Alkoholizmas - tai liga, kuri žaloja ne tik patį geriantį žmogų, bet ir jo artimuosius: tėvus, partnerius ir vaikus. Dažniausiai aplinkiniai žmonės jaučiasi bejėgiai, sutrikę, jie gali gailėti ir net nekęsti geriančio artimo žmogaus vienu metu. Visas šių emocijų spektras kyla iš nežinojimo kaip reaguoti ir ką galima padaryti, kad priklausomas žmogus pasveiktų pats ir sumažėtų įtampa šeimoje. Šiame straipsnyje aptarsime keletą naudingų patarimų priklausomybę turinčių žmonių artimiesiems.
Alkoholizmo poveikis šeimai ir artimiesiems
Alkoholizmas - toli gražu ne atskiro žmogaus problema. Kai šeimoje yra alkoholikas, kitų šeimos narių gyvenimas dažniausiai priklauso nuo jo savijautos. Visiems sunku planuoti savo laiką, darbus ir pramogas, nes alkoholiko pažadai - tai dulkės vėjyje. Viskas gali pasikeisti bet kurią akimirką.
Pasitaiko, kad mylinčios žmonos (ar motinos) bet kokia kaina stengiasi „padėti“ alkoholikui. Jos lengvina pagirias, skambina į darbą, dangstydamos pravaikštas, sprendžia kitas problemas, supranta ir atleidžia, užjaučia netgi duoda pinigų alkoholiui, sudaro sąlygas gerti namuose („tegu geriau namie geria, bent jau nesivalkioja…“). Tokia „pagalba“ skatina alkoholiką visa galva pasinerti į alkoholizmo liūną, palaiko mintį, kad bet koks elgesys yra suprantamas ir pateisinamas. „Gerk ir norėk“ - daro tylią išvadą alkoholikas. Prasidėjus sveikimo etapui, tokią artimųjų „pagalbą” pats alkoholikas vertina kaip kliūtį blaivėjimui. Pataikavimas ligai trukdo formuotis motyvacijai gydytis. Kam kažką keisti, jei šalia žmogus, kuris „viską supranta“?.. Tai leidžia palaikyti iliuziją, kad „viskas tvarkoje”.
Kai šeimoje alkoholikas, santykiai nesiklosto, ir ką nors pakeisti toje situacijoje yra labai sunku. Galvodamas apie skyrybas „sveikasis” partneris jaučiasi išduodantis savo žmogų, kankinasi dėl kaltės jausmo, baimės, kad vaikai augs nepilnoje šeimoje (tarsi augti su alkoholiku tėvu ar motina būtų sveikiau). Ir net tada, kai gyvenimas tampa pragaru, kai vaikai akivaizdžiai kenčia, išsilaisvinti delsiama. Dažnai nuo skyrybų sulaiko viltis, kad alkoholikas nustos gerti, taps „toks kaip anksčiau“. Plačiai skamba iš lūpų į lūpas perduodamos legendos kaip ilgą laiką girtuokliavę vyrai staiga netikėtai susitvarkė ir tapo pavyzdingais šeimos tėvais. Stebuklų gal ir pasitaiko, bet, deja, ne tiek jau daug, ne taip jau dažnai.
Maža tikimybė, kad alkoholikas, staiga supratęs, kad jo artimieji kenčia, liausis gerti. Būtina pokyčių sąlyga - alkoholikas pats turi nukentėti nuo savo ydingo elgesio: patirti sukrėtimų, netekčių ir praradimų, sveikatos problemų. Tik tiesiogiai su juo susijusios pasekmės gali paskatinti gydytis ir iš esmės pakeisti mąstymą bei gyvenimo būdą, kuris leistų ne tik negerti, bet ir išlikti blaiviam.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Psichologiniai žaidimai ir vaidmenys alkoholizmo paveiktoje šeimoje
Transaksinės analizės pradininkas Bernas alkoholizmą aprašė kaip psichologinį žaidimą, kuriame alkoholikas ir su juo susiję asmenys atlieka tam tikrus vaidmenis. Alkoholikas dažniausiai prisiima Aukos vaidmenį. Jo sutuoktinio (ar kito labai artimo žmogaus) vaidmuo kinta. Jis būna Persekiotoju, kuris trukdo vartoti alkoholį: kontroliuoja finansus, išpila alkoholį ir pan. Kartais jam tenka Gelbėtojo vaidmuo. Gelbėtojas lengvina pagirias, palaiko ir remia alkoholiką.
