Kaip Apibūdinti Asmenybę: Išsamus Žvilgsnis į Asmenybės Tipus ir Teorijas

Asmenybė - tai dinamiška žmogaus psichofizinių sistemų organizacija, lemianti jo unikalų prisitaikymą prie aplinkos. Ji apibrėžia individualius elgesio, mąstymo ir jausmų modelius. Kiekvienas žmogus yra unikalus sutvėrimas, turintis ne tik skirtingą išvaizdą, bet ir savitą pasaulėžiūrą. Kiekvienas savaip džiaugiamės, pykstame ir liūdime. Vieni mėgstame dalintis emocijomis su visais aplinkiniais, o kiti jas užsklendžiame giliai savyje. Galbūt dėl to, kad žmonių įvairovė tokia didelė, bendravimas tampa sudėtinga užduotimi, ne visuomet duodančia trokštamus vaisius. Šiame straipsnyje gilinamasi į vieną iš populiariausių ir plačiausiai pripažintų asmenybės teorijų, išnagrinėjant jo sudedamuosius faktorius, jų raišką ir reikšmę.

Asmenybės Bruožų Teorijos Pagrindai

Asmenybės bruožų teorija teigia, kad individualūs skirtumai tarp žmonių gali būti paaiškinti skirtingais asmenybės bruožais. Asmenybės bruožai yra pastovūs polinkiai vienodomis aplinkybėmis elgtis panašiai. Šie bruožai nėra tiesiogiai matomi, bet apie juos sprendžiama iš žmogaus elgesio. Bruožų teorijos atstovai dažniausiai taiko objektyvų matematinį veiksmą (faktorinę analizę), kad išskirtų pagrindinius bruožus, sudarančius asmenybės struktūrą.

Bruožų Teorijos Atstovai ir Jų Indėlis

• G. W. Allportas (1937) išskyrė tris bruožų tipus, kurie lemia asmenybės veiklą ir elgesį:
  • Šerdiniai (apibūdina asmenybę ir lemia gyvenimo kryptį).
  • Centriniai (nuolat reiškiasi kasdienėse situacijose).
  • Šalutiniai (reiškiasi ypatingose situacijose).
• R. B. Cattellas tęsė G. Allporto darbus, rinkdamas ir apibendrindamas savęs aprašymus, kas leido išskirti penkis dažniausiai pasikartojančius bruožus, žinomus kaip "Big Five".
• H. J. Eysenckas teigė, kad asmenybės bruožus lemia emocinis stabilumas ir neurotizmas (žmogaus jausmų kontrolės lygis), introversija ir ekstraversija bei psichotizmas (žmogaus izoliavimasis).
• R. R. McCrae, P. T. Costos, L. R. Goldbergo, W. T. Normano teigimu, bruožai yra genetiškai nulemti, o asmenybę sudaro penki faktoriai.

Bruožų Teorijos Kritika

Bruožų teorija kritikuojama dėl to, kad ji yra aprašomoji, neaiškinanti elgesio priežasčių, neatsižvelgianti į situacijos poveikį elgesiui, neatskleidžianti bruožų kilmės arba raidos priežasčių. Nepaisant kritikos, bruožų teorijos suteikia vertingą pagrindą asmenybės supratimui.

Didžiojo Penketo Teorija: Pagrindiniai Asmenybės Bruožai

Didžiojo penketo teorijos esmė yra tai, kad žmogaus asmenybę galima apibūdinti penkiais pagrindiniais bruožais (savybėmis): neurotiškumu, ekstraversija, sutariamumu, atvirumu patirčiai ir sąžiningumu. Lietuviškoje literatūroje galima sutikti žodį sąmoningumas - tai tas pats. Šie penki „stambūs“ asmenybės bruožai apima daugybę smulkesnių asmenybės bruožų.

