Šiame straipsnyje aptariami proto ir psichikos negalią turinčių asmenų bendravimo ypatumai. Siekiama atkreipti dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria šie asmenys, ir pateikti praktinių patarimų, kaip efektyviau su jais bendrauti.
Psichikos negalią turinčių asmenų supratimas
Psichikos negalią turintys asmenys dažnai yra sunkiai suprantami, mažai pažįstami, todėl pirmoji reakcija į tokį žmogų gali būti kontakto vengimas, pasitraukimas, susikaustymas, pasimetimas ar nežinojimas, kaip elgtis ir ko tikėtis. Dėl to bendravimas tampa neefektyvus. Svarbu suprasti, kad psichikos sutrikimas gali būti susijęs su baime ir bloga nuotaika. Tai gali pasireikšti pasikartojančiais klausimais, neįprastu jaudrumu, nebendravimu su aplinkiniais, pasyvumu, tylumu ir kitais požymiais. Asmenys, turintys psichikos sutrikimų, gali stipriai ir be priežasties bijoti kitų žmonių, daiktų ar vietų. Tačiau svarbu pabrėžti, kad asmenys, turintys psichikos sutrikimų, nėra pavojingesni už kitus. Jie netgi rečiau pažeidžia įstatymus nei bendra populiacija ir dažniau rizikuoja tapti aukomis.
Bendravimo su psichikos negalią turinčiais asmenimis patarimai
Bendraujant su psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis, svarbu išlikti dėmesingiems, ramiems ir pagarbiems. Venkite auklėti ar moralizuoti. Priimkite žmogų tokį, koks jis yra, atsižvelkite į jo individualumą. Asmuo, turintis psichikos sutrikimą, gali nesuprasti pokalbio esmės ir nežinoti, ką sakyti. Tokiu atveju jis gali atsakyti bet ką ar net nepagarbiai, nes toks atsakymas suteikia jam saugumo jausmą viešose vietose. Visada verta paklausti, ar galite jam kaip nors padėti ar ką nors informuoti. Svarbu atsiminti, kad bendravimas su negalią turinčiu asmeniu turėtų būti grindžiamas empatija ir pagarba.
Autizmo spektro sutrikimų (ASS) ypatumai ir praktiniai patarimai
Autizmas - tai raidos sutrikimas, kuris pasireiškia socialinės sąveikos, komunikacijos ir elgesio sunkumais. Asmenys, turintys autizmo spektro sutrikimų, gali turėti specifinių kalbos, mąstymo ir elgesio ypatumų.
ASS ypatumai:
- Kalbos supratimas yra selektyvus.
- Asmuo nemoka klausyti ir matyti vienu metu.
- Mąstymas yra labai nelankstus.
- Asmuo nemoka ilgam sukoncentruoti dėmesio.
- Neturi natūralaus noro pamaloninti.
Praktiniai patarimai bendraujant su asmeniu, turinčiu ASS:
- Naudokite kalbą, kuri atitinka pašnekovo amžių ir situaciją.
- Naudokite neverbalinę kalbą.
- Pateikite informaciją neskubėdami, palaukite atsakymo, būkite kantrūs.
- Jei asmuo turi prisirišimo objektą (pvz., žaislą), nesistenkite jo atimti, tai paskatins asmenį pasijusti nesaugiu.
- Tvarka yra labai svarbi. Visi daiktai turi būti padėti savo vietose.
- Jei asmuo rodo nepasitenkinimą ar pyktį daužydamas daiktus, nedarykite staigių judesių norėdami jį sustabdyti.
