekaip negali išeiti ir keletą kartų kartoja tuos pačius ritualus, ilgai kalbasi prieš vaikui įeinant į grupę. Tai trukdo vaikui domėtis nauja aplinka, nes matydamas artimą žmogų jis vis dar palaiko santykius su juo ir negali pažinti bei tyrinėti naujos aplinkos.
4. Laikykitės ritualų ir susitarimų: Vaikams ritualai yra svarbūs ir būtini, jie suteikia saugumo jausmą. Kad ir susitarimas iš vakaro, kad bus bučkis, žaibas ir - į grupę. To ir turite laikytis. Taip pat ir pasiimant. Kalbėkite vaikui suprantamai, pasakykite, kokia bus dienotvarkė ir kada ateisite jo pasiimti. Jei pasakėte, kad tu pavalgysi, pažaisi, išeisi į lauką, pamiegosi ir kai atsikelsi, aš jau būsiu atėjęs, tai ir turite ateiti tada, kada pasakėte. Jeigu nesilaikysite žodžio, o vaikas lauks ir pergyvens, jausis nesaugus. Laikykitės rutinos ir stenkitės atvesti į darželį tuo pačiu laiku. Geriau, kad pradžioje tas pats žmogus atvestų ir pasiimtų, bet atsižvelkite į savo šeimos situaciją. Patys spręskite, kiek laiko turi trukti atsisveikinimas, bet manau, kad ne daugiau kaip 5 min.
5. Pasitikėkite savo vaikais: Tai vienintelis dalykas, kurio iš jūsų reikia vaikams. Vaikai viską pagal savo amžių gali įveikti patys, tik reikia, kad jais pasitikėtumėte. Jeigu ryte neskubėdami ir šypsodamiesi, džiaugsmingai ir pakylėtu balsu palydėsime vaiką sakydami „geros dienos“, „smagaus tau žaidimo“ ar „skanių pusryčių“, vaikas gaus patvirtinimą, kad darželis yra maloni ir saugi vieta. Vaiko atsiskyrimą nuo jūsų apsunkins toks pasakymas: „Gaila, bet turiu eiti“, nes skamba vaikui kaip bausmė. Netinka sakyti „nebijok“. Jeigu vaikas bijo, siunčiame žinią, kad vis dėlto yra ko bijoti. Turime žinoti, kad vaiko ašaros - natūrali reakcija į pasikeitusią situaciją. Tai rodo, kad jūsų ryšys su vaiku yra stiprus. Daug geriau, jeigu vaikas stipriai ašaroja - jums reikia atsitūpti ir užtikrintai pasakyti, kad suprantate, jog jam dabar baisu, nes nieko čia nepažįsta, bet kai susipažins, jam čia patiks.
6. Emocinis palaikymas: Išlaikykite vidinę ramybę ir stenkitės ramiai reaguoti bei parodyti empatiją vaiko atžvilgiu, kai jis verkia, mušasi, spardosi, rėkia, griūva ant žemės. Atsitūpkite, apkabinkite, jeigu leidžiasi. Pakeltas ir įsakmus tonas nepadeda vaikams apsiraminti. Jeigu veržiasi emocijos, daug nekalbėkite, nes vaikas nieko negirdi. Bet jeigu vaikas tik pradeda ar jau baigia reikšti emocijas, įvardykite vaiko jausmus ir pasakykite, kodėl jis taip jaučiasi. Taip pat trumpai, vienu sakiniu, pasakykite, ko negalima daryti, kai taip jaučiasi (pvz., spardytis), ir ką galima daryti (gali apkabinti mane, jeigu tau liūdna). Nepamirškite pridurti, kad jūs jį mylite.
7. Būkite atviri ir sakykite vaikui tiesą: Būkite nuoširdūs su vaiku ir būtinai laikykitės duoto žodžio. Jeigu pasakėte, kad ateisite po miegelio ar vakarienės, tada ir ateikite, nes vaikas lauks. Nemaitinkite vaiko tuščiais pažadais. Geriau nežadėkite, jeigu nesate tikri, kad tada ateisite. Nepalikite vaiko ir paslapčia neišeikite, nemeluokite ir neapgaudinėkite. Tai blogai paveiks jūsų tarpusavio santykius ir vaiko saugumo jausmą. Kitą kartą vaikas jus saugos ir bijos išleisti iš akių, nes žinos, kad gali būti netikėtai paliktas. Jeigu išeinate neatsisveikinę, leidžiate vaikui suprasti, kad tėvai gali netikėtai dingti. Vaikas gali jų ieškoti ir jausti dar didesnę baimę. Tai trukdo adaptuotis. Netinkami ir tokie pasakymai: „Tu truputį pabūk, o mama kai ką pasiims iš mašinos.“ Taip leidžiame vaikui patirti dar didesnį liūdesį ir baimę, pasijusti apgautam, kas kelia dar didesnę darželio baimę.
8. Savarankiškas vaiko įėjimas į grupę: Jeigu vaikas pats įeina į grupę, yra daug paprasčiau. Vadinasi, vaikui iš anksto turite pasakyti, kad jis pats įeis į grupę, o ne jūs jį paimsite iš mašinos ir įnešite į grupę. Tada gali būti sunku vaikui atsiskirti nuo jūsų. Jei nešate vaiką ant rankų, o paskui reikia jį plėšti iš rankų, tai nėra tinkamas jo paruošimas lankyti darželį.

