Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis ilgalaikiu liūdesiu, energijos stoka, negatyviu mąstymu ir apatija. Retkarčiais jausti liūdesį yra normali mūsų gyvenimo dalis, tačiau depresija veikia žmogaus kasdienybę - sunku susikaupti, dirbti, miegoti, bendrauti ar jausti džiaugsmą. Sergantieji depresija šį sutrikimą apibūdina skirtingai: vieniems tai tarsi gyvenime viską matyti juodomis spalvomis ar nuolatos jausti artėjančią pražūtį, o kitiems depresija yra nuolat jausti negyvybingumą, tuštumą bei apatiją. Negydoma depresija, net ir lengva jos forma, gali tapti itin sudėtingu sveikatos sutrikimu. Svarbu suprasti, kad nuolatos jaučiamas beviltiškumas bei bejėgiškumas neatspindi Jūsų tikrosios situacijos, tai tik - depresijos simptomai.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 280 milijonų žmonių serga depresija - sunkia ir rimta psichikos liga, galinčia paveikti visus - nuo mažamečių iki senjorų. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė įvardija, kad depresija dažniausiai diagnozuojama moterimis, tačiau neaplenkia ir vyrų. Visgi, pastarieji yra linkę gerokai rečiau prabilti apie jaučiamus išgyvenimus ir kreiptis pagalbos. Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, vaistininkė ragina atkreipti dėmesį į vyrų emocinę būseną ir atrasti būdų jiems padėti.
Depresijos simptomai
Depresijos požymiai - tai ne tik liūdesys. Dažniausiai žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, motyvacijos stoką, pasikeitusius miego ar valgymo įpročius, praranda susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą. Nuolatos arba dažnai jaučiatės jautrūs, neramūs ar net agresyvūs. Kiti dažni depresijos simptomai:
- Nuolatos jaučiamas nuovargis, vangumas bei fizinis išsekimas.
- Nuolatinis jausmas, kad esate nieko vertas bei nepagrįstas kaltės jausmas.
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.
Vyrų Depresijos Simptomai
Depresijos simptomai vyrams ir moterims beveik nesiskiria. Dažnai vyrai skundžiasi prasta miego kokybe, kaltės jausmu, liūdesiu, apatija, nenoru bendrauti ir kitais emociniais bei fiziniais simptomais. Tiesa, didesnis skirtumas tarp vyrų ir moterų yra tas, jog vyrai sirgdami depresija verkia mažiau, tačiau vyrams dažniau pasireiškia agresija, pyktis, dėmesio koncentracijos stoka. Kartais vyrų patiriamas stresas / nuovargis nesukelia įtarimų ir todėl liga nediagnozuojama iškart. Tačiau būtent tai gali būti pirmieji simptomai. Visiška tiesa, kad pogimdyvinė depresija vyrams irgi pasireiškia.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Kaip minėta, vyrai depresiją mažiau linkę pripažinti, nesistengia ieškoti pagalbos. Jie užsisklendžia savyje, ima vartoti alkoholį, dirba viršvalandžius, tačiau darbo rezultatai prastėja, tampa vis sunkiau uždirbti pinigus, gresia darbo praradimas. Be to, depresija padidina skyrybų riziką. Visi šie veiksniai po truputį griauna vyro gyvenimą ir dažnai priveda prie vieno veiksmo - savižudybės. Nors moterys dažniau mėgina nusižudyti, tačiau vyrų savižudybių skaičius keturis kartus didesnis negu moterų. Vyresnių kaip 70 metų vyrų savižudybių netgi padaugėja, vyresnių kaip 85 metai - pasiekia aukščiausią tašką. Vidutiniškai vyrams reikia 12 mėnesių, kad pereitų nuo svarstymų iki vykdymo, o moterims reikia 42 mėnesių.
Depresijos rūšys
Egzistuoja įvairios depresijos rūšys. Sunkia depresijos forma žmonės suserga rečiau nei lengva ar vidutine šio sutrikimo forma.
- Atipinė depresija yra sunki depresijos forma, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai šios ligos požymiai.
- Distimija yra nuolatinė depresinė nuotaika. Jei sergate tokia depresijos forma kaip distimija, gali atrodyti, kad jums visada liūdna nuotaika.
- Sezoninis afektinis sutrikimas. Kai kuriems žmonėms sutrumpėjęs šviesus paros matas žiemos metu gali įtakoti depresijos atsiradimą, kuris yra vadinamas sezoniniu afektiniu sutrikimu. Sergantiems šia depresijos forma simptomai paaštrėja rudenį ar žiemą, sutrumpėjus šviesiajam paros metui bei tęsiasi iki pavasario, kada šviesus paros metas tampa vėl ilgesnis.
Depresijos priežastys
Depresija nėra vien tik smegenyse atsiradęs cheminių medžiagų disbalansas, kurį būtų lengva išgydyti vaistų pagalba. Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.