Bendravimas su kalbos sutrikimų turinčiais asmenimis
Asmenims, turintiems kalbos sutrikimų, gali būti sunku išreikšti savo mintis arba suprasti kitų kalbą. Svarbu būti kantriems ir supratingiems. Reaguokite normaliai: tiesiog kantriai ir natūraliai laukite, kol pašnekovas baigs kalbėti. Į mikčiojimą žiūrėkite kaip į kitokį kalbėjimo būdą. Atminkite, kad mikčiojantysis paprastai rūpestingai kontroliuoja savo kalbą telefoninio pokalbio metu, todėl tokioje situacijoje būkite dar kantresni. Elkitės su tokiu žmogumi taip, kaip norėtumėte, kad kiti elgtųsi su Jumis: klausykitės jo, gerbkite jį, būkite kantrūs ir dėmesingi.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
Bendravimas su regėjimo negalią turinčiais asmenimis
Sutikę ar aptarnaudami regėjimo negalią turintį asmenį, visą savo dėmesį sutelkite į žodinę kalbą, nes ji yra vienintelis raktas į nuoširdų bendravimą. Prieš pradėdami bendrauti, prisistatykite, pasakykite: "Laba diena". Ne kiekvienas atpažįsta balsus ar juos atsimena. Sveikintis reikėtų taip, kad neregys žinotų esąs sveikinamas ir suprastų, kas su juo sveikiasi. Negalima sveikintis galvos linktelėjimu ar rankos mostu, kaip tai dažnai daroma su kitais. Galvos linktelėjimą turi pakeisti keli žodžiai: "Laba diena, pone X… Esu…" Neregys bendraudamas priima tik garsinę, žodinę informaciją. Neverbalinio komunikavimo priemonės yra neinformatyvios. Kalbėkite tiesiogiai su aklu žmogumi. Nesikreipkite į šeimos narius ar draugus, ignoruodami akląjį. Kalbėkite įprastu tonu ir žiūrėkite tiesiai į žmogų. Neaukite. Daugelis mano, kad neregio draugijoje turi būti be perstojo kalbama. Nėra reikalo vengti tokių žodžių kaip "žiūrėkite", "matai" ir t. t. Prieš padėdami neregiui, visada paklauskite jo paties, ar jam reikalinga pagalba. Taip parodysite pagarbą jo laisvei. Jei Jūsų siūlymas nebus priimtas, nesižeiskite. Jei bendraujate triukšmingoje vietoje, aklojo nepalikite pokalbio viduryje ar iš karto po pokalbio, neperspėję, kad Jūs pasitraukiate.
Skaitant asmeninius laiškus arba finansinius dokumentus, būtinas taktas ir diskretiškumas. Voko niekada neatplėškite be aiškiai išreikšto neregio leidimo. Niekada neskaitykite laiško tyliai sau po nosimi, tik po to padarydami santrauką. Skaitykite lėtai ir aiškiai. Žmonėms su regėjimo sutrikimais aplinkos tvarka yra labai svarbi. Kiekvienas daiktas privalo turėti nuolatinę vietą. Jei mokėdamas pinigus neregys nepasako, kokią sumą Jums duoda, pasakykite patys: "Jūs man duodate 50 litų", primindami sumą išvengsite galimo keblaus aiškinimosi. Lydėdami neregį, nepamirškite pirmiausia pasikviesti savo parankės. Kitaip neregį lydėti sunku, ir jis pats jausis nesaugiai. Negriebkite patys neregio už rankos ar parankės ir nestumkite jo prieš save. Būdami vedliu, eikite šalia, truputėlį priekyje.
Aiškiai nurodykite judėjimo kryptis, pvz., eikite iki turėklų pabaigos ir tada pasukite į dešinę. Einant pro duris ar siaurą vietą, palydovas visada turi būti pirmas. Jei neregys eina vienas, laiptų pabaigą jis pajus baltąja lazdele. Jei jo nelydite, nusakykite, kokie laiptai ir kokioje pusėje turėklai. Sutrikusio regėjimo žmogų palydėję prie lengvosios mašinos, atidarykite mašinos dureles ir jo ranką uždėkite ant durų viršutinės briaunos.
