Šiame straipsnyje nagrinėjama masių psichologija ir revoliucijos psichologija, remiantis klasikinių mąstytojų, tokių kaip Gustave Le Bon ir Sigmund Freud, įžvalgomis, taip pat atsižvelgiama į šiuolaikinius kontekstus.
Gustave Le Bon ir minios psichologijos atsiradimas
Gustave Le Bon (1841-1931) buvo prancūzų polimatas, kurio darbai apėmė psichologiją, sociologiją, antropologiją ir mediciną. Jo įžvalgos apie minios fenomeną, jos galią bei destruktyvumą ir šiandien išlieka itin aktualios. Le Bonas prisijungė prie Prancūzijos armijos 1870 m. ir dalyvavo prancūzų-prūsų kare, o dalyvavimas 1871 m. Paryžiaus Komunos įvykiuose stipriai pakeitė jo pasaulėvaizdį. Kariškio amplua ir Prancūzijos įvykiai taip sukrėtė, jog jis nusprendė pakeliauti po tolimus kraštus. Pakeliavęs ir psichologiškai patyrinėjęs Europą, Aziją ir Šiaurės Ameriką, Le Bonas grįžo prie filosofinės veiklos Prancūzijoje ir čia parašė stipriausius savo darbus, kurie įkvėpimo šaltiniu tapo įvairioms asmenybėms - nuo Osvaldo Spenglerio, Sigmundu Freudo iki Adolfo Hitlerio ar Benito Musolinio.
Le Bono knyga „Minios psichologija“, pirmą kartą išleista 1895 m., tapo reikšmingu veikalu, nagrinėjančiu minios elgesį, psichologiją ir įtaką visuomenei. Le Bonas teigė, kad minios elgesys skiriasi nuo individų elgesio, nes minioje žmonės tampa iracionalūs, lengvai paveikiami emocijų ir sugestijų. Jo teigimu, minia yra tarsi atskiras organizmas, turintis savo psichologiją.
Le Bonas teigė, kad minios reikalavimai tampa vis aiškesni: ji bando iš pagrindų sugriauti šiuolaikinę visuomenę ir grąžinti ją į pirmykštį komunizmą, kuris buvo įprasta bendruomenės būsena prieš civilizacijos aušrą. Jis pabrėžė, kad ankstesnes civilizacijas sukurdavo ir plėtodavo nedidelė intelektualios aristokratijos grupė, o minia šio vaidmens dar niekada neatliko. Pastaroji gali tik naikinti. Kinivarpų išėstą civilizacijos statinį minia visada sulygina su žeme. Tada jos vaidmuo ypač išryškėja. Akla masių jėga akimirkai tampa vienintele istorijos filosofija.
Revoliucijos psichologija: Le Bono požiūris
Le Bonas savo knygoje „Revoliucijos psichologija“ analizuoja revoliucijas bendrąja prasme, apmąsto revoliucijos apibrėžimo problematiką, revoliucijos tipus bei revoliucijas vienijančius veiksnius. Pačią revoliucijos sampratą Le Bonas nagrinėja iš tradicinės - sugriauti senąjį pasaulį vardan naujojo - perspektyvos, bet randa ir kitų analizės kampų. Jis kritiškai vertino Apšvietos intelektualus ir tradicinę istoriją, teigdamas, kad istorikai per daug dėmesio skiria faktams ir nepakankamai analizuoja psichologinius revoliucijų aspektus.
Taip pat skaitykite: Tyrimas apie vandens paviršiaus įtempimą
Le Bonas daug kritikuoja, neberia nieko nepasakančių faktų, kelia daug klausimų ir į juos atsako iš įvairių perspektyvų. Jis nesibodėjo kritikuoti pačius istorikus dėl jų perdėto faktologiškumo, atmesdamas neišvengiamumo galimybę ir svarstydamas Prancūzijos revoliucijos eigos pokyčius kitokių aplinkybių susiklostymo atveju.