Penki Asmenybės Faktoriai

1. Neurotiškumas (arba emocinis stabilumas): Šis faktorius apibūdina žmogaus polinkį patirti neigiamas emocijas, tokias kaip nerimas, liūdesys, baimė, pyktis ir nusivylimas. Aukštą neurotiškumo balą turintys asmenys dažnai būna jautrūs stresui, linkę į depresiją ir emocinius svyravimus. Žemas neurotiškumo balas rodo emocinį stabilumą, ramybę ir atsparumą stresui.
2. Ekstraversija (arba intraversija): Ekstraversija atspindi žmogaus polinkį būti aktyviam, energingam, bendraujančiam ir siekiančiam socialinės sąveikos. Ekstravertai mėgsta būti žmonių apsuptyje, jiems patinka dėmesys ir jie dažnai jaučiasi energingesni po socialinių susitikimų. Intravertai, priešingai, yra linkę į ramesnę aplinką, jiems reikia laiko vienumoje, kad atgautų energiją, ir jie dažnai jaučiasi išsekę po ilgo bendravimo. Svarbu suprasti, kad asmeniui, kuriam būdinga ne ekstraversija, o intraversija dažniausiai bus ne ekstraverto savybių priešingybė, o tiesiog tų savybių nebuvimas - tai reiškia, kad jei asmuo yra intravertas tai nereiškia, kad jis bus nedraugiškas, o veikiau bus santūrus, o ne nedraugiškas.
3. Sutariamumas (arba malonumas): Šis faktorius apibūdina žmogaus polinkį būti geranorišku, užjaučiančiu, bendradarbiaujančiu ir linkusiu padėti kitiems. Aukštą sutariamumo balą turintys asmenys dažnai būna paslaugūs, taktiški ir vengia konfliktų. Žemą sutariamumo balą turintys asmenys gali būti kritiški, konkurencingi ir linkę ginčytis.
4. Atvirumas patirčiai (arba intelektas/vaizduotė): Atvirumas patirčiai atspindi žmogaus polinkį būti smalsiu, kūrybišku, intelektualiu ir atviru naujoms idėjoms bei patirtims. Aukštą atvirumo balą turintys asmenys mėgsta eksperimentuoti, domisi menu, muzika ir kultūra, jie dažnai turi lakią vaizduotę. Žemą atvirumo balą turintys asmenys gali būti konservatyvūs, praktiški ir labiau mėgstantys tradicijas.
5. Sąžiningumas (arba sąmoningumas): Šis faktorius apibūdina žmogaus polinkį būti organizuotam, atsakingam, disciplinuotam ir siekiančiam tikslų. Aukštą sąžiningumo balą turintys asmenys yra patikimi, punktualūs ir kruopščiai atlieka užduotis.

Asmenybės Savybės ir Teisė

Asmenybės savybės yra svarbios ne tik psichologijoje, bet ir teisėje. Jos gali daryti įtaką priimant teisinius sprendimus ir vertinant asmens elgesį.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

• Teisinių sprendimų priėmimas: Asmenybės savybės gali paveikti teisėjų, advokatų ir kitų teisininkų sprendimus. Pavyzdžiui, teisėjas, turintis aukštą sąžiningumo balą, gali būti labiau linkęs priimti teisingus ir objektyvius sprendimus, o advokatas, turintis aukštą ekstraversijos balą, gali būti sėkmingesnis įtikinant teismą.
• Asmens elgesio vertinimas: Asmenybės savybės gali padėti paaiškinti, kodėl žmogus pasielgė vienaip ar kitaip. Nors vien asmenybės savybėmis negalima paaiškinti viso elgesio, jos gali būti svarbus veiksnys vertinant asmens motyvus ir ketinimus. Pavyzdžiui, impulsyvus įmonės savininkas (pardavėjas) gali atsisakyti pelningo sandorio ir sulaukti teisinių pasekmių dėl netesybų dėl to, kad sužinojo, kad kita šalis (pirkėjas) apie jį kaip asmenį atsiliepė paniekinamai (pardavėjo subjektyvia nuomone).

Asmenybės Savybės ir Laisvė Rinktis

Ar žmogus yra laisvas pasirinkti, kaip elgtis? Remiantis asmenybės savybėmis, kurios nėra laisvo pasirinkimo objektas, tokios laisvės elgtis prielaida atrodo ganėtinai nerealistiškai. Elgesį, mąstymą, jausmus gali paveikti ne tik asmens savybės. Vien asmenybės savybėmis negalima paaiškinti, kodėl žmogus taip pasielgė, bet galima neabejoti, kad asmens savybės tikrai paveikė jo pasirinkimą elgtis vienaip ar kitaip.

Psichopatija Kaip Asmenybės Sutrikimas

Populiariojoje literatūroje galima susidurti su psichopatais. Psichopatija yra traktuojama kaip asmenybės sutrikimas. Yra manančių, kad apie 3 % žmonių yra psichopatai.