Taip pat svarbu:

• Vesti vaiką į darželį kasdien.
• Po darželio eiti namo, nesistengti apkrauti vaiko naujais įspūdžiais.
• Pratinti prie darželio dienotvarkės likus 2 savaitėms iki lankymo pradžios.
• Kartu nueiti prie darželio, apžiūrėti, kaip jis atrodo, pažaisti žaidimų aikštelėje.
• Namose galima pavartyti knygučių, paaiškinti, kas yra darželis, ką ten veikia vaikai, kiek laiko būna.
• Pažaisti su žaislais, kaip atrodys jo diena darželyje.
• Pasakyti, kad darželyje bus daug įvairiausių smagių veiklų ir naujų žaislų, su kuriais galės pažaisti, susipažins su naujais draugais.
• Pabrėžti, kad darželyje bus ne tik linksmybės, bet ten einama ir išmokti tam tikrų dalykų.
• Atsisveikinimas su vaiku turėtų būti trumpas, neužsitęsęs.
• Kurkite ritualus, nes jų pasikartojimas sukuria vaikui stabilumo ir saugumo jausmą.
• Galite drauge sukurti jūsų sutartinį atsisveikinimą su tam tikra rankų kombinacija ar pabučiuoti vaiką prieš išeidami.
• Tinka pamojavimo ritualas, kada tėveliai pamojuoja vaikui iš lauko.
• Vaikui greičiau priprasti prie darželio aplinkos gali padėti atsineštas mėgstamas žaislas, medžiagos skiautelė iš namų ar tėvų nuotrauka.

Kada reikėtų sunerimti?

Normalu, jei vaiko adaptacija trunka iki 5-6 mėnesių. Tačiau jei vaikas per pusę metų nepripranta prie darželio, galbūt tai yra ženklas, kad jis dar tam nepasiruošęs. Jei mažylis blogai valgo, sunkiai užmiega ir atsiskiria nuo tėvų, skundžiasi įvairiais negalavimais (pilvo, galvos skausmai, tuštinimosi problemos ir pan.), pakito jo elgesys (tapo labai apatiškas ir irzlus arba pernelyg aktyvus, prieštaraujantis), reikėtų pasikonsultuoti su vaikų pagalbos specialistais.

Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys

Tėvų vaidmuo adaptacijos procese

Labai svarbus yra tėvų nusiteikimas dėl darželio lankymo. Suaugusieji turėtų būti tvirtai apsisprendę vaiką leisti į darželį ir stengtis kuo mažiau perduoti savo nerimą atžaloms, nes nuo tėvų savijautos labai priklauso ir pačio vaiko savijauta bei elgesys. Labai svarbu, kokią informaciją apie darželį skleidžia tėvai. Jei vaikas jaus tėvelių vidinę ramybę, pozityvų nusiteikimą, tuomet pats vaikas jausis ramus ir drąsus. Tėvai turėtų palaikyti, atjausti ir padrąsinti vaiką, suprasti, kad jam dabar yra iššūkius keliantis laikotarpis, tačiau tvirtai laikytis savo pozicijos ir stengtis nekeisti nuomonės.

Svarbiausia vidinis nusiteikimas, paklauskite savęs ar jau esate pasirengusios paleisti vaiką pabūti atskirai nuo jūsų. Sumažinti nerimą gali padėti tam tikri “namų darbai”, atlikti norint surinkti kuo daugiau reikiamos informacijos apie darželį. Susitikite su būsimomis auklėtojomis, pabendraukite, išsiaiškinkite darželio taisykles, valgiaraštį, dienos veiklų planą, kokius daiktus reikia pasiimti į darželį. Papasakokite auklėtojoms apie savo vaiką, ką jis mėgsta, kas jį sudirgina, kaip geriausiai sekasi užmigti ar jį nuraminti ir pan. Aptarkite su auklėtoja pirmąsias savaites darželyje, sužinokite, kiek laiko galėsite pabūti su vaiku, ar bus galimybė susisiekti su auklėtoja ir paklausti, kaip sekasi jūsų mažyliui.

Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams

tags: #vaiko #adaptacija #lopselyje #psichologo #patarimai