Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, svarbu atkreipti dėmesį į vaikų psichologinę gerovę. Stresas nėra vien suaugusiųjų problema - net vaikai gali jausti įtampą dėl mokyklos, draugų, šeimos ar kitų situacijų. „Samsung“ atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog net 70 proc. 9-12 klasių moksleivių Lietuvoje patiria stresą dėl su mokslais susijusių problemų. Tačiau svarbu suprasti, kad vaikai dažnai nesugeba tinkamai atpažinti ar išreikšti savo emocijų. Laimei, pasitelkus tinkamas strategijas galima išlaikyti ramybę ir pozityvų požiūrį.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti streso požymius vaikams, kokios gali būti streso priežastys ir pateiksime praktinių patarimų, kaip padėti vaikui įveikti stresą, pasitelkiant įvairius metodus - nuo dailės terapijos iki kasdienių įpročių koregavimo.
Vaikų Streso Požymiai
Vaikų stresas gali pasireikšti įvairiais būdais. Svarbu stebėti vaiko elgesį ir atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- Dažnas irzlumas ar neramumas.
- Miego sutrikimai.
- Apetito praradimas arba padidėjęs valgymas.
- Skundai dėl pilvo ar galvos skausmų be aiškios medicininės priežasties.
- Vengimas veiklų, kurios anksčiau teikė džiaugsmą.
- Elgiasi vaikiškiau nei jam buvo iki tol būdinga.
- Gali kartoti įvairius nuolat pasikartojančius ir įkyrius veiksmus ar ritualus.
- Kai kurie gali tapti agresyvesni, priešiškesni, budresni, mažiau susitelkę į mokslą ar bendravimą su bendraamžiais.
- Taip pat vaikai gali greičiau pavargti, neramiau miegoti, jaudintis dėl įvairių dalykų, dėl kurių anksčiau nejaudino ir nebijojo.
- Nuotaikų kaita, dėmesio koncentracijos problemos, padidėjusi baimė, aktyvumo lygio pokyčiai - visa tai gali tapti depresijos ir nerimo požymiais.
Šie požymiai gali būti ženklas, kad vaikas patiria stresą, todėl svarbu laiku reaguoti.
Streso Priežastys Vaikams
Skirtinguose amžiaus tarpsniuose vaikai susiduria su įvairiais, jiems stresą keliančiais iššūkiais: ikimokyklinio amžiaus vaikams atsiskyrimas nuo tėvų gali sukelti didelį stresą, o vaikams augant, stresą kels akademiniai ir socialiniai reikalavimai bei bandymas prie jų prisitaikyti.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Štai keletas galimų streso priežasčių įvairaus amžiaus vaikams:
- Konfliktai su draugais, patyčios ir bendraamžių spaudimas.
- Mokyklos keitimas.
- Sunkumai mokykloje (t. y. mokymo programa, pažymiai, namų darbai, bendravimas).
- Didelis užimtumas mokykloje ir užklasinėje veikloje.
- Baimė nuvilti savo tėvus.
- Šeimos problemos (pvz., skyrybos, finansiniai sunkumai, artimo žmogaus netektis).
- Perkėlimas į naują vietą arba pradedant mokytis naujoje mokykloje, turi gauti galimybę pamatyti savo naują namą arba iš anksto apsilankyti naujoje mokykloje.
- Darželis, mokykla, naujos informacijos srautai, konfliktai, santykiai su bendraamžiais, tėvų ir pedagogų keliami reikalavimai…
- Testai ar žaidimai kartais suvokiami kaip gyvenimo ir mirties problemos, nors iš tikro viskas yra ne taip.
- Iš vaikų galima tikėtis tik to, ką jie gali padaryti būdami savo amžiaus. Vaikai turi likti vaikais.
Svarbu suprasti, kad tai, kas tėvams neatrodo pavojinga, vaikams gali būti akivaizdi streso priežastis. Galite padėti vaikui ištverti šitą sunkų laiką, jei tik suprasite, kas su juo vyksta. Jei pamiršote savo pačių vaikiškus išgyvenimus, pasistenkite suprasti, kad visa, kas vaikams nutinka pirmą kartą, gali jiems sukelti nerimą. Pabandykite pamatyti situaciją iš jų požiūrio taško ir tuomet geriau suprasite juos kamuojantį stresą.