Asmenybės Bruožų Raiška

Įvairūs asmenybės bruožai (pastovūs polinkiai vienodomis aplinkybėmis elgtis panašiai) gali skirtingai reikštis ir sudaryti daug derinių, kurie lemia žmonių unikalumą. Konkrečiam asmeniui yra būdinga gana stipriai išreikšta ekstraversija ir neurotiškumas. Toks žmogus tikėtina, kad bus labiau linkęs elgtis rizikingai ir agresyviai. Suprantama kad. Asmenybės savybės didžiąja. Niekas ir neteigia. Asmenybė formuojasi individui socializuojantis ir jį kryptingai auklėjant - padedant priimti socialines normas ir atlikti funkcijas (socialinius vaidmenis), perimti visapusiškos veiklos būdus bei formas. Ypač svarbi individų socialinė sąveika (jos pobūdį lemia amžius, lytis, intelektas, socialinė aplinka, asmeninė patirtis bei visuomeninės idėjos, kultūra), kurios veikiamas žmogus siekia identifikuotis su socialine visuomene ir kartu iš jos išsiskirti savo individualumu. Socialinėje sąveikoje įgytos savybės (socialumas) parodo asmenybės brandą. Asmenybei formuotis įtakos turi šeima, religija, socialinis sluoksnis, profesinė, etninė ir kitos bendruomenės. Bendruomeninės ypatybės reiškiasi asmenybės socialinio mąstymo, elgsenos stereotipais bei individualybės bruožais. Asmenybę kaip socialinės sąveikos subjektą apibūdina aktyvi kūrybinė veikla.

Asmenybės Sociologinės Koncepcijos

19 amžiaus pabaigoje-20 amžiaus pradžioje atsirado asmenybės sociologinių koncepcijų. Asmenybės raidos teorijos atstovas C. H. Cooley asmenybę tyrė kaip socialinių veiksnių įtakos produktą (veidrodinis Aš). G. H. Meadas, toliau plėtojęs šią teoriją, išskyrė kelias asmenybės formavimosi stadijas, susijusias su kitų žmonių vaidmenų perėmimu. E. Eriksonas, psichoanalitinės teorijos sociologijoje atstovas, asmenybės formavimosi stadijas siejo su krizių įveikimu, socializaciją aiškino kaip biologinių instinktų (ypač seksualinių) suvaldymo procesą. Socialinių vaidmenų teorijos šalininkai Jungtinių Amerikos Valstijų sociologai R. Lintonas, T. Parsonsas ir kiti asmenybę tyrė kaip socialinių vaidmenų atlikėją; socializuodamasis individas pasirenka tam tikrus socialinius vaidmenis, perima elgesio normas ir tampa asmenybe. Asmenybės pažinimo teorijos atstovas J. Piaget pabrėžė, kad asmenybės gebėjimas mąstyti formuojasi nuosekliai jai pereinant tam tikras raidos stadijas, kurių kiekviena padeda įgyti naujų pažinimo įgūdžių. Asmenybės dorovės teorijos šalininkai (L. Kohlbergas) aiškino asmenybės pažintinių gebėjimų, jausmų raidą. Socialinių orientacijų teorijos atstovai asmenybę traktuoja kaip neįsisąmonintų nuostatų, orientacijų, kurias formuoja visuomenė, rezultatą. Jie teigia, kad individas iš visuomenės perima ir buvimo asmenybe nuostatą - veikiamas socialinės aplinkos orientuojasi į tas savybes, kuriomis asmenybė apibrėžiama. Daugelio sociologinių koncepcijų šalininkai asmenybę traktuoja kaip visuomenės suformuotą sociogeninių poreikių ir orientacijų sistemą. Kas yra asmenybė? Kas nulemia jos susiformavimą? Šie klausimai žmoniją domina jau nuo Antikinės Graikijos laikų, o galbūt ir dar seniau. Susidomėjimas asmenybės tema ir kylantys klausimai išlieka aktualūs ir šiandien. Kiekvienas iš mūsų esame asmenybė, kuri gyvena visuomenėje ir susiduria su kitomis asmenybėmis. Asmenybės, jos struktūros, bruožų supratimas gali padėti geriau pažinti ir suprasti save, kitą žmogų, tarpusavio santykius. Apie 10 % žmonių turi asmenybės sutrikimų, o klinikinėje populiacijoje dar daugiau. Asmenybės sutrikimai gali smarkiai sutrikdyti asmens funkcionavimą darbe, šeimoje, socialinius bei kitus santykius. Šie sutrikimai susiję su dažnesniais konfliktais šeimoje, skyrybomis, darbo santykių nutraukimu, tėvystės teisių apribojimu ar praradimu, benamyste, piktnaudžiavimu psichoaktyviomis medžiagomis, smurtu ir nusikalstamu elgesiu, problemomis su teisėtvarka. Asmenybės sutrikimo buvimas dažnai apsunkina gretutinių ligų, psichikos sutrikimų eigą, gydymą ir prognozę. Jie susiję su prastesniu gydymo laikymusi, ankstyvu gydymo nutraukimu, dažnesniais atkryčiais ir dažnesniu medicinos ir psichiatrijos paslaugų naudojimu.