Nutraukti šį žaidimą gali bet kuris veikėjas, atsisakydamas savo vaidmens. Kas tada nutinka? Žaidimas nebegali tęstis ir alkoholikui tenka ieškoti naujo žaidėjo arba baigti žaidimus ir pradėti gyventi iš tikrųjų. Susivokti, koks žaidimas vyksta, gali padėti nuosekli santykių analizė.
Patarimai artimiesiems, kaip elgtis su priklausomu asmeniu
Štai keletas naudingų patarimų, kaip bendrauti su priklausomybę turinčiu asmeniu ir kaip padėti jam pasveikti:
Nustokite pastoviai dangstyti ir gelbėti geriantį žmogų. Alkoholis neigiamai veikia centrinę nervų sistemą ir blogina kognityvines funkcijas, todėl žmogus neadekvačiai suvokia situaciją, pradeda manipuliuoti aplinkiniais, grasinti jiems savęs sužalojimu. Dažnai artimieji neatlaiko tokio spaudimo ir bando padėti: atiduoda vis augančias skolas, duoda pinigų, dangsto prieš kitus žmones neatvykimo arba nusižengimo atveju. Toks elgesys tik atitolina pasveikimą, žmogus turi suprasti, į kokią duobę jis krenta ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Negalima namuose užgaulioti žmogaus, vadinti alkoholiku (tik specialistai gali diagnozuoti ligas, o priklausomybė yra būtent liga), pasakoti aplinkiniams kaip artimasis eilinį kartą prisidirbo, kaip jūs nuo jo pavargote. Kartais geriantis žmogus, girdėdamas jam skirtus karčius žodžius, gali kaip tik elgtis labiau provokuojančiai, taip patvirtindamas savo šeimos nuomonę apie jį. Pagrindinis tikslas - įtikinti žmogų kreiptis profesionalios pagalbos.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Jokiu būdu negalima bandyti gydyti nuo alkoholio priklausomo žmogaus be jo žinios namų sąlygomis. Kartais neapsikentę artimieji pradeda berti įvarius miltelius į maistą ar gėrimus, taip norėdami atgrasyti žmogų nuo gėrimo. Be specialistų priežiūros tokie bandymai gali baigtis labai liūdnai, nes artimieji nežino nei taisyklingo gydymo nei savo artimojo sveikatos būklės. Taip pat verta paminėti, jog jei žmogus sužino, kad jam buvo pridėta kažko į maistą, santykiai šeimoje nusirita į bedugnę dar greičiau, o sveikimo procesas atitolsta.
Artimiesiems reikia pasiruošti ir nusiteikti, kad sveikimo procesas gali būti labai ilgas ir vingiuotas. Visada verta atsiminti, kad žmogus nebuvo visada geriantis, manipuliuojantis, skriaudžiantis, jis tapo toks dėl alkoholizmo. Pagalba ir parama jam bus reikalinga ilgai ir pastoviai, bet nereikia pamiršti ir savęs, visada galima kreiptis psichologinės pagalbos į specialistus, kurie ne tik nuramins ir suteiks jėgų, bet ir gali duoti naudingų patarimų kovoje su šia klastinga liga.
Nebijokite kreiptis pagalbos į savo artimuosius, priklausomo žmogaus draugus ir gimines. Gal aplinkui bus žmogus, praėjęs šį nelengvą kelią ir galintis pašnekėti su geriančiu žmogumi? Gal žinote, kas iš artimųjų rato yra didelis autoritetas, kurio visada klausoma? Paprašykite tokių žmonių pagalbos, jie gali padėti įtikinti priklausomybę turintį žmogų kreiptis į specialistus.
Rodykite teigiamą pavyzdį šeimoje ir draugų rate: nevartokite alkoholio, sudarykite kuo saugesnes šventimų ir susitikimų sąlygas, kur žmogui būtų nesmagu, nepatogu, neįdomu gerti. Priklausomybę turintis žmogus turi jausti palaikymą ir paramą, be spaudimo ir smerkimo.
