Šiandieninis pasaulis susiduria su daugybe iššūkių, o vienas svarbiausių - žmonijos gamtinių sąlygų išsaugojimas. Šiame kontekste ypatingas dėmesys skiriamas ugdymui, kuris yra esminis įrankis perduoti augančiai kartai socialinę patirtį, apimančią mokslo žinias, praktinę veiklą ir socialines vertybes. Ugdymas siekia ne tik plėtoti vaiko protą, jausmus ir fizines galias, bet ir keisti jo santykį su pasauliu, jo aplinkos pertvarkymo ir kūrimo būdus.
Ugdymo svarba asmenybės formavimuisi
Žmogus savo poreikius tenkina specifinėmis elgesio formomis, kurias vadiname veikla. Skirtingai nuo gyvūnų elgesio, žmogaus veiklą lemia ne tik poreikis, bet ir tikslas - veiklos rezultato vaizdinys, suformuotas sąmonėje. Keisdamas aplinką, žmogus keičia save ir tobulėja kaip asmenybė. Kryptis, kuria asmenybė veikia, ir veiklos rezultatai, kurių siekiama, formuoja asmenybę. Pedagogai siekia sudaryti sąlygas vaikams dalyvauti visuomeninėje veikloje, kad išugdytų visuomenei naudingus asmenis.
B. Bitinas, L. Jovaiša, VV. Armanavičiūtė ir kiti autoriai pabrėžia įvairių veiklų svarbą ugdymo procese. Tai apima mokymąsi, darbą, visuomeninę veiklą kolektyve, meninę veiklą, kūno kultūrą ir sportą bei žaidimus. A. Jacikevičius papildomai išskiria ekologinę veiklą, kuri gali vykti tiek lauke, tiek patalpoje, pabrėždamas, kad gamta, butas ir darbovietė yra mūsų būstas.
Ekologinis ugdymas ir jo reikšmė
Aktualių ekologijos problemų svarstymas, žmogaus elgesio ir jo padarinių vertinimas ekologiniu požiūriu bei praktinių gamtosaugos įgūdžių formavimas turėtų būti šiandienos pedagogo dėmesio centre. V. Lamanauskas, F. Ivanauskienė, L. Mondeikienė, D. Augienė, V. Savickytė, R. Makarskaitė ir V. Lekavičienė atkreipia dėmesį į tai, kad moksleivių ekologinis ugdymas skirtingais amžiaus tarpsniais yra nevienodas. Į pirmą klasę vaikas ateina turėdamas gležną dvasinį ryšį su jį supančiu pasauliu.
Veikla kaip filosofinė sąvoka
Filosofiniu požiūriu, veikla yra specifinis žmogaus santykis su aplinkiniu pasauliu - tam tikras jo biologinių ir socialinių poreikių bei tikslų realizavimo būdas. Žodis "ugdyti" reiškia biologinių ar psichologinių savybių vidinės raidos skatinimą, palankių šios raidos sąlygų sudarymą. Ugdymo tikslai socialiniu požiūriu yra visuomenės patirtis ir objektyvios tikrovės reikalavimai, kuriuos pedagogas turi paversti vidiniu pasauliu.
Taip pat skaitykite: Tyrimas apie rezidentų šeimų perdegimą
Veiklos įtaka asmenybės formavimuisi
Žmogus savo poreikius tenkina specifinėmis elgesio formomis, vadinamomis veikla. Skirtingai nuo gyvūnų, žmogaus veiklą lemia ne tik poreikis, bet ir tikslas - veiklos rezultato vaizdinys, suformuotas sąmonėje. Keisdamas aplinką, žmogus keičia save ir tobulėja kaip asmenybė. Pedagogas siekia sudaryti sąlygas vaikams dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, kad jie taptų naudingi visuomenei.