Asmenybės Pokyčio Galimybės ir Ribos

Nagrinėsime asmenybės pokyčio galimybes ir ribas. Kada geriau rinktis priėmimo strategiją, o kada pokyčio ar jų derinį. Konkretūs būdai leidžiantys, šiek tiek, keisti savo asmenybės bruožus (praplėsti savo asmenybės bruožų išreikštumą).

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Charakterių Psichologija: Klasifikacija ir Tipai

Charakterių psichologijoje išskiriami keli charakterių tipai. Tai yra psichoanalitinė klasifikacija, kurią vėliau perėmė visos psichoterapijos kryptys. Ji sudaryta remiantis psichinėmis ligomis ir parodo būdą, kaip žmogus tvarkosi su neigiamomis emocijomis. Pvz., depresyvus žmogus, jeigu kažkas klostosi ne taip, kaltina save, obsesinis puola viską kontroliuoti, hiperkatyvus atlieka begalę veiksmų - tiek reikalingų, tiek ir nereikalingų, paranojikas suranda priešą ir su juo kovoja, psichopatinis elgiasi impulsyviai. Kiekvienas iš šių charakterių, patirdamas daug streso arba gyvenime susiklosčius itin nepalankioms sąlygoms, gali susirgti psichine liga, pagal kurią sudarytas jo charakterio tipo pavadinimas. Dažniausiai žmogus turi vieną dominuojantį charakterio tipą, maksimaliai - du. Nepaisant to, skirtingais gyvenimo momentais ir skirtingose situacijose galime patirti tai, ką jaučia skirtingi charakteriai - vienu metu pabūti paranojikais, kitu - narcizais ir tt.. Jeigu jus pradėtų kankinti sadistiškas žmogus, jūs anksčiau ar vėliau pasielgtumėte mazochistiškai, net jeigu įprastai nesate į tai linkęs. Taigi mums prieinami visi minėti būdai, bet gyvenime kliaujamės vienu ar dviem centriniais. Dažniausiai vienokie esame palankioje situacijoje ir visai kitokie kriziniu momentu. Pvz., narcizas krizės atveju gali pradėti elgtis kaip ribinio tipo asmenybė. Charakterio tipas yra visam gyvenimui, bet kai kas gali kisti. Tai priklauso nuo žmogaus gyvenimo sąlygų, įgytos patirties. Jeigu žmogus vis geriau supranta save, jo neigiami bruožai gali sušvelnėti, dažniau reikštis teigiamos savybės. Kiekvienas minėtų charakterių turi tiek neigiamas, tiek teigiamas savybes. Norint atpažinti, kuriam charakterio tipui priklauso žmogus, pirmiausia reikia susipažinti su visais tipais. Kiekvienas jų elgiasi savaip. Daug ką išduoda išvaizda. Pvz., labiausiai ja rūpinasi narcizinio charakterio žmonės. Jie mėgsta rengtis brangių firmų rūbais, o tarkime demontratyvūs žmonės rengiasi ryškiai arba gundančiai. Obsesinio tipo žmonės rengiasi labai kruopščiai, pedantiškai. Charakterio tipą padeda nustatyti kūno kalba, bendravimo manieros, emocijų (ne)kontroliavimas. Jeigu stipriai išreikštos tam tikro charakterio savybės, pakanka su žmogumi pašnekėti apie orą ir bus aišku, kuriam tipui jis priklauso. Norint labiau įsitikinti, žmogui galima užduoti tam tikrus klausimus, pvz., paprašyti apibūdinti save. Taip pat verta paklausti apie jo vaikystę, kaip sutarė su tėvais, kokio charakterio jie buvo. Labai dažnai vaikai būna tokio paties charakterio kaip vienas iš tėvų. Verta klausti, koks žmogaus santykis su darbu, nes yra darbštieji ir tingieji charakteriai; apie bendravimą- yra uždari ir bendraujantys tipai. Dažnai vaiko charakteris būna panašus į vieno iš tėvų. Veikiau nukopijuojama. Paveldimas tik jautrumas stresui ir temperamentas. Daugiausiai yra psichopatinio ir ribinio tipo žmonių. Skirtumas pastebimas ir tarp lyčių. Tarp vyrų dažniau pasitaiko psichopatinis, šizoidinis tipai, o tarp moterų mazochistinis ir depresinis. Pastebimi kultūriniai skirtumai.