Visi šie patarimai skirti artimiesiems, kartu su geriančiu žmogumi praeinantiems sunkų pasveikimo nuo alkoholio kelią. Alkoholizmas atima gyvenimo džiaugsmą, sveikatą, pinigus, šeimą, kartais net ir gyvybę, todėl yra būtina kovoti su juo.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Kaip atskirti partnerio ir savo problemas?
"Mano vyras (sūnus, brolis, mama) geria. Atsakymas vienas - pirmiausia ieškokite paramos ir psichologo konsultacijos sau. Suprantama, jūs norėtumėte, kad vyras (sūnus, brolis, žmona ar duktė) mestų gerti, bet to padaryti už juos jūs negalite. Alkoholiko artimuosius labai išvargina ir išsekina nuolatinis stresas, įtampa, nerimas, darosi sunku blaiviai ir objektyviai mąstyti. Kuo daugiau kalbėkitės apie savo situaciją su žmonėmis, kurie nėra tiesiogiai su ja susiję. Niekada nebandykite aiškintis su alkoholiku, kai jis apsvaigęs. Negąsdinkite alkoholiko skyrybomis, negrasinkite tuščiai. Jei nusprendėte išeiti,- išeikite. Arba sukraukite lagaminą jam. Tačiau jei šiuo metu atsiskyrimui esate nepasiruošusi ar abejojate, neskubėkite. Skyrybos - sunkus procesas. Mėnuo ar kitas nieko iš esmės nepakeis. Jeigu nuo skyrybų jus sulaiko kažkokios ypatingos priežastys, įvardinkite jas sau ir jam, veikite, kad pašalintumėte jus stabdančias kliūtis. Kartais šių priemonių visiškai pakanka, kad alkoholiko motyvacija gydytis pradėtų formuotis. Nepasiduokite, jei alkoholikas taiko emocinį spaudimą, manipuliuoja, žada žudytis ar gailisi ir eilinį kartą žada taisytis. Į visus jo argumentus atsakymas turėtų būti vienas: „Tu turi tik vieną išeitį - gydytis. Parodžiusi savo poziciją, palikite alkoholiką ramybėje. Esmė ta, kad alkoholikas turi pats mokėti už savo klaidas ir srėbti košę, kurią pats išvirė. Tik atsidūręs ribinėje situacijoje ir pasiekęs „dugną“ alkoholikas galės atsispirti ir kilti į kovą su savo liga. Tiesa, kiekvienas tas „dugnas“ kitoks. Vienam gal užteks to, kad pašlijo sveikata, dingsta atmintis, kitas riedės žemyn iki darbo ar šeimos netekimo. Gali būti nelengva leisti alkoholikui gyventi pačiam, juk, atrodo - prasigers, pražus. Be to, svarbu įsisąmoninti, kad tas žmogus jau nėra lygiai tas pats - geras, sąžiningas, teisingas - kokį kažkada pažinojote. Alkoholizmas keičia asmenybę, griauna galią priešintis instinktyvumui. Prieš jus - žiaurus, gudrus, egoistas, alkoholio paveiktas tipas, pavergęs sveikąją asmenybės dalį."
Atskirkite, kur yra partnerio, o kur jūsų pačios problemos. Svarbu suvokti, kad ne jums tenka atsakomybė už partnerio elgesį. Jūsų gyvenimas neturi klostytis priklausomai nuo to, kaip partneris jaučiasi, sutinka ar nesutinka gydytis. Taigi, atraskite kuo daugiau veiklos sričių, kurios būtų nesusijusios su jūsų alkoholiko blaivumu ar girtumu. Kiekvieną vakarą savęs paklauskite, kas šiandien jus nudžiugino ir sušildė. Jei niekaip nepavyksta bent iš dalies įgyti nepriklausomybės, atsiriboti nuo alkoholiko gyvenimo, suteikite sau erdvės ir laiko apmąstymams. Bent kuriam laikui pakeiskite gyvenamąją vietą.
Uždavus šį klausimą konsultacijos metu, atsakymai dažniausiai rutuliojasi dviem kryptimis:
- kliūtys, susijusios su kitais žmonėmis („kas bus su vaikais?“, „ką pasakys artimieji?“, „kaip atrodysiu be vyro?“, „jis be manęs pražus“);
- buitinės priežastys („neturėsiu kur gyventi“, „nebus kam krano pakeisti“).