Dar nėra galutinai ištirtos visos priežastys, kodėl kai kuriems žmonėms pasireiškia depresija, tačiau aiškios kelios priežasčių grupės:
- Genetiniai veiksniai: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti. Paveldėjimas.
- Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų. Sutrikusi biocheminė pusiausvyra smegenyse (mokslininkų nuomone, svarbiausi su depresija susiję neurotransmiteriai yra serotoninas, norepinefrinas ir dopaminas).
- Socialiniai veiksniai: Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, staigūs įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimai - išėjimas į pensiją, bedarbystė, emigracija ir kita, gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos. Piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu, kai kuriais vaistais (pvz., ilgalaikis kai kurių kraujospūdį mažinančių, migdomųjų ir net kontraceptikų, vartojimas gali lemti depresijos atsiradimą).
- Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Kai kurie vartojami vaistai: Pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
- Ilgalaikiai ar ūminiai psichologiniai išgyvenimai (stresai): Mylimojo žmogaus mirtis, šeimyninė nesantaika, skyrybos ir t. t.
Depresijos gydymas
Pagrindinės priežasties sukėlusios depresiją žinojimas gali padėti susidoroti su depresija bei problemomis kylančiomis dėl šio sutrikimo. Pavyzdžiui, jei Jūs jaučiatės itin blogai savo dabartiniame darbe daug geriau būtų rasti mylimą darbą nei vartoti antidepresantus. Jei persikraustėte į naują gyvenamą vietą ir jaučiatės liūdnas bei vienišas, daug geriau būtų susirasti naujų draugų nei pasirinkti tam tikrą terapijos grupę.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Sergant depresija atrodo, kad šviesos tunelio gale nėra. Tačiau yra keletas dalykų, kurie gali padėti pagerinti nuotaiką bei ją išlaikyti. Svarbiausias dalykas yra pradėti nuo užsibrėžtų mažų tikslų, kiekvieną dieną juos po truputį didinant.
Gyvenimo būdo pokyčiai
- Bendravimas su kitais žmonėmis: Vienatvė pagilina depresiją, todėl stenkitės kuo daugiau bendrauti su draugais bei mylimais žmonėmis, net ir tuo atveju jei jaučiat, kad nenorite bendrauti ar būti našta kitiems. Sergantiems depresija didelį palengvėjimą suteikia net ir trumpas pokalbis akis į akį, apie tai kaip sergantysis jaučiasi. Žmogus su kuriuos sergantysis bendrauja nebūtinai turi žinoti, kaip gydyti depresiją.
- Judėjimas pirmyn: Jei jaučiatės prislėgtas išlipti iš lovos gali būti itin sunku, o ką jau kalbėti apie pradėjimą sportuoti, kuris tokioje situacijoje gali atrodyti neįmanomas. Reguliari mankšta depresijos atveju yra ne mažiau veiksminga nei antidepresantai, todėl depresijos požymiai gali sumažėti. Išeikite trumpam pasivaikščioti ar užsileidę muziką pašokite.
- Valgykite sveiką maistą: Sumažinkite Jūsų nuotaikai kenkiančių maisto produktų vartojimą tokių kaip kofeinas, alkoholis, riebalai, cukrus ir rafinuoti angliavandeniai.
- Raskite būdų vėl pamilti gyvenimą: Praleiskite daugiau laiko gamtoje, įsigykite augintinį, kuriuo galėtumėte rūpintis, savanoriaukite, užsiimkite mėgstama veikla arba atraskite naują.
Profesionalus gydymas
Sėkmingas depresijos gydymas prasideda nuo apsilankymo pas specialistus, kurie įdėmiai įvertins jūsų susirgimą, paskirs reikiamą gydymą bei motyvuos imtis reikiamų veiksmų.
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją. Pirma yra labai svarbus artimųjų supratimas ir palaikymas. Todėl padėkite užsiimti reikiama veikla, padėkite suvokti depresiją kaip ligą, kurią reikia gydyti, padrąsinkite. Bendraudami būkite jam atidūs, išklausydami išgyvenimus, skatinkite neprarasti vilties, labiau tikėti. Pasistenkite išblaškyti blogas mintis ir jausmus, suteikite reikiamą pagalbą, paremkite.
- Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Psichologas padeda pacientams geriau suprasti save bei susirgimą. Dažnai tai - pagalbinis metodas. Jis reikalauja daug laiko ir paciento pasiryžimo, tačiau, įdėjus pastangų, - labai efektyvus. Psichoterapija tinka lengvoms ir vidutinio sunkumo depresijoms gydyti. Dažniausiai nuotaikų sutrikimams pasitelkiama kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda pacientui atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis bei elgesio modelius.
