Valgymo sutrikimai yra rimtos psichinės ligos, pasireiškiančios sutrikusiais valgymo įpročiais ir nenormalia svorio kontrole. Negydomi, jie gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei. Nervinė bulimija yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių valgymo sutrikimų, kuriam būdingi pasikartojantys persivalgymo epizodai, lydimi kompensacinio elgesio, tokio kaip vėmimas, vidurių laisvinamųjų vaistų vartojimas, intensyvus sportas ar badavimas, siekiant išvengti svorio augimo. Šiame straipsnyje aptarsime nervinės bulimijos gydymo būdus, simptomus, priežastis ir galimas pasekmes.
Nervinė Bulimija: Kas Tai?
Nervinė bulimija yra liga, turinti aiškius diagnostinius kriterijus ir požymius. Tai apima pasikartojančius persivalgymo epizodus, kurie trunka iki dviejų valandų ir kurių metu suvalgoma didesnis nei įprastai maisto kiekis. Po persivalgymo priepuolio atsiranda pasikartojantis kompensacinis elgesys, skirtas užkirsti kelią svorio priaugimui. Žmonės gali sukelti sau vėmimą, vartoti laisvinančius vaistus, badauti, atlikti intensyvius fizinius pratimus, naudoti šlapimą varančius ir kitus vaistus. Diagnozei nustatyti, persivalgymo priepuoliai ir kompensacinis elgesys turi pasireikšti bent kartą per savaitę tris mėnesius iš eilės.
Svarbu pažymėti, kad valymas neturėtų būti atliekamas anoreksijos struktūroje, nes tokiu atveju diagnozuojama persivalgymo ir valymosi anoreksija. Bulimija diagnozuojama, kai kompensacinis elgesys atliekamas pats savaime, o ne tik dėl svorio mažinimo.
Nervinės Bulimijos Sunkumo Laipsniai
Nervinė bulimija gali būti klasifikuojama pagal sunkumo laipsnį, atsižvelgiant į liguisto kompensacinio elgesio priepuolių dažnumą per savaitę:
- Švelni bulimija: nuo vieno iki trijų priepuolių per savaitę.
- Vidutinio sunkumo bulimija: nuo keturių iki septynių priepuolių per savaitę.
- Sunki bulimija: aštuoni - trylika priepuolių per savaitę (apie du kartus per dieną).
- Ypatingai sunki bulimija: keturiolika arba daugiau priepuolių per savaitę.
Persivalgymo priepuolis turi būti apribotas laike iki dviejų valandų. Kramsnojimas arba valgymas visą dieną nelaikomas persivalgymo priepuoliu. Persivalgymas gali prasidėti vienoje vietoje, o tęstis kitoje, tačiau visada yra sunku sustoti valgyti ir kontroliuoti maisto kiekį bei valgymo būdą. Persivalgymo priepuoliai dažniausiai slepiami.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Nervinės Bulimijos Simptomai
Nervinei bulimijai būdingi įvairūs simptomai, įskaitant:
- Pasikartojantys persivalgymo epizodai: didelio kiekio maisto suvartojimas per trumpą laiką, jaučiant nekontroliuojamą norą valgyti.
- Kompensacinis elgesys: vėmimas, vidurių laisvinamųjų vaistų vartojimas, badavimas, intensyvus sportas ar kiti būdai siekiant išvengti svorio augimo.
- Perdėtas dėmesys savo kūno formai ir svoriui: savivertės susiejimas su kūno svoriu ir forma, baimė priaugti svorio, nepasitenkinimas savo kūnu.
- Fiziniai simptomai: patinimas aplink skruostus ar žandikaulį, nuospaudos ant krumplių, dantų pažeidimai, blogas kvapas iš burnos, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, maisto netoleravimas, menstruacijų sutrikimai ar išnykimas.
Nervinės Bulimijos Priežastys
Nervinės bulimijos priežastys yra kompleksinės ir apima biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius.
- Negatyvūs emociniai išgyvenimai: bet koks jausmas, kurį žmogus priima kaip labai negatyvų, gali sukelti persivalgymo priepuolį.
- Maisto apribojimas: griežtų dietų laikymasis gali padidinti persivalgymo riziką.
- Stresas: įtemptos situacijos gali provokuoti persivalgymo priepuolius.
- Mintys apie kūno svorį ir formą: neigiamas santykis su savo kūnu gali paskatinti persivalgymą ir valymosi elgesį.