Net jei tai tikra tiesa, visada esama ir kitų - giluminių, ne tokių akivaizdžių stabdžių, kurie veikia daug stipriau, nei paviršinės ir aiškios materialinės ar kitų žmonių sąlygotos priežastys.
- Idealizacija. Gal mintyse sukūrėte idealų partnerį ir gyvenate savo fantazijomis, kuriose partneriui priskiriate nuostabias savybes, bruožus ir gebėjimus? Tokiu atveju matomas ne realus žmogus, bet jo potencialas, t.y. tai, koks jis galėtų būti, jei negertų. Greičiausiai būtent idealizacija jus stabdo, jei pagaunate save galvojant ar sakant: „kaip viskas buvo nuostabu, kol jis dar negėrė“, „o, jeigu jis negertų, koks nuostabus būtų žmogus“, „viskas būtų puiku, jei tik ne alkoholis“ ir pan. Kita idealizacijos pusė yra nuvertinimas.
- Pranašumas, nuosavo reikšmingumo jausmas. Kai šalia partneris, kurio gyvenimas toks chaotiškas, jūs galite jaustis labai stipri, galinga, atsakinga, dalykiška ir praktiška.
- Depresija. Gal visada balansavote ties depresijos riba ir pasirinkdama alkoholiką vyrą ieškote stresų ir sukrėtimų - tokiu būdu pabėgate nuo savosios depresijos?..
- Kontrolė ir manipuliavimas. Gal jaučiate stiprų poreikį vadovauti ir kontroliuoti?
Jei tarp pateiktų versijų niekaip nerandate tos, kuri bent iš dalies paaiškintų jūsų delsimą, aiškinkitės toliau. Pasikonsultuokite su psichologu ar psichoterapeutu, kalbėkitės su sau artimais žmonėmis, skaitykite specialią literatūrą. Kartais priklausomybė formuojasi dėl nepavykusio atsiskyrimo nuo tėvų (labiausiai motinos). Vaikas nepajėgus pats nusikirpti bambagyslę. Į laisvę jį turi pastūmėti tėvai. Ir šis postūmis turi įvykti laiku. Jei jis įvyksta per anksti, suaugęs žmogus gali nuolat ieškoti prarasto rojaus ir turėti stiprų polinkį į priklausomybes. Jei vaikas laiku nepradeda savarankiško gyvenimo, atsiskyrimas nuo tėvų nesėkmingas, jis išeina kitokiu - gyvenimą žlugdančiu - būdu, t.y. klimpsta į priklausomybę. Reikia pripažinti, kad atsiskyrimo mokomasi visą gyvenimą.
"Aš ne gyvenu su alkoholiku, aš mirštu su juo“… - verkė jauna moteris mano kabinete. Ar verta aukoti savo gyvenimą? Aš nežinau, spręsti tenka pačiai. Galbūt klausimas taptų paprastesnis, jei jį pakeistume ir papildytume: ar verta savo gyvenimą aukoti alkoholizmui?.. Ar toks jis prasmingas? Ką duoda ši auka?.. Kokią ateitį įsivaizduojate sau ir savo vaikams?.. Kokia jūsų gyvenimo užduotis?
Suteikite pagalbą, jei alkoholikas nusprendė gydytis.
Kopriklausomybė: kai pagalba tampa problema
Psichologijoje ši būsena įvardijama kaip kopriklausomybė, ir specialistai ragina atkreipti į ją daugiau dėmesio. Kopriklausomybė yra santykių dinamika, kuri gali susiformuoti tada, kai žmogus gyvena šalia artimojo, turinčio priklausomybę. Tai situacija, kai žmogus pradeda vis labiau orientuoti savo kasdienius sprendimus ir prioritetus pagal priklausomybę turinčio artimojo poreikius. Tada žmogui būdingas padidėjęs budrumas ir nuolatinis stebėjimas, kaip jaučiasi ar ką veikia artimasis, taip tarsi bandant išvengti konfliktų, krizių ar kitų neigiamų padarinių.