Pagrindiniai Charakterio Tipai

• Psichopatinis charakteris. Tai nejautrūs, žemokos moralės, į asocialumą linkę žmonės. Jie nevaldo savo impulsų, gyvenime ieško adrenalino. Šios asmenybės turi polinkį melui. Viduje psichopatinio charakterio atstovai nesijaučia stiprūs, todėl pasąmoningai bando žeminti aplinkinius, norėdami iškelti save.
• Šizoidinis charakteris. Tai keistuoliai ir atsiskyrėliai. Jų gyvenimo būde, elgesyje ar išvaizdoje yra kažkas keisto, nors jie patys to nesupranta. Šio tipo žmonės labiau mėgsta vienatvę ir atskirumą, o ne bendrumą su kuo nors. Šizoidinio charakterio atstovai yra „plonaodžiai“, lengvai pasiduodantys aplinkinių emocijoms ir taip prarandantys save.
• Paranojinis charakteris. Tai labai įtarūs ir atsargūs žmonės. Jie visur įžvelgia klastą, atranda nebūtų priešų. Jeigu blogai jaučiasi, paranojinio charakterio atstovai visuomet ieško, kas dėl to kaltas. Jie visko bijo, pvz. jam atrodo, kad jam nori pakenkti kaimynai, viršininkai. Atsargiai žiūri net į artimuosius, nes įtaria, kad jie daro kažką negero. Tokios asmenybės gyvena nuolatinėje kovoje. Tačiau nestoja į tiesioginę kovą, slepiasi už užuolankų, rašo įvairius skundus. Geroji jų savybė - didelė motyvacija ir siekiai.
• Ribinis (isterinis) charakteris. Panašus į psichopatinį, tik šis moteriškesnis variantas. Šio tipo žmonės nesugeba valdyti jausmų, jie yra labai nepastovūs. Meilę keičia neapykanta ir atvirkščiai. Blaškymasis primena meksikiečių serialus. Vieną dieną ribinio charakterio senelė gali be galo džiaugtis jai atvežtais vaikaičiais ir juos mylėti, o kitą - nenorėti matyti jų akyse. Tokių žmonių gyvenime trūksta tvarkos ir dominuoja dvi spalvos - juoda arba balta. Tai tikri jausmų vulkanai, nemokantys nuoširdžiai domėtis kitu žmogumi ir nepaisantys jo emocijų.
• Narcizinis charakteris. Tai - įvaizdžio žmonės, perfekcionistai. Jiems svarbiausia kuo labiau sublizgėti visuomenėje, pelnyti kuo daugiau medalių ir pasiekimų. Dažniausiai to priežastis glūdi dar vaikystėje, kai tėvai vaikui taikė didelį spaudimą, mylėjo jį ne už tai, koks yra, bet už jo laimėjimus. Tokios asmenybės net suaugusios turi labai skurdų laisvalaikį, labai daug dirba ir stengiasi būti tobuli tam tikroje srityje. Gali pirkti brangiausius daiktus, siekti būti tobulais tėvais, valgyti tik tobulą, ekologišką maistą ir kt.