Šiek tiek ironišką šypseną kelia Le Bon‘o, turinčio medicininį išsilavinimą, kritika intelektualams, ignoruojantiems mistinės ir psichologinės revoliucijos analizės temą. Pasitikėdamas savo kaip psichologo amplua, tuo pačiu panaudodamas ir sociologines žinias, autorius perbėga per visą revoliucionierių paletę - nuo vadų iki kriminalinio sluoksnio atstovų. Labai įdomiai apžvelgia charakterių teorijos svarbą ir naujos asmenybės atsiradimo formulavimą sukrečiančių įvykių metu.
Įdomu, kad prancūzų filosofas parlamentą prilygina miniai teigdamas, kad jo nariai vadovaujasi panašiais principais - veikia vedamai jausmų, ne gana to, juos dažnai keičia. Autoriaus santykis su protu ir jausminiu pasauliu, pateikiamas analizuojant tiek minią, tiek personalines revoliucijų vadų figūras, apskritai labai įdomus. Vadovaudamasis racionaliu protu, jis sutinka, kad revoliucija gimsta žmonių mintyse, tad jos idėjos autorius yra protas. Bet atėjums sunkumams ir idėjoms persikėlus iš proto į minios lygmenį, racionalus mąstymas tarsi išnyksta. Jis tarsi reziumuoja: „Mistine dvasia remiasi visi religiniai ir didžioji dalis politinių tikėjimų.“
Le Bono kritika ir šiuolaikinė reikšmė
Nors Le Bono darbai buvo labai įtakingi, jie taip pat sulaukė kritikos. Kai kurie kritikai teigia, kad jo teorijos yra pernelyg supaprastintos ir neatsižvelgia į socialinių, ekonominių ir politinių veiksnių įtaką minios elgesiui. Be to, Le Bonas buvo kaltinamas elitarizmu ir nepasitikėjimu demokratija.
Vis dėlto, Le Bono įžvalgos apie minios psichologiją ir šiandien išlieka aktualios. Jo darbai padeda suprasti masinių judėjimų, politinės propagandos ir socialinių tinklų įtaką visuomenei. Le Bono idėjos gali būti pritaikytos analizuojant įvairius socialinius reiškinius, tokius kaip protestai, riaušės, rinkimų kampanijos ir netgi interneto trolių elgesys.
Taip pat skaitykite: Grafikas: virimo temperatūra vs. molekulinė masė
Sigmund Freud ir masių psichologijos analizė
Sigmund Freud (1856-1939) taip pat domėjosi masių psichologija ir nagrinėjo ją psichoanalizės perspektyvos. Savo knygoje „Masių psichologija ir Ego analizė“ Freudas teigė, kad masių elgesį lemia pasąmoningi motyvai ir identifikacija su lyderiu.
Freudas pastebėjo bandymus kompensuoti tėvo trūkumą masių psichologijos fenomenu, įvairiomis patologijomis, kurios yra ne kas kita kaip bandymai pakeisti tėvo statuso mechanizmą, kompensuoti jo autoriteto trūkumą įvairiais būdais, kuriuos įvardina kaip sutrikimus.
Edipo kompleksas ir masių psichologija
Freudas teigė, kad Edipo kompleksas, kuris apima vaiko pasąmoninį potraukį tėvui ir konkurenciją su motina, turi įtakos masių elgesiui. Jis teigė, kad masės lyderis dažnai yra idealizuojamas kaip tėvo figūra, o masės nariai jaučia jam paklusnumą ir meilę, panašiai kaip vaikas tėvui.