Kaip Padėti Vaikui Įveikti Stresą: Praktiniai Patarimai
Tėvų elgesys bei atjauta vaikams patiriant stresą ypatingai svarbus. Vyresni vaikai dažniau atpažįsta įtampą ir stebėdami savo socialinę aplinką pamažu įgauna įvairių streso įveikos būdų. Dažnai jie patys pamažu išmoksta atsipalaiduoti, sutelkdami dėmesį į jiems nusiraminimą teikiančias veiklas.
Štai keletas būdų, kaip tėvai gali padėti vaikams susitvarkyti su stresu:
1. Sukurkite Atvirą ir Saugią Aplinką
Vaikai dažnai bijo pasidalinti savo jausmais. Sukurkite tokią aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugus ir galėtų atvirai išreikšti savo emocijas be baimės būti teisiamas. Išklausykite ir patvirtinkite savo vaiko jausmus. Nerimas vaikams gali būti labai slegiantis, todėl svarbu suteikti jiems erdvės išreikšti savo jausmus be vertinimo ar kritikos. Įsitikinkite, kad išklausote savo vaiką ir patvirtinate jo emocijas.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
2. Skatinkite Kalbėtis Apie Rūpesčius ir Baimes
Vienas iš geriausių būdų padėti vaikui įveikti nerimą - kalbėtis su juo apie tai. Užduokite atvirus klausimus ir skatinkite jį pasidalyti tuo, ką jaučia, net jei jam sunku tai daryti. Skirkite kelias minutes prieš miegą ir suteikite vaikui galimybę papasakoti apie tai, kas jį jaudina. Ir jums visai nebūtina pačiai palaikyti šį pokalbį. Sėdėkite ir tylėkite, tiesiog klausykite, ką kalba vaikas.
3. Mokykite Emocijų Įvardijimo
Padėkite vaikui atpažinti ir įvardinti savo emocijas. Tai padės jam geriau suprasti, kas su juo vyksta, ir lengviau rasti būdų, kaip su tomis emocijomis susidoroti. Pasakykite vaikui: „matau, kad tu nerimauji“ bei pasidalinkite, kad tikriausiai ir jūs tokioje situacijoje pasijustumėte panašiai. Vaikui svarbu įsisąmoninti, kad ir kiti žmonės jaučia tokius jausmus ir tais jausmais dalijasi.
4. Praktikuokite Atsipalaidavimo Technikas
Išbandykite įvairias atsipalaidavimo technikas, tokias kaip:
- Sąmoningas kvėpavimas: Kiekvieną dieną skirkite keletą akimirkų, kad sutelktumėte dėmesį į savo kvėpavimą. Giliai įkvėpkite, sulaikykite ir lėtai iškvėpkite. Ši paprasta praktika gali akimirksniu suteikti ramybės ir aiškumo jausmą.
- Meditacija: Mokyklinio amžiaus vaikus galima išmokyti naudotis vaizduote norint atsipalaiduoti. Tegu vaikas sėda ar gula patogioje vietoje. Paprašykite jo užsimerkti, giliai ir ritmingai kvėpuoti, įsivaizduojant, kad jis yra ramioje, taikioje aplinkoje.
- Raumenų atpalaidavimas: Įtempkite ir atpalaiduokite skirtingas raumenų grupes, pradedant nuo kojų pirštų ir kylant iki galvos.
- Gilus kvėpavimas: Gilus kvėpavimas taip pat efektyviai padeda įveikti stresą, tad pasistenkite ir to savo vaiką išmokyti. Patarkite, kad pajutus stresą ar kylantį pyktį, jam derėtų ramiai atsisėsti ir per minutę atlikti šešis gilius įkvėpimus. Iš pradžių atlikite šią techniką kartu su vaiku, o vėliau jis ir vienas įpras ją praktikuoti. Toks kvėpavimas sumažins kraujo spaudimą ir padės atsipalaiduoti.
5. Užtikrinkite Tinkamą Poilsį ir Mitybą
Tinkamas poilsis ir tinkama mityba gali pagerinti vaiko fizinę savijautą, o pakankamas laikas su vaiku ir dėmesys jam padės ne tik stiprinti ryšį, bet ir suteiks galimybę aktyviau dalyvauti jų gyvenime bei dalintis savo streso įveikimo patirtimi.
- Sveiko miego įpročiai: Siekite nuoseklaus miego grafiko. Kokybiškas poilsis yra labai svarbus pažinimo funkcijoms, nuotaikos reguliavimui ir bendrai gerai savijautai. Be to, reguliaraus miego grafiko laikymasis moko vertingų laiko planavimo įgūdžių.
- Sveika mityba: Pasirūpinkite, kad vietoj saldainių, jūsų atžala daugiau valgytų vaisių, daržovių ar riešutų. Vaikų organizmas gali labai lengvai ir greitai patirti dehidrataciją, tad nuolat priminkie jam, kad organizmui vanduo yra gyvybiškai būtinas. Jei vaikas vandens nemėgsta, paskaninkite vandenį jo mėgstamais vaisiais arba uogomis.
6. Skatinkite Fizinį Aktyvumą
Reguliarus fizinis aktyvumas yra galinga priemonė gerai psichinei sveikatai palaikyti. Nesvarbu, ar tai būtų šokiai, bėgiojimas ar joga, raskite sau patinkančią veiklą ir įtraukite ją į savo dienotvarkę. Be to, užsiimant fizinio aktyvumo veiklomis išsiskiria endorfinai - natūralūs organizmo stresą malšinantys hormonai, kurie gali palengvinti nerimo ir depresijos simptomus. Rytinė mankšta kartu su vaiku ne tik yra puiki nuotaiką pakelianti dienos pradžia, bet ir suartinanti veikla. Sportas gerina ir smegenų veiklą, bei padeda pamiršti bet kokį stresą.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
7. Ribokite Sąlytį Su Žiniasklaida ir Technologijomis
Per didelis laikas, praleistas prie ekranų, gali didinti nerimą ir stresą. Apribokite vaiko sąlytį su žiniasklaida ir technologijomis, ypač prieš miegą.
8. Padėkite Rasti Alternatyvių Veiklų
Skatinkite piešti, skaityti knygas, statyti kaladėles ar užsiimti kita kūrybine veikla. Užsiėmimas mėgstama veikla leidžia pabėgti nuo streso. Nesvarbu, ar tai būtų tapyba, rašymas, ar grojimas kokiu nors instrumentu, skirkite laiko užsiėmimams, kurie jums teikia džiaugsmo ir leidžia atsipalaiduoti. Užsiėmimas kūrybinėmis veiklomis taip pat augina pasitikėjimą savimi, leidžia didžiuotis savo kūriniais ir idėjomis. Iš esmės pomėgiai ir kūrybiškumas suteikia mokiniams galimybę atskleisti savo talentus, išreikšti emocijas ir stiprinti pasitikėjimą savimi.
9. Pasitelkite Dailės Terapiją
Vienas iš būdų padėti savo vaikui - suteikti žinių bei parodyti, kaip galime sau padėti, kai jaučiame stresą. Siekiant pagelbėti savo vaikui, galima pasitelkti įvairias dailės terapijos metodus (pvz., piešimas). Dailės terapijos metodai grindžiami prielaida, kad kiekvienas žmogus, mokęsis ar nesimokęs dailės, turi slaptą gebėjimą perkelti savo vidinius sunkumus į įvairaus pobūdžio vaizdus bei tokiu būdu išreikšti mintis (Dalley, 2004).
Štai keletas dailės terapijos pratimų, kuriuos galite išbandyti su savo vaiku:
- Piešti ar spalvinti mandalą.
- “Keverzoti“. Vaikui užsimerkus pasiūlyti piešti taip, kaip norisi: leisti ranka „kringeliuoti“, „makaluoti“ ir kt.
- Paprašyti nupiešti stresą keliančią situaciją.
- Lašinti dažus ant popieriaus.
Pirma būtina sąlyga, tam, kad aukščiau minimi dailės terapijos metodai būtų veiksmingi ir padėtų vaikui nusiraminti ir įveikti stresą, - saugi aplinka. Tai turi apimti tiek fizinį (aplinka ne tik nekelia grėsmės, bet yra ir jauki, rami), tiek ir emocinį saugumą (tėvų palaikymas, dėmesingumas, rūpestis). Vien tik aplinkoje sukurtas saugumas sumažina vaiko streso lygmenį ir padeda jam atsipalaiduoti. Taip pat svarbu, leisti vaikams patiems rinktis, kurias priemones naudoti piešimo metu, sugalvoti temas, rinktis spalvas, susikurti muzikinį foną. Prisiminkite, kad, tai ką Jūsų vaikas piešinyje vaizduoja yra jo vidinio pasaulio, patiriamo streso simboliai, ir šiuo metu jam tiesiog reikia šių spalvų, šių linijų, kad jis nusiramintų.
10. Mokykite Problemų Sprendimo Įgūdžių
Padėkite vaikui spręsti problemas vietoje to, kad jas ignoruotų:
- Aptarkite, kaip jis galėtų spręsti situaciją, kuri kelia stresą.
- Klauskite: „Kaip manai, ką galėtum padaryti kitaip?“ arba „Kaip manai, kas tau galėtų padėti?“
Nusistatykite įgyvendinamus tikslus. Užsibrėžkite pasiekiamus akademinius ir asmeninius tikslus. Švęskite savo pasiekimus, kad ir kokie maži jie būtų, ir pripažinkite įdėtas pastangas. Tokia praktika padeda ugdyti problemų sprendimo įgūdžius ir gebėjimą prisitaikyti prie iššūkių, o tai yra esminės savybės siekiant sėkmės tiek akademinėje, tiek ir visose kitose gyvenimo srityse.
11. Rodykite Pavyzdį
Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius. Parodykite, kaip jūs pats susidorojate su stresu:
- Kalbėkite apie savo jausmus, pvz.: „Aš jaučiu stresą, bet pasivaikščiojimas man padeda nusiraminti.“
- Venkite perdėto nerimo ar pykčio išreiškimo prie vaikų, nes jie gali perimti šiuos elgesio modelius.
Pademonstruokite savo streso kontrolės metodą. Kada kažkieno automobilis užkerta jums kelią sausakimšame kelyje ar kai namie per daug darbo, galite akivaizdžiai pademonstruoti vaikui, jog stresas nepažeidžia jūsų dvasinės pusiausvyros ir negriauna jūsų gyvenimo. Pasistenkite nusistatyti pusiausvyrą tarp streso šaltinių ir ramybės bei atsinaujinimo momentų: eikite pasivaikščioti, valgykite gerą maistą, bendraukite su draugais, laikykitės režimo. Kai mūsų gyvenimas gerai subalansuotas, mums lengviau išgyventi stresą. O kai tai sekasi mums, mūsų vaikai ima iš mūsų pavyzdį.
12. Būkite Kantrūs ir Supratingi
Nepamirškite būti kantrūs ir supratingi, kai jūsų vaikas bando įveikti nerimą. Duokite jam laiko, kad viską paaiškintų. Kaip ir suaugusiesiems, vaikams, patiriantiems stresą, reikia išsikalbėti. Paruoškite vaiką netikėtumams. Kuo mažiau mes žinome apie naują situaciją, tuo labiau jos bijome. Todėl jums reikia supažindinti vaikus su tuo, kas gali nutikti. Paaiškinkite vaikui, kada kažkas nutiks. Nepamirškite, kad labai maži vaikai nesusigaudo laike taip, kaip suaugę.
13. Ugdykite Optimistinį Požiūrį
Optimistinis mąstymas ir gyvenimo matymas padeda net ir pačiose sunkiausiose situacijose, tad šią savybę vaikui derėtų įteigti jau nuo pat mažumės. Įkvėpkite savo vaiką ir išklausę jo lūkesčius bei baimes pasidalinkite savo pačių mokykline patirtimi. Jei matote, kad vaikas mokslo metų pradžios laukia su nerimu, pasidomėkite, kas jam kelia šiuos jausmus. Pasiūlykite savo pagalbą ir kartu su vaiku paieškoite problemų sprendimo būdų.
14. Juokas - Geriausias Vaistas
Juokas yra tobulas vaistas nuo bet kokio streso. Kai juokiamės, atsipalaiduoja mūsų kūno raumenys ir iš organizmo pasišalina streso hormonai, todėl iškart pasijuntame geriau.
15. Nereikalaukite Tik Puikaus Elgesio ir Gerų Pažymių
Vienas svarbiausių veiksnių, sukeliančių stresą vaiko gyvenime, gali būti tėvų lūkesčiai. Dažnai tenka sumažinti šiuos lūkesčius, kad palengvintume vaiko būklę.
16. Leiskite Vaikui Būti Vaiku
Šiais laikais tėvai daugiau užsiėmę, todėl laukia iš vaikų, kad tie patys spręs savo problemas be suaugusiųjų pagalbos. Dažnai iš vaikų laukiama, kad jie elgsis kaip suaugę, tegu ir mažyčiai. Iš vaikų galima tikėtis tik to, ką jie gali padaryti būdami savo amžiaus. Vaikai turi likti vaikais.
17. Ištieskite Pagalbos Ranką
Nesvarbu, koks tai vaikas - mažylis, vos tik pradėjęs vaikščioti, bando suvaldyti įniršio priepuolį, ar jaunuolis, nerimaujantis dėl to, kas jo laukia mokykloje. Jūsų vaikai turi žinoti, kad jūs - saugus uostas, kur jie gali grįžti, jei su jais kas nors nutiktų.
18. Pasidalinkite Su Jais Savo Prisiminimais
Papasakokite apie savo sėkmes ir nesėkmes, paaiškinkite, kaip patys susidorojote su stresu. Papasakokite vaikui istorijas apie savo vaikystę, apie tai, kas jus skaudino, kas jaudino. Tai padės suvokti, kad jo paties išgyvenimai - normalūs.
19. Nubrėžkite Tam Tikras Pomokyklinės Veiklos Ribas
Vaikas, lankantis pernelyg daug būrelių, yra pirmasis kandidatas stresui patirti. Tėvams reiktų pasitraukti į šalį, nustačius protingą užsiėmimų skaičių, ir padėti vaikui užsiimti dalykais, teikiančiais jam pasitenkinimą.
20. Sustiprinkite Jų Pasitikėjimą Savimi
Pasitikintys savimi žmonės į stresines situacijas žvelgia ne kaip į sunkumą, bet kaip į mestą jiems iššūkį. Padėkite vaikui surasti savyje kažką, kas jam padėtų gerbti save. Padrąsinkite vaiką, kai jis užsiima veikla, kurioje gali susilaukti sėkmės.
21. Demonstruokite Jiems Savo Meilę
Beribės tėvų meilės jausmas gali apsaugoti vaiką nuo sunkiausių gyvenimo stresų. Vaikams reikia žinoti, kad tėvai juos myli, nepriklausomai nuo to, kiek sėkmingai jie pasirodė moksle ar sporto salėje.
Kada Kreiptis Profesionalios Pagalbos
Tėvams, vaikams ir paaugliams nebūtina patiems kovoti su stresu. Jei tėvai yra susirūpinę, kad jų vaikas ar paauglys nuolat patiria reikšmingų streso simptomų, naudinga bendradarbiauti su licencijuotu psichikos sveikatos specialistu, pavyzdžiui, psichologu. Jei jūsų vaiko nerimas išlieka arba stiprėja, nepaisant to, kad išbandėte įvairius jo valdymo būdus, galite apsvarstyti galimybę kreiptis į specialistą. Vaikas dažnai žino, kad jei taps sunku, tėvai ateis jam į pagalbą. Tačiau, jei tėvai pastebi, kad stresas sukelia labai stiprų nerimą, o jų pastangos ilgą laiką nepadeda vaikui bei atsiranda didesnių problemų mokykloje, naudinga pasikonsultuoti su psichologu ar kitu sveikatos specialistu.