• Mazochistinis charakteris. Ryškiausias bruožas - agresijos nukreipimas į save. Dažniausiai tokia asmenybė vaikystėje turėjo kritiškus, piktus tėvus. Su kuo nors kovodami, mazochistinio charakterio atstovai pirmiausia pakenkia sau, o vėliau dėl to apkaltina kitus. Pvz., mama verda uogienes, kasdien gamina kalną maisto, kurį kiša vaikams, šie jo neima. Tuomet tokia motina skundžiasi, kaip pervargo, kiek laiko aukojo vaikams, o šie to nė neįvertino.
• Depresinis charakteris. Šie žmonės taip pat nukreipia agresiją į save, bet dėl to nekaltina kitų. Didžiausias jų troškimas - kuo labiau susilieti su mylimu žmogumi, juo rūpintis. Tai geriečiai, aplinkiniais besirūpinantys tol, kol patys visiškai nuvargsta. Jie nemoka pykti, apsiginti.
• Hiperaktyvus charakteris. Šie žmonės tarsi prisukami vilkeliai. Jeigu gyvenime kas nors klostosi ne taip, jie darosi dar aktyvesni. Jausdamos nerimą ar liūdesį, šios asmenybės eina linksmintis į vakarėlius, pradeda šimtą veiklų. Kuo daugiau neigiamų emocijų, tuo hiperaktyvaus charakterio atstovai labiau blaškosi ir puola visomis kryptimis kažką veikti. Jie bijo sustoti, nes tuomet teks susidurti su skaudžiomis emocijomis.
• Vengiantis charakteris. Tai - užsidarėliai. Pavyzdys galėtų būti tipiškas senbernis ar senmergė. Šie žmonės turi generalizuotą socialinę fobiją. Jie vengia viešumos, buvimo dėmesio centre, bijo kalbėti prieš auditoriją, nejaukiai jaučiasi megzdami naujas pažintis. Vengiančio charakterio atstovai gyvenimą paverčia rutina: darbas, namai ir keli seniai žinomi draugai. Tokie žmonės ir bijo, ir tingi pradėti kažką naujo.
• Demonstratyvus charakteris. Pagrindinis tokių asmenybių siekis - iš aplinkinių gauti kuo daugiau dėmesio. Diena be komplimento - prarasta diena. Tai tarsi sudegusio teatro aktoriai, kuriems dažnai būdingas didelis seksualumas. Puikus pavyzdys galėtų būti fatališkos moterys, širdžių ėdikės ir donžuanai. Tokiems žmonėms rūpi užkariauti kito širdį, o kai pasiekia savo, auka nebėra įdomi. Kitas variantas - vaikiško būdo demonstratyvieji. Jie mėgina dėmesį atkreipti savo mielumu, naivumu. Tai galima pavadinti blondinės tipu. Iš tiesų šie žmonės nėra tokie kvaili, kaip atrodo.
• Obsesinis charakteris. Tai pedantiški, suvaržyti, punktualūs ir tvarkingi žmonės. Jiems atrodo, kad visi aplinkiniai neatsakingi, kad juos reikia nuolatos kontroliuoti. Šios asmenybės mėgsta dirbti nuosekliai pagal iš anksto susikurtą planą ir yra įsitikinusios, kad veikiant atkakliai, įmanoma visko pasiekti. Dėl stiprios savikontrolės jei stokoja emocijų ir obsesinio tipo atstovai pradeda funkcionuoti kaip robotai.