- Medikamentinis gydymas: Gydymas vaistais - antidepresantais. Antidepresantai normalizuoja sutrikusią neuromediatorių pusiausvyrą. Dėl to gerėja pakitusios smegenų funkcijos ir nuotaika. Gydymas paprastai būna ilgas ir antidepresantus reikia vartoti net kai depresijos požymiai praeina. Pagrindinės vartojamos antidepresantų grupės yra selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), tricikliai antidepresantai (TA) ir monoaminooksidazės inhibitoriai (MAO) ir kt. Svarbu žinoti, kad pradėjus gydyti kartais tenka išmėginti ne vieną antidepresantą ar jų derinį, kuris geriausiai tinka gydant varginančius simptomus, sukelia mažiausiai šalutinių poveikių ir kurį geriausiai pacientas toleruoja. Jei per 5-6 gydymo savaites paciento būklė pagerėja 50 proc., tai toliau dar gydoma 5-6 savaites, kad būtų užkirstas kelias depresijos atkryčiui. Jei per 5-6 savaites nepagerėja arba per 12 savaičių pagerėja labai nedaug, reikia galvoti apie kitą gydymo būdą: kitą vaistą, psichoterapiją, vaistą ir psichoterapiją, elektros traukulių terapiją (ETT). Vaistininkė J. Jankauskienė paaiškina, kad depresija gali sukelti stiprią apatiją, energijos trūkumą, negebėjimą susikoncentruoti - visa tai nemenkai apsunkina įprastų kasdienių darbų atlikimą, gali pritrūkti jėgų net nusiprausti ar pasigaminti vakarienę. Tokiais atvejais vien tik psichoterapija gali ir nepadėti, nes žmogus paprasčiausiai neturi vidinių išteklių darbui su savo emocijomis. Tuo tarpu vaistai padeda gana greitai sumažinti kasdienybę trikdančius pojūčius ir užkirsti kelią būsenos pablogėjimui, taip efektyviau leidžiant dirbti su emocijomis psichoterapeuto kabinete.
- Kiti būdai: (Elektros traukulių terapija, smegenų magnetinė stimuliacija, šviesos terapija). Elektros traukulių terapija (ETT) taikoma sunkios depresijos atvejais, kai vaistai nepadeda arba labai ryškios suicidinės (nenoras gyventi) mintys. Prieš ETT sukeliama trumpalaikė narkozė, skiriama raumenis atpalaiduojančių vaistų (relaksantų). Ant smilkinių uždedami elektrodai, kuriais siunčiami elektros impulsai. Pacientas, kuriam taikoma ETT, sudirginamas būdamas nesąmoningas. Norint gauti gydomąjį poveikį, reikia kelių ETT seansų. Tikslus jos poveikis nežinomas, bet manoma, kad pakeičiama neurotransmiterių koncentracija. Dažniausias šalutinis elektros traukulių terapijos poveikis - nuo kelių minučių iki keleto valandų trunkantis sumišimas. Smegenų magnetinė stimuliacija leidžia sumažinti depresijos simptomus. Stimuliuojant speciali magnetinė ritė pridedama prie galvos ir, pro ją leidžiant atitinkamų parametrų elektros srovę, sukeliami magnetinio lauko impulsai, kurie daro poveikį smegenų ląstelių bioelektriniam aktyvumui ir sukelia atitinkamų smegenų sričių neuromediatorių, medžiagų, perduodančių nervinius impulsus, pokyčius. Tai normalizuoja biocheminę pusiausvyrą smegenyse ir pašalina neuromediatorių sutrikimo sukeltus psichikos negalavimus. Magnetinė smegenų stimuliacija - tai saugi ambulatoriškai atliekama procedūra. Šviesos terapija. Taikoma, jei depresija paūmėja sezoniškai, paprastai rudenį ir žiemą, kai trumpesnė šviesioji paros dalis.
Kaip atpažinti, kad vaikui ar paaugliui reikalinga pagalba?
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba. Taip pat atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.
Svarbu atpažinti vyrų depresiją
Vyrai nėra linkę kalbėti apie depresiją su sveikatos priežiūros specialistu, juo labiau ieškoti pagalbos, todėl daugumai vyrų depresija nėra diagnozuojama ir, žinoma, negydoma. Todėl svarbu ir naudinga, kai artimieji pastebi pirmuosius galimus vyrų depresijos simptomus ir yra užkertamas kelias galimiems nemaloniems įvykiams ar atsitikimams.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Anot J. Jankauskienės, vyrų psichikos sveikatą vis dar gaubia daugybė stigmų. Dalis visuomenės neigiamai žvelgia į vyrų reiškiamas emocijas, jautrumą, nerimą ar baimes ir sieja tai su silpnybėmis. Todėl vyrai net tik rečiau išreiškia savo jausmus, slepia emocijas, bet ir vengia kreiptis pagalbos į artimuosius ar specialistus. Statistika rodo, kad net pusė depresijos simptomus jaučiančių vyrų taip ir nesulaukia tinkamo gydymo.
Todėl sergantįjį depresija svarbu atpažinti ir gydyti, nes:
- Ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos perėjimą į sunkesnę ar lėtinę formą.
- Pagerėja darbingumas, gyvenimo kokybė.
- Sumažėja ligos pasikartojimo tikimybė.
- Depresijos gydymas gali sumažinti savižudybės riziką.