Kaip Elgtis Su Psichikos Liga Sergančiu Asmeniu: Patarimai Artimiesiems

Sergant psichikos liga, iššūkių patiria ne tik pats pacientas, bet ir jo artimieji. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip elgtis su psichikos liga sergančiu asmeniu, kokios pagalbos galite suteikti ir kaip pasirūpinti savimi.

Psichikos Liga - Ne Tik Paciento, Bet Ir Artimųjų Iššūkis

Psichikos liga - tai sveikatos sutrikimas, paveikiantis mąstymą, elgesį, jausmus ir santykius su kitais žmonėmis. Tai gali būti depresija, šizofrenija, bipolinis sutrikimas, nerimo sutrikimai ir daugelis kitų. Susirgus psichikos liga, kenčia ne tik pacientas, bet ir jo artimieji. Pastariesiems gali kilti klausimų, kaip bendrauti su ligos paveiktu asmeniu, kaip jo dar labiau nenuliūdinti, kaip neužgauti. Anot psichologo A. Mockaus, „Depresija - ne kojos lūžis. Kadangi gipso nematyti, artimiesiems sunku suprasti, ką jaučia sergantysis“. Liga - didelis iššūkis ne tik pacientui, bet ir artimiesiems.

Psichikos Ligos Požymiai

Anot Depresijos gydymo centro psichologo A. Mockaus, pagrindiniai požymiai, rodantys, jog žmogus gali sirgti depresija, yra liūdna nuotaika, sumažėjęs aktyvumo lygis, nuolatinis nuovargis. Depresija sergantis žmogus atsiriboja, tampa apatiškas, patiria miego sutrikimus, jaučia sumažėjusį seksualinį potraukį, jo neapleidžia nuolatinė savigrauža, aplanko mintys apie savižudybę. Pastarosios gali būti išreiškiamos tiesiogiai arba netiesiogiai, pavyzdžiui, tokiomis frazėmis kaip „norėčiau užmigti ir niekada nebeatsikelti“.

Kaip Artimieji Gali Padėti

Vis dėlto artimieji gali padėti depresija susirgusiam šeimos nariui ar draugui ir būti tarpine grandimi tarp ligonio ir specialisto. „Svarbiausia iš patikimų šaltinių susirinkti informaciją, kas yra depresija. Vėliau artimajam galima pasiūlyti atlikti savęs vertinimo testą. Internetinėje erdvėje lietuvių kalba prieinamas „Paciento sveikatos klausimynas-9“. Jei testą atlikęs žmogus surenka daugiau nei 10 balų, metas susirūpinti“, - dėsto A. Mockus. Psichologas priduria, kad svarbu nelikti abejingam, - artimasis gali surasti gydymo įstaigą, depresija sergantį asmenį užregistruoti ir palydėti pas specialistą. Anot psichologo, pasitaiko, kad kai kurie asmenys į specialistus nesikreipia, nes nežino, kokios pagalbos gali sulaukti. „Dažnai pacientus tenka šviesti ir jiems aiškinti, kad pagalba gali būti įvairi: privati, Psichikos sveikatos centre - nemokama, telefonu, medikamentinė, psichologinė, gali būti teikiama dienos stacionare arba ligoninėje“, - depresijos gydymo būdus vardija A. Mockus.

Informacijos Paieška ir Švietimas

Pirmas žingsnis - suprasti, kas yra psichikos liga. Kuo daugiau žinosite apie konkrečią ligą, jos simptomus ir gydymo būdus, tuo lengviau bus suprasti sergantįjį ir jam padėti. A. Mockus teigia, kad „Informacija žmogui padeda nesijausti bejėgiam ir suprasti, kaip jaučiasi kitas. Jei žmogus nesidomi, jam sunku suprasti artimąjį. Ne kartą esame girdėję frazes „mūsų laikais depresijos nebuvo“, „kojas, rankas turi, vadinasi, nesergi“ ir pan. Depresija sergantis žmogus ir taip yra apatiškas ir pavargęs, o jei jis jaučiasi nesuprastas, dar labiau atsiriboja“.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Palaikymas ir Supratimas

Svarbu suprasti, kad psichikos liga nėra žmogaus pasirinkimas ar charakterio trūkumas. Tai liga, kurią reikia gydyti. Būkite kantrūs, supratingi ir palaikykite sergantįjį. Leiskite jam žinoti, kad esate šalia ir jam padėsite.