Kaip Keisti Charakterio Bruožus?

Psichopatinio charakterio atstovams svarbu išmokti prisirišti prie kito žmogaus, kad nebūtų kaip vilkai, išmoktų atjausti. Paranojiniams svarbu išmokti nors kiek pasitikėti žmonėmis, liautis ieškojus priešų. Ribiniams derėtų ugdyti savikontrolę ir suvokti, kad gyvenime yra daugiau spalvų nei balta ir juoda. Narcizams reikia suvokti, kad gyvenime svarbūs ne vien pasiekimai, kur kas reikšmingesni žmonių tarpusavio santykiai. Hiperaktyviems naudinga išmokti nesiblaškyti ir sustoti. Obsesiniams reiktų išmokti suprasti savo jausmus, nuo jų nebėgti.

Profesijos Pagal Charakterio Tipą

• Šizoidiniams geriausiai tinka būti menininkais arba mokslininkais.
• Paranojiniams tinka politika, diplomatinės, teisės sritys, detektyvo darbas.
• Ribinių žmonių daug sutinku meno profesijose.
• Narciziniams geriausiai sekasi ten, kur reikia išgauti labai didelį tobulumą, kur negalima būti vidutiniokais.
• Mazochistinėms asmenybėms gera, kai jos gali įveikti įvairius sunkumus. Susidūrę su bėda, šie žmonės tampa labai atkaklūs.
• Hiperaktyviems žmonėms tinka nenuilstančio aktyvumo reikalaujančios profesijos, pvz., žurnalistika. Jie gerai atsiskleidžia ten, kur reikia vienu metu būti dešimtyje vietų ir atsakinėti į šimtus skambučių.
• Vengiantiems tinka darbai, kur nereikia daug bendrauti, pvz., buhalterija.
• Demonstratyvioms asmenybėms labai tinka veiklos sritys, reikalaujančios kūrybiškumo ir bendravimo su žmonėmis.
• Obsesiniams žmonėms tinka kruopštumo, tikslumo ir atkaklumo reikalaujančios profesijos. Jie būna puikūs gydytojai, odontologai. Taip pat jiems tinka veiklos, kur reikia laikytis tam tikros sistemos ir tvarkos.

Charakterių Suderinamumas

Ar visi šie charakterio tipai tarpusavyje gali bendrauti vienodai sėkmingai? Galbūt kai kurie tarpusavyje suderinami geriau nei kiti? Yra išskiriamos charakterių poros pagal tai, kas su kuo labiausiai bendrauja. Pvz., obsesinis tipas dažniausiai bendrauja su demonstratyviuoju. Pastarieji gerai sutaria ir su šizoidinio būdo žmonėmis. Hiperaktyvūs gerai sutaria su depresinėmis asmenybėmis, nes atsveria vieni kitus. Narciziniai žmonės geriausiai sutaria su depresiniais arba mazochistiniais, nes jiems šalia reikia pasiaukojančio žmogaus. Su pastaraisiais geriausiai jaučiasi ir paranojikai. Psichopatines asmenybes dažniausiai ištveria depresinės, mazochistinės arba ribinės. Labai retai tarpusavyje dera du vienodi tipai.

Kita Naudinga Informacija apie Charakterio Tipus

Ši informacija labai reikšminga auklėjant vaikus.

Naujausi Tyrimai: Asmenybės Skirstymas į Keturias Grupes

Juk mes visi individai, ar ne? Kaip rodo naujas tyrimas, nebūtinai. Jis atskleidžia, kad, kalbant apie asmenybę, visi galime būti suskirstyti į keturias grupes.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

JAV Šiaurės vakarų universiteto mokslininkai internetu apklausė 1,5 mln. žmonių, naudodami penkias gerai žinomas charakterio savybes, psichologijoje vadinamas „Didžiuoju penketu“. Tai - ekstraversija - buvimas plepiu, socialiu, dominuojančiu; neurotiškumas - polinkis į neigiamas emocijas, jaudulį, pyktį; atvirumas patirtims - gebėjimas priimti naujas idėjas, vertybes, elgseną; sukalbamumas - polinkis sutikti su žmonėmis, pritarti jiems; sąmoningumas - buvimas atsargiam, punktualiam, polinkis sunkiai dirbti. Naudodami specialų algoritmą, mokslininkai respondentus padalino į 16 grupelių, o šias susiaurino į dar keturias. Tyrėjai mano, kad jų atradimas gali pasitarnauti psichinės sveikatos tiekėjams ir darbdaviams.

Keturi Pagrindiniai Asmenybės Tipai

1. Vidutiniokai: Ekstravertiški, neurotiški, gana sukalbami ir sąmoningi. Tačiau sunkiai pasiduoda naujovėms.
2. Slapukai: Kiek labiau introvertiški nei „vidutiniokai“, nėra nei atviri, nei neurotiški. Jie gana sukalbami ir sąmoningi, pasižymi emociniu stabilumu.
3. Pavyzdžiai: Nėra neurotiški, tačiau pasižymi ekstravertiškumu, sukalbamumu, atvirumu naujoms idėjoms, sąmoningumu. Jie mieli, geri lyderiai, patikimi ir nuolat nori išbandyti ką nors naujojo.
4. Egoistai: Ypač ekstravertiški, mažiau nei vidutiniškai atviri naujoms idėjoms, mažiau sukalbami ir sąmoningi.

tags: #kaip #aprasyti #asmenybe