Zigmundo Froido mokyklai pats svarbiausias ir universaliai galiojantis kompleksas ir jo veikimo principas yra Edipo kompleksas, kuris labiausiai atitinka mūsų indoeuropietiškajam šeimos suvokimo modeliui, kuris yra orientuotas į tėvystės, tėvo viršenybę; įstatymiškai tai įtvirtinta pradedant nuo Romos teisės laikų, krikščioniškoje moralėje ir galutinai užvirtinta turtingų darbdavių moderniojo industrializmo laikais, Europoje ir vakarietiškame pasaulyje. Zigmundo Froido mokyklai pats svarbiausias ir universaliai galiojantis kompleksas ir jo veikimo principas yra Edipo kompleksas, kuris labiausiai atitinka mūsų indoeuropietiškajam šeimos suvokimo modeliui, kuris yra orientuotas į tėvystės, tėvo viršenybę; įstatymiškai tai įtvirtinta pradedant nuo Romos teisės laikų, krikščioniškoje moralėje ir galutinai užvirtinta turtingų darbdavių moderniojo industrializmo laikais, Europoje ir vakarietiškame pasaulyje.
Identifikacija ir masių elgesys
Freudas pabrėžė identifikacijos svarbą masių elgesiui. Jis teigė, kad masės nariai identifikuojasi vieni su kitais ir su lyderiu, todėl jaučiasi vieningi ir stiprūs. Identifikacija padeda sumažinti individualumą ir sustiprinti grupės solidarumą.
Taip pat skaitykite: KMI ir nutukimas
Masės viduje atskiras individas patiria psichikos veikimo pokyčius: „jo jausmingumas neįtikėtinai išaukštinamas, jo intelektualiniai gebėjimai ženkliai sumažėja ir abu procesai akivaizdžiai yra linkę prilyginti jį kitiems masės individams. Taip individas apleidžia savo asmeninį būdą būti ir leidžia kitiems jam vadovauti. Tai glaudžiai susiję su siekiu nebūti kitokiu nei visi kiti.
Freudo kritika ir šiuolaikinė reikšmė
Kaip ir Le Bono, Freudo teorijos taip pat sulaukė kritikos. Kai kurie kritikai teigia, kad jo teorijos yra pernelyg spekuliatyvios ir nepagrįstos empiriniais įrodymais. Be to, Freudo teorijos buvo kritikuojamos dėl seksizmo ir eurocentrizmo.
Nepaisant kritikos, Freudo įžvalgos apie masių psichologiją ir šiandien išlieka svarbios. Jo darbai padeda suprasti lyderystės, propagandos ir grupės dinamikos poveikį visuomenei. Freudo idėjos gali būti pritaikytos analizuojant įvairius socialinius reiškinius, tokius kaip politiniai judėjimai, religiniai kultai ir netgi sporto fanų elgesys.
Masių psichologija ir revoliucijos šiuolaikiniame kontekste
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame dominuoja socialiniai tinklai ir masinės komunikacijos priemonės, masių psichologija ir revoliucijos įgauna naujų formų. Socialiniai tinklai leidžia žmonėms greitai ir lengvai jungtis į grupes, dalytis idėjomis ir organizuoti protestus. Masinės komunikacijos priemonės, tokios kaip televizija ir internetas, gali būti naudojamos propagandai ir manipuliacijai masių nuomone.
Socialiniai tinklai ir revoliucijos
Socialiniai tinklai tapo svarbiu įrankiu organizuojant revoliucijas ir protestus. Arabų pavasario įvykiai parodė, kaip socialiniai tinklai gali būti naudojami koordinuoti protestus, skleisti informaciją ir mobilizuoti žmones prieš autoritarinius režimus.
Propagandos ir manipuliacijos masių nuomone
Masinės komunikacijos priemonės gali būti naudojamos propagandai ir manipuliacijai masių nuomone. Politikai ir valdžios institucijos dažnai naudoja propagandą, kad paveiktų žmonių nuomonę ir palaikymą. Socialiniai tinklai taip pat gali būti naudojami skleisti dezinformaciją ir kurstyti neapykantą.
Masių psichologija ir politinė lyderystė
Politiniai lyderiai dažnai naudoja masių psichologijos principus, kad paveiktų savo sekėjus. Jie apeliuoja į emocijas, siūlo paprastus sprendimus ir kuria bendrumo jausmą. Lyderiai taip pat gali naudoti propagandą ir manipuliaciją, kad sustiprintų savo galią ir kontrolę.
tags: #mases #psichologija #ir #revoliucijos #psichologija