Klausymas ir Empatija

Anot jo, labai svarbu suprasti, kad depresija nėra greitai išsprendžiama problema, todėl svarbiausia - neneigti diagnozės ir mokėti išklausyti sergantįjį. „Matant, kad artimą žmogų kamuoja prasta savijauta, kyla nerimas. Tada tokiomis „guodžiamosiomis“ frazėmis žmonės ima raminti ne kitą, o save. Visgi, užuot raminus, pateikinėjus pavyzdžius ir neigus, reikėtų tiesiog atidžiai klausyti artimojo. Depresija sergančiam asmeniui iššūkiu kartais tampa ir paprasti buities darbai. Psichologas pataria jais dalytis ir įsiklausyti į sergančiojo būseną.

Skatinimas Kreiptis Pagalbos

Netgi jausdami ryškius depresijos požymius, žmonės vis dar linkę nuvertinti savo būseną. „Žmonės mano, kad jaustis blogai - normalu, kad Lietuvoje visi žmonės yra liūdni. Taip, kaip pas odontologą pacientas eina tik tada, kai jam skauda dantį, taip ir pas psichikos sveikatos specialistą dažniausiai apsilanko tik kritiniu atveju“, - sako A. Mockus.

Savaime suprantama, efektyviausią psichologinę pagalbą žmogus gauna tada, kai į specialistus kreipiasi savo noru, tačiau A. Mockaus praktikoje vis dar labai dažnai pasitaiko atvejų, kada sunerimę artimieji „atitempia“ šeimos narį prie psichologo kabineto durų.

Jei įtariate, kad jūsų artimas žmogus serga psichikos liga, paskatinkite jį kreiptis į specialistą. Padėkite jam surasti tinkamą gydytoją ar psichologą ir palydėkite į pirmąjį vizitą.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Pagalba Kasdienėje Veikloje

Depresija sergančiam asmeniui iššūkiu kartais tampa ir paprasti buities darbai. Psichologas pataria jais dalytis ir įsiklausyti į sergančiojo būseną. „Depresija - ne kojos lūžis. Kadangi gipso nematyti, artimiesiems labai sunku suprasti, ką jaučia sergantysis. Depresija sergančio asmens būsena - mažai apčiuopiamas ir matomas dalykas, todėl tiek ligoniui, tiek artimajam tampa sudėtingiau.

Erdvė ir Padrąsinimas

Matant, kad depresija sergančiam žmogui sunku ir jis nori pabūti vienas, reikėtų jam suteikti erdvės. Pasitaiko, kad dieną pacientui nuotaika pagerėja, jis tarsi prasijudina, padidėja jo aktyvumo lygis“, - pasakoja A. Mockus. Kita vertus, jei artimieji pastebi, kad pacientas per daug atsiribojęs ir pasyvus, reikėtų nebijoti žmogų paraginti kažką nuveikti, pasiūlyti užsiimti aktyvia veikla. „Neverskite, o tiesiog paklauskite, gal artimasis norėtų, pavyzdžiui, nupjauti žolę. Sutiks - puiku, atsisakys - nieko tokio. Pasisiūlykite jam padėti, kartu pasidarbuoti ar nuveikti kažką aktyvaus“, - dėsto A. Mockus.

Bendravimas

„Jei pacientas nuolat jaučiasi pavargęs, atsiribodamas jis tarsi taupo savo energiją, bendravimas jam tampa per dideliu krūviu. Visgi depresija sergantiems asmenims siūlome bent kažkiek bendrauti su artimaisiais, su kuriais jie yra užmezgę šiltą, saugų ryšį. Pacientams vertėtų suprasti, kad visiškai užsidaryti nėra gerai ir bendravimas tokiu atveju tampa ne tiek malonumu, kiek gydymosi priemone“, - pabrėžia A. Mockus.

Kompleksinis Gydymas

Pasak specialisto, depresiją gydo ne pavieniai metodai, o jų visuma, ir visiems tinkamo gydymo recepto ar bendravimo taisyklių nėra. „Depresija sergančiam asmeniui svarbu bendravimas, fizinis aktyvumas, psichologinė pagalba, jei reikalingas - ir medikamentinis gydymas, galbūt šviesos terapija“, - sako A. Mockus.

Ką Daryti, Jei Artimasis Atsisako Pagalbos

A. Mockus pastebi, kad, netgi jausdami ryškius depresijos požymius, žmonės vis dar linkę nuvertinti savo būseną. „Žmonės mano, kad jaustis blogai - normalu, kad Lietuvoje visi žmonės yra liūdni. Taip, kaip pas odontologą pacientas eina tik tada, kai jam skauda dantį, taip ir pas psichikos sveikatos specialistą dažniausiai apsilanko tik kritiniu atveju“, - sako A. Mockus.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Savaime suprantama, efektyviausią psichologinę pagalbą žmogus gauna tada, kai į specialistus kreipiasi savo noru, tačiau A. Mockaus praktikoje vis dar labai dažnai pasitaiko atvejų, kada sunerimę artimieji „atitempia“ šeimos narį prie psichologo kabineto durų.

