Šokinėjantis kraujo spaudimas - tai būklė, kai kraujo spaudimas per dieną smarkiai svyruoja, pereinant nuo normalių iki padidėjusių ar net labai aukštų reikšmių. Vienu metu žmogus gali jaustis gerai, o po kelių valandų - patirti galvos skausmą, silpnumą, širdies plakimo padažnėjimą ar nerimą. Šie pokyčiai kelia klausimus: ar tai pavojinga, kas lemia staigius svyravimus ir kaip elgtis, kad spaudimas būtų stabilesnis? Šiame straipsnyje išnagrinėsime šokinėjančio kraujospūdžio priežastis, ypatingą dėmesį skiriant streso įtakai, ir pateiksime veiksmingus būdus, kaip atstatyti normalią autonominės nervų sistemos funkciją.
Kas yra šokinėjantis kraujo spaudimas?
Normalu, kad kraujo spaudimas svyruoja: jis pakyla sportuojant, patiriant stresą, išgėrus kavos ar atsistojus iš lovos. Tačiau šokinėjantis kraujo spaudimas - tai didesni ir dažnesni svyravimai, kai skirtumas tarp dviejų matavimų gali siekti 20-40 mmHg ar daugiau. Dažniausiai spaudimas kyla rytais, dėl hormoninių pokyčių, ir vakarais, kai organizmas pavargęs.
Gydytojos kardiologės teigimu, kraujospūdis skirstomas į optimalų (mažesnis nei 120/80 mmHg), normalų (svyruojantį tarp 120-129/80-84 mmHg) ir aukštą normalų (svyruojantį tarp 130/85 mmHg ir 139/89 mmHg). Tačiau svarbiausia, kad kraujospūdis neviršytų 140/90 mmHg.
Šokinėjančio kraujo spaudimo priežastys
Šokinėjantis kraujo spaudimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tiek fiziologinių, tiek patologinių. Štai keletas dažniausių priežasčių, kodėl kraujo spaudimas šokinėja:
- Stresas ir nerimas. Tai viena pagrindinių priežasčių. Patiriant įtampą, išsiskiria adrenalinas, kuris siaurina kraujagysles ir kelia spaudimą.
- Miego trūkumas. Prastas miegas trikdo hormonų balansą ir didina jautrumą stresui.
- Per didelis kofeino kiekis. Kofeinas stimuliuoja nervų sistemą ir gali sukelti kraujospūdžio šuolius.
- Alkoholis. Alkoholis iš pradžių gali sumažinti kraujospūdį, bet vėliau jis gali staigiai pakilti.
- Netaisyklingas kraujo spaudimo matavimas. Netinkama technika gali lemti netikslius rodmenis.
- Skydliaukės sutrikimai. Skydliaukės hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą ir gali paveikti kraujospūdį.
- Širdies ritmo sutrikimai. Nereguliarus širdies plakimas gali sukelti kraujospūdžio svyravimus.
- Kai kurie vaistai. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, dekongestantai, gali didinti kraujospūdį.
- Dehidratacija. Skysčių trūkumas gali sumažinti kraujo tūrį ir sukelti kraujospūdžio svyravimus.
- Autonominės nervų sistemos jautrumas. Sutrikusi autonominės nervų sistemos veikla gali lemti neadekvačius kraujospūdžio pokyčius.
- Fizinio aktyvumo stoka ar perteklius. Fizinio aktyvumo trūkumas ar per didelis krūvis gali išbalansuoti organizmą ir paveikti kraujospūdį.
- Kasdienė mityba. Didelis druskos kiekis, alkoholio ar kofeino vartojimas gali prisidėti prie kraujospūdžio svyravimų.
- Miego apnėja. Miego apnėja, inkstų problemos ir netinkamas vaistų nuo aukšto kraujospūdžio vartojimas taip pat gali lemti kraujospūdžio svyravimus.
Streso poveikis autonominei nervų sistemai ir kraujospūdžiui
Autonominė nervų sistema (ANS) yra atsakinga už pagrindinių vidaus organų, įskaitant širdį ir kraujagysles, įnervavimą. Ji užtikrina, kad organai veiktų tinkamai ir prisitaikytų prie aplinkos sąlygų. ANS atlieka tris pagrindines funkcijas:
Taip pat skaitykite: Pagalba esant depresijai ir aukštam kraujospūdžiui
- Užtikrina vidaus organų nervinę reguliaciją ir pritaiko organus dirbti tokiu rėžimu, kokio reikia duotomis aplinkybėmis.
- Užtikrina jutimų slenkstį (mūsų organai nuolat vykdo daug mechaninių ir biomechaninių procesų, tačiau mes vidaus organų darbo nejaučiame, jeigu jie neperžengia jutimų slenkscio).
- Esant fizinei ar psichologinei grėsmei, aktyvuoja fiziologinę streso reakciją (sukelia baimę, nerimą ir kitas emocijas, aktyvuoja streso hormonų išsiskyrimą, pagreitina arba sulėtina organų veiklą ir taip paruošia organizmą bėgimui arba kovai, t.y. fiziniam veiksmui).
Stresas gali sutrikdyti autonominės nervų sistemos veiklą, ypač jei jis yra lėtinis. ANS dirba dviem atšakomis - simpatine ir parasimpatine. Simpatinė atšaka asocijuojama su energijos mobilizavimu streso atsako metu, o parasimpatinė - su atstatomąja funkcija ramybės metu. Sveikame organizme šios dvi atšakos veikia kaip orkestras - lanksčiai varijuodamas tarp simpatinės ir parasimpatinės atšakos, organizmas reguliuoja energijos eikvojimą ir atgavimą, taip prisitaikant prie besikeičiančios aplinkos.
Autonominės nervų sistemos sutrikimas paprastai pasireiškia, kai simpatinė nervų sistema tampa labiau aktyvesnė, o parasimpatinė nervų sistema nepakankamai aktyvi. Fiziologinis ar psichologinis stresas bei resursų tvarkytis su stresu trūkumas sąlygoja chronišką simpatinės atšakos reaktyvumą ir neadekvatų parasimpatinės atšakos atsistatymą. Gyvendami įtemptą, greitą ir reikalaujantį gyvenimą, mes specializuojamės chroniškame strese, kuris nuolat sekinančia mūsų resursus.
Besisukdami chroniškame streso rate, mes jautriau reaguojame į bet kokius išorinius ar vidinius dirgiklius. Kritika, reikalavimai, net mažiausios nesėkmės, tie patys fiziniai simptomai ar net mintys apie juos mus labai lengvai išmuša iš vėžių, jaučiame daug neigiamų emocijų, krenta mūsų motyvacija ir visa tai streso ratą tik maitina.
Sutrikus autonominei nervų sistemai, gali sutrikti viena, dvi arba visos trys jos funkcijos:
- Gali sutrikti vidaus organų nervinė reguliacija ir būdami sveiki organai pradeda dirbti ne taip tiksliai.
- Sumažėja jutimų slenkstis ir mes pradedame jausti organų darbą. Kadangi esame neprisitaikę šių jutimų jausti, jaučiamas diskomfortas, deginimas, skausmas ir kiti pojūčiai labai gąsdina, padidėja mūsų jautrumas vidaus ir išorės dirgikliams.
- Sutrikus streso atsako reguliavimui, organizmas nuolat yra parengties būklėje ir nuolatinis streso hormonų cirkuliavimas sukelia be priežastinio nerimo jausmą.
Kaip atstatyti normalią autonominės nervų sistemos funkciją?
Norint atstatyti normalią autonominės nervų sistemos funkciją ir stabilizuoti kraujo spaudimą, svarbu imtis kompleksinių priemonių, apimančių gyvenimo būdo pokyčius, streso valdymą ir, jei reikia, medicininį gydymą.
Taip pat skaitykite: Hipertenzija ir raminamųjų poveikis
Gyvenimo būdo pokyčiai
- Subalansuota mityba. Maitinkitės sveiku ir subalansuotu maistu, mažindami druskos vartojimą, valgydami daugiau vaisių ir daržovių bei viso grūdo ir nesočiųjų riebalų turinčių produktų. Ribokite produktus, kuriuose yra paslėptas didelis druskos kiekis - konservus, sūrius, padažus.Į mitybą verta įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, kuriose aptinkama kraujo spaudimo reguliavimui būtinų magnio ir kalio. Verta rinktis žuvį, ankštinius augalus - pupeles, lęšius, žirnius.
- Reguliarus fizinis aktyvumas. Pradėkite reguliariai mankštintis, skirdami 5-7 dienas per savaitę daugiau nei 30 minučių aerobinėms veikloms, o 2-3 - jėgos pratimams. Sportas gerina širdies ir plaučių veiklą.
- Miego higiena. Pasirūpinkite miego higiena ir 7-9 valandas trunkančiu naktiniu poilsiu.
- Atsisakykite žalingų įpročių. Venkite streso, atsisakykite žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu.
Streso valdymas
- Streso mažinimo technikos. Praktikuokite relaksacines ir dėmesingumo technikas, tokias kaip gilus kvėpavimas, meditacija, joga ar masažas.
- Pozityvus mąstymas. Į gyvenimą žvelkite pozityviai, atlikdami atsipalaidavimo ar kvėpavimo pratimus su muzika bei užsiimant veiklomis, kurios teikia džiaugsmą. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.
- Psichologinė pagalba. Jei jaučiate, kad stresas yra per didelis ir negalite jo valdyti savarankiškai, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą. Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu.
Medicininis gydymas
- Vaistai. Jei kraujospūdis šokinėja ir jis kelia pavojų jūsų sveikatai, gydytojas gali paskirti vaistus kraujospūdžiui stabilizuoti. Jeigu pacientui jau nustatyta arterinė hipertenzija, svarbu tinkamai ir reguliariai vartoti gydytojo paskirtus vaistus bei vengti būklę galimai pabloginsiančių medikamentų.
- Tyrimai. Būtina atlikti specialius kraujospūdžio tyrimus, tokius kaip 24 val. kraujospūdžio monitoravimą, elektrokardiogramą, širdies echoskopiją ar veloergometrijos tyrimą, kad būtų galima tiksliai diagnozuoti kraujospūdžio sutrikimą ir nustatyti jo priežastis.
Kognityvinė elgesio terapija
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra laikoma efektyviausia ir labiausiai ištirta terapijos rūšimi somatoforminės autonominės disfunkcijos gydymui, kurios efektyvumas prilygsta medikamentiniam gydymui. KET mažina fizinių simptomų išreikštumą, psichologinį stresą ir žmonių patiriamą psichologinį ir fizinį diskomfortą patiriamą dėl šio sutrikimo.
Trys žingsniai subalansuotos autonominės nervų sistemos link
Trys pagrindiniai žingsniai, kuriuos galite žengti subalansuotos autonominės nervų sistemos link, yra:
- Žinios. Suvokimas ir įsisąmoninimas to, kas vyksta kūne, kokios to priežastys ir galimi tvarkymosi būdai yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis. Gaunant daugiau informacijos apie sutrikimą, jo priežastis, palaikančius faktorius ir t.t., galime pradėti priimti informuotus sprendimus.
- Savistaba. Susipažinus su sutrikimu, galime pradėti stebėti save, savo įpročius ir simptomus. Šiame etape galime sau leisti pabūti mokslininkais ir, remiantis surinktomis žiniomis, išsikelti hipotezes apie tai, kas gali sukelti ir palaikyti negalavimus, kas savijautą blogina, o kas gerina ir t.t.
- Praktika. Surinkus žinias ir informaciją, galime pereiti prie eksperimentavimo t.y. aktyvaus įgūdžių praktikavimo. Visos mūsų fiziologinės ir psichologinės reakcijos priklauso nuo mūsų suvokimo ir elgesio. Koreguodami savo įprastą elgesį arba mąstymo būdą kitokiu, mes galime tiesiogiai keisti vidines organizmo reakcijas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreiptis į gydytoją būtina tuomet, kai kraujo spaudimas išlieka aukštas ilgą laiką, nepaisant visų pastangų jį sumažinti. Jei per keletą savaičių nepasiekiamas joks pagerėjimas ar spaudimas vis dar svyruoja - tai ženklas, kad gali būti rimtesnė problema. Taip pat svarbu reaguoti į fizinius simptomus: galvos skausmus, spaudimo jausmą pakaušyje, širdies plakimo pojūtį, dusulį ar regėjimo pablogėjimą. Šie ženklai gali rodyti, kad organizmas patiria nuolatinę įtampą, o padidėjęs spaudimas daro poveikį kraujagyslėms ir vidaus organams.
O jei nuolat jaučiamas silpnumas, svaigulys, mieguistumas ar šalčio pojūtis galūnėse, tai gali reikšti žemą kraujo spaudimą, kurio priežastis taip pat būtina išsiaiškinti. Itin svarbu įvertinti ir žemą diastolinį kraujo spaudimą. Negalima ignoruoti ir atvejų, kai neaišku, kodėl nekrenta spaudimas, nors žmogus jau vartoja kraujospūdį mažinančius vaistus.
Jei pasireiškia šie simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją:
- Labai stiprus, staiga prasidėjęs galvos skausmas.
- Kraujas sunkiai sustabdomas ilgiau nei 20 minučių.
- Atsiranda pykinimas, vėmimas, regos sutrikimai, sąmonės pritemimas.
- Kraujas teka iš abiejų šnervių arba kartu su skaidriu skysčiu.
- Buvo galvos ar veido trauma.
- Kartu pasireiškia traukuliai, galūnių silpnumas, kalbos ar orientacijos sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Kraujo spaudimas ir nerimas: Xanax vaidmuo
tags: #sokinejantis #spaudimas #stresas