Gyvenimas šalia žmogaus, turinčio priklausomybės ar žalingo vartojimo problemą, natūraliai sukelia daug emocijų: pyktį, nerimą, kaltę, gėdą, bejėgiškumą, liūdesį. Kadangi daug dėmesio ir energijos skiriama stebėti kitą asmenį ir reaguoti į jo elgesį, ilgainiui priklausomybę turinčio žmogaus artimasis gali prarasti ryšį su savo poreikiais, interesais, kitais jam svarbiais žmonėmis. Taip pat galima pastebėti, kad priklausomybę turinčių asmenų artimieji dažnai išgyvena labai daug vidinės įtampos, nes nuolat sau kelia klausimus ir abejoja savo sprendimais: ar jie ne per stipriai reaguoja, gal tik jiems kliūva šeimos nario ar giminaičio vartojimas ar probleminis elgesys, o gal kaip tik jie reaguoja per švelniai ir reikėtų būti griežtesniems.
Kalbant apie dažniausiai daromas klaidas, svarbu prisiminti, kad nėra vieno universalaus visoms situacijoms tinkamo atsakymo, tačiau tikrai galima pastebėti tam tikrus elgesio modelius, kurie, nors ir kyla iš rūpesčio, gali netyčia palaikyti problemą. Pavyzdžiui, kai vartojantis žmogus nenueina į darbą, artimasis skambina gydytojui, kad šis išrašytų nedarbingumą, nes žmogus neva susirgo. Arba kai žmogus pamiršta, kad turėjo įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus, artimasis juos atlieka už jį.
Manipuliavimas ir įtaka artimiesiems
Priklausomybės liga dažnai susijusi su vengimu prisiimti atsakomybę ir natūralia tendencija atidėti nemalonius sprendimus. Jei artimasis nuolat perima problemas, priklausomybę turintis žmogus gali nesąmoningai tuo pasinaudoti.
Pirmiausia svarbu, kad priklausomybę turinčio asmens artimasis suprastų, kad jis pernelyg įsitraukia į kito žmogaus problemą, ir pripažintų, kad priklausomybė nėra gėda, o liga. Svarbu, kad žmogus išmoktų atpažinti savo emocijas, poreikius, ribas ir pamažu atkurtų ryšį su savo gyvenimu. Tai daryti padeda bendravimas, paremtas sveikais principais: artimojo stiprybių pastebėjimas, laiko leidimas kartu užsiimant veiklomis, nesusijusiomis su vartojimu, atvira ir pagarbi komunikacija. Asmuo, susiduriantis su panašiais sunkumais, neturi visko daryti pats - visiškai normalu ir sveikintina ieškoti palaikymo ir pagalbos. Yra sukurta speciali CRAFT programa, skirta padėti susidūrus su artimojo priklausomybe.
Kasdien dirbdama su priklausomybę turinčiais žmonėmis ir jų artimaisiais matau, kad pagalbos besikreipiantys žmonės yra stipriai išsekę nuo nuolatinės įtampos, nenumaldomo noro sutvarkyti situaciją. Tačiau konsultacijose matome, kad net maži pokyčiai - aiškesnės ribos, atviresnis kalbėjimas, savo interesų grąžinimas į kasdienybę - žmonėms suteikia daug palengvėjimo.
Kaip ir su bet kuria psichologine dinamika, tam įtakos turi įvairūs veiksniai. Taip pat, atsparumą stiprina pozityvi ankstyvoji patirtis, kurioje žmogus nebuvo atsakingas už kitų emocijas, ir aplinka, kurioje įprasta kalbėti apie sunkumus ir ieškoti pagalbos.
CRAFT metodas: pagalba artimiesiems motyvuoti priklausomą asmenį gydytis
Priklausomybė yra psichikos sveikatos sutrikimas, nuo kurio kenčia nemaža dalis visuomenės. Ši diagnozė paliečia ir visus šeimos narius, kurie dažnu atveju tampa priklausomo žmogaus būklės įkaitais ir tuo pačiu palaikymo, pagalbos šaltiniu. Šiuo metu Lietuvoje jau ruošiami specialistai, dirbantys su CRAFT metodu. Jo pradininkas yra psichologijos mokslų daktaras Robertas J. Myers (JAV, New Mexico universitetas). Jis matydamas, kokią įtaką priklausomų žmonių motyvacijai gydytis turi jų artimieji, sukūrė bendruomenės įgalinimo ir šeimos instruktavimo, pasaulyje atpažįstamą kaip CRAFT (angl. Community Reinforcement and Family Training) metodą.
Didžiausios problemos artimiesiems kyla tuomet, kai priklausomas žmogus neturi motyvacijos gydytis bei keistis ir nenori kreiptis pagalbos. Taip artimieji, norėdami padėti, įsisuka į priklausomų žmonių kasdienybę ir pradeda gyventi ne savo, bet priklausomybę turinčio žmogaus gyvenimo „ritmu“. Medicinos psichologė Eglė Adomavičiūtė tokią situaciją lygina su gyvenimu skęstančiame laive: kai laivo kapitonas yra priklausomas žmogus, o įgula - artimieji.
„Įgula turi vilties ir žino, kad kapitonas galėtų priimti sprendimus, kurie laivo nenuskandintų, tačiau nežino kaip to pasiekti. Tuomet įgula (t.y. šeima ir artimieji) patiria neigiamas pasekmes: prastėjančią emocinę savijautą, depresiją, nerimo sutrikimus, nepasitenkinimą savo gyvenimo kokybe ir t.t. Ir ne visi gali bei nori palikti kapitoną (t.y. priklausomybę turintį žmogų), nuskęsti kartu su laivu. Laivo įgula įvairiais būdais stengiasi įkalbėti, motyvuoti kapitoną išgirsti, suprasti ir kreiptis pagalbos. Tik dažnu atveju tos pastangos lieka bevaisės. Tuomet šeimos nariams (laivo įgulai) stiprėja pyktis, spaudimas ir kontrolė priklausomam žmogui (kapitonui).
Mokslinių tyrimų duomenimis net 70 % priklausomybę turinčių žmonių po to, kai artimasis pradeda CRAFT programą, kreipiasi pagalbos į priklausomybių specialistus. Didelė dalis priklausomų žmonių sumažina suvartojamų medžiagų kiekį bei vartojimo dažnumą. Taip pat, stebimi ryškūs pačių artimųjų žmonių nuotaikos, kasdieninio funkcionavimo ir gyvenimo kokybės gerėjantys rodikliai, nepaisant to ar jų aplinkoje esantis priklausomas asmuo sutiko kreiptis pagalbos ar ne (K.C. Kirby, L. A. Benishek, R. J.
„Kartais gali atrodyti, jog viskas padaryta ir belieka tik nuskęsti kartu su laivu. Padėti pačiam priklausomo žmogaus artimajam imtis teigiamų gyvenimo pokyčių, pagerinti psichologinės sveikatos būseną ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Lietuvoje šiuo metu vyksta intensyvi pilotinė CRFAT specialistų ruošimo programa, skirta Vilniui ir Vilniaus regionui. Nemokamus mokymus specialistams organizuoja Respublikinis priklausomybių ligų centras, finansuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Mokymus vykdo - VšĮ Neuromedicinos institutas.
Kur kreiptis pagalbos?
Jei jums ar jūsų artimajam reikalinga pagalba, galite kreiptis į šias organizacijas:
- „Al-Anon“ - tai priklausomybe nuo alkoholio sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija. Siekdami išspręsti bendras problemas, jie dalijasi vienas su kitu savo patirtimi, ištverme ir viltimi.
- SAV (Suaugę alkoholikų vaikai) - tai vyrus ir moteris, užaugusius priklausomų asmenų ar kitokioje disfunkcinėje šeimoje vienijanti bendrija.
- Dienos programa skirta priklausomiems žmonėms, kurie nori gauti „Aš esu“ bendruomenės specialistų (psichologo, socialinio darbuotojo, sielovadininko) pagalbą.
- Integracijos programa leidžia šiame sveikimo etape sveikstančiam priklausom asmeniui likti gyventi bendruomenėje, ieškoti darbo, kurti finansinę gerovę, atstatyti santykius su artimaisiais, gauti bendruomenės specialistų palaikymą ir tęsti darbą su 12 žingsnių programa.
Kontaktiniai laikai:
- I-V 9-13 val.
- I-V 16-20 val.
- VI 12-16 val.
- I-VII 18-21 val.
- I-V 9-17 val.
tags: #kaip #bendrauti #su #priklausomybe #turinciu #klientu