Deja, ne visi žmonės nori pripažinti, kad jiems reikia pagalbos. Jei jūsų artimasis atsisako kreiptis į specialistą, pabandykite su juo kalbėtis ramiai ir supratingai. Paaiškinkite, kodėl jums tai rūpi ir kaip tai gali padėti jam pasijusti geriau. Jei nepavyksta įtikinti, kreipkitės į specialistą patys ir pasikonsultuokite, ką daryti tokioje situacijoje.

Kaip Pasirūpinti Savimi

Šeimos nariui susirgus sunkia liga, artimieji, kurie visaip stengiasi padėti sergančiajam, taip pat sulaukia palaikymo - aplinkiniai dažniausiai nelieka abejingi ir užjaučia, stengiasi įkvėpti vilties. Pagalvokime apie atvejus, kai šeimos narys suserga depresija, tampa alkoholiku ar serga genetine liga. Mūsų psichologinio darbo praktikoje ne vienas atvejis, kai sergančiųjų artimieji kreipiasi pagalbos, nes nebežino, kaip tvarkytis su ligos keliamais reikalavimais. Ir ką daryti, kai atrodo, lieki vienas su nepaprasta atsakomybe - rūpintis ir padėti, būti (ir išbūti) šalia sergančiojo.

Rūpinimasis psichikos liga sergančiu žmogumi gali emociškai ir fiziškai išvarginti. Kad neperdegtumėte, skirkite laiko bendravimui su draugais ir šeima, kurie nėra susiję su slauga, ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Tačiau nevenkite dalintis išgyvenimais. Dažnai vien tik pasikalbėjus viskas tampa aiškiau ir palengvėja. Svarbu, kad žinotumėte savo ribas. Aiškiai įsivardinkite, ką galite prisiimti ir kiek galite būti prieinami. Geriau būti nuoseklia ir stabilia atrama, o ne visą laiką pasiekiama, bet labai įsitempusia.

Emocinė Parama

Rūpinantis sergančiu artimuoju, svarbu nepamiršti savo emocinių poreikių. Kreipkitės pagalbos į draugus, šeimos narius ar specialistus, jei jaučiate, kad jums to reikia. Dalyvaukite paramos grupėse, kur galėsite pasidalinti savo patirtimi su kitais žmonėmis, išgyvenančiais panašius sunkumus.

Fizinė Sveikata

Rūpinkitės savo fizine sveikata. Sveikai maitinkitės, reguliariai sportuokite ir pakankamai miegokite. Tai padės jums išlaikyti energiją ir susidoroti su stresu.

Pomėgiai ir Laisvalaikis

Skirkite laiko savo pomėgiams ir laisvalaikiui. Tai padės jums atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo rūpesčių.

Ko Nereikėtų Daryti

Kartais artimiesiems norisi neigimo, patvirtinimo, kad viskas nėra taip blogai. „Artimajam sunku susitaikyti su skaudžia realybe, kad žmogus kenčia ir kad tai yra rimta problema. „Esame linkę bijoti neigiamų jausmų, liūdesio. Jei mūsų artimasis su jais susiduria, tuoj pat puolame siūlyti sprendimo būdus ir pateikinėti pavyzdžius, kaip buvo kaimynei ar pusbrolio dėdės tetai. Sužinoję, kad žmogus serga, jo artimieji sunerimsta ir dažnai negali toleruoti liūdesio ar kitų neigiamų emocijų. Nors įvairius pavyzdžius ir „guodžiančius“ žodžius artimieji ima pateikinėti tikrai ne iš blogų ketinimų, tačiau patys to nežinodami tarsi šaudo pro šalį“, - pabrėžia A. Mockus.

• Neneikite ligos. Pripažinkite, kad jūsų artimas žmogus serga ir jam reikia pagalbos.
• Nekaltinkite sergančiojo. Psichikos liga nėra jo kaltė.
• Nepatariame per daug globoti. Skatinkite sergantįjį būti savarankišku ir daryti tai, ką jis gali.
• Nelyginkite jo su kitais. Kiekvienas žmogus yra unikalus, o ligos eiga gali būti skirtinga.
• Nemėginkite jo „pagydyti“ patys. Gydymą turi skirti specialistas.
• Neignoruokite jo jausmų. Leiskite jam išreikšti savo emocijas ir būkite pasiruošę išklausyti.
• Nesupraskite klaidingai. Psichikos ligos dažnai klaidingai suprantamos.

Psichologės Aušros Mockuvienės 10 Patarimų

Psichologei Aušrai Mockuvienei pavyko išskirti 10 punktų, galinčių padėti geriau suprasti depresija sergantį žmogų ir palengvinti tarpusavio bendravimą:

1. Įsisąmoninkite, kad tai - liga, o ne tinginystė ir įsikalbėjimas. Jeigu asmuo netiki tuo, ką sako depresija sergantis artimasis, nebus įmanoma padėti nei jam, nei sau. Ligos neigimas gali smarkiai pabloginti draugystę ar poros santykius, todėl svarbu suprasti, kad niekas neturi teisės aiškinti kitam, jog jų patirtys ar jaučiamos emocijos yra neadekvačios.
2. Kuo daugiau domėkitės šia liga. Artimiesiems pravartu ieškoti informacijos apie ligą, bet nereikėtų pasitikėti kiekvienu prieštaringu gydymo metodu ar istorijomis, kurių herojai teigia, jog užteko pakeisti požiūrį į aplinkybes. Tai greičiausiai nebuvo depresija ar rimta jos forma, o kiekvieno žmogaus patirtis skiriasi.
3. Kreipkite dėmesį į sergančiojo poreikius. Jeigu ligos kamuojamas asmuo to prašo, būtina jam suteikti asmeninės erdvės ir duoti laiko, nes kartais taip lengviau ištverti sunkų ligos epizodą. Kitą kartą kaip tik reikia fizinio kontakto su mylimu žmogumi, todėl visada verta paklausti, kuo galėtumėte padėti.
4. Prisiminkite, kad liga nėra nė vieno iš jūsų kaltė. Kartais sergantis žmogus jaučia kaltę, jog viską krauna ant artimųjų pečių, ar manyti, kad tik gadina aplinkinių nuotaiką. Svarbu užtikrinti, kad jis žinotų, jog jo nekaltinate dėl savijautos, kurios jis negali kontroliuoti. Taip pat reikia atsiminti, kad jūs nesate atsakingas už kito asmens ligą.
5. Pasirūpinkite savimi ir nustatykite ribas. Depresija sergančio asmens artimieji gali kreiptis pagalbos į profesionalą ar išsipasakoti artimam draugui, tačiau to nepatariama daryti bendriems draugams, nes apie tai sužinojęs sergantysis gali prarasti pasitikėjimą jumis. Jeigu reikia, verta nustatyti tam tikras ribas: nors retesni naktiniai skambučiai yra suprantami, ne visi gali atsiliepti 3 valandą ryto ir ne kiekvienas gali viską mesti ir vykti ten, kur prašoma.
6. Nepamirškite, kad depresija - tai ne nuolatinis liūdesys. Jos epizodai būna stipresni ir silpnesni, todėl tai, kad žmogus vakar juokavo, dar nereiškia, jog pasveiko. Dar galima pastebėti, kad su jumis artimasis atrodo labiau prislėgtas nei kitų žmonių draugijoje. Tai gali reikšti, kad jumis asmuo pasitiki, neslepia jausmų.
7. Neužsipulkite klausimais. Depresija sergantys žmonės nemėgsta kalbėtis apie tai, kaip jaučiasi, nes jie paprasčiausiai nežino, dėl ko taip yra. Jiems sunku suprasti, kas sukelia tokias emocines „duobes“ ar stiprius epizodus, o klausimai apie tai tik padidina jų beviltiškumo jausmą.
8. Nespauskite patarimais, geriau suteikite laisvę pasirinkti. Jei skaitėte straipsnį, kuriame radote, kas gali būti naudinga, paklauskite, ar jį tai domintų. Jei sutiks, pasidalykite tuo. Tokiu būdu žmogus jausis bent šiek tiek kontroliuojantis situaciją. Jei atsakytų „ne“, pabandykite kitą sykį, o jei asmuo patiria sunkų epizodą - palaukite, kol jis praeis.
9. Nesakykite, kad suprantate, kaip jaučiasi. Jeigu patys nesirgote depresija, greičiausiai net neįsivaizduojate, kaip sunku gali būti sergančiajam, todėl šis teiginys neatitinka tikrovės.
10. Vis priminkite, kad esate šalia. Jeigu esate pasiryžę palaikyti artimąjį net ir ligos pablogėjimo atveju, pažadėkite jam, kad kartu ieškosite išeities.

Kur Ieškoti Pagalbos

Jei jums reikia pagalbos, kreipkitės į šiuos specialistus ir organizacijas:

• Šeimos gydytojas
• Psichikos sveikatos centras
• Psichologas
• Psichoterapeutas
• Psichiatras
• Paramos grupės
• Krizių įveikimo centras

tags: #kaip #elgtis #su #psichikos #ligoniu