Jei žmogus su Jumis bendrauja pirmą kartą, aprodykite savo patalpas. Geriausiai pasitikti ir einant iki Jūsų kabineto papasakoti kelis (kelintos Jūsų durys nuo ėjimo ir t. t.). Jeigu neregiui norite ką nors paduoti ir jį pažįstate, pavadinkite vardu, o jei nepažįstate, palieskite jį. Kambario durys turi būti arba iki galo atidarytos, arba visiškai uždarytos. Užfiksuokite kilimus, paslėpkite elektros laidus. Tai padės išvengti nelaimingų atsitikimų. Niekada nesakykite: "Sėskit ten" arba "Ten, prie sienos, stovi kabykla". Tokie pasakymai neregiui nieko nereiškia. Jeigu aklasis ar silpnaregis, su kuriuo Jūs bendraujate, nuolat lankosi Jūsų patalpose, perspėkite jį apie aplinkos pasikeitimus, pvz., perstatytus baldus, įrangą ir t. t.
Bendravimas su klausos negalią turinčiais asmenimis
Bendraujant su klausos negalią turinčiu asmeniu, svarbu naudoti kūno kalbą. Tai padeda užmegzti kontaktą ir geriau vienam kitą suprasti. Pradžioje labai svarbu sužinoti, koks bendravimo būdas žmogui yra patogiausias - gestų kalba, rašytinė kalba ar bendravimas vertėjo pagalba. Palaikykite akių kontaktą. Žiūrėkite tiesiai į žmogų, su kuriuo bendraujate. Kalbėkite trumpais sakiniais, lėtai ir aiškiai, išlaikydami natūralų toną ir tempą. Neaukite. Jeigu žmogus naudojasi klausos aparatu, jis yra pritaikytas žmogui priimtinu garsu, o Jūsų garsus balsas gali iškraipyti žodžius. Supažindinkite su tema ir nauja terminologija. Naudokite vizualines priemones, pvz., dalomąją medžiagą, paveikslus ir kt.
Taip pat skaitykite: Gilesnis supratimas: kodėl jis reikalingas
Bendravimas su fizinę negalią turinčiais asmenimis
Žmonės su fizine negalia dažniausiai yra pastebimi dėl dažniausiai naudojamų, judėjimui reikalingų, papildomų priemonių. Būtent šiems asmenims reikalinga specialiai pritaikyta fizinė aplinka. Pradžioje svarbu "nepersistengti" siūlant paramą ar pagalbą, o padėti tik tiek, kiek prašo negalią turintis asmuo. Jei asmuo juda vežimėlyje, pasidomėkite apie jo galimybes. Žmonėms su fizine negalia nukritimai arba apsivertimai yra didelė problema. Leisdamiesi nuokalne, prilaikykite, kad vežimėlis neriedėtų per greitai. Išmokite valdyti vežimėlį važiuodami šaligatvio nuolydumais. Nesiremkite ant vežimėlio. Nepamirškite, kad žmonės su judėjimo sutrikimais dažniausiai puikiai sugeba išreikšti savo mintis.
Atsisėskite tame lygyje kaip ir žmogaus vežimėlyje. Jei tai nėra įmanoma, stovėkite truputį toliau nuo vežimėlio, kad žmogui vežimėlyje į pašnekovą nereikėtų žiūrėti įsitempus aukštyn. Nebijokite išreikšti savo jausmus. Ne visada ši negalia pastebima iš karto, reikia laiko, kad pažintum ir suprastum. Prisiminkite, kad asmuo yra suaugęs.
Bendravimas su protinę negalią turinčiais asmenimis
Žmonėms su protine negalia gali būti sunku greitai priimti sprendimus. Jie gali pateikti Jums atsakymus, sako tai, ką Jūs norėtumėte išgirsti. Tai gali sukelti rimtų problemų. Klausimus formuluokite taip, kad galėtumėte gauti tikslią informaciją. Bendravimui skirkite daugiau laiko nei įprastai, todėl, kad asmuo galėtų suvokti perduodamą informaciją. Venkite uždarų klausimų, nes atsakymai neparodys ko žmogus iš tikro nori. Bendraujant reikia nustatyti bendravimo ir elgesio taisykles, kurios būtų priimtinos abiems pusėms. Jei elgesys netinkamas, būtina tai pastebėti ir paaiškinti, kaip reikia elgtis.
Žmonės, turintys Dauno sindromą, nori patikti visiems, todėl kartais jie gali sutikti su viskuo - nesuprasdami, ar jie to nori, ar ne. Jei iškyla svarbus klausimas, žmogų būtina perklausti, ar jis suprato informaciją, geriausia yra paprašyti, kad pakartotų informaciją pats.
Bendri patarimai bendraujant su negalią turinčiais asmenimis
Prieš padėdami, pasiteiraukite, ar pagalba reikalinga. Tai, kad žmogus turi negalią, dar nereiškia, kad pagalba jam būtina. Jeigu aplinka yra pritaikyta, žmogus dažniausiai susitvarko pats. Nesivaržydami paklauskite, ar pagalba žmogui reikalinga ir kaip ją suteikti. Neteikite pagalbos automatiškai. Kontakto atveju būkite atsargūs. Kai kuriems negalią turintiems žmonėms rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą ir bandydami paimti už rankos galite ne tik nepagelbėti, bet pakenkti. Bendraukite Jums įprastu būdu. Negalią turintys asmenys nori, kad su jais būtų bendraujama kaip ir su kitais visuomenės nariais. Nespręskite už negaliuosius. Žmonės su negalia patys nori ir gali nuspręsti, ką jie gali ir ko negali daryti. Būkite pagarbus. Būkite atidus. Natūralumas, o ne pataikaujantis ir infantilizuojantis elgesys.
Taip pat skaitykite: Žmonės su proto ir psichikos negalia
Jei planuosite renginį ar veiklas, kuriose dalyvaus negalią turintys asmenys, pasitikslinkite, kokias negalias jie turi, kad galėtumėte tinkamai paruošti aplinką, priemones, apšvietimą ir kt. Jei renginyje dalyvauja vaikas, paprašykite, kad iki renginio apsilankytų mokytojas ar kitas atsakingas asmuo ir jus supažindintų su šio vaiko individualiomis ypatybėmis ir poreikiais.
Ko tikisi negalią turintys asmenys?
Dažnai, sutikę negalią turintį žmogų, mes, sveikieji, nusprendžiame, kokios pagalbos ar kokio požiūrio iš mūsų tikisi negalią turintis žmogus. Manome, kad galime skaityti kito žmogaus mintis ir sutrinkame, kai iš mūsų nori padėti ar padaryti darbą už negalią turintį asmenį, nesulaukiame deramo atsakymo. Vietoje padėkos išgirstame "aš pats tai galiu padaryti" ar sulaukiame netikėtos neverbalinės reakcijos. Gal paklauskime, ko iš mūsų tikisi negalią turintys žmonės?
- Pripažink, kad mano negalia yra neatsiejama mano dalis.
- Nežiūrėk į mane kaip į nuskriaustą.
- Laikyk mane savo kaimynu.
- Būk kantrus ir išklausyk manęs.
- Neslėpk savo nepilno supratimo ar abejonių po "profesionalumo" kauke.
- Būk su manimi, ir mudu mesime iššūkį vienas kitam.
- Nebandyk manęs kontroliuoti.
- Tai, ką tu vadini nepritarimu ar manipuliacija, iš esmės gali būti vienintelis būdas bent kiek kontroliuoti savo gyvenimą.
- Neapsimetinėk mano draugu, jei nejauti draugiškumo.
- Paklausk manęs, ar man reikia tavo pagalbos.
- Nesigėrėk manimi vien todėl, kad esu negalus. Negarbink žmogaus, kuris tetrokšta gyventi pilnavertį gyvenimą.