Mokymasis yra pagrindinė mokyklinio amžiaus vaiko, paauglio ir daugumos jaunuolių veikla, ugdanti visuomenės narį protiškai, formuojanti pažinimo poreikius ir interesus bei rengianti praktinei veiklai. Darbas išreiškia žmogaus požiūrį į visuomenę ir jo pilietinę atsakomybę. Visuomeninė veikla ugdo auklėtinio kūrybiškumą, norą veikti tautos ir Tėvynės labui, organizatoriaus gebėjimus ir moko bendrauti su kitais žmonėmis. Meninė veikla ugdo meninius gebėjimus, estetinius požiūrius ir skonį, o kūno kultūra ir sportas ugdo fizines galias, kolektyviškumą, pareigingumą, drąsą ir ryžtingumą. Žaidimai padeda vaikams įsijausti į suaugusiojo vaidmenį ir patirti realiame gyvenime neprieinamus išgyvenimus.
Veiklos sritys ir jų reikšmė
A. Jacikevičius teigia, kad žmogaus pasaulis yra jo pasaulis, nes jis sukuriamas pagal save savo mąstymu ir rankų sugebėjimais. Veikla įprasmina jo paties ir su juo susietų žmonių būtį, nes sukuriama materialioji ir dvasinė kultūra, galinti tenkinti laimės siekius. Veikla, santykiai ir bendravimas yra buvimas pasaulyje, o auklėjimas veiklai pasaulyje rūpinasi auklėtinių likimu ir laime. Aristotelis skyrė teorinę veiklą (tikrovės pažinimą), praktinę veiklą (dorą elgesį) ir pojetiką (kūrybą). Imanuelis Kantas praktinę veiklą laikė laisvės sritimi, kurią turi reguliuoti dorovė.
Šiuolaikiniai autoriai pažinimą, bendravimą ir veiklą laiko skirtingomis žmogaus egzistencijos formomis. Veikla skirstoma į žaidimą, mokymąsi ir darbą. Tikrovė yra pažinimo objektas, skiriama objektyvioji (gamta ir kultūros kūriniai) ir subjektyvioji (dvasinis žmogaus gyvenimas) tikrovė. Išauklėtas žmogus geba ne tik artintis prie šių tikrovės sričių, bet jas pažinti ir veikti. Pažinti tikrovę verčia įgimtasis "tyrimo instinktas", kuris žmoguje išryškėja kaip smalsumas.
Asmenybės auklėjimo tikslas yra formuoti auklėtinių dvasinės kultūros tobulumo motyvus, kad pasauliui augtų šviesūs žmonės. Mokymasis yra tikrovės pažinimo būdas, kuris vyksta tiesioginiu stebėjimu ir per knygas bei paveikslus. Žinojimo poreikis stiprinamas, kai sudaromos sąlygos pajusti žinių trūkumą kuriam nors veiksmui atlikti. Žingeidumas formuojamas iš poreikio sužinoti nauja ir tampa pastovia charakterio savybe, motyvuojančia daugiau sužinoti. Interesų ugdymas atveria platesnę perspektyvą tikrovės pažinimui, o polinkiai kreipia asmenį į praktinę veiklą.
Taip pat skaitykite: Psichologo patarimai šeimai
Vertybė yra asmeniui reikšmingiausio dalyko išgyvenimas, orientuojantis jo mąstymą ir jausmus į aukščiausias objektyvias gėrybes. Kai ji išjudina veiklą ta kryptimi, kalbama apie vertybinę orientaciją, kuri taip pat yra tikrovės pažinimo motyvas. Netiesioginiai pažįstamosios veiklos motyvai turi ne mažesnę reikšmę tikrovės pažinimo studijoms. Ypatingą reikšmę turi siekimas pažinti tikrovę, jos tikslų objektyvaus vertingumo suvokimas ir valios pastangos siekti pažinimo tikslų dėl jų pačių prasmės tautos ir visuomenės gerovei.
Bendravimas ir partnerystė šeimoje
Gyvenimas drauge remiasi bendravimu, kuris yra biologinis visų gyvūnų įgimimas. Keitimasis informacija yra globalinis gamtos vyksmas. Žmogaus siunčiama žodinė ir ne žodinė informacija keičia ne tik tarpusavio santykius, bet ir pasaulį. Skiriamos asmeninio, reikalinio ir darbinio bendravimo rūšys. Partnerystė yra įgimta žmogaus individo elgesio savybė, nes individas gimsta bejėgis ir jam išlikti reikalingas gyvasties dalininkas- partneris. Išugdytas partneriškumas tampa socialine vertybe- partneryste.
Šeima kuriama dviejų žmonių bendravimu ir abipuse meile. Santuokiniai dar nėra šeima, bet kai jie augina vaiką, tampa šeima. Šeima yra švelnių emocijų palaikoma abipusė tarnystė ir pasiaukojimas geresnei jos narių ateičiai. Švelnumas kuria ir palaiko meilę kaip begalinį rūpinimąsi kitu. Vaikams privalu kasdien laikytis higienos reikalavimų, išmokti teigiamai priimti tėvų įpareigojimus, veikti pagal tiesos, gėrio ir grožio vertybes, atkakliai mokytis ir lavintis, įgyti specialybę, kultūringai elgtis ir dalyvauti tautos bei valstybės veikloje.
Auginimas veikdamas augimą, turi slaugos, lavinimo ir auklėjimo funkcijas, kurios realizuojamos tėvams ir vaikams, mokytojams ir mokiniams bendraujant bent iki 18 metų. Jo rezultatas- vaikų parengtis studijoms ir savarankiškam gyvenimui. Auginimas šeimos gyvenime yra vaiko visapusiškas ugdymas. Slauga pradedamas vaiko augimas ir susijusi su priežiūra. Vaikų veikla ir elgesys teikia puikią progą juos prižiūrėti. Veikloje atsiskleidžia ne tik motoriniai įgūdžiai, bet ir dėmesio, suvokimo, atminties, orientacijos, mąstymo, jausmų, valios ir charakterio ypatumai.
Lavinimas yra ugdymo funkcija, miklinanti fizines ir psichines jėgas kvalifikuotai veikti gyvenime. Intelektas vystosi įgyjant kalbinės ir jutiminės patirties ilgą laiką, kol sugebama naudotis visais jo struktūros elementais- suvokimu, supratimu, atmintimi, vaizduote ir mąstymu. Auklėjimas yra ugdymo funkcija, teikianti sąlygas išsiskleisti dvasinei individo prigimčiai. Auklėjimo tikslas- išauginti dorą šeimos, viešojo gyvenimo, tautos, valstybės ir žmonijos narį, per jį keisti žmonių aplinką aukščiausiu dvasinių vertybių pagrindu.
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis
Bendravimo mokymas ir šeimos gerovė
Šeimoje, mokykloje, įstaigoje ir kariuomenėje svarbiausias bendravimo mokymo metodas yra elegantiško elgesio pavyzdys. Vienintelis metodas išpuoliams slopinti yra savitvarda, o konfliktams spręsti- darnos siekiantis dialogas. Bendravimui tobulinti svarbus bendradarbiavimo mokymas šeimoje ir mokykloje. Dorą bendravimą ugdo spauda ir televizija. Šeima yra giminystės ryšiais susieta mažiausia žmonijos bendruomenė, regeneruojanti tautą, autonomiškai tvarkanti savo ūkį ir ugdanti jaunąją kartą pasauliui.
Sudarant tokias sąlygas, svarbu užtikrinti šeimos ekonominę gerovę ir higieną. Švara, grynas oras, šiluma, pakankama šviesa, asmeninės higienos reikmenys, patogūs baldai ir tinkamas jų išdėstymas bei moderni apranga yra šiuolaikinės buities atributai, atitinkantys žmogaus poreikius. Abu sutuoktiniai turi rūpintis, kad buto aplinka, psichologinis klimatas, veiklos organizacija ir mityba užtikrintų poilsį, atstatantį darbingumą ir gerą nuotaiką. Šeimoje įdomiai, kultūringai ir prasmingai tvarkomas laisvalaikis stiprina pasirengimą veiklai.
Šeimos ūkis ir fizinis auklėjimas
Didelę reikšmę vaikų veiklai ugdyti turi šeimos ūkis. Taupumas yra svarbi ekonomikos priemonė. Veiklai pasaulyje reikia fizinės brandos, todėl svarbus fizinis auklėjimas, kuriuo siekiama, kad vaikas būtų sveikas, stiprus, vikrus ir gracingas. Grynas oras, vandens procedūros, vaikščiojimas, mankšta ir kitokia fizinė kultūra yra nepakeičiamos priemonės šeimoje. Mokykliniame amžiuje reikia įtraukti vaikus į sportą.
Ryšys tarp psichologinio atsparumo ir sveikatos elgesio paaugliams
Tyrimai rodo, kad psichologinis atsparumas yra svarbus veiksnys, susijęs su paauglių sveikata palankiu elgesiu. Vienas tyrimas, kuriame dalyvavo paaugliai, parodė, kad didėjant psichologiniam atsparumui, gerėja sveikatai palankus elgesys. Tai reiškia, kad paaugliai, kurie yra labiau atsparūs stresui ir sunkumams, labiau linkę laikytis sveikos mitybos, sportuoti ir vengti rizikingo elgesio, pavyzdžiui, rūkymo, alkoholio vartojimo ir narkotikų.
Tyrimo metu buvo naudojami klausimynai, skirti įvertinti paauglių psichologinį atsparumą ir sveikatai palankų elgesį. Psichologinio atsparumo klausimynas susidėjo iš kelių poskalių, įvertinančių skirtingus atsparumo aspektus, tokius kaip asmenybė, draugai, namai, visuomenė ir mokykla. Sveikatos elgesio klausimynas įvertino paauglių mitybos įpročius, fizinį aktyvumą ir priklausomybių vartojimą.
Tyrimo rezultatai parodė, kad psichologinis atsparumas yra reikšmingai susijęs su sveikatai palankiu elgesiu. Tai reiškia, kad paaugliai, kurie pasižymi didesniu psichologiniu atsparumu, labiau linkę laikytis sveikos mitybos, būti fiziškai aktyvūs ir vengti priklausomybių. Be to, tyrimas parodė, kad skirtingi psichologinio atsparumo aspektai yra susiję su skirtingais sveikatos elgesio aspektais. Pavyzdžiui, asmenybės atsparumas buvo susijęs su sveika mityba, o draugų ir namų atsparumas buvo susijęs su priklausomybių vengimu.
Priklausomybės ir psichologinis atsparumas
Tyrimas taip pat parodė, kad paaugliai, kurie bandė rūkyti, vartoti alkoholį ar narkotikus, pasižymėjo žemesniu psichologinio atsparumo lygiu nei tie, kurie to nebandė. Tai rodo, kad psichologinis atsparumas gali būti svarbus apsauginis veiksnys, padedantis paaugliams atsispirti priklausomybėms. Be to, tyrimas parodė, kad skirtingi psichologinio atsparumo aspektai yra susiję su skirtingomis priklausomybėmis. Pavyzdžiui, draugų atsparumas buvo labiausiai susijęs su rūkymu, o namų atsparumas buvo labiausiai susijęs su alkoholio vartojimu.
Mityba ir psichologinis atsparumas
Tyrimas taip pat parodė, kad paaugliai, kurie laikosi taisyklingo dienos mitybos režimo, pasižymi didesniu psichologiniu atsparumu. Tai rodo, kad sveika mityba gali būti svarbi psichologinio atsparumo stiprinimui. Be to, tyrimas parodė, kad mokyklos ir namų atsparumas yra labiausiai susijęs su paauglių mitybos režimu. Tai rodo, kad mokykla ir namai gali būti svarbūs aplinkos veiksniai, skatinantys sveiką mitybą ir psichologinį atsparumą.
tags: #seimos #psichologija #gyvenimo #medis