- Nuobodulys: kartais persivalgymas gali būti būdas įveikti nuobodulį.
- Socialinės normos: visuomenės spaudimas atrodyti lieknai gali turėti įtakos valgymo sutrikimų vystymuisi.
- Vaikystės patirtys: pergyvenimai dėl savo kūno svorio vaikystėje, patyčios dėl antsvorio, neigiami tėvų komentarai apie kitų žmonių kūno formas gali padidinti riziką susirgti bulimija.
- Socialinis nerimas ir kiti nerviniai sutrikimai: asmenys, turintys socialinio nerimo ar kitų nervinių sutrikimų, gali būti labiau linkę į valgymo sutrikimus.
- Žiniasklaidos įtaka: grožio standartų propagavimas žiniasklaidoje gali turėti neigiamą poveikį savęs suvokimui ir padidinti riziką susirgti valgymo sutrikimais.
- Seksualinė ir fizinė prievarta: prievartos aukos dažniau serga nervine bulimija.
- Genetika: yra duomenų, kad nervinė bulimija gali būti paveldima.
Nervinės Bulimijos Pasekmės ir Komplikacijos
Nervinė bulimija gali sukelti daugybę fiziologinių ir psichologinių pasekmių, įskaitant:
- Fiziologinės komplikacijos: elektrolitų disbalansas (ypač hipokalemija dėl vidurių laisvinamųjų vaistų vartojimo), širdies aritmijos, dantų emalio pažeidimai, balso pokyčiai, stemplės pažeidimai, skrandžio problemos, hormonų disbalansas, nevaisingumas, osteoporozė, organų sistemų pažeidimai.
- Psichologinės komplikacijos: depresija, nerimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis svaiginančiomis medžiagomis, savęs žalojimas, mintys apie savižudybę.
- Perėjimas į kitus valgymo sutrikimus: 10-15% sergančiųjų nervine bulimija gali pereiti į nervinę anoreksiją ir atvirkščiai.
- Mirtis: mirtingumas nuo bulimijos siekia apie 2% per 10 metų laikotarpį.
Nervinės Bulimijos Gydymas
Nervinės bulimijos gydymas yra kompleksinis ir reikalauja multidisciplininio požiūrio. Dažniausiai taikomi gydymo būdai:
- Psichoterapija: kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas iš efektyviausių psichoterapijos metodų gydant valgymo sutrikimus. KET padeda pacientams identifikuoti ir keisti neigiamas mintis ir elgesį, susijusius su valgymu ir kūno įvaizdžiu. Taip pat gali būti taikoma šeimos terapija, ypač gydant paauglius.
- Medikamentinis gydymas: antidepresantai (ypač SSRI ir SNRI) gali būti skiriami, jei pacientui diagnozuota depresija ar nerimas.
- Mitybos konsultacijos: dietologas gali padėti pacientui atkurti normalius valgymo įpročius, išmokti tinkamai maitintis ir įveikti baimę dėl maisto.
- Gydytojų stebėjimas: reguliarūs medicininiai patikrinimai yra svarbūs, siekiant stebėti paciento fizinę būklę ir nustatyti galimas komplikacijas.
- Odos pažeidimų gydymas: odos pažeidimai, atsiradę dėl valgymo sutrikimo, dažniausiai išnyksta atsistačius normaliai kūno masei. Tačiau, esant poreikiui, gali būti taikomas simptominis gydymas.
Svarbu kuo anksčiau kreiptis pagalbos, jei įtariate, kad jūs ar jūsų artimas žmogus serga valgymo sutrikimu. Valgymo sutrikimai patys nepraeina, o jų pasekmės gali būti labai liūdnos.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Savipagalbos Knygos ir Intuityvus Valgymas
Žmonės, siekiantys išsivaduoti iš valgymo sunkumų ir sutrikimų, dažnai domisi ne tik maistu ir mityba, bet ir psichologine savo būsena. Intuityvus valgymas gali būti naudingas, tačiau sergant valgymo sutrikimu, reikalinga specialisto priežiūra.
Pagalba Artimiesiems
Sergančiųjų nervine bulimija artimiesiems svarbu žinoti, kad sergantieji dažnai nesikreipia pagalbos ir nenori pripažinti savo ligos. Jeigu jaučiate, kad jūsų pagalbos neužtenka, skatinkite sergantįjį kreiptis specializuotos pagalbos. Nepalikite jo vieno, net jeigu jis labai to prašo.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas